Daugiau nei 2000 metų gyvuojantis sojų padažas - vienas seniausių ir populiariausių pagardų pasaulyje. Jis suteikia patiekalams ryškesnį skonį, aromatą ir yra nepamainomas daugelio virtuvių šefų bei maisto mėgėjų ingredientas. Tačiau svarbu žinoti, kad ne visi sojų padažai yra vienodi. Rinkoje galima rasti tiek natūralių, tradiciniu būdu pagamintų produktų, tiek pigesnių, pagreitintu būdu gaminamų surogatų.

Natūralaus sojų padažo gamybos procesas
Sojų padažo tradicinė gamybos technologija per tūkstantmečius išliko beveik nepakitusi. Pirmiausia sojų pupelės nuvalomos arba nušlifuojamos, garinamos ir sumaišomos su maltais bei pakepintais kviečių grūdais. Gauta masė užpilama pasūdytu vandeniu ir išmaišoma. Mišinys sudedamas į specialius maišelius arba supilamas į talpas, kur prasideda natūrali fermentacija, trunkanti mėnesį ar ilgiau. Galiausiai iš šios masės ima tekėti skystis - tai ir yra natūralus sojų padažas.
Priklausomai nuo to, kiek kviečių dedama į masę, gaunamas saldus ar ne itin saldus padažas. Kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, ilgas tradicijas puoselėjantys meistrai, naudoja kedro statines, kuriose brandinimas gali trukti kelerius metus. Būtent ilgas fermentavimo ir brandinimo procesas leidžia padažui įgauti unikalų „gylį“, o kvape leidžia persipinti šimtams skirtingų aromatų.

Kodėl verta vengti pusfabrikačių?
Natūrali fermentacija yra ilgas procesas. Pramonėje, siekiant kuo greitesnės apyvartos, buvo sukurta technologija, paspartinanti gamybą. Nesąžiningi gamintojai naudoja sieros ar druskos rūgštį, kurios paskatina sojos rūgštinę hidrolizę. Po to, šioms rūgštims neutralizuoti, į produktą dedama šarmo. Dėl šių reakcijų padaže susiformuoja kenksmingi priedai, laikomi stipriomis kancerogeninėmis medžiagomis, kurių tikrai nenorėtumėte rasti savo maiste.
Kaip atskirti natūralų padažą nuo padirbinio?
Svarbu žinoti, kad surogatinis padažas gali būti pagamintas bet kokioje šalyje, todėl kilmės šalis nėra pagrindinis kokybės rodiklis. Štai pagrindiniai kriterijai, padėsiantys atskirti kokybišką produktą:
- Sudėtis: Ant tradicinio sojų padažo pakuotės surašytos tik keturios sudedamosios dalys: vanduo, sojos pupelės, kviečiai ir druska. Jei ingredientų sąraše aptiksite dažiklių, konservantų, kvapiklių ar gliukozės - tai pusfabrikatis.
- Spalva: Natūralus sojų padažas yra raudonai rudos spalvos, šiek tiek skaidrus. Tuo tarpu pusfabrikačio spalva tamsi, jis drumstas, panašus į spiritą.
- Kaina: Natūraliai fermentuoti sojų padažai dažniausiai yra brangesni nei pramoniniu būdu pagaminti surogatai.
| Požymis | Natūralus padažas | Pusfabrikatis |
|---|---|---|
| Sudėtis | Vanduo, soja, kviečiai, druska | Dažikliai, konservantai, rūgštys |
| Spalva | Raudonai ruda, skaidri | Tamsi, drumsta |
| Gamyba | Natūrali fermentacija | Rūgštinė hidrolizė |
Sojų padažo naudojimas kulinarijoje
Natūralus sojų padažas patiekalams suteikia sodrų ir intensyvų skonį. Jis tinka gardinti įvairiausius patiekalus: žuvį, lapines salotas, morkų salotas ar net grikių košę. Be to, padažas minkština mėsą ir padeda jai greičiau marinuotis.
Receptas: Krevetės su sojų padažu
- Šviežias krevetes nuvalykite ir nuplaukite.
- Keptuvėje aukštais kraštais augaliniame aliejuje pakepkite tarkuotą imbiero šaknį ir kelias česnako skilteles.
- Sudėkite krevetes ir nuolat maišydami kepkite, kol krevetės įgaus raudoną spalvą.
- Įpilkite 2-3 valgomuosius šaukštus sojų padažo ir kepkite dar 2-3 minutes.
- Paruoštas krevetes papuoškite smulkiai pjaustytais svogūnų laiškais.

Sveikos mitybos specialistai įspėja, kad sojų padažas netinka žmonėms, netoleruojantiems glitimo ar alergiškiems kviečiams. Taip pat, jei jūsų kraujo spaudimas per aukštas ar turite polinkį į tinimą, vartokite šį pagardą ribotai, nes jame yra nemažai druskos.
