Šiame straipsnyje panagrinėsime žvaigždes ir žvaigždynus, remdamiesi mokslo ir mitologijos sąsajomis. Aptarsime žvaigždynų pavadinimų kilmę, zodiako ženklus, žemės precesiją ir dangaus kitimą, reikšmingus astronominius įvykius, mokslinius tyrimus bei Lietuvos indėlį į aviaciją ir kosmosą.
Laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
Žvaigždės ir jų reikšmė
Žvaigždės - tai ne tik šviesos taškai danguje, bet ir svarbūs Visatos elementai. Saulė - ne tik gyvybės šaltinis, bet ir nenuspėjama jėga. Jos energija palaiko gyvybę Žemėje, tačiau Saulės aktyvumas gali turėti įtakos ir mūsų planetos klimatui. Visos Saulės sistemos planetos kartu sudėjus nesudaro nė 1 procento mūsų žvaigždės masės.
Galime tik įsivaizduoti, kaip mokslininkams sunku aptikti aplink kitas žvaigždes skriejančias planetas. Jos vadinamos egzoplanetomis. Jei žvaigždės mums atrodo kaip nedideli taškeliai naktiniame danguje, tai egzoplanetos - tarsi dulkelės. Konstruojant vis didesnius teleskopus ir tobulėjant kitai įrangai, pirmosios už Saulės sistemos ribų esančios planetos buvo atrastos maždaug prieš du dešimtmečius.
„Į Saulę panašių žvaigždžių Visatoje yra labai daug. Kodėl gi ten negalėtų būti planetų, panašių į Žemę? Toks ir yra mūsų tikslas: analizuoti kitas žvaigždes su kitomis planetomis ir išsiaiškinti, kuo jos panašios, kuo skiriasi, kas lėmė, kad mūsų Saulės sistemoje yra gyvybė, o kitose planetų sistemose nėra - arba yra, bet kitokia forma nei pas mus,“ - pasakoja VU astronomė dr. Edita Stonkutė.
Kaip rasti planetą, kurios nematote
Žvaigždynai ir Mitologija
Žvaigždynai nuo seno traukė žmonių dėmesį. Stebėdami žvaigždžių išsidėstymą, žmonės kūrė mitus ir legendas, bandydami paaiškinti pasaulio tvarką. Mokslas, tiriantis mitų, pasakų, legendų, sakmių kilmę, esmę ir reikšmę žmogaus gyvenimui, vadinamas mitologija. Mitologija apima tiek žinių rinkimą, tiek jų tyrimą, tiek išvadų darymą. Su mitologija privalo susipažinti humanitarinių mokslų darbuotojai, nes vienoje ar kitoje vietoje jų domėjimosi sritis gali susikirsti su protėvių išmintimi. Visgi, reikia nepamiršti, kad mitologijos esmė yra pasaulio suvokimas, o tai didžiąja dalimi ir tiksliųjų mokslų esmė.
Lapkričio vakarais pietų padangėje išsiskiria Pegasas ir Andromeda.
Žvaigždynų pavadinimų kilmė
Žodis dangus irgi atėjęs iš akmens amžiaus. Mokslininkai sako, kad žodis dangus yra kilęs nuo žodžių danga, dengti. Mūsų protėviai pastebėjo, kad čia, ant žemės, viskas kinta, o danguje priešingai - niekas nejuda, tarsi būtų sustingę. Žvaigždės kas naktį pakildavo ta pačia seka, toje pačioje vietoje, tarytum dangus būtų koks kietas dangtis. Šis požiūris yra visiškai priešingas šiuolaikiniam požiūriui. Didžioji dalis jaunimo nepažįsta žvaigždžių išsidėstymo ir, žiūrėdami į dangų, mano žiūri į atsitiktinai išmėtytas žvaigždes. Toks matymas niekaip neleidžia suvokti dangaus kaip kieto kūno. O dar paskutiniai fizikos ir astronomijos pasiekimai aiškiai rodo, kad ten yra tik tuščia erdvė.
Zodiako ženklai ir jų prasmė
Zodiakas reiškia grupę žvaigždynų, per kuriuos metų bėgyje prabėga Saulė. Pats žodis kildinamas iš graikų kalbos žodžio ζῳδιακός, reiškiančio žvėrelių ratą. Atkreipkite dėmesį, kad ne žvėrių ratas, o žvėrelių ratas.
Pavyzdžiui, imkime ir patyrinėkime neseniai ant apeiginio kaušo atrastą lietuvišką zodiaką. Anksčiau žmonės dangų stebėdavo per dūmų angą palapinėje. Palapinės sienos uždengė ryškiuosius žvaigždynus ir angoje liko tik gana neryškus vėžio žvaigždynas. Vėžys „įsispyręs žnyplėmis“ į skylės šonus dviem akutėmis žiūrėjo tiesiai į mane. Nakties bėgyje vieną piešinį keitė kitas ir gavosi savotiškas pasakojimas. Sekančią naktį pasakojimas kartodavosi. Tiesa, iš žvaigždžių sudarytą piešinį kiekvienas matė savaip ir lietuviai Vėžio žvaigždyną matė ne kaip vėžį, o kaip povą „vaikštinėjantį tėvo sodelyje“. Jei jums tėvai pasakotų žvaigždinę pasaką apie paukščius arba žvėris, tuomet paukščių žvaigždynų ieškotumėte aukštai, o žvėrių žemai. Taip nejučia į jūsų pasąmonę įsirašytų žinia, kad žiema svarbiausi žvaigždynai, kaip paukščiai, skrenda aukštai.
Žemės precesija ir dangaus kitimas
Visą tai būtų tiesa, jei mūsų dangus būtų iš tiesų kietas. Taip nėra. Jis po truputi keičiasi. Šį kitimą lemia žemės sukimosi ašies labai lėtas judėjimas kūginiu paviršiumi dangaus atžvilgiu. Mokslininkai šį reiškinį vadina žemės precesija. Šios slinkties dėka žvaigždynai per porą tūkstančių metų jau pastebimai nepasieks atskaitos taškų, nurodomų pasakose. Atidžiau pastebėję to laikmečio žvaigždynų judėjimą atrastume ir atsakymą į klausimą kodėl mūsų protėviai Paukščių Taką pavadino „paukščiu taku“. Pasirodo toje dangaus vietoje, kur žiemą „bėgo paukščiai“ vasarą matėsi „ištryptas“ jų takas. Skaitant dangaus ženklus galime nustatyti ne tik dangaus sudedamųjų dalių pavadinimų kilmę ir amžių, bet ir kai kurių pasakų amžių.
Kaip rasti planetą, kurios nematote
Reikšmingi astronominiai įvykiai
Dangaus reiškiniai visada traukė žmonių dėmesį. Saulei vis ilgiau užsibūnant po horizontu - rugpjūčio naktų dangus pildosi žvaigždėmis. Rugpjūtį dangų puoš įspūdingi Perseidų meteorų žybsniai ir retas Veneros, Jupiterio bei Merkurijaus paradas. Kovo 29 dieną, šeštadienį, Lietuvoje buvo matomas dalinis Saulės užtemimas. Vilniuje užtemimas prasidėjo 13 val.
Moksliniai tyrimai ir atradimai
Mokslininkai nuolat stebi dangų, ieškodami naujų žinių apie Visatą. JAV žiniasklaidos gigantas „Forbes“ susidomėjo Vilniaus universiteto (VU) astrofizikų atliekamu tyrimu. Šiuo metu kometa Dzidzinšan-ATLAS (Tsuchinshan-ATLAS, C/2023 A3) traukia astronomų ir dangaus mėgėjų dėmesį visame pasaulyje ir Lietuvoje. FTMC mokslininkai gali nustatyti žmogaus, gyvūno ar kokio objekto amžių net iki 50 tūkst. metų. Astronomai pasendino visatą 100 mln. metų: iš tiesų jai - 13,8 mlrd. Saturno sistema atgimė iš žuvusių pirmykščių mėnulių nuolaužų ir yra bent 0,5 mlrd. Didžiausias pasaulyje optinis teleskopas: 30 m skersmens veidrodis ir 13 mlrd.
Kaip rasti planetą, kurios nematote
Lietuvos indėlis į aviaciją ir kosmosą
Lietuva taip pat prisideda prie kosmoso tyrimų. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) atidarė pirmąją Aviacijos ir kosmoso akademiją Lietuvoje, kuri suburs aviacijos ir kosmoso mėgėjus. Lietuviška dvigubos paskirties aeronautikos bendrovė „Airvolve“ pritraukė 825 tūkst. eurų investiciją. Ši investicija skirta išskirtinio taktinio transporto orlaivio kūrimui. Vilniaus universiteto (VU) ekspertų komisija teigiamai įvertino palydovo „LituanicaSAT-1“ esamą projekto padėtį. Praeitą savaitę Vilniuje vykusią kosmoso technologijų parodą „European Space Expo“ aplankė 37,5 tūkst. Rugsėjo 17-22 d. Vilniuje, Katedros aikštėje, vyks kosmoso technologijų paroda „European Space Expo“.
Kometa C/1315 U1 ir Vytenio legenda
Paieškos sistema Google pagal raktinį žodį „archeologija“ išmeta visą eilę išraustos žemės paveikslėlių. Matyt daugelis mano, kad senus daiktus galima rasti tik žemėje. Tuo tarpu, ne visos senienos pasiduoda Žemės gravitacijai. O tai reiškia, kad kai ką galima „iškasti“ ne tik žemėje, bet ir danguje. Šį darbą, skirtą mokslo populiarinimui, 2019 m. parašė inžinierius ir lietuvių mitologijos entuziastas Kęstutis Račkaitis.
Kometos C/1315 U1 stebėjimai
Kiniečių tekstuose Yuan shih (1370) ir Hsu Thung Chien Kang Mu (1476) sakoma, kad 1315 metų spalio 29 dieną buvo pirmą kartą pastebėta „žvaigždė svečias“ T‘ai-wei Darže [Berenikės Garbanos, Liūto ir Mergelės žvaigždynai]. Pagal datą ir atradimo vietą galime daryti išvadą, kad žvaigždę atrado paryčiais. Europoje irgi išliko keletas, šiek tiek tikslesnių šios kometos nubėgto kelio aprašymų. Tiesa, kometa buvo pastebėta šiek tiek vėliau, tarp trejų žvaigždžių Jaučiaganio žvaigždyno delne, po to tarp dvejų žvaigždžių Drakono uodegoje, po to prabėgo tarp Mažosios Meškos (Mažųjų Grįžulo Ratų) ir Drakono papilvės, šiek tiek žemiau Šiaurinės žvaigždės. Per Kalėdas nuo Žemės sukimosi ašies kometa buvo nukrypusi 18°37‘53“, o 1316-tų sausio 15-tą dieną nuokrypis nuo ašies buvo vos 9°48‘39“. Kinų metraštėlyje nurodoma, kad paskutinį kartą kometą matė 1316-tų metų kovo 11-tą dieną.
Žemiau pateikiama lentelė apibendrina kometos C/1315 U1 stebėjimų duomenis:
| Data | Šaltinis | Stebėjimo vieta / Aprašymas | Nuokrypis nuo Žemės sukimosi ašies |
|---|---|---|---|
| 1315 m. spalio 29 d. | Kinų (Yuan shih, Hsu Thung Chien Kang Mu) | T‘ai-wei Darže (Berenikės Garbanos, Liūto ir Mergelės žvaigždynai) | Nenurodyta |
| Vėliau Europoje | Europos šaltiniai | Tarp 3 žvaigždžių Jaučiaganio delne, Drakono uodegoje, tarp Mažosios Meškos ir Drakono papilvės | Nenurodyta |
| Per Kalėdas (1315 m.) | Europos šaltiniai | Nenurodyta | 18°37‘53“ |
| 1316 m. sausio 15 d. | Europos šaltiniai | Nenurodyta | 9°48‘39“ |
| 1316 m. kovo 11 d. | Kinų metraštis | Paskutinį kartą matyta | Nenurodyta |
Mažasis ledynmetis ir didysis badas
Nuo XIV a. pradžios šiaurės Europoje ne visuomet pasitaikydavo šiltos vasaros. 1304, 1305 ir 1310-tieji metai Prancūzijoje pažymėti kaip bado metai. Laikoma, kad iki XIX amžiaus užsitęsusio taip vadinamo Mažojo Ledynmečio pradžia yra 1315-tieji metai, nes tų metų pavasarį beveik visoje Europoje prasidėjusi liūtis tęsėsi visą vasarą ir laikėsi neįprastai tam metų laikui žema temperatūra. Liūtys tęsėsi ir 1316-tais, ir 1317-tais metais. Dėl liūčių ir neįprastai atšiaurių žiemų 1315 - 1317-tieji metai vadinami didžiojo bado metais. Esant prastoms oro sąlygoms negalėjo sunokti grūdai. Žmonės negalėjo paruošti nei šiaudų nei šieno, todėl trūko pašaro gyvuliams. Esant drėgnam orui niekas nedžiūvo, todėl druska, tuo metu išgaunama džiovinimo būdu ir galinti užkonservuoti mėsą, pabrango. Duona tapo paprastiems žmonėms sunkiai prieinama prekė. Dokumentuose pažymima, kad Edvardas II-asis, Anglijos karalius, 1315-tų metų rugpjūčio 10-tą, apsistojęs nuo neatmenamų laikų turgaviete laikytame St Albans mieste, sunkiai rado duonos savo stalui. Bado sukeltos pasekmės buvo siaubingos. Nuostolių mastą sunku įsivaizduoti. Manoma, kad daugelyje miestų žuvo iki ketvirtadalio gyventojų. Maistui buvo panaudotos ir ateinančių derlių sėklos, todėl sąlyginai atsargos pasiekė buvusį įprastą lygį tik 1325-tais metais. O žmonių populiacija tam tikrose vietose atsistatė tik XIX amžiuje.
Kaip rasti planetą, kurios nematote
Kometos interpretacijos ir Vytenio legenda
Paprasti žmonės, matydami ligų proveržį, gyvulių kritimą ir iš paskos sekantį kainų kilimą, įžvelgė Dievo bausmę, kuris siekė atpildo už padarytas nuodėmes, neapykantą, paviršutinį tikėjimą ir neištikimybę. Visoje Europoje žmonės laukė didelių nelaimių, maro, ar net pasaulio pabaigos. Ir štai gudų 1315-tų metų rudenį danguje kaip Dievo ženklas pasirodo ryški kometa. Kometos pasirodymą lydėjo ir kiti dangiški ženklai. Švedai danguje matė skaisčiai raudonas šviesas primenančias kraujo liūtį. Jie manė, kad tai maro šauklys. Anglai šias šviesas (jei tai tos pačios šviesos) matė kaip kruvino rubino kryžių, kaip mirčių būsimame mūšyje ženklą. Ne vienas metraštininkas, pavyzdžiui Loudevikas Van Velzemas (Lodewijk Van Velthem), užtikrintai siejo matytus ženklus su Danieliaus knygoje aprašytais pasaulio pabaigos vaizdiniais. Deja, pranašystė neišsipildė. Todėl vėliau žmonės šią kometą susiejo su Liudviko X-tojo mirtimi ir badu.
Lietuviai, taip pat kaip ir prancūzai, tuo metu neteko valdovo. Dabar sunku pasakyti ar karalius Vytenis žuvo prieš ar po kometos pasirodymo. Galime tiktai spėti. O ką daryti, jei žinomi įvykiai ir išlikusios tautosakos nuotrupos pačios prašosi į legendą? Ar verta į tai numoti lengva ranka? Griežtas mokslininkas pasakys „taip“ ir toliau analizuos sudužusio indo skeveldras, taip ir neišdrįsdamas jų suklijuoti į vieną indą. Mes gi būkime šiek tiek drąsesni. Pabandykime sulipdyti kelias skeveldras. Taigi, kai kurios tautosakos dalys nedrąsiai gali būti siejamos su įvykių eiga kuomet Vytenis yra žaibo nutrenkiamas prieš kometos pasirodymą. Pagal senus papročius žaibo nutrenktas žmogus iš karto tapdavo šventuoju, Dievo pažymėtuoju. Anksčiau tokių žmonių laidotuvės buvo išskirtinės ir trukdavo keletą mėnesių. Nežinia ar taip buvo elgiamasi su Vyteniu. Ir štai, besisklaidant Vytenį sudeginusio laužo dūmams, perlais ir deimantais sublizga naktinis dangus. Žyniai pagal paskutiniuosius dūmus spėja ateitį. Galiausiai, kai nuovargis palaužia net ištvermingiausiuosius, lieka tik Lizdeika. Metraščiai užsimena, kad jis buvo žvaigždininkas. Stebėti dangų buvo jo darbas, todėl jo žvilgsnis nukrypsta į rytus, kur ir pasirodo nauja žvaigždė. Žvaigždė su uodega atsirado dangaus srityje susijusioje su paukščiais, kurie rodo sieloms kelią į Dausas.
Antai garsioje ištraukoje iš 1249 m. vasario 7 d. „Vokiečių ordino taikos sutarties su atkritusiais Pamedės, Varmės ir Notangos prūsais“ sakoma, jog prūsų žyniai (Tulissones vel Ligaschones) per laidotuves „tvirtina matą čia pat esantį velionį, skriejantį ant žirgo per vidurį dangaus, pasipuošusį žvilgančiais ginklais, nešantį rankoje vanagą ir su dideliu būriu palydos vykstantį į kitą pasaulį“. O ateitis neatrodė paprasta. Vytenio siela ant žvaigždėto žirgo visą žiemą skrodė Drakono žvaigždyną ir pačiu gūdžiausiu metų laiku pasiekė Šiaurinę žvaigždę. Žvaigždę, kuri stovi danguje. Stovi, kai visos kitos juda. Tai galėjo reikšti tik vieną - mirtiną kovą. Tik kas žus? Į šiuos klausimus atsakymą turėjo rasti naujasis Lietuvos valdovas Gediminas. Gediminas suvokė, kad pasiekti valdžios viršūnę - yra viena, o valdyti tautą ir nugalėti jai mestus iššūkius yra visiškai kas kita. Didelė valdžia reiškė ir didelę atsakomybę. O ir Lizdeikos spėjimais negalima aklai pasitikėti. Per ateinantį šimtmetį Lietuva išaugo iki milžiniškos imperijos ir apie tai pranašavusius ženklus buvo pasakojama vaikams bei provaikaičiams.
Gintaras Beresnevičius, suvokdamas visų padavimų ir legendų mokomąją jėgą, suprato, kad legendoje minimi nutikimai nebūtinai turi nepriekaištingai atitikti tikrus įvykius ir jų seką. Mes negalime teigti, kad aukščiau paminėti iš religinių legendų prasmių išsirutulioję įvykiai „objektyviai“ atsitiko. Tačiau visiškai pagrįstai galime tvirtinti, kad tai iš tikrųjų atsitiko legendoje: o ar „atsitiko“ legenda, negalime klausti.
Kaip rasti planetą, kurios nematote
Apie „Mokslo sriubą“
Laida „Mokslo sriuba“ - ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar - www.youtube.com paskyroje. Ačiū, kad esate kartu!