Lenkija - šalis, turtinga gamtos grožio ir istorinių paminklų, driekiasi nuo Baltijos jūros šiaurėje iki Tatrų kalnų pietuose. Tai ne tik geografinis vienetas, bet ir daugybė skirtingų regionų, kurių kiekvienas pasižymi savita istorija, kultūra ir gamta. Nuo smėlėtų Baltijos pajūrio paplūdimių iki didingų Tatrų viršukalnių, Lenkija siūlo nepamirštamų įspūdžių kiekvienam keliautojui. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką galima pamatyti ir patirti keliaujant iš šiauriausių šalies taškų į pietinius, atskleidžiant Lenkijos geografinę įvairovę ir kultūrines ypatybes.
Lenkijos Geografija: Nuo Baltijos Iki Tatrų
Lenkijos teritorija pasižymi įvairiu reljefu. Šiaurinę dalį užima Baltijos pajūrys, centrinę - lygumos, o pietuose stūkso kalnai. Šalis driekiasi per 689 km iš šiaurės į pietus, todėl kelionė per ją atskleidžia platų kraštovaizdžio ir gamtos pokyčių spektrą.
Lenkijos Paviršiaus Reljefas
Apskritai, Lenkija yra lygumų kraštas; 91,3 % paviršiaus ploto sudaro sritys, kurių aukštis neviršija 300 metrų. Paviršiaus vidutinis aukštis yra 173 m, o didžiausias - 2499 m (Risų kalnas Aukštuosiuose Tatruose). Reljefas žemėja iš pietų į šiaurės vakarus.
Šiaurinė Lenkijos Dalis: Baltijos Pajūris ir Ežerynai
Lenkija didžiuojasi vienu ilgiausių Europoje pajūriu, plačiais ir smėlėtais paplūdimiais. Kranto linija įvairialypė: vaizdingus, aukštus, net keliasdešimt metrų siekiančius skardžius keičia plačios ir plokščios kopos. Baltijos jūros krantai, skalaujantys Lenkijos šiaurinius krantus, yra žemi, smėlėti, su plačiais paplūdimiais, kopomis ir nerijomis, tokiomis kaip Helo nerija ir Aismarių nerija, kurios nuo jūros skiria įlankas, lagūnas ir druskingus ežerus. Dėl gausių pušynų ir jodo dalelyčių pajūrio oras turi gydomųjų savybių, todėl Baltijos pajūryje gausu ištisus metus lankomų gydyklų. Ypač populiarus Kolobžegas (Kołobrzeg), galintis pasigirti kurorto tradicijomis jau nuo XVII a. Turistų čia laukia vaizdingi uostai, seni jūrų švyturiai bei toli į jūrą nusidriekę mediniai tiltai - molai.
Lenkijos šiaurinėje dalyje taip pat yra paskutinio ledynmečio suformuoto reljefo juosta - Baltijos aukštumų dalis, apimanti Vakarų Pamario, Rytų Pamario, Mozūrijos ir Suvalkų aukštumas, dar vadinamas ežerynais. Čia yra ir dvi žemumos: Oderio žemupio ir Vyslos deltos (Vyslos Žulavai). Pajūrio juostoje plyti akumuliacinės lygumos (Szczecino, Koszalino, Gdansko pajūris), susidariusios iš ledyninių, jūrinių ir eolinių nuosėdų.
Centrinė Lenkijos Dalis: Lygumos ir Aukštumos
Į šiaurę nuo Karpatų ir jų priekalnių driekiasi tektoninės įdubos, tokios kaip Sandomiero duburys ir Osvencimo. Toliau į šiaurę eina slėnių ir griovų suskaidyta aukštumų juosta, apimanti Mažosios Lenkijos aukštumą (didžiausias aukštis 612 m, Lysicos kalnas Šventojo Kryžiaus kalnuose), Silezijos aukštumą (400 m), Liublino aukštumą (311 m) ir Roztoczės aukštumas (390 m).
Dar toliau į šiaurę, per Lenkijos vidurį nuo Oderio iki Bugo, tęsiasi fliuvioglacialinės lygumos: Didžiosios Lenkijos žemuma, Silezijos žemuma ir Mazovijos-Palenkės žemuma. Joms būdinga platūs ledynų tirpsmo vandenų suformuoti senslėniai, zandriniai plotai ir, kai kur, moreninės kalvos.
Pietinė Lenkijos Dalis: Kalnai ir Aukštumos
Lenkijos pietuose plyti kalnuotas kraštas. Aukštuosiuose Tatruose, kurie yra aukščiausia šalies Karpatų kalnų grandinė, galima pamatyti aukščiausią Lenkijos krioklį - Vielka Siklava (70 m) ir keliasdešimt poledynmečio ežerų, raibuliuojančių smaragdinėmis ir dangaus žydrumo bangomis. Aukščiausiai virš jūros lygio, Tatrų apsuptyje, įsikūręs Lenkijos miestelis yra vienas geriausių pasirinkimų aktyviam vasaros poilsiui, populiarus ištisus metus veikiantis gydyklų centras bei nuo seno mėgstamas žiemos sporto kurortas. Į šiaurę nuo Tatrų eina flišinių Karpatų juosta; Lupkovo perėja juos skiria į Vakarų Karpatus (juos sudaro Beskidai ir jų priekalniai) ir Rytų Karpatus (Beščadai). Beskidų didžiausias aukštis siekia 1725 m (Babia Góra); jiems būdingas švelnių apvalių formų žemakalnių ir vidutinio aukščio kalnų reljefas, suskaidytas tarpukalnių įdubų. Priekalniai yra banguoti, 300-570 m aukščio. Beščadus, kurių tęsinys yra Ukrainoje, sudaro keli lygiagretūs neaukšti kalnagūbriai; didžiausias aukštis siekia 1348 m (Tarnicos kalnas).
Klimatas
Lenkijos klimatas yra vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Žemyninio klimato bruožų daugėja einant iš vakarų į rytus. Pagal Köppeno-Geigerio klimato klasifikaciją, per Lenkiją eina riba tarp vidutiniškai šilto lietingo ir vidutiniškai šalto sniegingo klimato. Visus metus vyrauja drėgnos iš Šiaurės Atlanto pernešamos oro masės.
- Vidutinė metinė temperatūra: 6-8 °C (aukščiausiose kalnų vietose 0,8 °C).
- Sausio vidutinė temperatūra: pajūryje ir šalies vakaruose -1 °C, vidurinėje dalyje -3 °C, kalnuose iki -8 °C.
- Liepos vidutinė temperatūra: šiaurėje 16-17 °C, vidurinėje dalyje 18-19 °C, kalnuose 10-14 °C.
- Vidutinis metinis kritulių kiekis: 600 milimetrų.
Dviračio žinios. Klimatologas: dėl klimato kaitos tuoj įvyks klimatologų kaita
Vandens Telkiniai ir Dirvožemis
Beveik visas Lenkijos upių tinklas priklauso Baltijos jūros baseinui. Didžiausios upės - Vysla ir Oderis (Odra) - prasideda Karpatuose ir teka į šiaurę per visą Lenkiją. Upės minta daugiausia krituliais ir sniego tirpsmo vandeniu, mažiau - požeminiu vandeniu; patvinsta pavasarį (ypač žemumose) ir vasarą - birželį, liepą (kalnų upės). Vasaros antroje pusėje, rudenį iki spalio ir žiemą nuotėkis daug mažesnis. Žiemą upės užšalusios 1-3 mėnesius. Didžiausių upių nuotėkis reguliuojamas. Oderis, Vysla, Bugas, Notecė, Varta - laivuojamos upės.
Lenkijoje yra 9300 ežerų, didesnių kaip 1 ha. Daugiausia jų šiaurėje (Mozūrijos ir Pamario ežerynai) ir Didžiosios Lenkijos bei Liubušo ežerynuose. Beveik visi ežerai yra ledyninės kilmės. Didžiausi yra Sniardvai ir Mauras, o giliausias - Ančios ežeras (108,5 metro).
Daugiausia (82 %) Lenkijos dirvožemių sudaro jauražemiai ir rudžemiai. Baltijos pajūrio rytuose ir Baltijos aukštumose vyrauja pasotintieji rudžemiai, o pajūrio vakaruose bei Lenkijos vidurinėje dalyje (periglacialinėse žemumose) - nepasotintieji rudžemiai ir išplautžemiai, taip pat yra palvažemių. Zandrinėse lygumose ir smėlingose pleistoceno upių terasose - smėlžemiai, smėlingose įdubose - jauražemiai ir smėlžemiai. Lenkijos vidurinės dalies molingose lygumose vyrauja šlynžemiai. Mažosios Lenkijos, Liublino, Silezijos, Krokuvos aukštumose, Sudetų ir Karpatų priekalniuose ant liosų susidarę išplautžemiai ir rudžemiai, taip pat yra juodžemių. Derlingų kalkžemių yra Krokuvos, Čenstakavos, Liublino aukštumose, o salpžemių - Vyslos slėnyje ir deltoje, Oderio slėnyje. Durpžemių daugiausia yra Palenkėje ir Lenkijos vidurinėje dalyje.
Augalija ir Gyvūnija
Lenkijoje auga apie 2250 rūšių savaiminių induočių augalų, apie 630 rūšių lapsamanių ir apie 250 rūšių kerpsamanių. Tarp induočių augalų vyrauja Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostai būdingos rūšys. Miškai užima 28 % Lenkijos teritorijos. Apie 70 % miškų sudaro spygliuočiai, daugiausia pušynai, mažiau yra eglynų (daugiausia kalnuose ir šalies šiaurės rytuose), maumedynų, kėnynų. Derlingų dirvožemių srityse išlikę lapuočių miškai (ąžuolai, skroblai, bukai). Upių slėniuose, paežerėse, pelkių pakraščiuose vyrauja juodalksnynai. Didžiausi miškų masyvai yra Karpatuose, Sudetuose, Žemutinėje Silezijoje (Bory Dolnośląskie), Lenkijos šiaurės rytuose (Augustavo, Belovežo, Piszo girios), taip pat Sandomiero, Šventojo Kryžiaus, Kampinoso, Notecės, Tucholos girios. Mažiausiai miškų yra Lenkijos vidurinėje dalyje.
Pievos ir ganyklos užima 12,5 % teritorijos; dauguma jų - sėtiniai žolynai arba išaugę iškirstų miškų vietose. Natūralių pievų yra kai kurių upių slėniuose ir kalnuose. Išlikusios natūralios ar mažai pažeistos pelkės su natūralia augalija užima 1200 km2. Vyrauja žemapelkės, yra tarpinių pelkių.
Lenkijoje gyvena apie 33 000 rūšių gyvūnų (stuburiniai ir bestuburiai). Iš jų 85 rūšys žinduolių, 406 rūšys paukščių (220 rūšių paukščiai ten peri), 8 rūšys roplių, 17 rūšių varliagyvių, 55 rūšys žuvų. 36 rūšys yra endeminės. Dažniausi žinduoliai: stirnos, taurieji elniai, danieliai, šernai, pilkieji kiškiai, rudosios lapės. Didesniuose miškuose gyvena Europoje retos lūšys. Tatruose ir kituose kalnų miškuose pasitaiko rudųjų lokių, vilpišių, gemzių, alpinių švilpikų. Belovežo girioje veisiami ir saugomi stumbrai, taip pat laukiniai arkliai (tarpanams gimininga laukinių arklių atmaina). Lenkijos pietrytinėje dalyje yra stepių zonai būdingų gyvūnų: paprastųjų žiurkėnų, dėmėtųjų starų, stepinių šeškų. Vilkų daugiausia aptinkama Beskidų miškuose. Lenkijoje aptinkama 21 rūšis šikšnosparnių.
Šalyje yra 11 UNESCO pripažintų biosferos rezervatų: Babia Góros, Belovežo (Pasaulio paveldo vertybė nuo 1979), Mozūrijos ežeryno, Słovinų (visi 1976), Karkonoszės (1992; tarpvalstybinis), Tatrų (1992; tarpvalstybinis), Rytų Karpatų (1998; tarpvalstybinis), Kampinoso girios (2000), Tucholos girių (2010), Vakarų Polesės (2012; tarpvalstybinis), Tucholos girių, Roztočės (2019; tarpvalstybinis). Taip pat yra 19 Ramsaro konvencijos saugomų vietovių (plotas 1533,85 km2).
Kelionė Iš Šiaurės Į Pietus: Maršrutai ir Įspūdžiai
Kelionė per Lenkiją iš šiaurės į pietus gali būti suskirstyta į kelis etapus, kurių kiekvienas siūlo skirtingus įspūdžius ir patirtis. Štai pagrindiniai etapai ir juose esantys objektai:
| Etapas | Aprašymas | Pagrindiniai objektai |
|---|---|---|
| Baltijos Pajūrys | Smėlėti paplūdimiai, gydyklos, uostai | Gdanskas, Sopotas, Gdynia, Kolobžegas |
| Mozūrijos Ežerai | Ežerų kraštas, vandens pramogos | Didieji Mozūrijos ežerai, Sniardvai |
| Krokuva | Senoji sostinė, istorija ir kultūra | Turgaus aikštė, Vavelio pilis, Kazimiežas |
| Tatrai | Kalnų didybė, aktyvus poilsis | Vielka Siklava krioklys, poledynmečio ežerai |
1. Baltijos Pajūris: Gdanskas, Sopotas, Gdynia ir Apylinkės
Lenkijos šiaurė prasideda nuo žavingo Baltijos pajūrio regiono, kurį vainikuoja vadinamasis Trimieščio (Trójmiasto) aglomeratas, apjungiantis Gdanską, Sopotą ir Gdynią.
Gdanskas: Hanzos Miestas
Gdanskas - Hanzos miestas su daugiakultūre, daugiakalbine aplinka. II pasaulinis karas ir karo pabaiga buvo žiaurūs šiam miestui, tačiau jis puikiai atrodo ir yra kaip pati gražiausia vizitinė kortelė Lenkijos šiaurėje. Miestas apjungia bendraeuropinę Hanzos miestų tradiciją, vokiečių ir lenkų tradicijas. Čia rekomenduojama aplankyti:
- Miesto vartai: Aukštutiniai, Auksiniai ir Žalieji vartai. Aukštieji vartai kadaise buvo pagrindiniai vartai, per kuriuos galėjai patekti į miestą. Nuo čia prasideda karališkasis takas, kuriame galite išvysti ir daugiau istorinių pastatų. Auksiniai vartai iškilo apie 1612-1614 m. ir pakeitė prieš tai buvusius gotikinius miesto vartus. Žalieji vartai yra patys didžiausi mieste, iškilę XVI a. antroje pusėje. Čia pasibaigia karališkasis takas.
- Miesto rotušė: Kaip ir daugelyje miestų, miesto rotušė yra vienas pagrindinių miesto atributų ir svarbiausių vietų.
- Gdansko kranas: Senajame uoste turistai itin žavisi senoviniu uosto keltuvu, vadinamu Žuraviu arba tiesiog Gdansko kranu. Ši unikali struktūra, laikoma seniausia Europoje, yra ir dar vienas miesto simbolis. Kažkada šis statinys tarnavo kaip gynybiniai miesto vartai, tačiau dažniausiai juo buvo perkeliami sunkūs kroviniai.
- Šv. Marijos bažnyčia: Tai didžiausia plytinė katedra Europoje. Šv. Mergelės vardu pavadinti maldos namai mena dar XIV-XVI a., kai bažnyčia buvo statoma. Milžiniškoje katedroje vienu metu gali susirinkti net 25 tūkstančiai žmonių! Dažniausiai lankoma katedros vertybė - XV a. pagamintas astronominis laikrodis.
Gdynia: Laimingiausių Žmonių Miestas
Gdynia - miestas-stebuklas, vienas žavingiausių Lenkijoje. Tai miestas, kurio dauguma gyventojų nuomonių apklausose sako, kad yra labai laimingi, jog gyvena šiame mieste. Jame yra gera infrastruktūra ir jis išaugo, galima sakyti, iš jūros.
- Dar Pomorza fragata: Tai Gdynės simboliu tapęs populiarusis laivas, dar vadinamas Baltąja Fregata.
- Karinis laivas Žaibas: 1935-1936 m. pagamintas laivas, su savo įgula karo metais kovojęs įvairiose vietose, o nuo 1976 m. tapo muziejumi.
Sopotas: Prabangus Kurortas
Sopotas - labai populiarus Lenkijos kurortas, kuriame šiltuoju metų sezonu šurmuliuoja daugybė vietinių ir keliautojų iš viso pasaulio. Tai kurortas, kuriame anksčiau poilsis būdavo tam tikra prabanga, o Lenkijos Liaudies Respublikos laikais važiuoti į Sopotą reiškė prabangą ir stilių.
- Sopoto tiltas: Teigiama, jog apie 515 m besitęsiantis medinis Sopoto tiltas yra ilgiausias visoje Europoje!
- Kreivas namas: Miesto įžymybe jau tapęs, pastatytas 2004 m.
Helo Pusiasalis ir Olivos Katedra
Keliaujant Baltijos pajūriu, pasigrožėjus viduramžišku Elblongo miesteliu, verta aplankyti Helo pusiasalį. Tai Gdansko įlankoje besidriekiantis pusiasalis, į Baltijos jūrą įsiterpęs apie 35 km. Pasakojama, jog kadaise čia buvo keletas nedidelių salų, kurios laikui bėgant susijungė ir tapo vienu ilgu pusiasaliu. Dabar čia susirenka daugybė atostogautojų ir vandens sporto mėgėjų. Pusiasalyje siūlome šiek tiek atsipūsti, pasimėgauti poilsiu, aplankyti populiarius kurortus - Jastarniją bei Helą.
Iš Sopoto, keliaujant link Gdansko, rekomenduojame stabtelėti žymiojoje Olivos katedroje. Oliva - tai vienas iš Gdansko miesto rajonų, kuriame driekiasi gražus parkas, o jame galima aplankyti ir katedrą. Ši šventa vieta garsėja rokoko stiliaus vargonais ir savo ilgumu - 107 m, tai pati ilgiausia visoje Lenkijoje bažnyčia. Pasivaikščiokite parko alėjomis ir, priklausomai nuo vizito laiko, galbūt pasiseks išgirsti nuostabią vargonų muziką Olivos katedroje.
2. Mozūrijos Ežerai ir Šiaurės Rytai: Tūkstančio Ežerų Kraštas
Į pietus nuo Lenkijos pajūrio plyti neaprėpiamas ežerų kraštas. Mozūrijos ežerai, dar vadinami Didžiaisiais Mozūrijos ežerais - tai ežerų regionas Lenkijos šiaurės rytuose, kuriame yra daugiau kaip 4 000 ežerų, apsuptų miškų ir pievų. Dėl šios priežasties vietovė dažnai vadinama Tūkstančio ežerų kraštu. Sujungti upėmis ir kanalais ežerai sudaro populiariausią Lenkijoje irkluotojų trasą - Didžiųjų Mozūrų ežerų kelią. Čia taip pat yra didžiausias Lenkijoje ežeras - Sniardvai. Mozūrų ežerai dažnai vadinami viena gražiausių Europos vietų - vandens platybės užburia kiekvieną lankytoją ir žadina norą ten pasilikti kuo ilgiau. Mozūrai - irkluotojų, žvejų, grybautojų ir pasivaikščiojimų po miškus mėgėjų rojus, kuriame sukaupta ketvirtadalis Lenkijos ežerų vandens.
Glaudus ryšys su gamta yra didžiausia šio unikalaus Lenkijos regiono atrakcija. Turkio spalvos vandenų tinklas driekiasi 300 kvadratinių kilometrų plote ir pelnytai vadinamas „žaliaisiais šalies plaučiais“. Mažieji vietovės miesteliai yra gerai išvystyti ir mėgstami turistų. Tačiau čia beveik nėra pramonės, todėl ekologija puiki - ežeruose gausu žuvų, o miškuose - gyvūnų ir grybų.
Kada vykti į Mozūriją?
Mozūrija yra viena populiariausių atostogų vietų tarp lenkų ir vokiečių. Jei norite išvengti didžiausių minių, atvykite į Mozūriją rudenį. Rugsėjo mėnesį čia dar galima pasimėgauti saule ir gerais orais. Be to, rudenį čia galima mėgautis nuošalumu ir bendravimu su žmonėmis, užuosti miško, o ne įkaitusio asfalto kvapą.
Papildomi lankytini objektai Mozūrijos regione:
- Stančikų tiltai: Romintos girios pakraštyje, virš Bendziankos upelio stūkso du milžinai-statiniai - 40 m aukščio ir 180 m ilgio, penkių arkų aukščiausi tiltai Lenkijoje. Prieš šimtą metų pastatyti pagal Senovės Romos akveduko pavyzdį, arkiniai betoniniai tiltai traukia keliautojus pasigrožėti šiais romantiškais technikos ir architektūros paminklais.
- Vilko guolis: Tai įtvirtintas Hitlerio bunkeris, stūksantis gūdžioje, pelkėtoje Lenkijos miškų vietovėje (tuometiniuose Rytprūsiuose).
- Kentšyno pilis: Išlikusi kryžiuočių tvirtovė.
- Šventoji Lipka: Šį pastatų kompleksą sudaro baroko stiliaus vienuolynas ir bažnyčia - pastaroji garsėja senoviniais vargonais. Keliautojai čia užsuka ne tik norėdami pasigrožėti architektūra, bet ir pasiklausyti tam tikromis valandomis vykstančio vargonų koncerto.
- Malborko pilis: Malborko arba Marienburgo pilis, dar XIII a. pastatyta Teutonų ordino, yra didžiausia Europos gotikinė viduramžių tvirtovė. Beveik du šimtus metų čia buvo Kryžiuočių ordino būstinė (1274-1457 m.).
- Olštyno pilis: XIV a. viduryje Mozūrijos sostine vadinamame Olštyne pradėta statyti tvirtovė. Ši pilis garsėja tuo, jog ją apie penkerius metus administravo žymusis astronomas Mikalojus Kopernikas. Šiandien čia veikia muziejus, kuriame galima išvysti paties Koperniko gamintą astronominę lentą.
Jei neturite daug laiko, bet norite susipažinti su šiaurine Lenkija, puikus pasirinkimas yra vienos dienos išvykos. Pavyzdžiui, galite aplankyti Stančikų tiltus, nedidelį, bet smagų Suvalkų vandens parką ir Geldapės miestą (lenk. Gołdap).
3. Pietinės Lenkijos Sostinė: Krokuva
Senoji Lenkijos sostinė, tūkstantmečius skaičiuojanti Krokuva, be abejonės, yra vienas gražiausių Europos miestų. Tai studentų miestas: dvylikoje aukštųjų mokyklų mokosi daugiau kaip 100 tūkstančių studentų, taigi vienas seniausių Lenkijos miestų yra vienas jauniausių savo dvasia. Krokuvoje veikia vienas iš seniausių Europoje - Jogailos universitetas, įkurtas 1364 m.
- Miesto širdis - Turgaus aikštė: Didžiausia viduramžių aikštė Europoje. Kaip ir prieš amžius, šioje vietoje koncentruojasi kultūrinis, verslo ir visuomeninis miesto gyvenimas.
- Švč. Mergelės Marijos bazilika: Joje galima apžiūrėti didžiausią ir vieną įspūdingiausių Europoje viduramžių laikų altorių, išskaptuotą Wito Stwoszo iš liepos medžio.
- Vavelio pilis: Į UNESCO sąrašą taip pat įtraukta greta Turgaus aikštės stūksanti Vavelio pilis - Lenkijos valdovų ir karalių rezidencija (nuo X iki XVI a.).
- Kazimiežas: Krokuva garsi dar viena išskirtine vieta - XIV amžiaus žydų kvartalu, kadaise buvusiu atskiru miestu - Kazimiežu. Tai antras pasaulyje (po Prahos Juzefovo) toks didelis ir vertingas judaizmo paveldo ansamblis, kurį sudaro sinagogos, nedideli namukai.
Keliaujant po pietinę Lenkiją, verta aplankyti ir Aušvico koncentracijos stovyklą. Į Aušvico žudynių muziejų patenkama pro ne viename filme ir fotografijoje įamžintus vartus su užrašu „Arbeit macht frei”.
4. Kalnų Didybė: Tatrai
Norint įvertinti šios aukščiausios šalyje plytinčios Karpatų kalnų grandinės grožį, nereikia kopti į viršūnę, užtenka pasivaikščioti vienu iš slėnių. Aukštuosiuose Tatruose galima pamatyti aukščiausią Lenkijos krioklį - Vielka Siklava (70 m) ir keliasdešimt poledynmečio ežerų, raibuliuojančių smaragdinėmis ir dangaus žydrumo bangomis. Aukščiausiai virš jūros lygio, Tatrų apsuptyje įsikūręs Lenkijos miestelis yra vienas geriausių pasirinkimų aktyviam vasaros poilsiui, populiarus ištisus metus veikiantis gydyklų centras bei nuo seno mėgstamas žiemos sporto kurortas.
Keliaujant atgal link Lietuvos, galima stabtelėti Augustave, garsėjančiame Augustavo kanalu, jungiančiu Nemuno ir Vyslos upes, kuris buvo kasamas net 15 metų. Toliau, visai netoli Lenkijos-Lietuvos sienos, galite stabtelėti Seinuose. Čia stovi Seinų katedra, kurios vyskupu 1897-1902 m. buvo pats Antanas Baranauskas! Čia jis pirmasis iš vyskupų į žmones prabilo lietuviškai. Seinų Katedros Mergelės Marijos koplyčios rūsyje ilsisi vyskupo palaikai.
Kulinarinis Lenkijos Paveldas
Keliaujant per Lenkiją nuo šiaurės iki pietų, nepraleiskite progos paragauti tradicinių lenkiškų patiekalų. Šalyje dominuoja kiaulienos, avienos, veršienos, paukštienos patiekalai, pagardinti prieskoniais ir krienais. Dažniausias garnyras - bulvės, rauginti kopūstai, grybai. Štai ką reiktų paragauti:
- Bigos: Raugintų kopūstų ir rūkytos mėsos troškinys.
- Golonka w piwie: Kiaulės koja alaus padaže, patiekiama su krienais.
- Pierogi: Tradiciniai lenkiški koldūnai, įdaryti mėsa, raugintais kopūstais, varške ar uogomis.
- Karp po zydowsku: Karpis drebučiuose su razinomis.
Apgyvendinimo Galimybės Kelionės Metu
Lenkija siūlo platų apgyvendinimo pasirinkimą - nuo prabangių viešbučių iki jaukių svečių namų, priklausomai nuo kelionės biudžeto ir pageidavimų. Štai keletas pavyzdžių, suskirstytų pagal regionus:
Rekomenduojami viešbučiai ir apgyvendinimo vietos:
Gdanskas:
- Smart Hotel: Apie 5 km nuo Gdansko senamiesčio įsikūręs modernus viešbutis.
- PURO Gdańsk Stare Miasto: Modernaus dizaino, prabangus 4* viešbutis, įsikūręs Gdansko centre.
Helo Pusiasalis:
- Willa Kaszub: Helo kurorte, netoli paplūdimio įsikūrę privatūs numeriai už prieinamą kainą.
- Baltic Sands: Prabangesnis apartamentų viešbutis, įsikūręs taip pat Helo kurorte.
- Hotel Jastarnia: Jastarnijos mieste (apie 15 km nuo Helo kurorto), įsikūręs keliautojų gerai įvertintas viešbutis.
Gdynė/Sopotas:
- Willa Wincent: Išskirtiniu stiliumi, senoje viloje, įrengtas viešbutis.
- Willa Ludwinia: Jaukioje viloje, šalia miškelio, gamtos apsuptyje įsikūręs viešbutis, išlaikantis senovinį interjero stilių.
- Hotel Różany Gaj: Prie pat jūros įsikūręs, puikiai keliautojų vertinamas viešbutis.
Elbingas/Kentšynas (Mozūrijos apylinkėse):
- Apartamenty Oliwka: Šiuolaikiškai įrengtas apartamentų tipo viešbutis.
- Hotel Młyn Aqua Spa: Keliautojų mėgstamas, atnaujintame vandens malūne įsikūręs viešbutis.