Sparčiai besivystant interneto technologijoms, atsiranda ir naujų rizikų, ir naujų priemonių nuo jų apsisaugoti. Vienas iš naujesnių įrankių, galintis padėti užtikrinti saugų naršymą internete, yra VPN. Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje internetas tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Nuotolinis darbas, kelionės ir prisijungimai prie viešųjų belaidžių tinklų atveria patogias galimybes, tačiau kartu kelia ir didesnę riziką mūsų duomenims. Todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu VPN paslaugos tapo itin populiarios.
Kas yra VPN ir kaip jis veikia?
VPN, arba „virtualus privatus tinklas“, visų pirma yra įrankis, sukuriantis saugų interneto ryšį. Pagrindinė funkcija yra sukurti užšifruotą virtualų tunelį tarp vartotojo ir interneto, siekiant saugiai pasiekti ar gauti informaciją.
Paprastai, kai bandote pasiekti svetainę, jūsų interneto paslaugų teikėjas gauna užklausą ir nukreipia jus į paskirties vietą. Tačiau, kai prisijungiate prie VPN serverio, jūsų interneto duomenų srautas pirmiausiai siunčiamas per VPN serverį ir tik tada nukreipiamas į paskirties vietą. Tokiu būdu vartotojų užklausos internete tampa šifruotos ir nepalieka pėdsako internete. Tai reiškia, kad naudojantis VPN, interneto vartotojo tapatybė bei duomenys, tokie kaip naršymo istorija, slaptažodžiai ar kreditinių kortelių informacija, tampa slapti.
Naudojantis internetu, išmanusis telefonas ar kompiuteris nuolat keičiasi informacija su kitomis žiniatinklio šalimis. VPN sukuria šifruotą ryšį tarp įrenginio ir likusio interneto - visas vartotojo duomenų srautas pirmiausia siunčiamas per šį saugų ryšį į išorinį serverį, o iš ten nukreipiamas į internetą. VPN programinė įranga „užslepia“ įrenginio IP adresą ir vartotojo tapatybę nuo interneto tiekėjo, valdžios ar užkrėsto „Wi-Fi“ ryšio, šifruodama duomenis bei nukreipdama juos per saugius tinklus į serverius kitose valstybėse. Visas duomenų srautas yra vykdomas per VPN paslaugos serverius.
Pagrindinės VPN funkcijos:
- Privatumas: VPN ryšys paslepia jūsų IP adresą, kuris nurodo tikslią jūsų buvimo vietą. Tai neleidžia svetainėms ir trečiosioms šalims sužinoti, kur esate, o kiti vartotojai negali jūsų identifikuoti. Duomenų šifravimas yra svarbus, kai norite apsaugoti interneto duomenų srautą ir sumažinti savo paliekamus pėdsakus internete.
- Duomenų šifravimas: Prisijungus prie VPN serverio, interneto vartotojo IP adresas yra paslepiamas, o duomenys šifruojami.
- Saugumas: Kiekvieną kartą naršant internete, naršyklė pirmiausia prisijungia prie interneto tiekėjo, kuris srautą nukreipia į reikiamą puslapį. Taip tiekėjas gali matyti tinklapius, kuriuose lankotės ir kiek laiko ten praleidžiate, o nesaugiuose puslapiuose - sekti, ką paspaudžiate ir kokius slaptažodžius suvedate. Prisijungus prie VPN serverio, užšifruoti duomenys atsiduria virtualiame tunelyje - niekas negali patekti į vidų, jų perskaityti ar nukreipti.
- Prieiga prie apriboto turinio: VPN padeda pasiekti interneto turinį tais atvejais, kai cenzūros sumetimais prieiga prie jo ar socialinių tinklų yra apribota, taip atimant prigimtinę teisę į informaciją ir žodžio laisvę.
Ar VPN tikrai mane apsaugo?
VPN populiarumas Lietuvoje ir pasaulyje
VPN naudotojų skaičius visame pasaulyje kasmet auga, tačiau lietuviai šiek tiek lėčiau imasi veiksmų šioje srityje. „Surfshark“ duomenimis, pasaulyje šiuo įrankiu naudojasi apie 1,2 milijardo žmonių. Tai - maždaug 31 proc. visų interneto vartotojų. Ekspertų teigimu, VPN programinė įranga žmonėms leidžia lengviau pasirūpinti apsauga internete ir suteikia daugiau anonimiškumo bei laisvės naršant.
Panašu, kad Lietuvos gyventojai vis dar nėra linkę mokėti už kibernetinio saugumo sprendimus. Todėl čia ir VPN produktų įsigijimas gerokai nuosaikesnis nei Vakarų Europoje ar JAV. Be to, Lietuvoje nėra pakankamai nuoseklios edukacijos apie skaitmenines grėsmes internete, todėl natūralu, kad ir VPN naudos bei pritaikymas mažiau žinomas Lietuvos gyventojams.
Tiesą sakant, pasaulyje šiuo metu VPN paklausa yra šešis kartus didesnė nei kito gerai žinomo kibernetinio saugumo produkto - antivirusinių sistemų. Iš pradžių VPN buvo populiarus tik tarp skaitmeninių technologijų entuziastų, tačiau dabar jo naudojimas tampa įprastas. Pastaraisiais metais susidomėjimas VPN paslauga augo ir tarp lietuvių, jie atranda vis daugiau priežasčių įsigyti šią paslaugą.
VPN nauda ir taikymas
VPN pirmiausia suteikia daugiau privatumo ir apsaugos naršant internete. VPN apsauga ypač aktuali, kai yra naudojamasi viešu Wi-Fi, kuris dėl prastos tinklo apsaugos įsilaužėliams suteikia daugiau galimybių patekti į įrenginį arba sekti veiklą internete, vėliau siekiant nutekinti slaptažodžius, el. pašto adresus ir pan. Net naršant namuose, nesinaudojant viešai prieinamu Wi-Fi, VPN šifravimas padės apsaugoti interneto duomenų srautą ir sumažinti savo paliktus pėdsakus internete. Naujos kartos VPN produktai dažnai siūlo ir papildomų funkcijų.
VPN gali pasitarnauti ir taupant. Dažnai pastebima, jog kai kurių paslaugų kainos internete skiriasi priklausomai nuo to, iš kokios vietos jungiamasi jas įsigyjant. Kai kurių ekspertų tokia taktika net vadinama geografine diskriminacija. Į tokių produktų kategoriją patenka ir oro linijų bilietai, trumpalaikės nuomos ir viešbučių paslaugos. Kai kuriais atvejais VPN netgi gali padidinti interneto greitį, jeigu interneto paslaugų tiekėjas šalyje taiko tam tikrus interneto apribojimus. Internetinius žaidimus mėgstantys žmonės susiduria su DDoS (angl. Distributed Denial of Service) atakomis, kurias gali padėti sušvelninti VPN. Dar VPN naudojimas suteikia galimybę mokytis ir dirbti iš bet kur.
VPN - ne panacėja: papildomos saugumo priemonės
„VPN programinė įranga plačiai naudoja tiek įmonės, tiek ir vartotojai savo asmeniniuose kompiuteriuose. Šis įrankis leidžia saugiau ir privačiau naršyti internete - tai itin aktualu, nes virtualioje erdvėje laikomi asmeniniai duomenys ir svarbūs prisijungimai“, - teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas. Tačiau ar VPN - tai tikrai ta „sidabrinė kulka“, apsauganti nuo visų kibernetinių pavojų?
Vis dėlto dalis vartotojų klaidingai įsitikinę, kad ši priemonė suteikia visišką apsaugą nuo visų kibernetinių grėsmių. Šį klaidingą įsitikinimą neretai sustiprina rinkodaros teiginiai, pristatantys VPN kaip universalią skaitmeninio saugumo priemonę, galinčią pakeisti net ir antivirusinę apsaugą. Kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis sako, kad VPN gali būti laikomas skaitmeninės higienos dalimi, tačiau jis negali pakeisti kitų specializuotų apsaugos priemonių. „Tokiais atvejais būtina antivirusinė programa ir kitos specializuotos apsaugos priemonės. Iš pirmo žvilgsnio tiek VPN, tiek kenkėjiškų programų apsaugos sistemos gali atrodyti atliekantys panašią funkciją - saugoti nuo internete tykančių grėsmių. Tačiau kibernetinio saugumo sprendimai (visuomenėje paprastai vadinami antivirusinėmis programomis, nors jų funkcionalumas yra gerokai platesnis) aptinka, blokuoja ir pašalina kenkėjiškas programas, virusus, trojanus bei kitas grėsmes. Modernios sistemos taip pat dažnai siūlo apsaugą nuo sukčiavimo (angl. phishing). Šios priemonės nėra tarpusavyje pakeičiamos - jos viena kitą papildo.
Technologijoms tobulėjant, nemaža dalis atakų ir apgaulės būdų beveik nesikeičia - absoliuti dauguma jų vis dar paremtos ne aukštosiomis technologijomis, bet socialine inžinerija. Tai procesas, kai nusikaltėliai sąmoningai manipuliuoja žmonių emocijomis, taip siekdami išgauti reikalingą informaciją. Norint atpažinti socialinės inžinerijos konstruktus, svarbiausi yra kritinis mąstymas ir atidumas. Įtarimų kelti gali įvairūs neatitikimai nusikaltėlių žinutėse - gramatinės klaidos tekstuose, el. laiškų adresuose ar trumposiose žinutėse. Norėdami apsisaugoti, internete patikrinkite su jumis bendraujančio žmogaus vardą, pavardę, el. paštą, jokiu būdu nespauskite jokių netikėtai gautų nuorodų, paklauskite savęs, ar bendravime nėra nieko įtartino. Virusai taip pat yra vienas iš įrankių, nuo kurio užkoduotas naršymas neapsaugo.
Dažnas mano, jog pradėjus naudoti vieną kibernetinio saugumo sprendimą, šiuo atveju VPN, asmuo taps visiškai apsaugotas nuo internetinių grėsmių. Visgi, norint apsisaugoti nuo programišių, to neužtenka. Yra itin svarbu naudoti ilgus bei sudėtingus slaptažodžius ir nenaudoti tų pačių slaptažodžių skirtingoms paskyroms apsaugoti. Taip pat rekomenduojama naudoti slaptažodžių tvarkyklę, dviejų faktorių autentifikaciją (2FA), nuolat atnaujinti savo įrenginių programinę įrangą, vengti viešai prieinamo Wi-Fi ryšio. Taip pat vertėtų nuolat atkreipti dėmesį į lankomų internetinių puslapių legitimumą, parsisiunčiamų programėlių ar failų saugumą.
Ar VPN tikrai mane apsaugo?
Kaip išsirinkti patikimą VPN?
Nors kai kuriems vartotojams VPN atrodo kaip itin sudėtingos technologijos, iš tiesų, šia programine įranga naudotis labai paprasta ir saugu. Pirmiausia, išsirinkite patikimą VPN tiekėją - ieškokite turinčio greitai veikiančius serverius, leidžiantį naudotis įranga keliuose prietaisuose vienu metu ir suteikiantį ilgą pinigų grąžinimo garantiją. Išsirinkus patikimiausią tiekėją ir prisiregistravus svetainėje, reikėtų parsisiųsti programinę įrangą į pasirinktus įrenginius. Prie jos prisijungti galima naudojant paskyros duomenis - el. paštą ir slaptažodį. Daugumos populiariausių VPN tiekėjų programinė įranga pritaikyta visiems prietaisams ir operacinėms sistemoms. Galiausiai, aktyvuokite ją - kai kurių tiekėjų programinėje įrangoje pakanka paspausti „Įjungti“, pasirinkti norimą serverio vietą ir VPN bus paleistas automatiškai.
Renkantis VPN tiekėją, L. Apynis pataria nesigundyti nemokamais pasiūlymais, nes paslauga nebūtinai bus kokybiška. Ekspertas įspėja: prastos kokybės ar nepatikimi VPN sprendimai gali netyčia atskleisti vartotojo duomenis vietoj to, kad juos apsaugotų. „Nemokami VPN dažnai parduoda vartotojų duomenis, riboja greitį arba rodo agresyvią reklamą. Mokamos paslaugos yra patikimesnės ir užtikrina geresnę kokybę“, - teigia L. Apynis. Tačiau tai reiškia, kad paslaugos tiekėjas gali matyti ir rinkti visus vartotojo atliekamus veiksmus bei informaciją. Dėl šios priežasties, svarbu pasirinkti gerą ir patikimą VPN tiekėją.