Migrena - tai varginantis galvos skausmas, kuris gali stipriai apriboti kasdienę veiklą. Migrena yra galvos skausmas, kuris gali sukelti stiprų pulsuojantį skausmą arba pulsavimo pojūtį, dažniausiai vienoje galvos pusėje. Žmogus taip pat gali patirti pykinimą ir jautrumą šviesai, garsui ir kvapams. Migrenos priepuolius gali patirti bet kas - nuo vaikų iki įvairaus amžiaus suaugusiųjų. Pagrindinis migrenos simptomas yra galvos skausmas, kurį žmonės dažnai apibūdina kaip daužantį ar pulsuojantį. Jei negydoma, galvos skausmas gali tapti vidutinio sunkumo ar stiprus. Skausmas gali pereiti iš vienos galvos pusės į kitą arba paveikti priekinę ar galinę galvos dalį, o kartais ir visą galvą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugelis klaidingai mano, jog kasdieniai galvos skausmai yra migrena. Tai netiesa, iš tikrųjų tai yra epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir autonominės nervų sistemos sutrikimų.
Migrenos priepuoliai progresuoja per keturis etapus: prodromas, aura, priepuolis ir postdromas. Kai kuriems žmonėms aura yra įspėjamasis simptomas, kuris gali pasireikšti prieš galvos skausmą arba su juo. Tai gali apimti regėjimo sutrikimus, tokius kaip šviesos blyksniai ir aklosios dėmės, arba kitus sutrikimus, tokius kaip veido, rankos ar kojos dilgčiojimas ir kalbos sunkumas. Kai kuriais atvejais žmogus gali neregėti beveik 30 minučių. Paprastai kiekvieną kartą tam pačiam žmogui migrena pasireiškia vienodai.
Migrenos paplitimas ir priežastys
Migrenos paplitimas tarp lyčių įvairiuose moksliniuose tyrimuose labai skiriasi. Dažniausiai nurodoma, kad migrena serga 18 procentų moterų ir 8 procentai vyrų. Per gyvenimą bent vienas migreninio pobūdžio priepuolis gali pasireikšti net 26 procentams moterų ir 15 procentų vyrų. Manoma, kad atotrūkis tarp lyčių būtų dar mažesnis, jei ši liga vyrams būtų teisingai nustatoma, nes ne tik visuomenėje, bet ir dažnai tarp gydytojų vyrauja nuomonė, kad migrena dažniausiai serga moterys. Tačiau prieš brendimą migrena dažniau nustatoma berniukams. Vyrams dažnesni migrenos su aura priepuoliai (ypač jos potipis - migrenos aura be galvos skausmų). Tarp vyresnių nei dvylikos metų paauglių migrenos paplitimo santykis keičiasi: tarp merginų ir vaikinų siekia 2,8. Nustatyta, kad didžiausias skirtumas būna tarp 40-45 metų amžiaus grupės pacientų - 3,3. Apie 75 proc. sergančiųjų - suaugusios moterys. Tyrimų duomenimis, migrena dažniausiai kamuoja jaunus, 25-34 metų amžiaus, ir rečiau per keturiasdešimtmetį perkopusius žmones.
Nors tikslios migrenos priežastys nėra visiškai aiškios, yra žinoma, kad ją gali išprovokuoti įvairūs veiksniai. Migrenos galvos skausmo priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau genetika ir aplinkos veiksniai vaidina svarbų vaidmenį. Kai kurie specialistai sako, kad kraujagyslių pokyčiai gali būti susiję su natūralios cheminės medžiagos - serotonino - išsiskyrimu į kraują ir smegenis. Galbūt smegenų cheminių medžiagų, įskaitant serotoniną, kuris padeda reguliuoti nervų sistemos skausmą, disbalansas. Migreninį skausmą gali sukelti ir kraujo apytakos sutrikimai smegenyse. Migrena gali būti ir paveldėta.
Migrenos tipai
- Epizodinis: Tai labiausiai paplitęs migrenos galvos skausmo tipas.
- Lėtinis: Galvos skausmas, pasireiškiantis 15 ar daugiau dienų per mėnesį, nuolat ilgiau nei 3 mėnesius, vadinamas lėtine migrena. Simptomai ir skausmo stiprumas gali dažnai keistis.
- Hemipleginė: Galvos skausmas gali būti susijęs su laikinu tirpimu, dilgčiojimo pojūčiais, didžiuliu silpnumu vienoje kūno pusėje, jutimo praradimu ir galvos svaigimu arba regėjimo pokyčiais. Ypatingais atvejais simptomai gali būti stiprus galvos skausmas.
- Migrena be galvos skausmo (tyli migrena): Šios migrenos formos žmonės negali jausti stipraus skausmo, o aura yra pagrindinis įspėjamasis ženklas.
- Pilvo migrena: Šis tipas veikia pilvą, o ne galvą. Simptomai yra pilvo skausmas, pykinimas, apetito praradimas, galvos skausmas ir vėmimas.
- Menstruacinė migrena: Paprastai tai įvyksta dvi dienas prieš menstruacinį ciklą ir paprastai trunka tris dienas po menstruacijų. Paprastai tokio tipo migrena pasireiškia su aura.
- Vestibulinė migrena: Vertigo (sukimo ar galvos svaigimo pojūtis) taip pat dažnai siejamas su tokio tipo migrena ir trunka nuo minutės iki valandos.
- Akių arba tinklainės migrena: Tokio tipo migrena yra reta ir dažniausiai pasireiškia tokiais požymiais kaip spalvų matymas, mirksinčios šviesos, kiti regėjimo pokyčiai ir tam tikro/visiško vienos akies regėjimo praradimas. Regėjimo praradimas gali trukti mažiau nei valandą, o po to gali prasidėti tipiškas migreninis galvos skausmas. Geriau kreiptis į specialisto išvadą, kai tik žmogus praranda regėjimą, kad išvengtumėte tolesnių komplikacijų.
- Migreninė būklė: Nuolatinis ir stiprus skausmas, trunkantis ilgiau nei 3 dienas, yra migreninės būklės požymis.
- Klasteriniai galvos skausmai: Vyrams būdingi klasteriniai galvos skausmai, kurie prasideda staigiais stipriais priepuoliais ir kartojasi serijomis. Serijos trunka nuo vienos iki kelių savaičių. Priepuoliai trunka nuo kelių minučių iki valandos ir gali pasireikšti kas dieną, paprastai toje pačioje galvos pusėje.
Migrenos priepuolius provokuojantys veiksniai
Nors tikslios migrenos priežastys nėra visiškai aiškios, yra žinoma, kad ją gali išprovokuoti įvairūs veiksniai. Moteris migrena vargina dažniau, nes tai susiję su moteriškų lytinių hormonų kiekio kitimu kraujyje tam tikru ciklo ir amžiaus tarpsniu. Labai dažnai pirmasis migrenos priepuolis įvyksta paauglystėje ir kartais sutampa su pirmosiomis menstruacijomis. Pusė migrena sergančių pacienčių pastebi, kad priepuoliai kartojasi pirmosiomis menstruacijų dienomis. Kontraceptinės tabletės (ypač senos kartos kombinuota terapija, turinti didesnį kiekį etiniloetradiolio) gali padažninti galvos skausmus. Neretai po menopauzės moterys išvis pamiršta migrenos priepuolius.
Migreninius galvos skausmus taip pat sukelia kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, raudonas vynas, šokoladas, citrinos, fermentinis sūris, aštrūs prieskoniai. Vis dėlto mokslininkai pastebėjo, kad bene dažniausia migreninių galvos skausmų priežastis yra tiraminai - medžiaga, kurios yra brandintame sūryje, alkoholyje, ypač vyne bei aluje. Tiraminai susidaro vykstant fermentacijai. Manoma, kad tiraminas gali atpalaiduoti smegenų ląstelėse norepinefriną, kuris skatina tolimesnį migrenos priepuolio vystymąsi. Tiramino apstu fermentuotame maiste, ypač tame, kuris turi daug baltymų, pavyzdžiui, fermentiniame sūryje, rūkytoje žuvyje, mėsoje, sojų padaže. Tačiau yra žymiai daugiau įrodymų, kad migrenos priepuolį provokuoja alkis, nereguliarus maitinimasis, dietos, o ne tiramino turintis maistas. Reikėtų vengti gliutamato, žinoti, kad kofeino vartojimas didesnėmis dozėmis ar staigus jo nutraukimas skatina migrenos priepuolio atsiradimą. Be to, svarbu nepamiršti, kad tam tikrų labai saldžių, aštrių maisto produktų potraukis (angl. craving) gali prognozuoti artėjantį migrenos priepuolį. Galima teigti, kad ne pats maistas sukelia priepuolį, o tik perspėja, kad pastarasis artėja. Mokslininkai ir nuo migrenos kenčiantys žmonės nesutaria dėl kofeino poveikio organizmui. Kai kurie migrenos kamuojami asmenys teigia, kad būtent puodelis kavos ar gabaliukas juodojo šokolado padeda suvaldyti arba sumažinti patiriamus skausmus. Todėl kiekvienam svarbu išsiaiškinti, kaip jį veikia kofeinas.
Kiti skausmą sukeliantys veiksniai yra per trumpas arba per ilgas miegas, mažas fizinis aktyvumas, gryno oro trūkumas, didelės emocijos (tiek geros, tiek blogos), rūkymas. Dėl persimiegojimo savaitgaliais daug kam būna savaitgalinė migrena. Stresas, nuovargis, alergijos, bloga laikysena, alkoholis, žemas cukraus lygis kraujyje, hormonai - visa tai gali iššaukti galvos skausmus. Sergantiems migrena gydytojas pataria stebėti, kas provokuoja priepuolius. Tai gali būti alkoholis, raudonas vynas, sūris, šokoladas, citrusiniai vaisiai, badavimas, nereguliarus maitinimasis, pervargimas, stresas, nerimas, nemiga, orų permainos, stiprūs kvapai.
Liaudies medicinos išmintis migrenai malšinti
Yra keli natūralūs būdai, kurie gali pasitarnauti migrenos slopinimui. Liaudies medicina siūlo įvairių būdų, kaip palengvinti migrenos simptomus, naudojant natūralius ingredientus ir metodus. Svarbu paminėti, kad liaudies receptai neturėtų pakeisti profesionalios medicininės pagalbos, tačiau jie gali būti naudojami kaip papildoma priemonė, padedanti suvaldyti migreną. Gydytojai skambina pavojaus varpais, teigdami, kad per dažnas medikamentų nuo skausmo ar antibiotikų vartojimas sukelia nepageidaujamą poveikį - organizmas tampa atsparus vaistams. Laimei, vis dažniau rašoma apie sintetinių preparatų alternatyvas, padedančias įveikti ar bent suvaldyti įvairias ligas.
Vaistažolių galia
Žolelės nuo seno naudojamos įvairiems negalavimams gydyti, įskaitant ir migreną. Kai kurios žolelės pasižymi skausmą malšinančiomis, raminamosiomis ar kraujotaką gerinančiomis savybėmis, kurios gali būti naudingos sergant migrena. Tam tikri papildai ir žoliniai preparatai gali pagelbėti nuo galvos skausmo, jei jie vartojami tinkama doze ir pastoviai (profilaktinis gydymas - gydymas, kuriuo siekiama retinti priepuolių dažnį ir stiprumą). Bent dviem klinikiniais tyrimais pagrįsta profilaktika magniu, skaisteniu, šaukščiu, riboflavinu (B2 grupės vitaminu), koenzimu Q10.
Vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium)
Liaudies medicinoje nuo senų laikų stebuklingasis skaistenis yra gerai žinomas, šis augalas gydo ir išgydo migrenos negalavimą. Augalas vartojamas pasireiškus migreniniams, įtampos galvos skausmams. Taip pat skaistenis apsaugo nuo migrenos priepuolių. Šio į ramunę panašaus augalo lapuose yra medžiagų, turinčių gydomųjų savybių, todėl mokslininkai jo veiksmingumu neabejoja. Vaistinėse pardavinėjami specialūs skaistenių maisto papildai, kurių dėka retėja migrenos priepuoliai, o priepuolių metu sušvelnėja migrenos simptomai. Ilgesnį laiką vartojant skaistenio preparatą, migrena pamažu išnyksta. Viskas, ką reikia padaryti - išsivirti arbatą iš šviežių arba džiovintų skaistenio lapų ir ją reguliariai gerti.
Pievienis katilėlis
Liaudies medicina pieviniu katilėliu rekomenduoja gydyti epilepsiją, laringitą, galvos skausmus, traukulius, kosulį, migreną, pienligę, moteriškas ligas, gerti gausių mėnesinių, kraujavimui iš gimdos klimakso laikotarpiu apmalšinimui, o taip pat, naudoti sergant gerklės uždegimu, stomatitu, angina, rože, glaukoma. Apsireiškus migrenai rekomenduojama gerti pievinio katilėlio užpilą. Į stiklinę labai karšto vandens įdėkite 2 arbatinius šaukštelius susmulkinto augalo. Mišinį supilkite į termosą ir po 2 valandų nukoškite tirščius. Užpilą vartokite 3 kartus per dieną pavalgius po vieną arbatinį šaukštelį. Nuovirą galite pasidaryti patys, pasirinkite ir išsidžiovinkite šios gydančių galių turinčios žolės. Tuomet į 400ml verdantį vandenį įdėkite 3 šaukštus sudžiovinto ir susmulkinto augalo ir pavirkite 3-4 minutes. Po valandos nukoškite tirščius ir gerkite mažais gurkšneliais pusę stiklinės 3 kartus per dieną. Užpilu galite skalauti gerklę, jei sergate angina, turite burnos gleivinės uždegimą, ar užkimimą.
Šaukštis (Petasites hybridus)
Dažnai naudojamas augalas - šaukštis. Jis stebėtinai efektyviai gydo galvos skausmus, migreną. Tebeieškoma naujų sprendimų senoje patirtyje. Pavyzdžiui, prieš trejus metus Amerikos galvos skausmų asociacija ir Amerikos neurologijos akademija po kelių vaistažolės naudą įrodančių tyrimų šaukštį įtraukė į migrenos profilaktikos gydymo gaires. Svarbu žinoti, kad vartojamas tik išgrynintas ir patentuotas šaukštis (Petadolex), nes natūrali vaistažolė turi nuodingų medžiagų - alkaloidų, galinčių sukelti vėžį. Nepatartina vartoti neapdoroto šaukščio arbatų, ekstraktų, tinktūrų.
Gervuogių lapai
Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė teigia, kad bet kokiems galvos skausmams malšinti labai tinka ir gervuogių lapai. Šis augalas turi daug naudingų vitaminų ir normalizuoja centrinės nervų sistemos veiklą.
Jonažolė (Hypericum perforatum)
Liaudies medicina rekomenduoja jonažolių arbatą migrenai malšinti. 15 gramų jonažolių, surinktų žydėjimo pradžioje, užpilti stikline verdančio vandens ir ant silpnos ugnies virti 15 minučių.
Kitos vaistažolės
- Ramunėlės ir melisa: Pavyzdžiui, vaistinės ramunėlės ramina visą žmogaus organizmą. Šių augalų žiedų milteliai skirti migreniniams galvos skausmams gydyti. Vaistinė melisa taip pat pasižymi teigiamomis ypatybėmis. Kaip ramunėlės, šios žolelės turi raminamųjų savybių, padeda gydyti migreną.
- Pipirmėtė ir čiobreliai: Pipirmėčių ir čiobrelių arbata gali turėti poveikį stresą sukeliantiems faktoriams: mažina nuovargį, atpalaiduoja, o tai gali retinti ir lengvinti migrenos priepuolius. Populiariausios iš jų - pipirmėčių bei cinamono arbatos. Pipirmėčių arbata, specialistų teigimu, padeda sumažinti galvos skausmo sukeltą diskomfortą.
- Kitos žolelės: Žolelių žinovės teigimu, tokius augalus kaip šventagaršvė, medetka, kietis, mėlynžiedė liucerna, kemeras, palemonas, kiaulažolė taip pat galimą drąsiai naudoti kaip medikamentą nuo negalavimų. Tačiau netinkamas jų vartojimas gali privesti prie rimtesnių bėdų. Pavyzdžiui, nedidelis kiekis kiaulažolės turės gydomąjį poveikį, bet jei jos bus šiek tiek per daug - žmogus apsinuodys.
Imbieras
Atlikti tyrimai rodo, kad imbieras puikiai kovoja su migrena. Viename tyrime dalyviams davė vaistų nuo migrenos, o kitiems - du gramus sausų imbiero miltelių. Rezultatai buvo vienodi - imbieras taip pat sumažino galvos skausmą. Imbieras, be to, yra veiksmingas kaip priešuždegiminė priemonė. Iš imbiero galima daryti arbatą arba naudoti miltelius kulinarijoje. Kad poveikis būtų stipresnis, įberkite jo į arbatą.
Ciberžolė
Įrodyta, kad šis auksinis prieskonis geriausiai tinka skausmui, ypač su uždegimu susijusiam skausmui, gydyti. Keliuose tyrimuose nustatyta, kad ciberžolės „vau“ faktorių lemia kurkuminas. Kiti tyrimai taip pat patvirtina šį teiginį apie skausmo malšinimą, pažymėdami, kad ciberžolės ekstraktas buvo toks pat veiksmingas kaip ibuprofenas gydant kelio osteoartritu sergančių pacientų skausmą.
Šitake grybai
Lentinanas, dar žinomas kaip AHCC arba aktyvusis heksozės koreliacinis junginys, yra šiitake grybų ekstraktas. Jis skatina antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį ląstelių lygmeniu.
Ožragė
Ožragės sėklos dažnai naudojamos gaminant maistą Viduržemio jūros regione ir Azijoje. Šis prieskonis, panašus į gvazdikėlius, turi keletą medicininių paskirčių. Į arbatą paruošta vaistinė ožragė gali padėti gaminti pieną žindymo laikotarpiu. Viduriuojantiems žmonėms ožragė yra puiki vandenyje tirpstanti skaidulinė medžiaga, padedanti sutvirtinti išmatas.
Ginkmedis
Ginkmedis pagerina smegenų kraujotaką, išplečia kraujagysles, mažina kraujo klampumą, atneša į audinius daugiau maisto medžiagų ir deguonies, todėl lapai naudojami mąstymui, atminčiai gerinti, esant galvos svaigimui ar spengimui dėl kraujo apytakos sutrikimų. Vaistinėse parduodami ginkmedžio lapai. Puse dėžutės turinio užpilti 0,5 litro geros degtinės, laikyti tamsioje vėsioje vietoje 14 dienų pastoviai sukratant, po to nukošti. Patariama naudoti po 30-40 lašų į pusę stiklinės vandens 2-3 kartus per dieną.
Gvazdikėliai
Profesorius Alvydas Unikauskas tikina, kad gvazdikėliai mažina dantenų patinimą, malšina skausmą ir nervų receptorių jautrumą. Gvazdikėlius galima kramtyti arba jų eteriniu aliejumi suvilgyti gabalėlį vatos ir dėti ant skausmo židinio.
Migrena | Geriausi vaistažolių vaistai nuo migrenos | Dr. J9 Live
Kiti natūralūs būdai migrenai gydyti
Be vaistažolių, yra ir kitų natūralių priemonių, kurios gali padėti palengvinti migrenos simptomus. Kai kurios iš jų pagrįstos moksliniais tyrimais, kitos - liaudies patirtimi.
Magnis
Biochemikė bei gydytoja Jennifer Stagg žmonėms, kenčiantiems nuo galvos skausmų, rekomenduoja vartoti maisto papildus. Šių papildų sudėtyje turėtų būti magnio bei omega-3 riebalų rūgščių. Šis mineralas labai svarbus žmogaus organizmui, nes padeda išvengti raumenų mėšlungio, galvos skausmų. Magnį patariama vartoti nėščiosioms kaip prevencinę priemonę nuo eklampsijos (besilaukiančiąsias ištinkančių traukulių), taip pat nuo astmos kenčiantiems pacientams. Magnio turtinga mityba gali padėti sumažinti stresą.
Magnio turintys maisto produktai
Štai keletas maisto produktų, kuriuose yra daug magnio:
- Lęšiai, pupelės, avinžirniai ir žirniai
- Tofu
- Neskaldyti grūdai
- Riebios žuvys, pavyzdžiui, lašiša, skumbrė ir paltusas
- Bananai
Aitriosios paprikos (Kajeno pipirai / kapsaicinas)
Šie pipirai dažnai naudojami galvos skausmui malšinti. Ketvirtadalį šaukštelio kajeno pipirų sumaišykite su šiek tiek vandens ir gautą masę paskirstykite šalia nosies. Kajeno pipirų kvapas padės numalšinti skausmą, atpalaiduos. Šis aktyvusis čili pipirų komponentas jau seniai naudojamas liaudies medicinoje ir pamažu tampa labiau pripažintas už homeopatijos ribų. Dabar kapsaicinas yra populiarus vietinio poveikio ingredientas skausmui malšinti. Jis veikia taip, kad odos plotas tampa karštas, o galiausiai nutirpsta. Šiandien galite įsigyti receptinį kapsaicino pleistrą „Qutenza“, kurio veikimas pagrįstas labai dideliu kapsaicino kiekiu - 8 proc. Raudonosios aitriosios paprikos, kitaip vadinamos čili, kovoja su artrito sukeltu skausmu, nes jose yra medžiagos kapsaicino. Kapsaicinas yra veiklioji medžiaga, kurios galima rasti tepaluose nuo sąnarių skausmo.
Ledo ir vėsūs kompresai
Dauguma žmonių, kenčiančių nuo galvos skausmo ar migrenos, rekomenduoja paprasčiausią bei visiškai natūralią priemonę - ledo kompresą. Tokiam kompresui galima naudoti ledą iš šaldiklio, bet vertėtų jį apvynioti audiniu, nes kitaip kyla rizika nušalti galvos bei veido odą. Internete jau pardavinėjamos ir specialios kepurės nuo galvos skausmo, į kurias galima įdėti ledo. Prie galvos pridėkite ledo. Taip pat ant smilkinių dedamas vėsus kopūsto lapas, kuris, manoma, labiau veikia refleksiškai dėl šalčio. Kiti pacientai deda ant galvos šlapią rankšluostį, ledukus, taiko aromaterapijas, kurios padeda palengvinti galvos skausmų priepuolius.
Eteriniai aliejai
Įvairūs eteriniai aliejai gali padėti atsikratyti įkyraus galvos skausmo.
- Pipirmėčių aliejus: Vandeniu atskiestas pipirmėčių aliejus padeda nuo sinusito sukeltų skausmų. Reikėtų šiuo aliejumi pamasažuoti sinusito veikiamas veido vietas - skruostus, kaktą, nosį.
- Levandų aliejus: Levandų eterinis aliejus taip pat itin veiksmingai malšina galvos skausmus, ypač migreną. Šio aliejaus galima įpilti į vonią ir pasimėgauti jo raminančiu kvapu. Taip pat, jei turite džiovintų ar šviežių levandos lapelių, juos galima sudėti į medžiaginį maišelį ir pridėti prie galvos kaip kompresą. Tyrimai rodo, kad levandos padeda mažinti migreną, nerimą ar atminties sutrikimus, kai patiriamas stresas, ir gerina miegą. Gerti levandų arbatą arba laikyti šalia maišelį, kai patiriamas didelis stresas, yra vienas iš būdų sumažinti nerimą ir atpalaiduoti protą bei kūną.
- Eukaliptų aliejus: Eukaliptų aliejus turi sudedamąją dalį, vadinamą 1,8-cineolu, kuri gali padėti malšinti skausmą. Šis komponentas, bandant su pelėmis, pasižymėjo panašiu į morfiną poveikiu. Nustatyta, kad eukaliptų aliejus malšina kūno skausmus net po įkvėpimo.
- Mėtos (Žieminės mėtos): Skausmui malšinti ieškokite žieminių mėtų, kuriose yra metilo salicilato - junginio, galinčio veikti panašiai kaip kapsaicinas. Jį tepdami galite pajusti vėsų „nudegimą“ prieš pasireiškiant nuskausminančiam poveikiui. Šis poveikis padeda esant sąnarių ir raumenų skausmui.
- Jazminų aliejus: Jazmino žiedus sudėti į stiklainį, užpilti augaliniu aliejumi ir sandariai uždengus laikyti saulėkaitoje 40 dienų. Po to nenukošus laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje, kas kartą turinį sukratant.
Kiti liaudiški receptai
- Spiritinis žolelių kompresas: Lygiomis dalimis sumaišyti melisą, pipirmėtės lapus ir susmulkintas kalendros sėklas. Apie 60 g mišinio užpilti 100 g spirito ir 20 g vandens, palaikyti parą, po to perkošti. Galvos skausmo priepuolio metu trauktinėje sudrėkinti skepetaitę ir uždėti ant smilkinių ir viršugalvio. Skausmai labai greitai praeina.
- Obuolių acto inhaliacijos: Įpilti į dubenį po lygiai obuolių acto ir vandens, pastatyti ant ugnies ir kaitinti iki užvirimo. Nulenkti galvą ir 75 kartus įkvėpti garų.
- Krienų, apelsinų ir medaus mišinys: Sumaišyti 150 gr. tarkuotų krienų, 0,5 kg. sumaltų mėsmale apelsinų, 0,5 kg. medaus ir 1 litrą raudono vyno. Mišinį kaitinti vandens vonelėje 1 val. Gerti po 100 gr. 2 val. po valgio.
- Kiaušinio ir pieno kokteilis: Į stiklinę įmušti 1 šviežią vištos kiaušinį, išplakti ir užpilti verdančiu pienu. Gerti po 1 stiklinę šio kokteilio 1 kartą dienoje vieną savaitę.
- Medaus ir acto derinys: Kasdien valgio metu vartoti 1 arbatinį šaukštelį medaus su 1 arbatiniu šaukšteliu acto.
- Svogūnų arba burokėlių sultys: Pajutus migreną, į skaudančios galvos pusės ausį įsikišti vatos gniužulėlį, sumirkytą burokėlių arba svogūnų sultimis.
- Daržovių sultys: Jei migrena kartojasi, tris kartus per dieną išgerti stiklinę daržovių sulčių ir nieko nevalgyti. Stipriai išalkus, užkrimsti javainių ar išgerti avižų kisieliaus.
- Vanduo ir arbūzas: Išgerkite vandens. Suvalgykite arbūzo.
- Kmynai: Padės kmynai.
Gyvenimo būdo korekcijos migrenai suvaldyti
Be liaudies receptų, svarbu atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą ir stengtis pašalinti veiksnius, kurie gali provokuoti migrenos priepuolius. Kartais tiesiog reiktų įsiklausyti į savo kūną ir pakoreguoti gyvenimo būdą. Vertėtų pradėti nuo teisingos, subalansuotos dietos bei gero nakties miego.
Mitybos įpročiai
Maitintis reguliariai ir vengti maisto produktų, kurie gali sukelti migreną, pavyzdžiui, raudono vyno, šokolado, citrusinių vaisių, fermentinio sūrio ir aštrių prieskonių. Reikėtų vengti gliutamato ir kofeino vartojimo didesnėmis dozėmis ar staigaus jo nutraukimo. Yra žymiai daugiau įrodymų, kad migrenos priepuolį provokuoja alkis, nereguliarus maitinimasis, dietos, o ne tiramino turintis maistas. Nors nuolat girdime, kad pusryčiai yra bene svarbiausias dienos maistas, daugelis iš mūsų vis tiek jų nevalgome. Sulieknėti siekiantiems smaližiams į pusryčių racioną vertėtų įtraukti natūraliai saldžių vaisių, jogurtų, javainių. Kietai virti kiaušiniai - puikus pasirinkimas, jei žinote, kad daugiau nei kelias valandas neturėsite galimybės pavalgyti. Ne visada pavyksta pavalgyti tada, kai ima gurgti pilvas. Taip gali nutikti laikant egzaminus, sėdint ilgai trunkančiose paskaitose, keliaujant ir pan.
Miego režimas
Miegoti pakankamai ir reguliariai, vengti per ilgo miegojimo, kadangi per trumpas arba per ilgas miegas gali būti skausmą sukeliantis veiksnys. Dėl persimiegojimo savaitgaliais, daug kam būna savaitgalinė migrena.
Streso valdymas ir fizinis aktyvumas
Stresas, nuovargis, alergijos, bloga laikysena, alkoholis, žemas cukraus lygis kraujyje, hormonai - visa tai gali iššaukti galvos skausmus. Stengtis sumažinti stresą ir nerimą, praktikuoti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip joga ar meditacija. Jogos pratimai veikia ir kaip atpalaiduojanti bei su stresu susidoroti padedanti terapija. Ne vienu tyrimu įrodyta, kad pastovus nedidelio - vidutinio intensyvumo fizinis krūvis taip pat retina migrenos priepuolius. Dauguma specialistų sutinka, jog sportas yra viena efektyviausių galvos skausmo malšinimo priemonių. Net paprastas pasivaikščiojimas suaktyvina kraujotaką, todėl smegenis greičiau pasiekia kraujas bei jo pernešamas deguonis. Jei kenčiate nuo galvos skausmo, vertėtų pailsėti nuo kompiuterio ir nors trumpam išeiti pasivaikščioti gryname ore. Fizinio krūvio metu išsiskiriantys neuromediatoriai, kaip endorfinas, enkefalinas, ne tik gerina nuotaiką, bet turi ir skausmą mažinantį poveikį. Taisyklingo kvėpavimo svarbą akcentuoja vis daugiau gydytojų. Kinų jogą pavadinimu Qi gong Rytų medicinos specialistai ir entuziastai ragina praktikuoti kiekvieną dieną vos nubudus ir kartoti, kai pastebite artėjančią migreną. Elementarūs Qi gong patarimai - atsipalaiduoti, kvėpuoti tolygiai, o atliekant pratimus stovint neįtempti sąnarių ir leisti keliams, alkūnėms, plaštakoms švelniai lankstytis.
Aplinkos veiksniai
Stebėti orų permainas ir, jei įmanoma, vengti veiksnių, kurie gali išprovokuoti migreną, pavyzdžiui, stiprių kvapų ar ryškios šviesos. Gryno oro trūkumas taip pat yra vienas iš skausmą sukeliančių veiksnių. Triukšmas, dideli žmonių sambūriai gali išprovokuoti migreną. Jei žinote, jog ketinate būti ypač triukšmingoje aplinkoje, vertėtų su savimi turėti ausų kištukus. Internete jau galima įsigyti ir naujos kartos ausų kištukus, sukurtus būtent kenčiantiems nuo galvos skausmų. Tokie kištukai veikia kaip prevencinės priemonės nuo oro pasikeitimų ar kelionių sukeltos migrenos.
Migrenos dienoraštis
Pirmasis patarimas, kurį galime išgirsti tiek iš tradicinės, tiek iš netradicinės medicinos atstovų, yra rašyti dienoraštį. Specialistų nuomone, iš pradžių labai svarbu išsiaiškinti migrenos sukėlėjus. Norintys gydyti skausmų priežastis imasi šio nemažai laiko ir kantrybės reikalaujančio darbo. Jau po kelių mėnesių galite pastebėti sutampančias skausmo ir kasdienių ritualų tendencijas. Pavyzdžiui, kaskart pasnaudus dieną užklumpa migrena.
Alternatyvūs gydymo būdai
Vaistiniai augalai nėra vienintelis būdas natūraliai gydyti migreną. Be tradicinės medicinos ir liaudies receptų, yra ir alternatyvių gydymo būdų, kurie gali padėti suvaldyti migreną.
Akupunktūra
Klinikiniai tyrimai ir praktika rodo, kad akupunktūra yra vienas efektyviausių būdų kovoti su šia liga. Tradicinės kinų medicinos atstovai šį gydymo metodą pradėjo taikyti dar prieš mūsų erą. Manoma, kad adatėlių smeigimas į konkrečias kūno vietas atpalaiduoja raumenis ir gydo įvairius negalavimus. Daugiau nei dvidešimt metų mokslininkai tiria šios technikos ypatybes ir patikimumą. Kaip kiekvienas gydymo būdas, akupunktūra gali ir padėti, ir pakenkti. Vis dėlto ši metodika taikoma migreniniams galvos skausmams gydyti. Kai kuriems žmonėms akupunktūra padeda suvaldyti priepuolių dažnumą. „British Medical Journal“ paskelbė tyrimą, kurio metu buvo lyginamos dvi žmonių, kenčiančių nuo migrenos, grupės. Vienai iš jų buvo skirta 12 akupunktūros seansų 3 mėnesių laikotarpyje, o kitai paskirtas įprastas gydymas vaistais. Po metų paaiškėjo, kad žmonių grupė, kuriems buvo taikoma akupunktūra, patyrė 22-iem migrenos priepuoliais mažiau nei kiti. Gydytoja homeopatė Svetlana Malychina teigia, kad kiekvienam pacientui taikomas individualus gydymas akupunktūra, nes kiekvieno žmogaus patologija yra skirtinga, todėl gydant pasirenkami skirtingi kūno taškai.
Masažai ir manualinė terapija
Masažai taip pat gali padėti išvengti migrenos arba sušvelninti patiriamus skausmus.
- Osteopatija: Manualinė terapija su masažo elementais, kuri padeda atsikratyti ne tik migrenos pasekmių, bet ir jos priežasčių. Osteopatas švelniai masažuoja stuburą, raisčius ir raumenis.
- Chiropraktika: Kai kuriuos žmones migrena kankina dėl susiaurėjusių tarpų tarp stuburo slankstelių: kai spaudžiami nervai, galvos skausmai tampa dažni ir stiprūs. Norint išsiaiškinti, kokia yra stuburo slankstelių padėtis, reikia atlikti rentgeno nuotrauką. Įvairiose pasaulio šalyse į chiropraktiką nebežiūrima kaip į alternatyviąją mediciną - ją taiko neurologai. Tai yra manualinis gydymo metodas, kai staigiais judesiais siekiama išjudinti sustingusius sąnarius, stuburą, atpalaiduoti įsitempusius raumenis. Ne visiems pacientams šis ganėtinai drastiškas gydymo metodas yra priimtinas.
- Taškinis masažas: Ne mažiau veiksmingas yra taškinis masažas. Tai klasikinio masažo ir akupunktūros derinys: pirštais, krumpliais ar delnais spaudomos ir stimuliuojamos konkrečios zonos pėdų, delnų ir galvos srityse. Šį skausmo šalinimo metodą gali išmokti taikyti kiekvienas. Svarbu žinoti, kad galvos zoną atitinka apatinė kojų nykščių dalis ir rankų pirštų galiukai.
Svarbu atminti
Svarbu žinoti, kad galvos skausmo priežasčių gali būti pačių įvairiausių. Migrenos galvos skausmai dažnai nediagnozuojami ir negydomi. Nors liaudies receptai ir alternatyvūs gydymo būdai gali padėti sumažinti migrenos simptomus, svarbu atminti, kad kiekvienas žmogus yra individualus, todėl tai, kas padeda vienam, nebūtinai padės kitam. Jei stiprūs skausmai kamuoja nuolat, derėtų apsilankyti pas daktarą. Gavęs ligos istoriją, neurologas gali diagnozuoti migreną, remdamasis įvairiais simptomais, fiziniais ir neurologiniais tyrimais. Pokalbis su gydytoju gali padėti žmogui geriau suprasti ir valdyti migreną. Migrenos tyrimų fondo duomenimis, migrena yra trečia pagal dažnumą liga, kuria serga žmonės visame pasaulyje. Tačiau, jei migrena neslopsta net laikantis visų minėtų patarimų, neverta skubėti griebtis skausmą malšinančių tablečių.