Vafliai, kaip ir blynai, turi gilias šaknis Europos kulinarijos istorijoje. Vaflių kepimas ant krosnies - tai ne tik kulinarinis procesas, bet ir kelionė į vaikystės prisiminimus, kai namus užpildydavo saldus kvapas, o močiutės rankos sukurdavo tikrus stebuklus. Šiandien, kai technologijos leidžia mums kepti vaflius greičiau ir patogiau, vis dar yra žmonių, vertinančių senąsias tradicijas ir autentišką skonį, kurį galima pasiekti tik kepant vaflius ant krosnies.
Istorijos šaknys: nuo viduramžių iki šių dienų
Nors sunku tiksliai nustatyti, kuri šalis gali didžiuotis pirmojo vaflių recepto sukūrimu, kelios šalys pretenduoja į šią garbę. Prancūzijoje pirmasis žinomas vaflių receptas datuojamas XIV amžiuje. Belgijoje gilūs įspaudai belgiškuose vafliuose leido geriau įsigerti priedams. Vokietijoje XVIII amžiuje lyderiauta pagal vaflių ir blynų receptų skaičių, taip pat naudotos įvairiausios formos. Skandinavijos šalys taip pat puoselėjo savo vaflių tradicijas, puošdamos kepinius sudėtingais gaidelių ar gėlių ornamentais.
Iš pradžių vafliai nebuvo saldūs arba šiek tiek saldinami medumi, nes iki XVIII amžiaus cukrus buvo labai brangus. Situacija pasikeitė, kai cukrus atpigo dėl prekybos iš cukranendrių plantacijų Karibuose, o vėliau, XIX amžiuje, pradėtas gaminti iš cukrinių runkelių. Tada vafliai tapo saldesni ir prieinamesni daugeliui.
Kaip iškepti pačius skaniausius vaflius!
Vofeliai - Klaipėdos krašto paveldas
Vofeliai - išskirtinis Klaipėdos krašto lietuvininkų patiekalas, primenantis vaflius ir kepamas pagal specialią techniką. Lietuviai šį patiekalą neretai vadina blynais - širdelės formos vofeliai kepami specialioje keptuvėje. Mažosios Lietuvos regiono lietuvininkai vaflinius blynus pradėjo kepti nusižiūrėję nuo vokiečių daugiau kaip prieš šimtą metų ir pavadino juos vofeliais. Vaflių pavadinimas kilęs iš vokiško žodžio wafla, išvertus į lietuvių kalbą - korio akutė.
| Ingredientas | Paskirtis |
|---|---|
| Miltai | Pagrindas |
| Sviestas | Traškumui ir skoniui |
| Kiaušiniai | Purumui |
| Cukrus | Saldumui |
Receptai: nuo tradicinių iki šiuolaikinių
Nors vafliai iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas patiekalas, jų receptų yra daugybė. Traškiems senoviniams vafliams reikės: 200 g sviesto, 5 kiaušinių, 150 g balto cukraus, 30 g tamsaus rudo cukraus, žiupsnelio druskos, 150 g miltų, 40 g viso grūdo miltų, 1 arb. š. kepimo miltelių.
Gaminimo eiga:
- Sviestą supjaustykite ir išlydykite dubenėlyje.
- Į didelį dubenį sudėkite kiaušinius, baltą ir rudą cukrų, įberkite žiupsnelį druskos ir viską gerai išplakite, kol masė švelniai suputos.
- Atskirame inde sumaišykite miltus ir kepimo miltelius.
- Į kiaušinio ir cukraus plakinį supilkite pusę miltų - viską įplakite. Tuomet įdėkite likusią dalį miltų ir dar kartą išplakite.
- Į tešlą supilkite išlydytą, tačiau ne karštą sviestą ir išplakite iki vientisos masės.
- Kepkite įkaitintoje vaflinėje, kol įgaus gražią rudą spalvą.
Patarimai ir gudrybės
- Tešla: ji turi būti riebios grietinėlės tirštumo - lėtai bėgti nuo šaukšto. Jeigu tešla per tiršta, įpilkite šlakelį pieno ar vandens ir perplakite.
- Kepimas: prieš pildami tešlą, kaskart keptuvę patepkite lašinių gabalėliu ar aliejumi, kad nepriliptų.
- Traškumas: iškepusius vaflius iš karto suvyniokite arba laikykite ant grotelių, kad jie neprarastų traškumo nuo susikaupusios drėgmės.
- Temperatūra: visi ingredientai turi būti kambario temperatūros - tai leis paprasčiau išmaišyti tešlą, išvengiant susidarančių jos gumuliukų.
Vafliai yra universalus patiekalas, kurį galima patiekti su įvairiais pagardais: klevų sirupu, šviežiomis uogomis, plakta grietinėle ar ištirpintu šokoladu. Kad iškepti vafliai, kol iškepsite juos visus, neatvėstų, laikykite juos iki maždaug 110 ˚C temperatūros įkaitintoje orkaitėje.
tags: #lietuviski #vafliai #pakeliuose