Pietų Amerika - tai žemynas, esantis Vakarų pusrutulyje, į pietus nuo Šiaurės Amerikos, tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų. Didžioji jo dalis yra pietiniame Žemės pusrutulyje, tačiau šiaurinė dalis siekia ir šiaurės pusrutulį, nes žemyną kerta pusiaujas. Pietų Amerika užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal dydį po Eurazijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos, jo plotas siekia apie 17,8 milijono kvadratinių kilometrų.
Žemynas yra nutolęs nuo kitų žemynų per vandenynus, o su Šiaurės Amerika jungiasi siaura Panamos sąsmauka. Tolimiausi žemyninės dalies taškai yra šiaurėje - Gallinaso kyšulys (12°25′ šiaurės platumos), pietuose - Frowardo kyšulys (53°54′ pietų platumos), rytuose - Branco kyšulys (34°47′ vakarų ilgumos) ir vakaruose - Pariñaso kyšulys (81°21′ vakarų ilgumos). Piečiausias Pietų Amerikai priklauso sausumos taškas yra Horno kyšulys Ugnies Žemės salyne.
Pietų Amerikos kranto linija nėra labai vingiuota, išskyrus fjordais išraižytą vakarinę dalį pietuose. Pakrantės ilgis siekia apie 28 700 kilometrų. Didžiausios įlankos yra pietinėje dalyje, pavyzdžiui, La Platos estuarija ties Paranos upės žiotimis, taip pat Guanabaros, Bahía Blancos, San Matijaso ir San Chorchės įlankos. Šiaurėje Karibų jūros pakrantė yra smarkiai raižyta, su Gvajakilio įlanka vakaruose.
Geologija ir reljefas
Pietų Amerikos reljefas yra itin įvairus. Palei visą vakarinį pakraštį driekiasi ilgiausia pasaulyje kalnų sistema - Andai, dar vadinami Pietų Amerikos Kordiljeromis. Ši sistema, kurios ilgis siekia apie 9000 km, yra santykinai jauna ir seismiškai aktyvi, joje iki šiol vyksta kalnodaros procesai. Andų kalnai sudaro natūralią žemyno barjerą ir skiria Ramiojo vandenyno pakrantę nuo likusios dalies.
Žemyno centre plyti milžiniškos lygumos: Amazonės, Orinoko ir La Platos. Amazonės žemuma yra didžiausia pasaulyje ir joje teka ilgiausia Pietų Amerikos upė - Amazonė, drėkinanti didžiulius džiunglių plotus. Orinoko žemuma tęsiasi tarp Andų ir Gvianos plokščiakalnio.
Rytinėje žemyno dalyje iškilę Gvianos, Brazilijos ir Patagonijos plokščiakalniai, sudaryti iš senų kristalinių uolienų. Brazilijos plokščiakalnis palei Atlanto vandenyną yra aukščiausias, siekiantis iki 2000 metrų, o Gvianos plokščiakalnio aukščiausios dalys viršija 2500 metrų.
Klimatas
Dėl to, kad Pietų Amerika išsidėsčiusi abipus pusiaujo, žemyne vyrauja įvairūs klimato tipai. Didžioji dalis žemyno gauna daug saulės radiacijos, tačiau pačiuose pietuose jos kiekis sumažėja. Klimatui didelę įtaką daro vandenynų srovės ir reljefas.
Šiaurinėje dalyje, ypač Amazonės baseine, vyrauja karštas ir drėgnas atogrąžų klimatas su gausiais krituliais. Palei vakarinę pakrantę teka šaltoji Humbolto srovė, kuri neša sausą orą ir sukelia itin sausą klimatą Atakamos dykumoje, vienoje sausiausių vietų pasaulyje. Pietinėje dalyje vyrauja subtropinis klimatas su šiltomis vasaromis ir vėsiomis žiemomis. Andų kalnuose klimatas yra kalnų tipo, pasižymintis žemomis temperatūromis ir dideliu kritulių kiekiu. Patagonijoje, dėl mažo kritulių kiekio, susidariusi pusdykumių zona.
Flora ir fauna
Pietų Amerika pasižymi nepaprasta biologine įvairove, kurios daugelis rūšių aptinkama tik šiame žemyne. Tai lėmė ankstyvas žemyno atsiskyrimas nuo kitų žemynų ir ilgalaikė izoliacija.
Didžiausi pasaulyje drėgnieji atogrąžų miškai - selva - auga Amazonės baseine. Juose klesti tūkstančiai augalų ir gyvūnų rūšių. Auga įvairiausios palmės, kakavmedžiai, hevėjos, daugybė lianų ir epifitų, tarp jų ir gražiai žydinčios orchidėjos. Miškai auga keliais aukštais, arba ardasi, kur kiekviename aukšte prisitaikę augti skirtingi medžiai ir augalai, nuo aukščiausių, saulės šviesos ieškančių medžių iki šešėliui atsparių augalų žemesniuose sluoksniuose.
Gyvūnija taip pat labai turtinga. Čia gyvena beždžionės, tinginiai, daugybė roplių, varliagyvių ir vabzdžių rūšių. Savanose, kur vyrauja žolinė augalija, gyvena smulkūs elniai, laukinės kiaulės pekariai, šarvuočiai ir skruzdėdos. Pietuose plytinčios subtropinės stepės, vadinamos pampa, yra namai pampų elniams, pampų katėms ir lamoms. Patagonijos pusdykumėse gyvena graužikai ir rausiantieji urvus, tokie kaip viskašos ir nutrijos.
Pietų Amerika yra daugelio pasaulyje žinomų kultūrinių augalų tėvynė, tarp jų ananasai, žemės riešutai, pomidorai, bulvės ir kukurūzai.
Istorija ir kultūra
Pietų Ameriką prieš tūkstančius metų apgyvendino indėnų gentys. Prieš atvykstant europiečiams, čia klestėjo įvairios civilizacijos, žinomiausia iš kurių - inkų civilizacija Andų regione. XVI amžiuje žemyną užkariavo ispanų ir portugalų konkistadorai, kurie padalino jį į kolonijas. XIX amžiuje dauguma šių kolonijų iškovojo nepriklausomybę.
Šiuolaikinė Pietų Amerikos kultūra yra unikali, susiformavusi susiliejus indėnų, europiečių (ypač ispanų ir portugalų) bei afrikiečių kultūrų įtakoms. Tai atsispindi muzikoje, šokiuose, virtuvėje ir tradicijose. Aistringai švenčiamos nepriklausomybės dienos, populiarūs tokie šokiai kaip tango Argentinoje ir samba Brazilijoje. Didžioji dalis gyventojų išpažįsta katalikybę, tačiau ji dažnai persipina su vietiniais tikėjimais.
Didžiausia Pietų Amerikos valstybė yra Brazilija. Kiti dideli miestai, tapę svarbiais kultūriniais ir ekonominiais centrais, yra Buenos Airės (Argentina), San Paulas (Brazilija) ir Rio de Žaneiras (Brazilija). Didelė dalis gyventojų gyvena miestuose, tačiau kaimo vietovėse žmonės verčiasi žemdirbyste, augindami kavamedžius, kakavmedžius, bananus, vynuoges ir citrusinius vaisius.
Naudingosios iškasenos ir ekonomika
Pietų Amerikos žemynas yra turtingas įvairių naudingųjų iškasenų. Andų kalnuose gausu vario, alavo, aukso, sidabro, švino, geležies ir urano. Brazilijos plokščiakalnyje randama brangakmenių, deimantų, geležies ir aliuminio telkinių. Palei Karibų jūros pakrantę bei Amazonijoje, Patagonijoje ir Ramiojo vandenyno pakrantėje yra dideli naftos telkiniai. Atakamos dykumoje aptinkami unikalūs natūralios salietros telkiniai.
Ekonomika remiasi žemės ūkiu (kava, soja, cukranendrės, bananai, jautiena), naudingųjų iškasenų gavyba, naftos perdirbimu ir gamyba, taip pat turizmu. Didžiausios šalys pagal BVP yra Brazilija, Argentina ir Kolumbija.
Turizmas
Pietų Amerika yra populiari tarp keliautojų dėl savo įspūdingos gamtos ir turtingos kultūros. Tarp lankomiausių vietų yra senovinis inkų miestas Maču Pikču Peru, įspūdingi Igvasu kriokliai Argentinos ir Brazilijos pasienyje, didžiausi pasaulyje Amazonės atogrąžų miškai, ledynų ir kalnų kupina Patagonija bei viena sausiausių pasaulyje Atakamos dykuma.
Ypatingą susidomėjimą kelia Ugnies Žemė - salynas Pietų Amerikos pakraštyje, kurį dalijasi Argentina ir Čilė. Čia galima pamatyti nuostabius fjordus, ledynus ir unikalų laukinį pasaulį. Nacionaliniuose parkuose, tokiuose kaip Ugnies Žemės nacionalinis parkas Argentinoje, galima susipažinti su piečiausia pasaulyje siaurąja geležinkelio linija - „Pasaulio pabaigos traukiniu“.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Plotas | 17 840 000 km² |
| Gyventojų skaičius (2018) | 423 581 078 |
| Tankumas | 21,4 žm./km² |
| Valstybių skaičius | 12 |
| BVP (PPP, 2019) | 6,92 trln. JAV dol. |
| BVP (nominalus, 2019) | 3,64 trln. JAV dol. |
tags: #kuriame #pusrutulyje #yra #pietu #amerika