Lapiniai kopūstai (angl. Kale) - viena seniausių kopūstų rūšių ir viena atspariausių, ištvermingiausių daržovių. Vakarų ir Šiaurės Europoje lapiniai kopūstai yra populiari žieminė daržovė. Pas mus dažniau matomi sėklų kataloguose nei darže, nors jie turi du kartus daugiau ląstelienos, baltymų negu baltagūžiai kopūstai. Kopūstai - viena seniausių ir svarbiausių daržovių pasaulyje, vertinama dėl savo maistinių savybių, atsparumo ir universalumo. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime lapinių kopūstų violetinių auginimo ypatumus, jų priežiūrą, apsaugą nuo ligų ir kenkėjų, taip pat aptarsime naudingąsias savybes ir panaudojimo būdus.
Kopūstų svarba ir nauda
Kopūstai sudaro didelę dalį visų suvartojamų daržovių kiekio. Jie vartojami švieži, virti, troškinti ar rauginti, išsaugant didelę dalį naudingų maistinių medžiagų. Kopūstai pasižymi gydomosiomis ir dietinėmis savybėmis. Be bulvių, kopūstai yra vienas svarbiausių askorbo rūgšties (vitamino C) šaltinių, ypač žiemos ir pavasario mėnesiais. Ankstyvosios baltagūžio kopūsto veislės yra turtingesnės vitamino C. Be to, juose yra vitaminų B1, B2, PP, B3 ir K. Vitaminai kopūsto gūžėje pasiskirsto netolygiai: išoriniuose lapuose jų beveik 2 kartus daugiau nei vidiniuose.
Medicinoje kopūstai vartojami dietiniams patiekalams sergant širdies ir virškinimo sistemos ligomis. Kopūstų sultyse aptikta 16 aminorūgščių, o vitaminas U padeda gydyti skrandžio opas. Ląsteliena, kurios kopūstuose yra, padeda išvesti iš organizmo cholesterolį.
Lapiniuose kopūstuose gausu daug maistinių medžiagų, įskaitant vitaminus A, C ir K, taip pat kalio, kalcio ir skaidulų. Šie mikroelementai turi daug naudos žmogaus organizmui. Dėl mažo kaloringumo ir didelio skaidulų kiekio jis padeda kontroliuoti svorį ir palaikyti sveiką virškinimo sistemą, todėl daugelis kūno rengybos entuziastų jį be galo mėgsta ir vertina. Ši lapinė daržovė tapo daugelio šeimų kasdieninio mitybos raciono dalimi.
Lapiniai kopūstai turi dvigubai daugiau baltymų nei baltagūžiai kopūstai, daug sausųjų medžiagų, mineralinių medžiagų, karoteno, cukraus, įvairių vitaminų. Lapiniai kopūstai (angl. Kale) - viena seniausių kopūstų rūšių ir viena atspariausių, ištvermingiausių daržovių, kuri gali ištverti apie -15 °C šalčius, todėl palikę juos žiemoti lauke, galėsite skinti šviežius lapus ir gruodį. Vėsaus oro ir šalnų bijoti nereikia, nes tai dar labiau sustiprina šių kopūstų aromatą ir sušvelnina skonį.
Lapiniai kopūstai violetiniai turi intensyvią violetinę arba raudoną spalvą, susimaišiusią su žalia. Todėl maistui suteikia išskirtinę išvaizdą. Anot gydytojos dietologės dr. E., „Šiuose kopūstuose gausu vitaminų A, C ir K, kurie palaiko odos gyvybingumą, imuninės sistemos veiklą ir kaulų sveikatą. Taip pat juose esantys mineralai, įskaitant kalcį, magnį ir kalį, padeda palaikyti širdies sveikatą, raumenų funkciją. Vienas iš išskirtinių šių kopūstų bruožų - įspūdinga antioksidantų gausa: juose randama beta karoteno, flavonoidų ir kvercetino, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir lėtiniu uždegimu. Tai savo ruožtu gali turėti įtakos lėtinių ligų (įskaitant tam tikrų rūšių vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas) rizikos mažinimui“.
Lapiniai kopūstai yra ir puikus maistinių skaidulų šaltinis. „Šios medžiagos skatina žarnyno sveikatą, palaikydamos jame naudingas bakterijas. Taip pat suteikiamas ilgesnis sotumo jausmas, todėl šių kopūstų įtraukimas į sveikatai palankią mitybą gali padėti žmonėms, kontroliuojantiems kūno masę.
Pagrindinės kopūstų rūšys
Kopūstai (Brassica oleracea) priklauso bastutinių (Brassicaceae) šeimai. Visos kopūstų rūšys yra giminingos ir mažai skiriasi viena nuo kitos savo chemine sudėtimi, botaninėmis ir biologinėmis savybėmis, tačiau turi skirtingus vegetatyvinius bei produktyviuosius organus. Išskiriamos šios pagrindinės kopūstų rūšys:
- Baltagūžiai kopūstai (Brassica oleracea var. capitata alba): Tai populiariausia kopūstų rūšis Lietuvoje, auginama dėl tankių gūžių.
- Raudongūžiai kopūstai (Brassica oleracea var. capitata rubra): Panašūs į baltagūžius, bet pasižymi raudonais lapais.
- Savojos kopūstai (Brassica oleracea var. sabauda): Jų lapai garbanoti, gležni, pačios gūžės visada minkštesnės, negu gūžinių baltųjų kopūstų. Garbanotieji kopūstai rauginti netinka, bet jie turi daugiau maisto medžiagų už gūžinius baltuosius kopūstus, todėl jie dažniausiai rekomenduojami šviežiam vartojimui.
- Žiediniai kopūstai (Brassica oleracea var. botrytis): Auginami dėl valgomų žiedynų, kurie gali būti balti, geltoni, žali ar violetiniai. Anot gurmanų, violetiniai - skaniausi. Savo sudėtyje esančio vitamino C kiekiu ši kopūstų rūšis du kartus pranoksta baltagūžius. Dėl to, kad žiediniuose kopūstuose daug mažiau ląstelienos, jie geriau virškinami. Žiedynuose yra gana daug baltymų, riebalų, beazotinių ekstrakcinių medžiagų, taip pat cukraus, vitaminų C, B1, B2, karotino, kalio, kalcio, geležies, retai daržovėse aptinkamos veikliosios medžiagos cholino.
- Brokoliai (Brassica oleracea var. italica): Artimi žiediniams kopūstams, bet valgomos dalys yra žiedynkočiai ir žiedynėliai. Brokoliai - itin vertinga daržovė, gimininga žiediniams kopūstams. Jie labai maistingi, turi daug vitaminų A, B, kalcio ir riboflavino, o koteliuose daug gynybines organizmo jėgas stiprinančio seleno. Valgomoji augalo dalis yra žiedynkotis ir ant jo augantys žiedynėliai, susitelkę į 8-20 cm skersmens ir 100-500 g svorio galvutę. Nupjovus pagrindinį žiedyną, už poros savaičių iš pumpurų lapų pažastyse susiformuoja naujas derlius. Vertingiausi neišsiskleidę žiedynai. Laiku nenupjovus žiedyno, brokoliai pradeda žydėti.
- Briuselio kopūstai (Brassica oleracea var. gemmifera): Išaugina vieną aukštą stiebą, ant kurio susiformuoja 30 - 60 ir daugiau gūželių. Briuselio kopūstais vadinami ypatingos kopūstų rūšies šoniniai ūgliai. Gūželės tamsiai žalios spalvos, graikinio riešuto dydžio. Pagrindinis Briuselio kopūstų turtas - kalis. Šios daržovs skoniu bei maisto medžiagų sudėtimi panašios į baltuosius gūžinius kopūstus. Tačiau priešingai nei baltieji gūžiniai kopūstai, kuriuos galima valgyti ir žalius, ir troškintus arba virtus, Briuselio kopūstai skanūs tik virti, o charakteringą skonį jie įgyja tik užšaldžius gūželes. Briuselio kopūstų, palyginti su kitomis kopūstinėmis daržovėmis, auginama nedaug. Gūželės daugiausia naudojamos perdirbimo pramonėje - užšaldyti.
- Lapiniai kopūstai (Brassica oleracea var. viridis): Dar žinomi kaip kale, auginami dėl lapų, kurie naudojami salotoms, garnyrams, virti, troškinti arba užšaldyti. Vakarų ir Šiaurės Europoje lapiniai kopūstai yra populiari žieminė daržovė. Pas mus dažniau matomi sėklų kataloguose nei darže, nors jie turi du kartus daugiau ląstelienos, baltymų negu baltagūžiai kopūstai. Lapiniai kopūstai skiriasi nuo kitų tuo, kad lapuose yra daug sausųjų medžiagų (vidutiniškai 17,3 proc.), baltymų (3,86 proc.), mineralinių medžiagų (1,57 proc.), karotino, daug cukraus, įvairių vitaminų. Juos, kaip ir kitus kopūstus, galima sėti tiesiai į dirvą arba sodinti daigais birželio-liepos mėnesiais. Į lauką sodinami 10-15 cm aukščio daigai, jų amžius - maždaug 45-50 dienų. Daigus rekomenduojama sodinti giliau, kad išsivystytų pridėtinės šaknys. Pasodinus augalus, žemę aplink juos reikia gerai prispausti ir palieti. Daigus derėtų sodinti saulėtoje vietoje, bet jie pakenčia ir pavėsį. Jei dirvos lengvos, galima auginti ant lygaus paviršiaus, o drėgnos - lysvėse. Sodinimo schema priklauso nuo hibrido - 60-70x40-50 cm. Kad daigai prigytų, rekomenduojama juos 2-3 kartus palieti. Sėjant tiesiai į dirvą, augalai retinami tarp jų paliekant 0,5 metro. Lapiniai kopūstai reiklūs dirvos drėgmei ir maisto medžiagoms - azotui, kaliui ir kalciui.
- Pekino kopūstai (Brassica rapa subsp. pekinensis): Sudaro standžiai susuktas cilindro formos gūželes, dažnai naudojami salotoms. Azijoje Pekino kopūstai buvo auginami jau V amžiuje. Europoje jie išplito tik XX amžiuje, bet per trumpą laiką tapo labai populiarūs. Iš šių kopūstų daugiausia gaminamos salotos, todėl kartais jie dar vadinami salotiniais kopūstais.
- Kininiai kopūstai (Brassica rapa subsp. chinensis): Labai panašūs į lapkotinius burokus (mangoldus). Šių kopūstų lapai tamsiai žali verpsto formos, jų apačioje yra ryški balta sultinga gysla. Kinų kopūstams reikia puveningos, geros struktūros ir pakankamai drėgnos dirvos.
- Ropiniai kopūstai (Brassica napus var. gongylodes)
Violetinių lapinių kopūstų veislės
Lapinių kopūstų veislių įvairovė yra gana plati. Populiaresnės iš veislių yra "Oldenbor H", "Westlandse winter", "Kapral", "Fizz" ir violetiniai lapiniai kopūstai "Scarlet".
- Lapiniai kopūstai (Kale) “Oldenbor H” - vidutiniškai ankstyvas hibridas. Vegetacijos trukmė - 60-70 dienų. Augalų aukštis - apie 60 cm. Lapai žali, garbanoti, nelinkę pagelsti.
- Lapiniai kopūstai (Kale) “Westlandse winter” - augalai užauga iki 40-60 cm aukščio. Lapai sodrios žalios spalvos, labai garbanoti.
- Garbanotųjų kopūstų sėklos “Kapral” - augalai užauga iki 40-60 cm aukščio. Šių kopūstų lapus galite naudoti itin vertingoms ir maistingoms salotoms, galite virti sriubas, valgyti vienus. Salotos puikiai tinka kaip garnyras, kuris praturtins jūsų mityba vitaminų ir mikroelementų gausa.
- Garbanotų (Kale) kopūstų sėklos “Fizz” - augalai užauga iki 40-60 cm aukščio. Tai kopūstai, kurie nesuka gūžių, mezga atskirus lapelius. Yra laikomi viena vertingiausių kopūstų rūšių. Šie kopūstai pasižymi lygiais, smarkiai karpytais lapais. Jauni lapeliai tinkami salotoms ruošti, dėti į žalius kokteilius. Suaugę, didesni lapai tinkami sriuboms, troškiniams gaminti.
- Violetinių garbanotų lapinių kopūstų sėklos “Scarlet” - užauga iki 60 cm aukščio. Lapiniai kopūstai nesuka gūžių, yra skinami ir vartojami jų lapai. Violetiniai lapiniai kopūstai turi intensyvią violetinę arba raudoną spalvą, susimaišiusią su žalia. Todėl maistui suteikia išskirtinę išvaizdą.
Viena populiariausių veislių - raudonieji kopūstai ir žalieji kopūstai. Ši veislė priklauso vienmečiams augalams. Kopūstai gali būti naudojami ir maistui, ir dekoratyviniais tikslais. „Raudonojo kopūsto“ spalvų spektras yra labai įvairus. Jo lapai yra violetiniai, rubino raudoni, violetiniai ir rudi. Daržovei reikia daug šviesos ir šilumos. Jos skonis ryškesnis nei žaliojo kopūsto.
Veislė išvesta Olandijoje. Suaugusio augalo aukštis siekia 75-80 centimetrų. Lapai šiek tiek garbanoti, violetinio atspalvio. Hibridas gerai išgyvena šaltį. Šiai veislei būdingi žemi, bet besidriekiantys krūmai. Smaragdo spalvos kopūstų lapai, dideli. Kopūstų veislė "Reflex" turi gofruotus pilkšvai žalios spalvos lapus. Veislė atspari šalčiui, toleruoja iki -18 laipsnių temperatūrą. Mažos šalnos hibridui bus tik į naudą - išnyks kartaus lapų skonis.
Hibridas yra gana populiarus tarp sodininkų. Jo skoniui trūksta tokio kartumo, koks yra kitų rūšių kopūstams. Veislė turtinga vitaminų, angliavandenių, skaidulų ir mineralų. Veislė puikiai tinka šviežiam vartojimui. Šviežių kopūstų lapai yra sultingi, traškūs, malonaus skonio. Pagrindinis derlius sunoksta rudenį, rugsėjo pabaigoje. Suaugusios daržovės svoris gali būti didesnis nei 1 kilogramas.
Lapinių kopūstų sėklos “Scarlet” - norintiems užsiauginti išskirtinės išvaizdos - violetinių - skanių ir maistingų lapinių kopūstų. Lapiniai kopūstai nesuka gūžių, yra skinami ir vartojami jų lapai. Violetiniai lapiniai kopūstai turi intensyvią violetinę arba raudoną spalvą, susimaišiusią su žalia. Todėl maistui suteikia išskirtinę išvaizdą. Lapai gali būti naudojami salotoms, sriuboms, troškiniams, garnyrams. Šios rūšies kopūstai yra žinomi ne tik dėl savo ryškios išvaizdos, bet ir ženklios naudos žmogaus organizmui. Ši kopūstų veislė yra vidutiniškai vėlyva. Geriausias sėjos laikas daigams - kovo, balandžio mėnesiai. Derliumi džiugina nuo birželio, o palikti lauke, pakenčia ir didesnius šalčius.
Auginimas
Lapiniai kopūstai - dvimetis augalas, pirmaisiais metais užauginantis stiebą ir lapus, o antraisiais metais - žiedstiebį. Jų vegetacijos periodas praktiškai neribotas: kai užauga ir pasiekia veislei būdingą išvaizdą ir dydį, tampa dekoratyvus.
Dirvožemis - derlingas. Turėtų būti priesmėlis ant lengvas priemolis, turintis daug organikos, derlingas, purus, pH - 6,0-7,0. Jei dirva rūgšti, reikėtų ją kalkinti. Visą vegetacijos laikotarpį dirva turi būti drėgna, bet nešlapia.
Tinkamiausias priešsėlis. Laikytis sėjomainos, kad augalai nesirgtų šaknų gumbu. Tinkamais priešsėliais lapiniams kopūstams laikomi agurkai, svogūnai iš ropelių, šakniavaisiai, bulvės, ankštinės kultūros.
Dirvos paruošimas ir sodinimas. Rudenį, nuėmus priešsėlį, dirva kultivuojama ir giliai suariama. Pavasarį dirva gerai išlyginama, išberiamos trąšos ir gerai sukultivuojama, kad dirvoje neužsistovėtų vanduo.
Auginti lapinius kopūstus galima dviem terminais: vasaros ir vėlyvam rudeniui (kai derlius nuimamas po šalnų). Auginti galima iš daigų arba sėjant tiesiai į dirvą.
Lapiniai kopūstai jautrūs persodinimui. Lengvose žemėse kopūstų daigai sodinami lygiame paviršiuje, o drėgnesnėse - lysvėse ar ant vagų. Mėgsta gerą apšvietimą, tuomet būna intensyvi ir graži lapų spalva.
Sėklos sėjamos 1 cm gyliu balandžio pradžioje šiltnamyje į didesnes kasetes ar durpių puodelius. Daigai užauga maždaug per 45-50 parų.
Daigai į dirvą sodinami gegužės pirmoje dekadoje. Derlius imamas vasaros viduryje.
Norint lapinių kopūstų derlių imti vėlai rudenį, galima sodinti daigus arba sėti tiesiai į dirvą. Auginant kopūstus iš daigų, galima sėti tiesiai į daigyne gerai paruoštą dirvą, tačiau geriausia būtų daigus išsiauginti kasetėse, kadangi lapiniai kopūstai jautrūs persodinimui. Kasetės imamos didesnės, nes kopūsto ilga liemeninė šaknis. Į kasetes sėklos sėjamos gegužės mėnesį, o daigai į lauką sodinami birželio trečioje-liepos pirmoje dekadoje. Į dirvą sodinami maždaug 4-6 savaičių augalai.
Sodinama tokiais atstumas: 60x60, 70x70, 70x60, 70x40, 70x25 cm, priklausomai nuo veislės. Prieš sodinimą daigai ir duobutės gerai palaistomi. Reikia 10 l vandens dvidešimčiai duobučių. Jei veislės aukštaūgės, sodinama kiek galima giliau (2-3 cm), kad užsižertų apatiniai lapeliai ir susiformuotų pridėtinės šaknys. Labai svarbu sodinant neužžerti ir nepažeisti augimo kūgelio- viršūnėlės. Pasodinus žemę aplink augalą reikia labai gerai apspaudyti. Kol augalai prigis, 2-3 kartus liejami. Vandens pilama 20 l į 1 m2 . Praėjus savaitei, neprigiję daigai atsodinami.
Laikas nuo pasodinimo į dirvą iki derliaus nuėmimo apie 55 dienos.
Auginimas sėjant tiesiai į dirvą
Norint lapinių kopūstų derlių iš sėklų gauti vėlai rudenį, reikia sėti tiesiai į lauką balandžio trečioje-gegužės pirmoje dekadoje. Sėklos sudygsta per 7-12 dienų. Laikas nuo sėjos iki derliaus apie 70-80 dienų.
Hidroponinis auginimas
Šiame straipsnyje pateiksiu keletą patarimų, kaip auginti hidroponinius kopūstus, kuriais vadovaudamiesi šių lapinių daržovių derliumi galėsite mėgautis ištisus metus.
Išsirinkus sėklas, prieš persodindami jas į hidroponinę sistemą, turime jas sudaiginti. Tačiau norime atkreipti dėmesį, jog sėklų daiginimas reikalingas tais atvejais, jei naudojate kitokias hidroponines sistemas, kurių yra daugybė. Jei ketinate auginti hidroponinėje sistemoje pradedantiesiems arba hidroponinėje sistemoje daržovių auginimui namuose, sėklų daiginti nereikia.
Sėjimas:
- Sėkite kopūstų sėklas tolygiai ant substrato paviršiaus, ne per tankiai.
- Drėgna terpė: palaikykite substratą drėgną, bet ne per drėgną.
- Tinkama temperatūra: Daiginimo indą pastatykite tinkamoje temperatūroje, paprastai 20-25 laipsnių šilumos.
- Apšvietimo kontrolė: Sėklų dygimo etape apšvietimas nėra labai svarbus.
- Dygimo stebėjimas: Nuolat stebėkite sėklų dygimą. Kuomet sėklos sudygsta ir pasirodo pirmieji tikrieji lapeliai, kantriai laukiame, kol maždaug po 3-4 savaičių išaugs kopūstų šaknys.
Sodinant augalus hidroponinėje sistemoje, turite atkreipti dėmesį į vandens pH intervalą, o idealus hidroponinių kopūstų pH intervalas yra 5,5-6,5. Paprastai naudojame filtruotą vandenį, kad vandenyje nebūtų kenksmingų medžiagų ar mikroorganizmų. Taip pat verta atkreipti dėmesį į vandens temperatūrą, pageidautina, kad ji būtų nuo 20 °C iki 25 °C.
Auginant augalus hidroponikos būdu, labai svarbus maistinių medžiagų tirpalas, tačiau skirtingoms daržovėms reikalingi skirtingi maistinių medžiagų tirpalai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį auginant kopūstus hidroponikos būdu. Auginant kopūstus hidroponiniu būdu, reikia išlaikyti EC (maistinių medžiagų intensyvumo) intervalą: nuo 1,2 iki 2,2. Konkretus EC vertės intervalas taip pat skirsis dėl sodinimo aplinkos, augalų augimo tarpsnio ir veislės skirtumų. EC vertę gali tekti koreguoti skirtingais augimo etapais, pavyzdžiui, sėklų dygimo, daigų ir brandos etapais. EC vertei matuoti galima naudoti laidumo matuoklį arba EC prietaisą.
Auginant kopūstus hidroponiniu būdu labai svarbu geras apšvietimas. Šviesa yra energijos šaltinis, būtinas fotosintezei ir augalų augimui. Šviesos kokybė: Svarbiausia kopūstams - mėlynos ir raudonos šviesos absorbcija. Mėlyna šviesa skatina lapų augimą ir chlorofilo susidarymą, o raudona šviesa naudinga augalų žydėjimui ir vaisių vystymuisi.
Auginant kopūstus hidroponiniu būdų taip pat labai svarbu gerai kontroliuoti temperatūrą. Paprastai dirbtinai kontroliuojame 15-25 °C temperatūrą. Ši temperatūra yra tokia, kokią kopūstai mėgsta, kad augalai tinkamai augtų ir vystytųsi. Temperatūrai patikrinti galite naudoti tam skirtus termometrus.
Priežiūra ir apsauga
Augalai geriausia auga, kai dirvos temperatūra 16-17 °C. Svarbiausi lapinių kopūstų priežiūros darbai - tarpueilių purenamas, apmindžiojimas aplink augalus, kad vėjas neišvartytų, jei sausa - liejama. Ravint piktžoles, jei mažos ir nesubrandinusios sėklų, galima jų neišmesti ir pamulčiuoti augalus. Labai gerai lapiniai kopūstai auga, kai jie mulčiuojami, pvz., nerūgščiomis durpėmis ar pan.
Kai sausa, reikia laistyti, kad dirva būtų drėgna, kitaip bus nekokybiški ir kartūs lapai. Drėkinimas ypač svarbus jauniems augalams (padeda atlaikyti intensyvius saulės spindulius ir vasaros karštį).
Lapiniams kopūstams labai pavojingos spragės, mažiau - amarai, kopūstinis baltukas, pelėdgalvis. Ligoms jie atsparesni negu baltagūžiai kopūstai.
Tręšimas
Tręšiama - N-180-240 kg/ha. Pusė azoto išberiama prieš sodinimą, kita - per 2 kartus augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma - 50-80 kg ha-1, Kalio (K2O5) - 200-280 kg ha-1.
Pagrindiniam tręšimui naudojamų trąšų sudėtyje pageidautina, kad būtų kalcio, sieros, magnio, boro, molibdeno. Pasodinus lapinių kopūstų daigus, po retinimo ar atsodinimo (kai sėjama tiesiai į lauką), pirmą kartą tręšiama praėjus 15-20 parų, antrą kartą - 20 parų po pirmo tręšimo. Galima naudoti skystas trąšas.
Prieš sodinimą dirvą patręšia kompleksinėmis trąšomis, azoto trąšas išberia palaipsniui, per kelis kartus. Pasodinus daigus palaistykime. Augimo metu ankstyvuosius kopūstus vieną kartą, o vėlyvuosius du kartus apkaupkime, kad išleistų papildomas šaknis ir greičiau augtų. Pirmą kartą kaupkime praėjus 20 - 25 dienoms po sodinimo, o antrą - praėjus 15 - 20 dienų po pirmo kaupimo. Kaupkime po lietaus arba palaistę. Dirva visą laiką turi būti puri.
Pirmą kartą tręšiama apkaupiant. Įterpiama azoto, fosforo ir kalio trąšų. Antrą kartą tręšiama po 20 dienų įterpiant tų pačių trąšų. Galima pakeisti organinėmis trąšomis: skystas karvės mėšlas arba paukščių mėšlas.
Apsauga nuo kenkėjų ir ligų
Lapiniai kopūstai ligoms atsparesni nei baltagūžiai, tačiau šių metų sausą ir karštą vasarą teko augalus apsaugoti nuo amarų ir baltasparnių. Lapiniams kopūstams labai pavojingos spragės, mažiau - amarai, kopūstinis baltukas, pelėdgalvis.
Dažniausi hidroponinių kopūstų kenkėjai yra amarai, baltasparniai ir žiedgraužiai. Turėtumėte reguliariai tikrinti augalus ir imtis priemonių, kad išvengtumėte problemų ir jas kontroliuotumėte.
Dažniausios hidroponinių kopūstų ligos yra antraknozė, kopūstų miltligė ir miltligė. Norint išvengti infekcijos, labai svarbu palaikyti švarią ir vėdinamą hidroponinę aplinką. Ligos atveju reikia laiku imtis gydymo priemonių, pavyzdžiui, pašalinti užkrėstas dalis, naudoti tinkamus fungicidus ir pan.
Kopūstams daug žalos padaro įvairios infekcinės ligos ir kenkėjai. Nuo daugumos ligų ir kenkėjų apsisaugoma taikant teisingą agrotechniką: išlaikoma sėjomaina, naikinami užsikrėtę augalų likučiai, tręšimas, laistymas ir žemės paruošimas pagal taisykles leis išvengti daugelio ligų. Dažniausios kopūstų ligos:
- Juodoji dėmėtligė (alternariozė): Ant kopūstų lapų atsiranda juodos apskritos dėmelės, kurios didėja, apsitraukia rudai juodomis apnašomis.
- Baltasis puvinys: Užsikrečia šaknelės kaklelis ir apatiniai lapai. Pažeisti audiniai tampa bespalviai, vandeningi, pasidengia baltomis apnašomis.
- Pilkasis puvinys.
- Kopūstų šaknų gumbas: Ant augalų šaknų atsiranda gumbai, augalas sudžiūna ir žūsta.
- Kopūstinė mozaika: Ant ligotų augalų lapų pašviesėja gyslos, atsiranda rudai žalios dėmės.
- Juodoji kojelė: Liga pažeidžia jaunus daigus, kai šaknies kaklelis suminkštėja ir pajuoduoja, augalas žūsta.
Dažniausi kopūstų kenkėjai:
- Kopūstinis baltukas: Vikšrai graužia lapus palikdami tik lapo gyslas.
- Ropinis baltukas: Vikšrai išgraužia lapuose netaisyklingos formos skyles.
- Kopūstinė kandis: Geltonos spalvos vikšras, pragraužiantis skylutes iš apatinės lapo dalies.
- Kopūstinė musė: Vikšrai graužia kotelį. Augalas išdžiūna.
- Šliužai: Pragraužia lapus, gūžes.
- Kopūstinis amaras: Pažeisti lapai netenka spalvos ir susisuka.
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų:
- Sėjomaina: Laikykitės sėjomainos principų.
- Dirvos kalkinimas: Rūgščias dirvas kalkinkite.
- Daigų patikra: Prieš sodinant patikrinkite daigus, pašalinkite užsikrėtusius augalus.
- Fungicidai: Verta daigus prieš sodinant pamirkyti fungicidiniame tirpale.
- Insekticidai: Naudokite insekticidus nuo kenkėjų.
- Mechaninės priemonės: Naikinkite kenkėjus mechaniškai (rinkite vikšrus, šliužus).
- Biologinės priemonės: Naudokite biologines priemones (naudingus vabzdžius, nematodus).
- Agrotechninės priemonės: Purenkite dirvą, naikinkite piktžoles, tręškite ir laistykite pagal poreikį.
- Insekticidinių augalų nuovirai: Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių, nuoviras.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Lapinių kopūstų derlius pradedamas imti, kai jie turi pakankamai lapų ir yra pasiekę veislei būdingą aukštį. Pradžioje imami jauni, apatiniai lapai, kad nepagelstų. Imama po 1-2 lapus nuo augalo.
Veislės Kadet derlių augintoja pradeda imti jau vasaros viduryje, kai augalai išauginę pakankamai lapų ir pasiekę veislei būdingą 60-80 cm aukštį. Iš pradžių nuo augalo ima po 1-3 apatinius lapus. Derlių galima skinti pagal poreikį, daug kartų. Augalų lapija po šalnų įgauna švelnesnį ir saldesnį skonį.
Laikas nuo pasodinimo į dirvą iki derliaus nuėmimo apie 55 dienos.
Hidroponinių kopūstų derliaus nuėmimas trunka apie 8-12 savaičių. Paprastai kopūstai užauga per 8-12 savaičių, tačiau tikslus laikas priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų.
Šviežių kopūstų lapų ryšulėlį suvyniokite į drėgną popierinį rankšluostį ir laikykite šaldytuve, maišelyje. Užšaldžius kopūstus, derlių galima išlaikyti ilgiau nei metus. Pirmiausia nuplaukite ir kruopščiai nusausinkite kopūstus. Dehidratuotų kopūstų milteliai - unikalus ir įdomus būdas ilgai laikyti kopūstus. Norėdami dehidratuoti, tiesiog nuplaukite ir kruopščiai nusausinkite kopūstus, o po to įdėkite juos į 52 laipsnių temperatūros dehidratorių arba orkaitę 6 valandoms. Lapiniai kopūstai yra visiškai dehidratuoti, kai jie yra labai traškūs ir juos galima lengvai sugniaužti pirštais. Sumalkite kopūstų lapus į miltelius, naudodami bet kokią priemonę - nuo virtuvinio kombaino iki plaktuvo ir trintuvo. Laikykite sandariame inde vėsioje ir sausoje vietoje.
Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, gūžiniai kopūstai skirstomi į ankstyvuosius, vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo ir vėlyvas veisles. Juos, kaip ir kitus kopūstus, galima sėti tiesiai į dirvą arba sodinti daigais birželio-liepos mėnesiais. Derlių geriausiai imti po šalnų, nes tuomet pranyksta lapuose esantis kartus prieskonis.
Lapinių kopūstų panaudojimas virtuvėje
Pirkėjai dar mažai žino apie vertinguosius lapinius kopūstus, ir užtikrintos realizacijos nėra, produkciją ruošia pagal užsakymus.
Specialistai pataria maistui vartoti juos šviežius, kaip špinatus - salotoms, taip pat troškinti, virti sriubas, ruošti traškučius ir kitus gardėsius.
Lapiniai kopūstai yra nuostabiai universalus augalas, duodantis skanų derlių kiekviename savo vystymosi etape. Nuo mikrožalumynų iki milžiniškų lapinių žalumynų - kopūstų augalai beveik visada yra paruošti derliui nuimti.
Lapiniai kopūstai violetiniai turi intensyvią violetinę arba raudoną spalvą, susimaišiusią su žalia. Todėl maistui suteikia išskirtinę išvaizdą. Lapai gali būti naudojami salotoms, sriuboms, troškiniams, garnyrams.
Šios rūšies kopūstai yra žinomi ne tik dėl savo ryškios išvaizdos, bet ir ženklios naudos žmogaus organizmui.
Šviežių kopūstų lapų ryšulėlį suvyniokite į drėgną popierinį rankšluostį ir laikykite šaldytuve, maišelyje. Užšaldžius kopūstus, derlių galima išlaikyti ilgiau nei metus. Pirmiausia nuplaukite ir kruopščiai nusausinkite kopūstus. Dehidratuotų kopūstų milteliai - unikalus ir įdomus būdas ilgai laikyti kopūstus. Norėdami dehidratuoti, tiesiog nuplaukite ir kruopščiai nusausinkite kopūstus, o po to įdėkite juos į 52 laipsnių temperatūros dehidratorių arba orkaitę 6 valandoms. Lapiniai kopūstai yra visiškai dehidratuoti, kai jie yra labai traškūs ir juos galima lengvai sugniaužti pirštais. Sumalkite kopūstų lapus į miltelius, naudodami bet kokią priemonę - nuo virtuvinio kombaino iki plaktuvo ir trintuvo. Laikykite sandariame inde vėsioje ir sausoje vietoje.
Atsargumo priemonės
Gydytoja dietologė E. perspėja: „Verta žinoti, kad didelis vitamino K kiekis lapiniuose kopūstuose gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, ypač kraują skystinančiais. Sergantiems inkstų ligomis, lapinių kopūstų reiktų saikingiau vartoti dėl juose esančio didelio mineralo kalio kiekio, bei oksalatų. Reikėtų turėti mintyje, kad lapiniuose kopūstuose, kaip ir kitose kryžmažiedžių daržovėse, pavyzdžiui, brokoliuose ir briuseliniuose kopūstuose, yra junginių, vadinamų goitrogenais. Šie junginiai gali trikdyti skydliaukės veiklą, nes slopina jodo pasisavinimą. Kai kurie žmonės, valgantys daug kryžmažiedžių daržovių, gali jausti ir pilvo pūtimą ar kitus virškinimo sistemos diskomfortus. Jei žmogus serga dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) ar jaučia kitus virškinimo jautrumo požymius, tai reikėtų pradėti vartoti nedidelį kiekį kopūstų ir stebėti savo organizmo reakciją. Beje, nors ir retai, kai kuriems asmenims gali pasireikšti alerginės reakcijos dėl kopūstų ar kitų kryžmažiedžių daržovių. Jei pajaučiami tokie simptomai kaip niežulys, patinimas ar pasunkėjęs kvėpavimas, reikėtų kreiptis į gydytoją“.
Kaip išsirinkti ir laikyti lapinius kopūstus
Prekybos tinklo komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, kad norint įsigyti aukšto kokybės lapinių kopūstų, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į jų išvaizdą apsiperkant: „Ieškokite sodriai žalių lapų, kurie nebūtų nuvytę ar pageltę. Kai parsinešite kopūstus namo, nuimkite visas gumytes ar raištelius aplink gūžę. Jei neketinate jų naudoti iškart, neplaukite, nes dėl drėgmės pertekliaus kopūstai gali greičiau sugesti. Kai būsite pasiruošę naudoti kopūstus, kruopščiai nuplaukite jų lapus po šaltu vandeniu. Sausus lapinių kopūstų lapus specialistė rekomenduoja sudėti į orui pralaidų indą arba suvynioti į šiek tiek drėgną popierinį rankšluostį ir įdėti į maišelį. Jį laikykite daržovių stalčiuje šiek tiek pravirą, kad jame cirkuliuotų oras. Taip kopūstai paprastai išlieka švieži maždaug 3-5 dienas. O jei norite prailginti jų laikymo laiką, galite šias daržoves užšaldyti. Tik prieš šaldymą kopūstus blanširuokite, kad išsilaikytų jų spalva, tekstūra ir maistingosios medžiagos. Po blanširavimo kopūstų lapus nusausinkite ir sudėkite į sandarius šaldymo maišelius arba indelius“, - rekomenduoja O. Už...
Kopūstų nauda sveikatai – 7 priežastys juos valgyti | Kada vengti
tags: #lapiniai #kopustai #violetiniai