Kiaušinis - nepaprastas gamtos kūrinys, savotiška išorinė gimda, kurioje paukščio jauniklis auga ir vystosi tol, kol tampa pasiruošęs išvysti pasaulį ir maitintis tėvų parūpintu maistu. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl paukščiai deda kiaušinius, yra ta, kad jauniklių nešiojimas apsunkintų jų skrydį. Kaip ir viskas gamtoje, kiaušinių dėjimas turi savų privalumų ir trūkumų. Lizde palikti kiaušiniai tampa lengvu grobiu plėšrūnams. Siekdami apsisaugoti nuo tokios baigties, evoliucijos eigoje kiaušiniai prisitaikė prie aplinkos spalvomis ir raštais, kad plėšrūnams būtų sunkiau juos pastebėti.
Vis dėlto, mokslininkams sunkiau paaiškinti, kodėl kai kurių paukščių rūšių kiaušiniai yra itin ryškių spalvų. Vienas iš paaiškinimų - dauguma žinduolių plėšrūnų yra dichromatai, o jų spalvinis regėjimas ribotas, panašiai kaip daltonikų. Tuo tarpu paukščiai yra gerokai jautresni spalvoms, todėl tikėtina, kad spalvingi kiaušiniai atlieka kitą, paukščiams svarbią funkciją. Blyškūs, taškuoti, dėmėti ir kelių spalvų - kad ir kokios būtų priežastys, kiaušiniai yra be galo gražūs pažiūrėti. Šiame straipsnyje apžvelgsime kiaušinių spalvų įvairovę, aptarsime, kokie veiksniai gali turėti įtakos jų spalvai ir margumui, ir panagrinėsime, kaip kiaušinių spalva susijusi su paukščių išgyvenimo strategijomis.
Kiaušinių spalvų ir margumo evoliucija
Dar 1889 m. mokslininkai pradėjo tyrinėti kiaušinių spalvos ir margumo evoliuciją. Paukščių kiaušinių spalvą lemia pigmentai biliverdinas ir protoporfirinas. Kiaušinių spalvų paletė pasipildė dėl aplinkos poveikio.
Yra kelios hipotezės, paaiškinančios kiaušinių spalvų ir margumo įvairovę. Geriausiai mokslininkų patikrintos hipotezės - apsauga nuo plėšrūnų ir termoreguliacija. Paukščių lizdai dažnai nukenčia nuo plėšrūnų, todėl labai svarbu paslėpti kiaušinius. Kiaušinių spalva ir margumas priklauso nuo perėjimo aplinkos ir poreikio paslėpti kiaušinius nuo plėšrūnų. Taip pat svarbu apsauga nuo kenksmingos saulės spinduliuotės, mikroorganizmų, lukštų tvirtumas ir kt.
Pavyzdžiui, įvairiose ertmėse, plyšiuose ir kitose panašiose vietose perintys paukščiai dažnai deda baltus kiaušinius, nes tėvams tamsoje juos pastebėti lengviau, vadinasi, ir jais pasirūpinti lengviau. Tuo tarpu ant žemės perintys paukščiai dažniausiai deda rudus kiaušinius, neretai su dėmėmis, kad kiaušiniai būtų mažiau pastebimi plėšrūnams.
Kiaušinių spalva ir plėšrūnai
Tyrimai rodo, kad plėšrūnai dukart daugiau puola baltus kiaušinius nei rudus. Tačiau tai susiję ne tik su spalva. Rudų kiaušinių lukštai yra tvirtesni: norint įskelti baltą kiaušinį reikia 20 N jėgos, o rudiems įskelti reikia 30 N jėgos. Galbūt plėšrūnai susidomėjo baltais kiaušiniais, bet nepajėgė jų pažeisti? Įdomu tai, kad graužikams kiaušinių spalva nebuvo svarbi. Miške daugiausia sveikų liko rudų su dėmėmis kiaušinių, o pūdymuose - rudų ir rudų su dėmėmis. Tai rodo, kad kiaušinių spalva turi derėti su kitais lizdo aplinkos elementais, pvz., augalais, apšvietimu, šešėliais.
Kiaušinių spalva ir termoreguliacija
Saulės spinduliuotė gali greitai įkaitinti lizde paliktus kiaušinius, todėl labai svarbu paslėpti kiaušinius ir neleisti jiems perkaisti. Gómez ir kt. (2016) nustatė, kad tamsesnius kiaušinius pastebėti kur kas sunkiau. Tačiau dėmės ant šviesesnių kiaušinių lukštų yra tamsesnės.
Wisocki ir kt. (2020) tyrė 634 paukščių rūšių kiaušinių spalvą ir skaistį. Jie nustatė, kad kiaušinių spalva ir skaistis priklauso nuo aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, regionuose, kuriuose didesnis UV spinduliuotės intensyvumas, kiaušiniai bus tamsesni. Tai tik patvirtino termoreguliacijos hipotezę. Tyrimai taip pat parodė, kad kiaušinių spalvos ir skaisčio įvairovė didesnė regionuose, kuriuose vyrauja skirtingos klimato sąlygos.
Priklausomai nuo perėjimo vietos, kiaušiniams kyla skirtingas pavojus. Perintiems ant žemės kiaušiniams didesnis mikroorganizmų keliamas pavojus, yra didelė rizika perkaisti ar atšalti. Todėl ant žemės perimų kiaušinių lukštai yra tamsesni. Tuo tarpu įvairiose ertmėse perimų paukščių kiaušiniai yra šviesesni.
How Thermostat Works
Margiausi kiaušiniai ir jų šeimininkai
Žemiau pateikiamas dešimties margiausių natūralių kiaušinių ir trumpų jų „šeimininkų“ aprašymai, iliustruojantys kiaušinių spalvų įvairovę:
- Strazdas klajoklis (lot. Turdus migratorius): Šie paukščiai gyvena Šiaurės Amerikoje ir yra antra pagal gausumą paukščių rūšis šiame žemyne. Angliškas bendrinis strazdo klajoklio pavadinimas yra robin - liepsnelė, nes šie du paukščiai yra panašūs savo išvaizda, nors ir nesusiję artimais giminystės ryšiais.
- Šalmuotasis kazuaras (lot. Casuarius casuarius): Gyvena Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Šiaurės Australijoje. Tai vienas didžiausių pasaulio paukščių, savo svoriu ir dydžiu nusileidžiantis tik stručiams ir emu. Išprovokuoti kazuarai gali užpulti žmones. 2003 m. duomenimis, žinoma 150 atvejų, kai spalvingas paukštis užpuolė žmogų, vienas jų užpultajam pasibaigė mirtimi. Taigi, kad ir kokie gražūs būtų vaiskiai žali šio paukščio kiaušiniai, nemėginkite jų imti.
- Kalninė starta (lot. Emberiza cia): Migruojantis paukštis, peri šiaurės vakarų Afrikoje, Pietų Europoje, centrinėje Azijoje ir Himalajuose. Manoma, kad startinių paukščių šeima kilo iš Pietų Amerikos, iš ten išplito į Šiaurės Ameriką, vėliau Aziją ir Europą. Lietuvoje kalninė starta negyvena, bet sutinkamos devynios kitos startų rūšys. Jų kiaušiniai pasižymi margumu.
- Emu (lot. Dromaius novaehollandiae): Gyvena Australijoje, yra didžiausias žemyno paukštis, antras pagal dydį pasaulyje. Šių neskraidančių paukščių ūgis gali siekti iki 2 metrų. Jų kiaušiniai yra tamsiai žalios spalvos.
- Juodoji varna (lot. Corvus corone): Gyvena Vakarų ir Centrinėje Europoje, Lietuvoje reta. Nuo Lietuvoje gyvenančio paprastojo kranklio (juodvarnio) galima atskirti pagal dydį - pastarasis yra didesnis. Jų kiaušiniai yra žalsvai melsvi su rudais taškais.
- Putpelė (lot. Coturnix coturnix): Peri Europoje, Artimuosius Rytuose, Rusijoje, Centrinėje Azijoje. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, reta rūšis. Tai mažiausias fazaninių šeimos paukštis.
- Naminis žvirblis (lot. Passer domesticus): Mažai kas žino, jog šis mums toks artimas smalsus paukštelis kilęs iš Artimųjų Rytų, žmonių dėka išplito po visą pasaulį. Manoma, jog naminis žvirblis yra labiausiai paplitęs pasaulio paukštis. Jų kiaušiniai yra balti arba melsvi su rudomis dėmelėmis.
- Raudonpilvis biulbiulis (lot. Pycnonotus cafer): Peri Indijoje ir aplinkinėse šalyse. Atvežtas išplito po įvairias pasaulio šalis, laikomas viena iš 100 daugiausiai nuostolių atnešančių invazinių rūšių (platina augalų invazines rūšis, minta grūdais, vaisiais, gadina derlių). Jų kiaušiniai yra rausvai balti su rudomis dėmėmis.
- Sidabrinis kiras (lot. Larus argentatus): Peri Šiaurės ir Vakarų Europoje. Lietuvoje peri apie 10-20 porų. Panašus į paprastąjį kirą, tik gerokai didesnis. Jų kiaušiniai yra žalsvai rudi su tamsiomis dėmėmis.
- Naminės vištos (lot. Gallus gallus domesticus): Jų kiaušiniai kartais būna įvairiausių spalvų ir atspalvių.
Kiaušinių dydžio įvairovė
Ne tik spalvos, bet ir dydžiai varijuoja. Didžiausius kiaušinius deda strutis (lot. Struthio camelus) - didžiausias paukštis pasaulyje. Stručių kiaušinių ilgis vidutiniškai yra apie 15 cm, plotis - 13 cm, o sveria apie 1,4 kg. Įdomu tai, jog nepaisant jų įspūdingo dydžio, stručių kiaušiniai yra mažiausi lyginant su paties paukščio dydžiu - jie sudaro vos 1 - 4 proc. patelės kūno masės. Tam pačiam strutinių paukščių būriui priklausantys kiviai deda didžiausius kiaušinius lyginant su jų kūno mase - maždaug vištos dydžio paukščio kiaušinis gali sverti iki 450 gramų.
Mažiausio kiaušinio rekordas priklauso paprastajam kamaniniam kolibriui (lot. Mellisuga helenae), kuris, kaip manoma, yra mažiausias pasaulio paukštis. Suaugęs kamaninis kolibris sveria vos 1,6 - 2 gramus, o jo ilgis yra tik 5 cm. Kolibrių žirnio dydžio kiaušinukas sveria vos pusę gramo. Net ir didžiausių kolibrių kiaušiniai yra miniatiūriniai - jų ilgis nesiekia ir 2 centimetrų.
Mėlyni vištų kiaušiniai: išskirtinumas ir priežiūra
Mėlynus kiaušinius dedančios vištos ilgą laiką buvo laikomos tikra egzotika, tačiau šiandien jos vis dažniau sutinkamos ir mažesniuose ūkiuose, ir mėgėjų pulkuose. Išskirtinė kiaušinio spalva yra natūrali genetinė savybė, o ne dažymas ar maisto papildų rezultatas. Apskritai pradedantieji mėlynų kiaušinių dedėjas renkasi dėl dviejų priežasčių: gražaus kiaušinio ir draugiško, lengvai valdomo paukščio.
Kodėl kai kurios vištos deda mėlynus kiaušinius?
Mėlyni kiaušiniai atsiranda dėl specifinio O-gene geno, kuris lemia, kad tulžies pigmentas (biliverdinas) įsilieja į lukštą dar kiaušiniui formuojantis. Skirtingai nei rudų kiaušinių atveju, čia pigmentas nusėda visame lukšto struktūros gylyje, todėl mėlyna spalva matoma ir lukštui įskilus. Tai nėra defektas ar liga - tai paveldima savybė, būdinga kelioms išskirtinėms vištų veislėms.
Yra kelios vištų veislės, natūraliai dedančios mėlynus arba melsvus kiaušinius. Kai kurios iš jų yra senos, selekcinės linijos, kitos - šiuolaikiniai kryžminimai, sukurti siekiant gauti spalvingų kiaušinių paletę.
Išskirtinės veislės, dedančios mėlynus kiaušinius
Žemiau aptarsime kelias vištų veisles, kurios išsiskiria savo gebėjimu dėti mėlynus kiaušinius:
- Araucana - viena seniausių veislių, kilusi iš Pietų Amerikos. Šios vištos žinomos dėl mėlynų kiaušinių ir išskirtinės išvaizdos: jos dažnai neturi uodegos ir turi „ausų sruogas“.
- Ameraucana - tai selekciniu būdu išvesta veislė, skirta išlaikyti mėlynų kiaušinių geną, bet su stabilesnėmis veislės savybėmis nei Araucana. Jos ramesnio charakterio, draugiškesnės ir tinkamos įvairių dydžių pulkams.
- Easter Egger nėra tikra veislė - tai bendrinis pavadinimas mišrūnams, paveldėjusiems mėlynų kiaušinių geną. Jie gali dėti mėlynus, žalsvus ar net rausvus kiaušinius.
- Cream Legbar - elegantiška britų veislė, pasižyminti ne tik melsvais kiaušiniais, bet ir autoseksingu bruožu (lytį galima atskirti jauniklių dryžiais). Šios vištos aktyvios, atsparios ir gana produktyvios.
Renkantis mėlynus kiaušinius dedančias vištas, augintojai neretai pasikliauja vien tik kiaušinio spalva ir pamiršta kitus svarbius kriterijus. Tikimasi identiškos mėlynos spalvos: tik Ameraucana ir Cream Legbar suteikia pastovią mėlyną. Neįvertinamos laikymo sąlygos: šios veislės ištvermingos, bet geriausiai laikosi švarioje, sausoje, gerai vėdinamoje aplinkoje. Apsiribojama vien grožiu: spalva - tik vienas iš kriterijų.
Mėlynų kiaušinių maistinė vertė ir priežiūra
Iš tiesų mėlyna lukšto spalva nereiškia, kad kiaušinis yra sveikesnis ar maistingesnis. Jo maistinė vertė tokia pati kaip baltų ar rudų kiaušinių. Skonis priklauso nuo vištos mitybos, laikymo sąlygų ir pašarų kokybės. Lukšto spalva jokios įtakos neturi.
Mėlynus kiaušinius dedančios veislės yra puikus pasirinkimas ir pradedantiesiems, ir patyrusiems augintojams. Jos paprastai pasižymi ramesniu charakteriu, gerai prisitaiko prie įvairių aplinkos sąlygų ir nereikalauja sudėtingos priežiūros. Dauguma jų yra ištvermingos, mažai serga ir lengvai bendrauja tarpusavyje. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad kai kurios veislės, pavyzdžiui, Araucana, gali būti šiek tiek jautresnės triukšmui ar aplinkos pokyčiams. O Easter Egger mišrūnų atveju kiaušinių spalva gali būti nevisiškai nuspėjama - nuo mėlynos iki žalsvos ar net rusvos.
Mėlynus kiaušinius dedančios veislės paprastai yra atsparios ir pakankamai lengvai prižiūrimos, todėl daugumą priežiūros veiksmų augintojai gali atlikti patys. Tinkama higiena, subalansuota mityba ir gera vištidės ventiliacija dažniausiai užtikrina stabilų dedamumą bei sveikas paukščių sąlygas.
Natūralus kiaušinių dažymas mėlynuoju kopūstu
Artėjant Velykoms daugelis ieško naujų ir įdomių būdų, kaip papuošti šventinį stalą. Nors parduotuvėse gausu dirbtinių dažų, vis daugiau žmonių renkasi natūralius kiaušinių dažymo metodus, kurie leidžia išgauti ne tik gražias, bet ir saugias spalvas. Šis metodas ypač patinka vaikams, nes rezultatas atrodo beveik stebuklingas. Natūralūs dažymo būdai turi keletą privalumų. Pirmiausia jie leidžia išvengti sintetinių pigmentų, kurie kai kuriems žmonėms kelia abejonių dėl saugumo.
Raudonieji kopūstai yra viena iš daržovių, kurios turi natūralių pigmentų - antocianinų. Norint išgauti sodrų mėlyną atspalvį, pakanka kelių paprastų ingredientų, kuriuos nesunku rasti bet kurioje virtuvėje. Jums reikės:
- Dar šiltų virtų kiaušinių (geriau baltų)
- Nedidelio mėlynojo kopūsto
- 2-3 šaukštų acto
- Popierinių rankšluosčių
Instrukcijos:
- Kopūstą sutarkuokite burokine tarka ir viską sudėkite į nedidelį puodą. Tarkuotų kopūstų turi būti tiek, kad būtų galima apdėti kiaušinius iš visų pusių ir viršus neliktų plikas.
- Tada įpilkite vandens, tiek, kad tik tik apsemtų suspaustus, tarkuotus kopūstus ir užvirkite. Pavirkite kelias minutes. Be kiaušinių! Ir palikite pravėsti.
- Tada įpilkite acto (orientuokitės pagal kopūstų kiekį), sudėkite virtus, dar šiltus kiaušinius ir juos tiesiog apdėkite iš visų pusių kopūstais.
- Kai puodas galutinai atvėso, įdėkite į šaldytuvą. Laikyti reikia tiek, kiek yra noro, kantrybės ir poreikio tamsesnei spalvai. Kuo ilgiau laikysite, tuo spalva bus tamsesnė. Aš laikiau 27 valandas.
- Išėmus neplauti! Reikia palikti natūraliai nudžiūti ant popierinio rankšluosčio. Ir viskas!
Dėl blizgesio dar galima patepti aliejumi (bet tikrai nebūtina). P.S. puodas nenusidažė, tad galite drąsiai naudoti bet kurį puodą, tinkamą pagal dydį. Taip pat verta prisiminti, kad kuo ilgiau kiaušiniai laikomi kopūstų nuovire, tuo sodresnė bus spalva. Kai kiaušiniai išdžiūsta, juos galima lengvai patepti keliais lašais aliejaus. Įdomu tai, kad naudojant skirtingus natūralius ingredientus galima išgauti ir daugiau spalvų.
tags: #melyni #taskuoti #kiausiniai