Kadangi baisiausių lėktuvų katastrofų tema jau ne kartą buvo aptarta anksčiau, pats laikas apžvelgti pačius ekstremaliausius ir pavojingiausius oro uostus pasaulyje. Pasaulyje yra keli tūkstančiai oro uostų. Kai kurie iš jų, kad ir labai gerai įrengti, pilotų nemėgstami dėl dažnai tvyrančio rūko ar smarkių vėjų, kiti pavojingi dėl erdvės stokos ar sudėtingo reljefo. Kiekvieną kartą skrisdami į vieną ar kitą šalį, dėl nusileidimo oro uoste per daug nesijaudiname. Dauguma oro uostų yra pastatyti pagal visus reikalavimus, saugūs tiek keleiviams, tiek aplink gyvenantiems žmonėms. Tačiau pasaulyje yra tikrai nemažai vietų, į kurias patekti nėra labai lengva, o jeigu įmanoma - tik ekstremaliomis sąlygomis. Štai, pasižvalgykime po keletą pavojingiausių pasaulyje oro uostų ir jų nusileidimo takų!
Aukščiausiai virš jūros lygio esantys oro uostai
Ne mažiau nei oro uostai salose adrenalino suteikia aukštikalnėse esantys oro uostai. Keliavimas dideliame aukštyje pats savaime gali būti gana pavojingas, todėl keliautojai, prieš nuspręsdami skristi į tokias vietas, turėtų suvokti aplinkybes.
Čamdo Bangda oro uostas, Tibetas
Čamdo Bangda oro uostas kol kas laikomas aukščiausiu pasaulio oro uostu, iškilusiu virš jūros lygio daugiau kaip 4,3 km. Šis oro uostas laikomas aukščiausiai esančiu pasaulyje. Jo aukštis virš jūros lygio - 4 334 m. Visgi, įspūdingesnis už oro uosto aukštį yra beveik 5,6 km lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas. Jis taip pat turi ilgiausią viešai naudojamą asfaltuotą kilimo ir leidimosi taką. Jo ilgis - 5,5 km.
Šešių futbolo aikščių ilgio lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas gali pasirodyti šiek tiek didokas, tačiau, akivaizdu, kad ilgi lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takai yra būtini, norint saugiai nusileisti aukštesnėse vietose. Jūros lygyje, kai lėktuvo leidimosi greitis yra apie 240 kilometrų per valandą, gali prireikti 1,5 km ilgio tako, kad lėktuvas sustotų. Bet, leidžiantis tokiu pat greičiu daugiau kaip 4,3 km virš jūros lygio aukštyje, reikės apie du kartus ilgesnio tako, kad jis sustotų.
Dėl išretėjusio oro toje vietoje išlipantys iš lėktuvo keleiviai gali jausti šiokį tokį galvos svaigimą. Lėktuvų varikliai dėl aukščiau esančio pakilimo tako taip pat būna labiau apkrauti.
Ateities aukščiausio oro uosto planai Tibete
Tibeto vyriausybė nusprendė statyti aukščiausiai pasaulyje virš jūros lygio įsikūrusį oro uostą. Statybos suplanuotos Nagču provincijos, 4436 m. virš jūros lygio. Tai bus 102 m. aukščiau nei dabartinis pasaulio rekordinikas - tame pačiame Tibete, tik kitoje provincijoje, įsikūręs Bamdu oro uostas. Kinai, vadovausiantys statyboms, teigia, kad statybos truks trejus metus ir kainuos 263 milijonus JAV dolerių. Bus įsisavinta 266 ha. ploto plynaukštė. Planuojama, kad šio oro uosto statyba tai bus pirmasis žingsnis Tibete kuriant civilinės aviacijos struktūrą. Kol kas lėktuvai skraidys tik į Kiniją.
Kurševelio oro uostas, Prancūzija
Prancūzijos Alpėse įsikūręs Kurševelio miestas yra vienas žinomiausių slidinėjimo kurortų Europoje, bet, atrodo, kad dėl savo šlovės jis turi būti dėkingas savo oro uostui, kuris yra pastatytas kalnuose. Šis oro uostas yra Prancūzijos Alpėse. Oro uosto kilimo ir leidimosi takas yra tik 525 m ilgio. Virš jūros lygio šis oro uostas iškilęs 6 588 m ir tinkamas tik mažiems lėktuvams bei malūnsparniams leistis ir kilti. Šio oro uosto nusileidimo takas yra vienas trumpiausių visame pasaulyje - vos 525 metrai.
Jis turi nuožulnų kilimo ir leidimosi taką, kuris yra šalia populiarios slidinėjimo vietos. Vieno prabangiausių Alpių kurortų - Kurševelio (Prancūzijoje) - oro uoste sumontuota šiuolaikiška navigacijos įranga, tačiau pats kilimo ir tūpimo takas yra ne tik trumpas (vos 525 metrų), bet ir banguotas. Todėl šis oro uostas skirtas tik mažiesiems keleiviniams ir sportiniams lėktuvams. Esant rūkui arba kai debesys yra žemai, lėktuvai dėl nepakankamos oro uosto įrangos čia leistis negali.
Kurševelio oro uostas yra garsus ne tik dėl savo neįtikėtino aukščio ir keistos vietos, bet ir dėl to, kad atliko pagrindinį vaidmenį filme apie Džeimsą Bondą „Rytojus niekada nemiršta“ („Tomorrow Never Dies“), kuriame rodoma, kaip ponas Džeimsas sėkmingai nutupdo lėktuvą ypač pavojingame oro uoste.
Tendzingo-Hilario oro uostas, Nepalas
Himalajų kalnuose esantis oro uostas yra laikomas vienu pavojingiausių visame pasaulyje. Šis oro uostas, anksčiau vadintas Luklos oro uostu, vėliau pirmųjų Everesto kalno viršūnę pasiekusiųjų alpinistų garbei buvo pervadintas Tendzingo-Hilario oro uostu. Oro uostas pavadintas Edmundo Hillary ir Tenzing Norgay, pirmųjų žmonių, įkopusių į Everesto viršūnę, vardais.
Lukloje, Nepale, įsikūręs oro uostas aptarnauja tūkstančius Everesto kalną „užkariauti“ svajojančių alpinistų ir keliautojų, norinčių patyrinėti Everesto regioną. Oro uostas yra Everesto kalno papėdėje, 2 860 metrų virš jūros lygio aukštyje. Jo kilimo ir tūpimo takas yra tik 460 m ilgio. Pilotams pakilti bei nusileisti labai trukdo uola bei pačio pakilimo tako ilgis, kuris siekia vos 537 metrus. Takas yra tik 460 m. ilgio ir jame gali leistis tik maži lėktuvai ir malūnsparniai.
Vieni iš šiame oro uoste slypinčių pavojų yra stiprūs vėjai ir labai didelis debesuotumas, bet tai dar ne patys baisiausi dalykai. Jis beveik visada supamas stiprių vėjų ir žemai esančių debesų. Matomumas oro uoste yra nenuspėjamas, nors dangus gali būti giedras ir šviesti saulė virš sostinės Katmandu. Kaip ir Gustavo III oro uoste, prieš vieną lėktuvų pakilimo ir nusileidimo tako galą plyti didelio aukštingumo plotai; bet vietoj gražaus smėlėto paplūdimio kitame tako gale yra 600 m. gylio praraja.
Vienas jo galas baigiasi kelių šimtų metrų gylio praraja, kitas remiasi į kalną, tad vietos manevrams čia nėra. Pilotai privalo viską atlikti itin tiksliai, beje, navigacijos įranga oro uoste - menka. Maža to, oro sąlygos kalnuose keičiasi labai greitai, tad čia turi skraidyti tik tikri profesionalai. Dėl kalnuotumo atskrendantys lėktuvai gali naudotis tik vienu pakilimo taku. Išvykstantiems lėktuvams skirtas kitas takas. Tendzingo-Hilario oro uostas Nepale skirtas stiprių nervų lakūnams.
Teisę veikti šiame oro uoste turi tik viena oro linijų bendrovė, kuri skraidina į keletą miestų: Bankoką, Delį, Katmandu, Kalkutą ir kitus. Nepaisant to, šiame oro uoste gali leistis tik 8 pilotai, kurie yra specialiai apmokyti. Oro uostas yra įsikūręs tarp aštrių Himalajų kalnų viršūnių, kurios vietomis siekia net 5,5 km!
Tonkontino tarptautinis oro uostas, Hondūras
Hondūro sostinėje Tegusigalpoje galime nusileisti viename pavojingiausių ir liūdnai pagarsėjusių oro uostų pasaulyje. Jis yra Hondūro sostinėje Tegusigalpoje ir naudojamas tiek karinėms, tiek civilinėms reikmėms. Virš jūros lygio oro uostas pakilęs 1 005 m. Jo kilimo ir leidimosi takas yra trumpas ir labai arti prie kalnuotos vietovės. Tako asfaltuotos dalies ilgis yra tik 2 163 m ir šis takas yra daug trumpesnis už kitų tarptautinių oro uostų, nepaisant bandymų jį pailginti.
Oro uostas pradėjo veikti 1934 m., tuo metu, kai lėktuvai buvo ne tokie galingi ir jiems nereikėjo tokių ilgų pakilimo ir nusileidimo takų. Tonkontino lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas yra šiek tiek ilgesnis nei 2 km ir yra įsikūręs kalnų apsuptame slėnyje. Dar sunkiau patikėti - ir tai neabejotinai yra pats pavojingiausias dalykas šiame oro uoste - kad lėktuvai turi tik vieną įvažiavimą ir išvažiavimą iš jo, kas smarkiai padidina pavojų. Nepaisant visų šių didelės rizikos faktorių, tokie dideli lėktuvai, kaip „Boeing 757“, kasdien leidžiasi oro uoste. Jis tapo diskusijų objektu po keleto nelaimingų atsitikimų, įskaitant 2008 m. lėktuvo katastrofą, kurios metu žuvo penki keleiviai.
Aukščiausių oro uostų palyginimas
Štai keletas aukščiausiai virš jūros lygio esančių oro uostų ir jų pagrindinės charakteristikos:
| Oro uostas | Šalis | Aukštis virš jūros lygio | Tako ilgis (m) | Pagrindiniai iššūkiai |
|---|---|---|---|---|
| Čamdo Bangda | Tibetas, Kinija | 4 334 m | 5 500 | Išretėjęs oras, didelė variklių apkrova, ilgas stabdymo kelias |
| Kurševelis | Prancūzija | 6 588 m | 525 | Nuožulnus, banguotas takas, rūkas, tik mažiems lėktuvams |
| Tendzingo-Hilario | Nepalas | 2 860 m | 460-537 | Stiprūs vėjai, debesuotumas, uola/praraja, menka navigacija |
| Tonkontino | Hondūras | 1 005 m | 2 163 | Kalnų apsuptas slėnis, trumpas takas, vienas įvažiavimas/išvažiavimas |
Kiti ekstremalūs ir pavojingi oro uostai
Prisisekite saugos diržus! Pasaulyje yra tokių oro uostų, kuriuose tupdant lėktuvą pilotus išmuša prakaitas! Taip, tai pavojingiausi oro uostai pasaulyje!
Juancho E. Yrausquin oro uostas, Saba sala
Patekimas į šią nuostabaus grožio Karibų salą gali būti šiek tiek nerimą keliantis dėl vos 400 metrų ilgio lėktuvų pakilimo ir nusileidimo tako - tik truputį ilgesnio, nei dauguma lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takų. Dar viena sala Karibuose priklausanti Nyderlandų Karalystei! Šioje saloje nesileidžia tarptautiniais reisais skraidantys lėktuvai, kadangi oro uosto pakilimo takas yra viso labo 400 metrų!
Juancho E. Karibų jūroje esanti Saba sala garsėja ne vien dėl to, kad jos teritorija yra iškilusi ant potencialiai aktyvaus vulkano. Labiausiai salą garsinantis objektas - salos oro uostas, kurio nusileidimo takas yra pats trumpiausias komercinis nusileidimo takas visame pasaulyje - vos 400 metrų! Oro uostas yra Nyderlandams priklausančioje Sabos saloje Karibuose. Jo kilimo ir leidimosi tako ilgis yra tik 400 m ir jis baigiasi jūros skardžiu, o vienoje tako pusėje yra aukštos kalvos. Nusileidimo taką iš vienos pusės supa kalnai, iš kitos - skardžiai, kurie leidžiasi į jūrą.
Nepaprastai trumpas lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas yra apsuptas aukštų uolų ir yra pavojingai arti stačios nuokalnės, vedančios tiesiai į vandenyną. Dėl šių priežasčių, tai yra vienas pavojingiausių oro uostų pasaulyje. Pakilimo metu piloto klaidingas sąlygų įvertinimas gali nukreipti lėktuvą tiesiai į prarają. Dėl akivaizdžių priežasčių dideli lėktuvai vengia šio oro uosto, bet net ir labai mažam lėktuvui, tokiam kaip „Cessna“, nusileidimas atrodo esanti sunki užduotis, ypač kai oro sąlygos yra prastos. Šio oro uosto pakilimo ir leidimosi takas yra toks pavojingas, kad oficialiai jame tūpti lėktuvams uždrausta, bet kartais Nuderlandų Antilų valdžia padaro išimtį ir leidžia juo naudotis. Visi bent jau visi žino, kas kaltas dėl nuolatinio turizmo mažėjimo saloje.
Gustavo III oro uostas, Šv. Bartolomėjaus sala
Nedidelis Gustavo III oro uostas Karibų Šv. Bartolomėjaus saloje kelia pilotams ir keleiviams gana didelį pavojų. Šis oro uostas yra Prancūzų administruojamoje Švento Bartolomėjaus saloje Karibose. Jis buvo pavadintas Švedijos karaliaus Gustafo III vardu. Šis karalius XVIII amžiuje salą nusipirko iš prancūzų ir vėl jiems pardavė 1878 metais.
Koridorius, kuriame įrengtas lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas, yra nepaprastai siauras ir, kiekvieną kartą leidžiantis, lėktuvams trūksta bauginančiai nedaug, kad atsitrenktų į šalia esančios kalnuotos vietovės šlaitus ar prasmegtų į vandenyną. Oro uostas turi trumpą taką, kuriame leidžiama kilti ir leistis tik mažiems ne daugiau kaip 20 keleivių skraidinantiems lėktuvams. Kilimo ir leidimosi tako juosta baigiasi paplūdimyje. Lėktuvai, kurie leidžiasi tiesiai virš poilsiautojų galvų, turi atsargiai artėti prie oro uosto ir dėl nuo kalvos važiuojančių automobilių eismo.
Princesės Julianos tarptautinis oro uostas, Šventojo Martyno sala
Karibuose esanti mažytė sala Sen Martenas, kurios pietinė dalis priklauso Nyderlandams, turi taip pat gana neįprastą oro uostą! Princesės Julianos garbei pavadintas oro uostas, išsidėstęs prie pat jūros kranto, todėl lėktuvai leidžiasi tiesiai virš poilsiautojų galvų! Lėktuvų leidimasis Šventojo Martyno saloje - išties įspūdingas reginys.
Prancūzijos ir Nyderlandų pasidalyta nedidelė (vos 87 kv. km ploto) Šventojo Martyno sala Karibų jūroje yra tikras atogrąžų rojus. Visiškai šalia Maho paplūdimio įrengtas Princesės Julianos tarptautinis oro uostas, taip pavadintas 1944 m. čia apsilankiusios Nyderlandų princesės Julianos, po kelerių metų tapusios šalies monarche, garbei. Kiek anksčiau šis oro uostas buvo įkurtas kaip karinis objektas. Dabar tai pagrindiniai vartai į salą tūkstančiams turistų. Šventojo Martyno sala - vulkaninės kilmės, kalnuota, todėl planuojant, kur įrengti oro uostą, teko gerokai pasukti galvas.
Dabar saloje leidžiasi dideli keleiviniai laineriai, o kilimo ir tūpimo tako ilgis tikrai neįspūdingas - 2 180 metrų. Todėl lėktuvai pradeda smarkiai žemėti dar virš jūros, o virš paplūdimio praskrieja 20, 15, kartais - ir vos 10 metrų aukštyje. Nyderlandų Karalystei priklausanti sala traukia ne tik turistus, kurie nori atostogas praleisti egzotiškoje Karibų jūros saloje, bet ir smalsuolius, kurie nori skristi į šią salą ir leistis žymiajame Princesės Julianos tarptautiniame oro uoste. Nors jis buvo pastatytas nedideliems ir vidutinio dydžio lėktuvams, tačiau šiandien jame leidžiasi ir dideli lėktuvai, kurie skraidina nuo 130 iki 220 keleivių.
Turistams tai palieka didžiulį įspūdį, tačiau lainerio sukeliamas oro srautas (jo greitis kartais siekia 160 km/val.) - labai pavojingas. Jis lyg viesulas bloškia žmones, todėl yra įrengta daug perspėjimo ženklų, kad šioje vietoje draudžiama būti leidžiantis orlaiviams (ypač šalia oro uostą juosiančios tvoros). Žmonės informuojami per garsiakalbius, raginami pasitraukti saugiu atstumu artėjant lėktuvams. Bet kur tau! Kas gali būti įspūdingiau už asmenukę, padarytą besileidžiančio lainerio fone. Pagrindinis salos oro uostas yra puikiai tinkamas lėktuvų stebėjimui, mat jie leidžiasi virš paplūdimio, kuriame poilsiauja keliautojai. Nors lėktuvui besileidžiant paplūdimyje būti yra itin nesaugu, tačiau smalsuolių, norinčių įamžinti šį vaizdą - netrūksta.
Kai kuriems žmonėms tai kainuoja labai brangiai. Liepos viduryje žuvo 57-erių turistė iš Naujosios Zelandijos. Moterį, stebėjusią, tiesa, ne lėktuvo leidimąsi, o kilimą, nubloškė oro transporto bendrovės „Caribbean Airlines“ lėktuvo „Boeing 737“ sukeltas gūsis. Griūdama ji stipriai susižalojo galvą, buvo nugabenta į ligoninę, bet, nepaisant gydytojų pastangų išgelbėti smalsuolės gyvybę, netrukus mirė. Kaipgi grįši iš Šventojo Martyno salos be tokios įspūdingos asmenukės?
Baros tarptautinis oro uostas, Škotija
Tikėtina, kad tai yra vienintelis oro uostas pasaulyje, kuris taip pat yra ir paplūdimys. Jis yra Baros saloje išoriniuose Škotijos Hebriduose. Lėktuvų pakilimai ir nusileidimai Baros oro uoste vyksta ant to paties smėlio, kuriuo žmonės gali pasivaikščioti oro uosto nedarbo valandomis.
O štai kitos salos - Baros (vienos iš Išorinių Hebridų salų šalia vakarinės Škotijos pakrantės) - vietiniame oro uoste (veikiau - aerodrome) išvis nėra specialaus tako. Lėktuvai kyla ir leidžiasi jūros pakrantėje tiesiog nuo ir ant paplūdimo smėlio! Oro uostas veikia tik vandenyno atoslūgio metu, nes potvynio metu „takas“ atsiduria po vandeniu. Kai jūros vanduo pakyla, takas apsemiamas, todėl skrydžių grafikai taikomi prie potvynių.
Gyventojų saloje - vos kiek daugiau nei tūkstantis, todėl dideli orlaiviai čia nereikalingi. Baroje dažniausiai kyla ir leidžiasi maži, bet patvarūs kanadiečių lėktuvai „Twin Otter“, galintys skraidinti iki 20 keleivių. Oro uostas turi tris trumpus kilimo ir leidimosi takus, kurie sudaro trikampį, galuose pažymėtą mediniais poliais. Šiame oro uoste vėjuotu oru gali leistis maži lėktuvai, tokie kaip „Twin Otters“.
Ir tai tik pradžia: vakare, per potvynį apšvietimas nuo visų pro šalį važiuojančių automobilių žibintų padeda pilotui nutupdyti lėktuvą. Tiems, kurie nori tiesiog pasimėgauti romantišku pasivaikščiojimu po paplūdimį, yra pastatyti įspėjantys ženklai, informuojantys apie visus numatomus atvykstančius skrydžius. Norite tikėkite, norite ne, bet Bara oro uostas yra Oro transporto organizacijos (Air Traffic Organization) oficialiai pripažįstamas tarptautinis oro uostas ir atrodo, kad bet koks logiškas ar vertingas pasiūlymas būtų įvertintas valdžios pareigūnų kaip nereikšmingas. Mes tik galime tikėtis, kad jie viską žino geriau nei mes!
Madeiros oro uostas, Portugalija
Kai 1964 m. oro uostas atvėrė duris, du pagrindiniai Madeiros oro uosto lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takai buvo tik 1,6 km ilgio. Kur kas didesnė Madeiros sala Atlanto vandenyne, priklausanti Portugalijai, turi tarptautinį oro uostą, kuriam 2016 m. vietos valdžios sprendimu suteiktas garsiojo kraštiečio, portugalų futbolininko Krištiano Ronaldo, gimusio Madeiroje, vardas. Apie 2,5 mln. keleivių per metus aptarnaujantys Madeiros oro vartai yra vieni sudėtingiausių pasaulyje.
Iki 2000 metų nemaža dalis pilotų tiesiog atsisakydavo skristi į šį Portugalijai priklausantį, Madeiros saloje esantį oro uostą! Prailgintas ar ne, iki šios dienos elementarus priartėjimas prie Madeiros oro uosto išlieka sudėtingu, net ir labai patyrusiems pilotams. Dėl salos reljefo ypatybių besileidžiančių lėktuvų pilotai pirmiausia turi nukreipti orlaivį į kalnus, o paskui beveik paskutinę akimirką - į tūpimo taką. Nepaisydami savo instinktų, pilotai iš pradžių turi nukreipti lėktuvą tiesiai į stūksančio kalno viršūnę, o tada greitai pakreipti jį į dešinę, kad nesirėžtų į kalną ir atsidurtų ant pakilimo ir nusileidimo tako kurso. Tačiau ir prailginus nusileidimo/pakilimo taką, pilotams šis oro uostas vis tiek yra didelis iššukis, kadangi čia dažnai pučia šoninis vėjas!
Po siaubingos lėktuvo katastrofos 1977 m., kai besileidžiantis „Boeing 727“ pralaužė akmeninį tiltą ir atsidūrė paplūdimyje, vienas iš pakilimo ir nusileidimo takų buvo prailgintas 200 m. Likimas ne visiems buvo gailestingas. 1977 m. Madeiroje sudužo oro transporto bendrovės „TAP Portugal“ lėktuvas „Boeing 727“. Buvo kiek viršytas leidžiamas tūpimo greitis, o dėl štormo takas buvo labai šlapias. Lėktuvas nebūtų sudužęs, jei takas būtų buvęs ilgesnis. Tąkart orlaivis nulėkė nuo tako ir sudužo. Žuvo 131 iš 164 žmonių, skridusių lemtingu reisu. Tų pačių metų gruodžio 18 d. Madeiros oro uoste įvyko dar viena skaudi nelaimė - dėl piloto klaidos tūpiantis portugalų oro transporto bendrovės „SATA Internacional“ lėktuvas „Aerospatiale Caravelle“ nepasiekė tūpimo tako ir rėžėsi į vandenį. Žuvo 36 žmonės.
XXI a. pradžioje takas buvo dar labiau pailgintas, parėmus kolonomis, pratęsiant jį per paplūdimį. Tačiau ir to nepakako. 2000-aisiais buvo baigtas dar vienas rekonstrukcijos etapas, tako ilgis pasiekė 2 777 metrus. Didelė dalis pailginto tako įrengta estakados principu ant 180 masyvių, 3 metrų skersmens, gelžbetoninių polių. Didelė dalis Madeiros oro uosto kilimo ir tūpimo tako įrengta ant gelžbetoninių polių.
Šis oro uostas dar žinomas kaip Santa Katarinos arba Funčal (Funchal) oro uostas. Jis yra Madeiros saloje Portugalijoje. Oro uosto kilimo ir leidimosi taką supa vandenynas bei aukšti kalnai. Anksčiau jis buvo įžymus dėl savo trumpumo, bet portugalai sugebėjo jo ilgį padvigubinti, pritaikę sudėtingus inžinerinius sprendimus - pastatę 180 kolonų, kurių aukštis po 70 m. Neseniai Portugalijoje savo 48-ąjį gimtadienį atšventusi televizijos laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė džiaugėsi nuostabia Madeiros gamta, šiluma ir draugų sveikinimais Atlanto vandenyno pakrantėje. Tačiau sukaktuvininkė turbūt nė nesusimąstė, kad Madeiros oro uostas patenka į dešimt nesaugiausių oro uostų pasaulyje.
Gibraltaro oro uostas, Gibraltaras
Gibraltaro oro uostas yra ne tik vienas pavojingiausių oro uostų pasaulyje, bet ir vienas judriausių (ypač, lyginant su kitais šiame sąraše esančiais pavojingais oro uostais). Gibraltaras - mažytė teritorija priklausanti Jungtinei Karalystei, kuri turi tikrai ypatingą oro uostą! Šis civilinis oro uostas yra Didžiajai Britanijai priklausančioje Gibraltaro teritorijoje. Jo kilimo ir tūpimo tako ilgis siekia 2 437 metrus, čia gali leistis reaktyviniai lėktuvai.
Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, šio oro uosto koridorius eina per pagrindinę miesto gatvę. Gibraltaro oro uosto takas kertasi su keliu skirtu automobiliams! Kiekvieną kartą lėktuvams kylant ar leidžiantis eismas aveniu sustabdomas. Automobiliai yra sustabdomi kiekvieną kartą, kai kyla ar leidžiasi lėktuvas. Tai tikrai įdomus reginys, kai automobiliai stovi prie užtvaro ir laukia ne traukinio, o pakylančio arba nusileidžiančio lėktuvo!
Gibraltaro oro uostas išsiskiria iš kitų ne vien trumpesniu nei įprasta nusileidimo taku, kuris iš visų pusių yra apsuptas vandens. Vienas įdomiausių oro uosto bruožų yra tas, kad nusileidimo takas kerta pagrindinę gatvę, kuria kasdien pravažiuoja daugybė automobilių. Kiekvieną kartą besileidžiant lėktuvui, gatvėse užsidega įspėjamieji STOP ženklai, kurie praneša apie artėjantį lėktuvą.
Tačiau norint nenulėkti į jūrą pilotams tenka būti itin atidiems, mat abu tako galai siekia vandenį. Kai čia nekyla ir nesileidžia lėktuvai, skersai tako važiuoja automobiliai, eina žmonės. Kilimo ir tūpimo takas kerta pagrindinį kelią, jungiantį Gibraltarą su Ispanija. Į šiaurę nuo tako yra pasienio kontrolės postas. Neįtikėtina, kad ten niekada nėra įvykę jokių didelių nelaimingų atsitikimų ir mes tik galime tikėtis, kad taip ir liks. Iš terminalo galima matyti vaizdingą Gibraltaro uolą.
Ledo pakilimo ir nusileidimo takas, Antarktida
Ledo pakilimo ir nusileidimo tako keliama grėsmė yra daugiau susijusi su ekstremaliomis oro sąlygomis, su kuriomis turi susitvarkyti pilotas, nei paties oro uosto išplanavimu ar vieta. Antarktida - šalčiausias pasaulio taškas, kuriame plyti tik ledas ir sniegas. Oro uostas šiame taške buvo reikalingas tam, kad mokslininkams gyvenantiems Antarktidoje būtų galima atskraidinti maisto produktus ir kitus gyvenimui reikalingus produktus.
Ledo pakilimo ir nusileidimo takas yra vienas iš trijų aerodromų, naudojamų gabenti ištekliams ir skraidinti mokslininkus į Antarktidos McMurdo tyrimų stotį. Kaip galima suprasti iš jo pavadinimo, asfalto niekur nėra - tik ilgi, kruopščiai prižiūrimi ledo ir sniego plotai. Čia nėra asfalto, todėl viskas, kas plyti po nusileidimo taku yra tik storas ledo sluoksnis.
Pilotai dažnai susiduria su sniego audromis ir didžiuliais vėjo gūsiais - tikrai nepavydėtinos nusileidimo sąlygos. Ledo pakilimo ir nusileidimo take vietos netrūksta, todėl ypač dideli lėktuvai gali leistis gana lengvai. Tikrasis iššūkis yra užtikrinti, kad lėktuvo ir krovinio svoris nepralaužtų ledo ar lėktuvas neįstrigtų minkštame sniege. Nepaisant prasto oro, kiekvienas lėktuvas su visu kroviniu prieš skrydį turi būti pasveriamas.
Ledo kilimo ir leidimosi takas priklauso Junginėmis Amerikos Valstijoms ir vasaros sezono metu yra pagrindinis Antarktidos oro uostas. Netoli yra ir Viljamo lauko bei Pegaso lauko kilimo ir leidimosi takai, bet Ledo take gali leistis ir keleivinis transportas. Oro uostas įrengtas, kad į jį būtų galima atskraidinti daugiau krovinių su C17 lėktuvais. Oro uostas gali priimti lėktuvus su ratais, įskaitant „Boeing 757“.
Nors lakūnai sako, kad leidžiantis oro uosto paviršius yra toks pat stabilus, kaip ir cementinis, bet sustoję lėktuvai įsmunka į ledą kelis centimetrus. Pradėjus trūkinėti nusileidimo ir pakilimo tako ledui, lėktuvai yra nukreipiami į Pegasus Field arba Williams Field - kitus du stotį aptarnaujančius aerodromus. Tam, kad galėtų leistis šiame oro uoste, pilotai turi pabaigti specialius mokymus. O jie tikrai reikalingi!