Iranas, oficialiai Irano Islamo Respublika, yra valstybė Azijos vakaruose, turinti itin seną ir turtingą istoriją. Šalis ribojasi su Armėnija, Azerbaidžanu, Turkmėnija, Afganistanu, Pakistanu, Iraku ir Turkija, o šiaurėje skalauja Kaspijos jūra, pietuose - Persijos ir Omano įlankos. Iranas yra viena seniausių pasaulio valstybių, kurios įtaka turėjo svarią reikšmę Artimųjų Rytų istorijoje. Darijaus I laikais imperijos teritorija driekėsi nuo Graikijos iki Indijos. Viduramžiais Persija buvo įtakinga valstybė, kurioje veikė mokslo ir kultūros centrai. Per jos teritoriją driekėsi karavanų keliai, istorinis Šilko kelias. Ir tik 1935 m. šalis pakeitė pavadinimą ir tapo Iranu.
Šalis žavi savo žmonių draugiškumu ir pagarba tūkstantmetei istorijai, įspūdingiausia architektūra. Įspūdingo grožio miestų mečetes, rūmus, sodus, tiltus, mozaikas šimtmečiais savo rankomis sukūrė Irano meistrai. Ypatingai reikia išskirti mečečių prabangą ir subtilių raštų grožį. Jose dvelkia ramybė ir paslaptinga atmosfera.
Geografija ir gamta
Iranas priskiriamas prie Vidurinių Rytų - tarpinės dalies tarp Artimųjų Rytų ir Pietų Azijos. Šalies sausumos sienų ilgis - 5894 km. Pakrantės daugiausia smėlėtos, kai kur pelkėtos, Persijos įlankos pakrantė uolėta, yra klifų. Persijos įlankoje ir Hormūzo sąsiauryje gausu salų. Iranas - kalnuota šalis. Didžiąją jos dalį užima Irano kalnynas. Šiaurėje iškilę Elburso kalnai. Šiaurės vakaruose - Armėnijos kalnynas, vakaruose - Kurdistano kalnai.
Irane vyrauja daugiausia žemyninis subtropinis klimatas su karšta vasara ir šalta šiaurėje bei šilta pietuose žiema. Pietų Kaspijos žemumoje ir Elburso kalnų šiauriniuose šlaituose klimatas jūrinis subtropinis, Persijos ir Omano įlankų pakrantėse - žemyninis atogrąžų. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra nuo -2 °C (šiaurėje) iki 15 °C (pietuose), liepos atitinkamai 25 °C ir 31 °C (dažnai aukščiausia temperatūra siekia 40-50 °C). Vasarą pučia karšti vėjai.
Gyventojai ir kultūra
Gyventojų skaičius - 92,4 mln. (2025). Sostinė - Teheranas (9,8 mln. gyventojų, 2025; aglomeracijoje 16,8 mln. gyventojų). Kiti didžiausi miestai - Mašhedas (3,001,184 mln. gyv.), Isfahanas (1,961,260 mln.). Valstybinė kalba yra naujoji persų kalba, vadinama farsi. Šiitų pakraipos islamas yra valstybinė religija. Apie 95 % gyventojų yra musulmonai (89 % šiitų ir 6 % sunitų).
Šalyje labai daug įvairių švenčių, vien tik oficialių 26. Iraniečiai oficialiai metuose turi 145 švenčių dienas. Irane šventės švenčiamos pagal tris kalendorius. Pagal iranietišką saulės kalendorių švenčiamos valstybinės šventės, pagal islamo mėnulio kalendorių švenčiamos religinės šventės ir pagal Grigališkąjį kalendorių minimos tarptautinės šventės.
Šalies pasididžiavimas - poetai. Kiekvienas iranietis gali pacituoti Hafizo, Saadi, Rumi ar Firdousi eiles. O prie Hafizo mauzoliejaus Širaze nuolat pamatysite jaunas įsimylėjėlių poreles skaitančias šio poeto eiles.
Svarbiausi miestai ir lankytinos vietos
Teheranas
Teheranas - niekad neužmieganti šalies sostinė. Viena pagrindinių Teherano įžymybių - Golestano rūmai, įsikūrę senamiestyje. Teheranas yra modernus metropolis su turtinga istorija.
Širazas
Širazas - romantiškiausias senosios kultūros miestas, garsėjantis savo poetais mistikais Hafizu ir Saadžiu, rytietiškais sodais ir rožynais. Širazas dėl savo kultūrinės reikšmės, gražios aplinkos vadinamas „Persijos kultūros sostine“, „Rožių miestu“, „Sodų miestu“, „Gėlės ir lakštingalos miestu“. Miestas taip pat žymus savo turtingu architektūriniu paveldu, gausiai dekoruotomis šventyklomis ir mauzoliejais. Garsių poetų Hafezo ir Saadi kapai yra populiarios piligrimystės vietos, pritraukiančios literatūros entuziastus ir tuos, kurie ieško dvasinio įkvėpimo.
Persepolis
Persepolis - šis istorijos brangakmenis, Achaimenidų dinastijos klestėjimo liudininkas, statytas, puoštas ir puoselėtas daugybės senosios Persijos talentingiausių meistrų. Jo sienos ir akmenys kalba istorijos faktais ir didingų kovų prisiminimais. Senovės Persijoje buvo statomi itin dideli rūmai, skęstantys prabangoje. Rytų šalių pirkliai gabenę šilką, auksą ir prieskonius keliavo per tuometinės Persijos teritoriją, taip pat ir pro Persepolį. Persepolis, UNESCO pasaulio paveldo objektas, buvo Achemenidų imperijos iškilminga sostinė. Šio kadaise didingo miesto griuvėsiai su įspūdingais rūmais, reljefais ir vartais leidžia pažvelgti į senovės Persijos didybę.
Jazdas
Jazdas - itin paslaptingas badgyrų - masyvių viduramžiškų oro kondicionierių - bokštų miestas. Tai ir senojo persų tikėjimo zoroastrizmo centras ir tylos bokštų miestas. Zoroastrizmas (ugnies garbinimas) yra antra seniausia žinoma monoteistinė religija pasaulyje po judaizmo. Vienas keisčiausių šios religijos ritualų - mirusiuosius pririšti prie medžių ir palikti sulesti grifams. Bet svarbiausia, kad ši religija musulmoniškame Irane yra diskriminuojama mažiausiai. Skaičiuojama, kad šią priešislaminę ugnies garbintojų religiją išpažįstantys žmonės sudaro net penktadalį miesto gyventojų. Smagu vaikščioti po labirintą primenantį Jazdo senamiestį, kuriame dominuoja vienodo aukščio, šviesaus molio spalvos namukai ir visiškai vienodos siaurutėlės gatvelės. Jazdo senamiestis yra vienas seniausių pasaulyje. Viena įdomiausių patirčių Irane - zurchanė (“stiprybės namai”), kur susilieja sportas, šokis, gimnastika ir filosofija. Ji populiari šiandien kaip ir prieš 2000 metų.
Isfahanas
Isfahanas - tai buvusi Persijos sostinė, vienas didžiausių Artimųjų ir Vidurio Rytų prekybos ir kultūros centrų. UNESCO pasaulio kultūros paveldo objektas. Miestas garsėjantis antra pagal dydį pasaulyje aikšte, įspūdingais arkiniais tiltai per Zajanderudo upę, kur vakarais verda gyvenimas, tobulo islamo architektūros šedevrais - mečetėmis, šurmulingu turgumi ir kilimų bei saldumynų parduotuvėmis. Isfahanas - kilimų sostinė, nuo jų gausos tiesiog apraibsta akys. Kai kurie kilimai audžiami dvejus ir daugiau metų. Vilnoniai, medvilniniai, šilkiniai - kiekvienas kilimas turi savo istoriją, mazgų kiekį kvadratiniame centimetre, raštų reikšmes ir simbolius. Isfahanas, dažnai vadinamas „puse pasaulio“, yra miestas, garsėjantis nuostabia islamo architektūra. Naqsh-e Jahan aikštė, UNESCO pasaulio paveldo objektas, yra nuostabi viešoji erdvė, apsupta mečečių, rūmų ir turgų.
Kiti svarbūs miestai ir vietovės
- Abyaneh - kaimelis, skaičiuojantis 2 000 metų, traukiantis raudonais molio namukais.
- El. Bamas - UNESCO pasaulio paveldo objektas, buvusi citadelė, esanti palei Šilko kelią.
- Čak Čak - zoroastriečių piligrimystės vieta Jazdo provincijos kalnuose.
- Kašanas - miestas, garsėjantis istoriniais namais, tradiciniais turgais ir Fin sodu, įtrauktu į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
- Mahanas - Kermano provincijos miestas, garsėjantis sufijų meistro Šacho Nematollaho Valio šventove.
- Mašhedas - antras pagal dydį Irano miestas ir švenčiausias miestas šiitų musulmonams dėl čia esančios imamo Rezos šventovės.
- Šv. Tado vienuolynas (Kara Kelisa) - senovinis armėnų vienuolynas, viena seniausių bažnyčių pasaulyje ir UNESCO pasaulio paveldo objektas.
- Pir-e Herist - zoroastriečių ugnies šventykla netoli Jazdo, kurioje nuolat dega šventa ugnis.
- Kumas - šventas miestas šiitams, turintis Fatemeho Masumeh, imamo Rezos sesers, šventovę.
- Rejus - senovinis miestas su turtinga istorija, kuriame yra Šacho Abdulio Azimo šventovė.
- Khalido Nabio šventovė - unikali ir atoki piligrimystės vieta Golestano provincijoje.
- Tachte Soleimanas - archeologinis kompleksas šiaurės vakarų Irane su zoroastriečių ugnies šventyklos ir Sasanidų šventovės griuvėsiais.
- Esteros ir Mordechajo kapas Hamadene - svarbi žydų piligrimystės vieta.
IRANAS: Paslėptas šedevras, kurio pasaulis vis nepastebi | Kelionių dokumentinis filmas
Virtuvė
Dėl savo receptų Irano virtuvė šiandien laikoma seniausia pasaulyje. Patiekalai labai sotūs ir porcijos didelės. Pagrindiniai produktai dominuojantys iranietiškoje virtuvėje yra paukštiena, aviena, daržovės, pupelės ir ryžiai. Žuvis pačių iraniečių nėra labai mėgstama. O štai patiekalai iš ryžių gali būti atskira tema. Ryžiai kitokie nei mes įpratę matyti savo šalyje, pailgos formos, išvirę nesusiklijuoja, o išlieka birūs. Chelo khoresh - vienas populiariausių patiekalų Irane, gaminamas iš mėsos, ryžių ir riešutų padažo. Mast-o khiar sriuba gaminama iš iranietiško kefyro su mėta, agurkais ir razinimis. Abgoosht gaminamas iš avienos, daržovių ir pupelių. Visame Irane labai mėgiami patiekalai iš pieno produktų: sūriai, kefyras ir jogurtas. Patiekalų, gaminamų iš jogurto tikrai daug. Jogurtas persiškai „mast“ ir jis tiesiog dievinamas. Praskiedus jogurtą su vandeniu gaunamas puikus gaivinantis gėrimas airanas. Ypatingą vietą iraniečių virtuvėje užima duona. Duonos papločiai, kartais neįtikėtinų dydžių, kas rytą bus padėti ant pusryčių stalo. Be duonos neįsivaizduojamas gyvenimas, tai tūkstantmetė tradicija.
Iranas tikras lobis smaližiams. Šalyje šimtmečiais gaminami įvairūs saldumynai yra apdainuoti poetų eilėmis ir aprašyti kulinarinėse knygose. Dėl ingredientų gausos nacionalinius desertus galima apibūdinti kaip meistriškumo viršūnės gaminius. Apie jų nauda niekas net nesiginčija. Dažną desertą sudaro riešutai, medus, vaisiai, grūdinės kultūros, prieskoniai. Čia reikėtų pirmiausia paminėti iranietišką bahlava su migdolais, kardamonu ir kiaušinio tryniais. Sharbat - šerbetas iš apelsinų sulčių su tarkuota apelsino žieve, skiestas rožių vandeniu. Faloude shirazi arba falude ledai, tai dar vienas šedevras, kurio gimtinė Širazo miestas. Gaminami jie neįprastai: iš krakmolo miltų daromi pailgi vermišelius ar spagečius primenantys siūlai, tuomet dedama grūsto ledo, rožių vandens, laimo sulčių, maltų pistacijų ir morkų sulčių. Skonis tikrai neįprastas. Iranietiškos pistacijos gerai žinomos pasaulinėje rinkoje.
Praktinė informacija keliautojams
Lietuvos Respublikos piliečiams vykstant į Iraną vizos reikia. Dėl vizos išdavimo Lietuvos piliečiai turi kreiptis į Irano ambasadą Varšuvoje. Asmenys, kurių pasuose yra Izraelio vizos, spaudai ar kitų su Izraeliu besiribojančių valstybių spaudai iš su Izraeliu atidarytų sienos perėjimo punktų, gali būti neįleisti į Iraną. Jei planuojate vykti į JAV, po apsilankymo Irane, vizos gavimo procedūra gali užtrukti. Pasas atvykstant į Iraną turi galioti bent 6 mėn. Prieš kelionę pasirūpinkite sveikatos draudimu, kuris garantuos būtinos medicininės pagalbos užsienyje ir papildomų išlaidų, susidariusių dėl draudiminio įvykio, apmokėjimą.
Irane neveikia tarptautinės banko kortelės, todėl patariama vežtis grynus pinigus. Geriausia - eurai arba doleriai, juos vietoje išsikeisite į Irano rialus. Irane yra painiavos su vietiniais pinigais. Klausiant kainos dažnai galima išgirsti tomanas. Tai senoji Irano valiuta. 1 tomanas yra 10 rialų. Irano rialas - 0,000020 eur. 1 Eur - 51 162 rialai (2021 sausio mėn.).
Iranas musulmoniška šalis, todėl čia galioja ypač griežti įstatymai dėl alkoholio vartojimo. Jo čia tiesiog niekur nerasite. Tačiau šalyje yra kitų puikių gėrimų.
Iranas konservatyvi šalis, tačiau vietiniai žmonės nepaprastai malonūs, draugiški ir svetingi. Tiesa, už bet kokią paslauga čia priimta atsidėkoti, todėl vertėtų turėti kokių smulkių savo krašto suvenyrų. Turėkite minty, kad vyrams nedera itin priartėti prie iraniečių moterų, sėdėti šalia ar tuo labiau užmegzti pokalbį. Viešoje vietoje demonstruoti šiltus jausmus, meilumą taip pat nedera. Jeigu esate vyras, neskubėkite tiesti rankos iranietei. Tas pats galioja ir moterims - neskubėkite tiesti rankos vyrui. Mandagumo taisyklės reikalauja, kad į pasiūlymą pirmiausia reikia atsakyti neigimu. Ir taip tris kartus, kol sulaukiama ketvirtojo pasiūlymo.
Į kai kurias mečetes gali neleisti neštis fotoaparatų, gali tikrinti daiktus. Visuomeniniame transporte yra atskiros vietos vyrams ir moterims. Metro yra vagonai tik moterims, arba bendri. Į bendrą vagoną gali įeiti moteris, bet į moterims skirtą vagoną vyrams įeiti griežtai draudžiama. Iranas turi autobusus, kuriuose vyrams skirtos vietos būna autobuso priekyje, o moterims gale.
Ramadano metu visi iraniečiai laikosi pasninko: dienos metu nevalgo ir negeria jokių gerimų, net vandens. Maistas valgomas tik saulei nusileidus. Daugelis parduotuvių dienos metu yra uždarytos. Valgio metu duona laužoma rankomis ir maistas imamas tik dešine ranka. Irane, ypač namuose priimta valgyti sėdint ant grindų.
Švečiuojantis Irane teks laikytis priimtų aprangos normų. Jos yra vienodos tiek vietiniams, tiek užsieniečiams. Irane kiekviena moteris - tiek vietinė, tiek keliautoja privalo dėvėti skarą už savo namų ribų. Vietinės moterys ant kitų rūbų privalo dėvėti ilgas sukneles žemiau kelių ir pusilgėmis rankovėmis dengiančiomis alkūnes. Keliautojoms tokios aprangos nereikia, tačiau svarbu, kad viršutinė apranga būtų su ilgomis rankovėmis ir dengtų klubus. Plaukus būtinai turi dengti skarelė ar lengvas šalis. Čadros gali prireikti tik lankant kai kurias mečetes. Vyrams galiojančios aprangos taisyklės nėra tokios griežtos kaip moterims.
Iranas - tai pakankamai saugi šalis turistams, jeigu aplenkiamos pavojingos zonos: pasienio regionai su Afganistanu, Pakistanu ir Iraku. Nepatariama lankytis pietrytinėje šalies dalyje. Didesniuose Irano miestuose nusikalstamumas nėra didelis. Tačiau savo daiktus patartina saugoti nuo kišenvagių, ypač turguose. Pasitaiko užpuolimų iš automobilių be numerių, todėl rekomenduojama naudotis iš anksto užsakytais taksi. Taip pat pasitaiko apsimetusių policijos pareigūnais, tad neleiskite be priežasties apieškoti jūsų ar tikrinti jūsų daiktų. Patartina būti atsargiems keliuose, nes iraniečiai vairuoja neatsargiai ir dažnai važiuoja net per raudoną šviesą.