Laimė - tai jausmas, kurio nuolat siekia kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus, tautybės ar kitų aspektų. Tai yra tikslas, kurio siekiama tiek darbinėje, tiek asmeninėje sferose. Lietuvių liaudies patarlės byloja: "Laimė už kilometro, o nelaimė visada už pečių", "Kvailiai laimės ieško, o gudrūs laimę kala", "Rūpindamiesi kitų laime, surandame ir savąją". Šios patarlės atspindi nuolatinį žmogaus siekį atrasti laimę ir pabrėžia, kad laimė gali būti pasiekiama per darbą, išmintį ir rūpestį kitais. Tačiau kas iš tikrųjų yra laimė? Ar tai tik subjektyvus jausmas, ar kažkas daugiau? Ar laimės lygis yra užprogramuotas genetiškai? Kiek laimingesnius mus daro sportas, tėvystė ir motinystė? Į šiuos klausimus bando atsakyti "Mokslo sriuba", ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
Laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 11:30 val. per LRT Plius, o išalkus dar - www.mokslosriuba.lt
Laimės sampratos kaita istorijoje
Laime kaip reiškiniu buvo susidomėta jau priešistorės ir senovės laikais, filosofinėje Aristotelio plotmėje. Akivaizdu, kad šiuo reiškiniu yra domimasi ir šiandieninėje visuomenėje. Visgi, pastebima, kad laimės reiškinio samprata kinta priklausomai nuo istorinio laikmečio, ekonominių, socialinių aplinkybių. Pavyzdžiui, viduramžiais laimės koncepcijoje buvo svarbus religinis motyvas, naujausiais laikais - sutelkiamas dėmesys į laimės pojūčio galimybę ne tik Danguje, bet ir Žemėje, o šiame amžiuje pabrėžiama laimės ekonomikos disciplina, pripažįstant, jog laimė gali būti išmatuojama kiekybiškai.
Laimės ekonomika: nematerialūs tikslai prieš materialius
Remiantis K. Galay (2007), G. Navaičiu, V. Gaidžiu (2016) ir kitais autoriais, pagrindinė laimės ekonomikos mintis yra susijusi su nematerialinių tikslų iškėlimu aukščiau materialinių tikslų: bendroji nacionalinė laimė turėtų būti pirmo, o pajamos, bendrasis vidaus produktas ir pan. - antro prioriteto tikslas. Laimės ekonomikoje laimingi gyventojai yra ekonominė ir socialinė vertybė (Navaitis, 2013).
Visuotinės laimės svarba - dar vienas elementas, apibūdinantis laimės ekonomikos principines idėjas. Pasak K. Galay (2007), laimės ekonomikoje svarbi visuotinės laimės idėja: asmeninė laimė yra svarbi, tačiau didesnis rezultatas yra pasiekiamas, kai yra laiminga visuomenė. Laimės ekonomikoje yra svarbi ateities kartų laimė ir laimingų visuomenių tarpusavio darna. Kitaip sakant, vienos visuomenės laimė negali turėti neigiamos įtakos kitos visuomenės laimei.
Laimės ekonomikoje yra aktualus laimės tyrimų pritaikomumas. Remiantis B. S. Frey, A. Stutzer (2002), A. Plagnol (2010) ir kitais autoriais, galima teigti, kad šis pritaikomumo aspektas yra susijęs su tuo, kad laimės ekonomikoje galima tiesiogiai išmatuoti, įvertinti asmenų laimę dažniausiai naudojant anketines apklausas. Laimės ekonomikos tyrimų pritaikomumo mastas yra platus. Pasak G. MacKerron (2012), laimės ekonomikos tyrimai gali suteikti naudingos informacijos apie pajamas ir turtus; darbą ir laiko panaudojimą; požiūrius ir įsitikinimus; ekonominę ir politinę aplinką. Remiantis R. Di Tella, R. MacCulloch (2006) šios srities tyrimai taip pat gali būti naudingi, siekiant pažinti įvairias gyventojų socialines, demografines ir kitų kategorijų asmenų grupes. Pabrėžtina ir tai, kad laimės ekonomikos tyrimai gali būti naudingi ekonominės politikos kontekste valdžios atstovams priimant atitinkamus sprendimus, įstatymus; formuojant politinę strategiją ir pan. Taigi laimės ekonomika yra disciplina, kurioje pagrindinis dėmesys yra skiriamas ne materialiniam tikslui - laimei. Šioje mokslo šakoje laimė yra svarbi, nes laimingi gyventojai yra ekonominės ir socialinės vertybės, kuriantys didesnę pridėtinę vertę bei formuojantys visuomenės laimės idėjos realizavimą. Nors yra siekiama darnos ir harmonijos tarp skirtingų visuomenių, tačiau yra koncentruojamasi į ilgalaikius tikslus, kurių centrine ašimi tampa ateities kartų laimė.
Genai ir laimė: ar esame užprogramuoti būti laimingi?
Įdomus požiūrio kampas yra tai, kad laimės pojūtis gali būti nulemtas genetiškai. Ši idėja XXI a. yra ypač populiari. D. Sgroi ir kt. (2017) išsiaiškina, kad egzistuoja laimės genas, kuris turi įtakos laimės lygiui. Kita vertus, J. E. De Neve ir kt. (2012) pabrėžia, kad nėra vieno unikalaus laimės geno. Galima kaip tam tikrų genų samplaika, nulemianti laimę. Visgi, genetika pilnai nėra atsakinga už asmens laimės pojūtį. Mokslininkai nurodo, kad genetinė variacija paaiškina apie 33 procentus individualios laimės kitimo trajektorijos. Vis dėlto, pasak K. Karalevičiūtės (2019) laimę lemia ne tik genai, apie 40 proc. laimės lygis gali būti nulemtas pačio asmens. Kita vertus, A. Furnham, H. Cheng (2000) paneigia faktą, kad laimingumą lemia laimės genai.
Emocijos kaip signalai apie mūsų būklę
Pasak Vilniaus universiteto psichologo doc. dr., įvairiausios emocijos, kurias mes išgyvename tai signalai, pranešantys, kaip mums sekasi.
Laimės paieškos socialiniame gyvenime
Darbas dažnai yra ne tik pajamų šaltinis, bet ir savirealizacijos erdvė, kurioje norime būti pastebėti, įvertinti, paskatinti - jausti pilnavertišką pasitenkinimą darbu, t. y. būti laimingais darbe. Laimės ieškome ir asmeniniame gyvenime: dažnai siekiame gyventi pagal visuomenės primestus standartus, susirandant mylimąjį (-ąją), sukuriant šeimą ir susilaukiant vaikų. Žinoma, prie viso to dar svarbūs yra asmeniniai ryšiai su giminaičiais, draugais ir kitais artimais žmonėmis. Viena vertus, bandome rasti laimę, kuri yra paremta visuomenės socialinių dogmų. Antra vertus, kiekvienas dažnai siekiame individualizuotai priimti atitinkamus gyvenimo sprendimus, siekiant atrasti asmeninę laimę: žengti dalinai nepramintu gyvenimo keliu, ieškant pilnavertės laimės asmeniniame gyvenime. Taigi socialiniame gyvenime dažnai kiekvienas siekiame laimės tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Kadangi nėra vienos ir aiškios formulės, kaip šį tikslą reikia pasiekti, tai kiekvienas priimame savarankiškus sprendimus.
Ką mokslininkai žino apie šį jausmą? Kodėl mes norime patirti laimę? Ir visų svarbiausia, kaip jaustis geriau? „Mokslo sriubos“ kūrėjai šiuos klausimus uždavė Vilniaus universiteto psichologui prof. Albinui Bagdonui.
Kad ir kaip gerai gyventume ir kokie būtume laimingi, džiaugtumės stulbinančia mokslo ir technikos pažanga, didžiule prekių ir paslaugų gausa… Pažiūrėkime kiek visko yra, o dar visai neseniai daug ko trūko. Džiaugtumės taikos laikotarpiu, o kiek karų buvo šioje žemėje! Vis vien mes norime būti laimingesni. Jaučiame, kad dar kažko trūksta iki pilnos laimės. Ką mokslininkai žino apie šį jausmą? Kodėl mes norime patirti laimę? Ir visų svarbiausia, kaip jaustis geriau? „Mokslo sriubos“ kūrėjai šiuos klausimus uždavė Vilniaus universiteto psichologui prof. Laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
