Asteroidai, dar vadinami mažosiomis planetomis, yra nedideli (iki 1000 km skersmens) Saulės sistemos kūnai, skriejantys elipsinėmis orbitomis aplink Saulę arčiau negu Neptūnas. Jų paviršius kietas, nusėtas smūginiais krateriais, ir jie neturi atmosferos. Suminė visų žinomų asteroidų masė sudaro apie 5 % Mėnulio masės. Nuo 1980 m. iki 2014 m. Saulės sistemoje buvo atrasta apie 600 tūkst. asteroidų, o šiuo metu žinoma per 15 000, tačiau manoma, kad tai tik apie 1 % visų didesnių nei 1 km skersmens objektų Saulės sistemoje.
Pirmasis ir pats didžiausias asteroidas Cerera, kurio skersmuo apie 950 km, atrastas 1801 m. Atrasta apie 30 asteroidų, kurių skersmuo didesnis kaip 200 km, ir apie 250 asteroidų, kurių skersmuo didesnis kaip 100 km. Didieji asteroidai, manoma, susiformavo panašiai kaip planetos, o mažieji dažniausiai yra susidūrimų skeveldros.
Pagal orbitų elementus asteroidai skirstomi į šeimas, o pagal atstumą nuo Saulės - į grupes, tokias kaip Apolono, Amūro, Atono, trojėnų ir Kentaurų. Taip pat skiriami anglingi (C tipas, tamsūs), silikatingi (S tipas) ir metalingi (M tipas) asteroidai, skiriasi jų albedas - atspindėtos Saulės šviesos energijos kiekis.
Daugiausia asteroidų (90-95 %) randama vadinamame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio. Šiame žiede dėl stiprios Jupiterio gravitacinės traukos, manoma, nesusiformavo planeta. Asteroidų, nepriklausančių žiedui, orbitos labai įvairios; kai kurie priartėja arčiau nei Merkurijus, kiti nutolsta iki Urano orbitos.
Keletą asteroidų, tokių kaip Gaspras, Ida, Matilda, Erotas, iš arti tyrinėjo erdvėlaiviai. Asteroidams vardai ir eilės numeriai suteikiami tik patikimai nustačius orbitos elementus, o vardą suteikia atradėjas. Tarptautinė astronomų sąjunga (TAS) patvirtina prašymą suteikti vardą. Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis yra daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas ir siekia suteikti jiems lietuviškus pavadinimus, pavyzdžiui, asteroidui 2004 TQ77 suteiktas vardas „Poczobut“, o 2006 SE368 - „Dziewulski“. Martyno Počobuto asteroidas rastas 2004 m., o jo arčiausiai Saulės priartėjimo atstumas - 356 milijonai kilometrų. Vladislavas Dzievulskis buvo lenkų kilmės astronomas ir matematikas, ilgametis Vilniaus observatorijos direktorius.
Asteroidų aptikimas yra svarbus, tačiau svarbu suvokti ir jų keliamą grėsmę. Šie objektai lekia įspūdingu 20-30 kilometrų per sekundę greičiu. Pasiekę Žemės atmosferą, jie susiduria su didžiule trintimi, oro pasipriešinimu ir akimirksniu užsiliepsnoja. Manoma, kad didesni nei 140 metrų skersmens meteoritai, atsitrenkę į žemę, gali pakeisti lokalinį klimatą.
Laida „Mokslo sriuba“ nagrinėja, kaip astronomai vykdo asteroidų stebėjimus, ar mėgėjai gali atrasti Žemei pavojingus dangaus kūnus ir kaip užtikrinti žmonių apsaugą. Tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, bendradarbiaujanti su Baltijos pažangių technologijų institutu, siekianti populiarinti mokslą ir atsakyti į įdomiausius klausimus apie Visatą.
Visiškas kosmosas: asteroido Bennu istorija ir medžiai kaip biopėdsakas
JAV prezidentas Barackas Obama 2015 m. pasirašė įstatymą, leidžiantį komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Įmonės, tokios kaip „Deep Space Industries“, planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir išgauti naudingas medžiagas, kurios galėtų būti panaudotos kosminėms stotims ar grąžintos į Žemę. 2017 m. „Deep Space Industries“ planavo paleisti bandomąjį palydovą, o vėliau - zondas „Prospector-1“.
Asteroidų sudėtis yra įvairi: jie gali būti iš geležies, anglies, turėti lakiųjų, vandens ir organinių junginių. Tai svarbu, nes, pavyzdžiui, Tarptautinėje kosminėje stotyje vanduo naudojamas itin efektyviai, o jo atsargas vis reikia papildyti. Jei vandenį būtų galima išgauti iš sušalusių dangaus kūnų pigiau, tai sumažintų jo gabenimo iš Žemės poreikį.
Lietuviški asteroidų vardai, tokie kaip Čiurlionis, Litva, Vilnius, rodo lietuvių indėlį į astronomiją. Martynas Odlanickis Počobutas ir Vladislavas Dzievulskis, buvę Vilniaus observatorijos direktoriai, taip pat įamžinti dangaus kūnuose.
Asteroidai, kartu su egzoplanetomis ir kitais kosmoso reiškiniais, yra „Mokslo sriubos“ nagrinėjamos temos. Laida siekia populiarinti astronomiją, supažindinti su naujausiomis technologijomis ir kovoti su pseudomokslinėmis teorijomis.
Astronomija, kaip mokslas, leidžia pažinti Visatos paslaptis. „Mokslo sriuba“ atlieka svarbų vaidmenį populiarinant šį mokslą, skatinant domėjimąsi juo ir įkvepiant naują mokslininkų kartą.
tags: #mokslo #sriuba #asteroidai