Jei pirmieji Lietuvos palydovai bus sėkmingai paleisti, mes tapsime kosmine valstybe. Kas galėtų pagalvoti! Bet... Kokia iš to nauda? Kas pasikeis? Ar pagerės mūsų gyvenimas? Jaunieji „Mokslo sriubos“ kūrėjai pabandė atsakyti į klausimą.
Kas yra „Mokslo sriuba“?
Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima žiūrėti kiekvieną šeštadienį 9:30 val.
Pirmieji žingsniai kosmoso link: LitSat-1 misija
„Pagrindinis LitSat-1 komandos tikslas - parodyti visuomenei, kad Lietuvos mokslininkai ir inžinieriai gali sukonstruoti veikiantį kosminį aparatą. Tai yra išbandymas ir garbė.“
„Antrasis tikslas - apšilti ir pasiruošti 2015 metais planuojamam unikaliam pjezo reakcijos bandymui. Taip, kauniečiai planuoja dar vieną palydovą!“, - pasakoja „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys.
Žemės atmosferos tyrinėjimai: kodėl mums reikia palydovų?
Mokslininkai nori pažinti mūsų planetos atmosferą ir suprasti joje vykstančius reiškinius. Ištirti žemutinius sluoksnius nėra sudėtinga - galime naudoti lėktuvus ar helio pripildytus meteorologinius balionus. Tačiau paprasti būdai pasibaigia sulig 40 kilometrų aukščiu. Norint pakilti aukščiau, užduotis tampa galvosūkiu.
Vienas iš mažiausiai ištirtų sluoksnių yra žemutinė termosfera, esanti 200-300 km aukštyje. Iš vienos pusės tai jau beorė erdvė, kosmosas, iš kitos - oro molekulių dar yra ir jos stabdo palydovus, kurie galiausiai sudega dėl trinties.
Mažųjų palydovų revoliucija ir jos nauda mokslui
Išeitis atsirado prasidėjus mažųjų palydovų misijoms. Juk galima sukonstruoti mažus jutiklius. O mažyčiai palydovai yra žymiai pigesni ir jų galima paleisti visą spiečių.
„Kai yra daug palydovų, kurie pasklidę aplink visą Žemę, galima vienu metu matuoti įvairių charakteristikų pasiskirstymą tiek erdvėj, tiek laike. Ir įdomus šis eksperimentas tuo, kad elektrinės, cheminės ir kitos charakteristikos bus pirmą kartą tiriamos naudojant daugybę palydovų, tame tarpe ir mūsų“, - pasakoja Lituanica SAT-2 kūrėjas Laurynas Mačiulis.
Lituanica SAT-2: skrendanti bandymų laboratorija
Šiuo metu orbitoje skrieja trečiasis Lietuvos kosminis palydovas - Lituanica SAT-2. Šį nuostabų palydovą su raketiniu varikliu sukūrė Nanoavionikos komanda bei Vilniaus universitetas. O ši laida - tai ankstesnės „Mokslo sriubos“ tęsinys.
Palydovo kūrėjai papasakojo, kad palydovą galima perprogramuoti, nusiųsti naujus algoritmus ir atlikti bandymus. Lituanica SAT-2 yra skrendanti bandymų laboratorija kosmose. Palydovo jutikliai fiksuoja, kur yra Saulė, matuoja magnetinį Žemės lauką, o giroskopas matuoja palydovo sukimosį greitį. Šių jutiklių duomenys leidžia apskaičiuoti, kaip palydovas pasvires, kaip jis sukasi. Vilniečiai mokosi jį pakreipti norima kryptimi.
Lietuvos kosminių palydovų apžvalga
| Palydovas | Kūrėjai | Pagrindinis tikslas |
|---|---|---|
| LitSat-1 | Lietuvos mokslininkai ir inžinieriai | Parodyti veikiančio kosminio aparato konstravimo galimybes, pasiruošti pjezo reakcijos bandymui |
| Lituanica SAT-2 | Nanoavionikos komanda, Vilniaus universitetas | Tirti žemutinę termosferą, atlikti bandymus kaip skrendanti laboratorija kosmose |