Moliūgų košė - tai puikus patiekalas, tinkantis tiek pusryčiams, tiek vakarienei. Moliūgo košė neabejotinai užimtų vieną pirmųjų pozicijų sveikos mitybos sąraše. Šį patiekalą puikiausiai galima būtų priskirti prie sveikuoliško maisto kategorijos. Grūdų košė - geriausias pusryčių pasirinkimas - lengvai virškinama, suteikia energijos ir sotumo.
Saldžios ir Pusryčių Košės iš Moliūgo
Moliūgų košė su ryžiais
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad košė bus labai saldi, tačiau tai tikrai ne desertas. Šiame straipsnyje rasite išsamų receptą, kaip pasigaminti šį skanų ir sveiką patiekalą.
Ingredientai
- Ryžiai - 250 gramai
- Moliūgas - 150 gramų
- Graikiniai riešutai - 4 valgomieji šaukštai
- Medus - 3 valgomieji šaukštai
- Sviestas - 3 valgomieji šaukštai
Gaminimo eiga
- Geriau rinkitės pernokusį moliūgą, negu pusžalį (košė bus skanesnė). Nulupkite ir supjaustykite nedideliais kubeliais, sudėkite į puodą ir užpilkite vandeniu (jo turi būti dvigubai daugiau, negu moliūgo). Užvirinkite.
- Suberkite smulkintus ir kelis sveikus graikinius riešutus, o kai užvirs antrą kartą - įdėkite šaukštą medaus arba įberkite cukraus. Virkite, kol moliūgas suminkštės.
- Moliūgą nusunkite, pusę skysčio palikite. Išimkite sveikus riešutus ir atidėkite papuošimui, visa kitą pertrinkite su trupučiu skysčio kaip bulvių košę. Masė nebus vienalytė.
- Ryžius nuplaukite, išvirkite ir perliekite šaltu vandeniu, sudėkite į puodą, įdėkite sviesto ir vėl pašildykite, tada perdėkite į dubenį su moliūgu ir išmaišykite.
Košę galima patiekti kaip atskirą patiekalą pusryčiams arba vakarienei.
Moliūgų košė su pienu
Moliūgų košė su pienu - tai patiekalas, kuris primena vaikystę ir mamos ar močiutės namus. Šiandien su malonumu mintimis grįžtame į prisiminimus ir pasigaminame senoviškos moliūgo košės.
Ingredientai
- moliūgas - 500 g
- manų kruopos - 2-3 v. šaukštai
- pienas - 0,5 stiklinės
- sviestas - 70-80 g
- cukrus, druska - pagal skonį
Gaminame
- Moliūgą nulupame, išskobiame sėklas, supjaustome kubeliais, dedame į puodą su vandeniu ir verdame apie 10 minučių.
- Išvirusį moliūgą nusunkiame, dedame trumpam ant ugnies, kad išgaruotų vanduo.
- Tada sugrūdame, dedame sviestą, manų kruopas, pilame pieną ir kaitiname ant silpnos ugnies, kol išbrinks manų kruopos.
- Išvirtą moliūgų košę paskaniname druska ir cukrumi (pagal skonį).
Dar vienas moliūgų košės receptas su kruopomis ir pienu
Ar jūsų namuose vis dar galima po žiemos rasti moliūgų derliaus atsargų? Tikimės, kad taip, nes turime labai skanios moliūgų košės receptą.
Reikės
- 300 g moliūgo
- pusė stiklinės manų kruopų
- 0.5 l pieno
- 60 g sviesto
- truputį cukraus (galima pakeisti agavos sirupu)
- druskos pagal skonį
Kaip gaminti?
- Moliūgą nulupame ir, išskobę sėklas, supjaustome bei apverdame vandenyje.
- Tada išgriebiame, nusausiname, sugrūdame, įpilame pieno, įdedame sviestą, suberiame manų kruopų, cukrų (arba agavos sirupą), druskos, ir masę verdame ant mažos ugnies.
Moliūgų košė su obuoliais
Ingredientai
- moliūgas - 500 g
- obuoliai - 2 vnt. nedidelių arba vienas didesnis
- sviestas - 1 v. šaukštas
- cukrus, druska - pagal skonį
Gaminame
- Moliūgą nulupame, išskobiame sėklas, supjaustome kubeliais, dedame į puodą su trupučiu vandens ir verdame kol suminkštės.
- Dedame nuluptus ir skiltelėmis supjaustytus obuolius ir dar paverdame, kol obuoliai suminkštės, o pati košė sutirštės (viso proceso metu pilame tik po truputį vandens, kad išvirusi košė nebūtų per skysta).
Sorų košė su moliūgu ir cinamonu
Vaida Kurpienė siūlo šį receptą. Grūdų košė - geriausias pusryčių pasirinkimas - lengvai virškinama, suteikia energijos ir sotumo.
Pasiruošimas: 10 min.
Ingredientai
- 270 g moliūgo minkštimo
- 75 g sorų kruopų
- 1 g cinamono
- 0,5 g druskos
Paruošimas
- Sorų kruopas gerai nuplaukite po tekančiu šaltu vandeniu.
- Perplauname labai karštu vandeniu - taip jos neteks kartaus prieskonio, dėl kurio daugeliui sorų košė atrodo neskani. Svarbiausia - žinoti, kaip pagaminti! O tuomet belieka tik mėgautis. :)
- Moliūgo minkštimą supjaustome kubeliais arba sutarkuojame.
- Moliūgą suberiame į verdantį vandenį, užverdame ir paskaniname druska.
- Maišydami lėtai suberiame sorų kruopas.
- Verdame ant nedidelės ugnies, kol košė sutirštėja.
- Patiekdami pabarstome cinamonu.
Maistinė vertė (vienai porcijai)
| Maistinė medžiaga | Kiekis | % DV |
|---|---|---|
| Kalorijos | 407kcal | 20% |
| Angliavandeniai | 87g | |
| Baltymai | 11g | |
| Riebalai | 3g | |
| Sočiosios riebalų rūgštys | 1g | |
| Natris | 208mg | |
| Kalis | 1097mg | 55% |
| Skaidulos | 12g | 34% |
| Cukrūs | 6g | 24% |
| Vitaminas A | 28701µg | 3588% |
| Vitaminas B6 | 1mg | 71% |
| Vitaminas C | 57mg | 71% |
| Vitaminas E | 4mg | 33% |
| Vitaminas K | 3µg | 4% |
| Kalcis | 130mg | 16% |
| Varis | 1mg | 100% |
| Folio rūgštis | 137µg | 69% |
| Geležis | 4mg | 29% |
| Manganas | 2mg | 100% |
| Magnis | 177mg | 47% |
| Fosforas | 303mg | 43% |
| Selenas | 3µg | 5% |
| Cinkas | 2mg | 20% |
(Maistinės vertės duomenys paskaičiuoti remiantis Spoonacular API duomenų baze.)
Naujo kazano paruošimas naudojimui arba kaip aš nusideginau pirštus
Sorų košė su moliūgu ir bananu: rytinis pasirinkimas
Ar Jūsų rytas prasideda su koše? Mūsų taip! Tęsiant vakarykštę moliūgo temą šį rytą ant mūsų stalo garuoja vėl sorų kruopų košė su moliūgu ir bananu. Man sorų košė nėra pati mylimiausia, didžiausią mano meilę užima avižinė košė, tačiau taip paruošta sorų košė labai skani.
Soras užpilame verdančiu vandeniu ir palaikom per naktį, ryte vandenį nupilame. Sako taip jos praranda kartumą. Verdame kartu su smulkiai pjaustytu moliūgu, pagardinę žiupsneliu druskos. Aš tokiai lėkštutei įdedu porą saujų moliūgo.
Pikantiškos Moliūgų Košės ir Garnyrai
Tradicinė moliūgų košė su svogūnais ir kiaušiniais
Štai vienas iš tradicinių moliūgų košės receptų, kuris tikrai patiks visai šeimai:
Gaminimas
- Svogūną pakepiname lydytame svieste ant mažos ugnies, kad suminkštėtų, bet jokiais būdais neapskrustų.
- Burokine tarka sutarkuojame moliūgą.
- Pakepintus svogūnus sudedame į puodą, sudedame moliūgą, užpilame šlakeliu vandens (ne daugiau kaip puse puodelio), įmetam lauro lapą, pagrūdame pipirų, žiupsnį druskos, truputį cukraus. Užverdame, uždengiame ir paliekame troškintis ant silpnos ugnies.
- Po gero pusvalandžio į košę įmušam kiaušinius ir staigiais judesiais išmaišome ir išjungiame ugnį.
- Priklausomai nuo to, kaip uoliai skaičiuojame kalorijas, įmetame į košę atitinkamo dydžio sviesto gabaliuką ir vėl išmaišome (ne paslaptis, kad kuo daugiau sviesto, tuo skaniau).
- Patikriname skonį, jei reikia, pasūdome, pabarstome dar pipirais.
Skaniausia šią košę valgyti su juodos duonos riekele.
Bulvių ir moliūgų košė: airiška inspiracija
Rudenėjant tenka vis dažniau išgirsti klausimą: o tai ką iš tų moliūgų? Bulvių ir moliūgų košė į mano akiratį pateko, belandžiojant po puslapius, skirtus Airijos virtuvei. Manau, kad bulvių ir moliūgų košė - taipogi nusižiūrėtas ir Airijos virtuvėje sėkmingai pritaikytas receptas. Na, geriausiu atveju tai galėtų būti Amerikos airių kūrinys. Šiaip ar taip, bulvės su moliūgais maišomi ir trinami ne vienoje šalyje - panašių receptų galima rasti nuo Karibų salų iki Australijos.
Ingredientai (maždaug 4 porcijoms)
- 500 g moliūgo minkštimo (be žievės ir be sėklų)*
- 500 g bulvių
- ~ ⅓ puodelio pieno (1 puodelis - 250 ml)
- 4 v.š. sviesto
- Druskos ir juodųjų pipirų (pagal skonį)
Gaminimas
- Moliūgo minkštimą ir bulves išvirkite. Daržoves galima virti atskiruose puoduose, bet aš darau taip: bulves verdu vandenyje, o virš jų, tame pačiame puode, tik garinimui skirtame indėkle - moliūgus.**
- Kai bulvės ir moliūgai bus norimo minkštumo, nupilkite vandenį, o visas daržoves sudėkite į tą patį puodą.
- Jas galima užpilti atskirame prikaistuvyje užvirintu pienu, bet man patogiau supilti šaltą pieną ant išvirtų daržovių ir porą minučių pakaitinti, kol jis užvirs.
- Sudėkite sviestą ir sugrūskite košę. Jeigu košė jums atrodo per tiršta, galite įdėti papildomai sviesto ir/ar įpilti truputį pieno.
- Sugrūstą košę pagal skonį pasūdykite ir pagardinkite pipirais, gerai išmaišykite. Pragaukite, jeigu reikia, pakoreguokite prieskonių kiekį.
Košę sudėkite į serviravimo indą ir pagal skonį papuoškite - pavyzdžiui, pabarstykite rupiai sugrūstais pipirais, pabarstykite prieskoninėmis žolelėmis (aš naudojau petražoles), pašlakstykite riebalais (originaliame recepte siūloma naudoti alyvuogių aliejų, bet galima naudoti ir tirpintą sviestą arba kitus riebalus - šįkart aš palaisčau taukais ir skysčiu, likusiu nuo keptos vištos).
Bulvių ir moliūgų košė kaip garnyras tinka prie daugelio patiekalų - mėsos, žuvies, kepenėlių, troškintų grybų ir pan. Mes saviškę valgėme labai lietuviškai - su kepta višta bei bruknių ir kriaušių uogiene.
Bulvių ir moliūgų košę geriausia suvalgyti iš karto, nes ji linkusi gesti kur kas greičiau negu paprasta bulvių košė. Jeigu garnyro liko, būtinai laikykite jį šaltai iki tol, kol ateis laikas pašildyti likučius.
* Originalus receptas siūlo naudoti maždaug tą patį moliūgų ir bulvių kiekį, bet jeigu jums proporcija 1:1 atrodo nepriimtina (pavyzdžiui, moliūgas yra desertinis, o jūs nenorite, kad košė būtų per daug saldi), pakeiskite ją savo nuožiūra - tarkime, imkite dvi dalis bulvių ir vieną dalį moliūgų.
** Tradiciškai airių virtuvėje bulvės gerai nuplaunamos ir išverdamos su lupena, tada dar karštos nulupamos ir grąžinamos į puodą.
Bulvių ir moliūgų košės variacija su česnaku ir krapais
Bulves ir moliūgą supjaustykite stambiai, sudėkite į verdantį vandenį, taip pat sudėkite neluptas česnako skilteles bei krapų šakeles. Išvirkite. Išimkite krapus ir česnaką, sutrinkite viską į košę. Pasūdykite ir pagardinkite alyvuogių aliejumi.
Moliūgo ir Risotto Harmonija
Kaip išsivirti puikų Risotto?
Norint išsivirti puikų risotto, pirmas ir labai svarbus momentas yra tinkamų ryžių pasirinkimas. Risotto jokiu būdu nepavyks, jei jį virsite su ilgagrūdžiais ryžiais. Palikime juos azijietiškiems patiekalams.
Kodėl toks svarbus ryžių rūšies pasirinkimas?
Dėl kelių priežasčių: risotto turi būti kreminis, o tokiai tekstūrai pasiekti reikalingi krakmolingi ryžiai; risotto virimui skirtos ryžių rūšys gerai sugeria skystį, tačiau nesulimpa tarpusavyje ir nesukrenta, nesubyra, išlaiko formą. Kitaip tariant, nepavirsta į paprasčiausią ryžių košę.
Trys pagrindinės Risotto ryžių rūšys
- Carnaroli - nežinau, ar tai tiesa, bet teko skaityti, kad tai mėgstamiausi virtuvės šefų risotto ryžiai, nes geriausiai išlaiko savo formą, risotto iš jų pavyksta itin kreminis. Jie netgi vadinami „ryžių ikrais“. Aš galiu tik paantrinti: man Carnaroli taip pat patinka labiausiai. Lyginant su Arborio, risotto būna kremiškesnis, malonesnės tekstūros. Jei kyla baimė, kad galite pervirti risotto, rekomenduočiau pradėti nuo šios rūšies.
- Vialone Nano - auginami būtent Veronos apylinkėse. Jų auginimui keliami itin aukšti reikalavimai: ribojamas cheminių trąšų naudojimas, privaloma auginti remiantis sėjomainos principu. Šie ryžiai kiek mažesni už Carnaroli, tačiau taip pat krakmolingi. Risotto iš jų pavyksta itin švelnus, lyg šilkinis ir skystesnis. Iš Veneto regiono yra kilęs tokio risotto apibūdinimas žodžiu „all‘onda“, kurio reikšmė - banguojantis. Šią ryžių rūšį Lietuvoje sunkiau rasti. Patiko skystesnė risotto tekstūra.
- Arborio - privalumas, kad tai lengviausiai randami risotto ryžiai. Rasite daugumoje prekybos centrų. Iš jų esu gaminusi daugiausiai, bet iš visų trijų rūšių jie man patinka mažiausiai. Arborio ryžiai šiek tiek mažiau krakmolingi, nei kitos dvi rūšys. Lyginant su Carnaroli ir Vialone nano, risotto pavyksta kiek tvirtesnis, mažiau kreminis. Nepaisant to, Arborio ryžiai tai taip pat geras pasirinkimas, tik juos lengviau pervirti, todėl reikia kiek atidžiau stebėti ir ragauti.
Moliūgų Risotto receptas
Šis receptas skirtas 3-4 porcijoms.
Ingredientai
- 250 g ryžių (aš šįkart naudojau Vialone Nano)
- Apie 500-550 g moliūgo be žievės ir sėklų (rekomenduoju sviestinį arba muskatinį žalia žieve, bet tiks visoks)
- 2 skiltelių česnako
- 650 ml daržovių sultinio (naminio arba iš ekologiško kubelio)
- 100 ml sauso ar pusiau sauso baltojo vyno (galima keisti sultiniu, bet su vynu skaniau)
- 1 saliero stiebo
- 1 svogūno
- Apie 15 cm ilgio gabalėlio poro
- 20 g sviesto
- 50 g kietojo sūrio + papildomai patiekimui
- Alyvuogių aliejaus
- Druskos, juodųjų pipirų
- Moliūgų sėklų (patiekimui)
Gaminimas
- Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C. Moliūgą supjaustykite nedideliais kubeliais, sudėkite į kepimo indą, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir įspauskite arba smulkiai įpjaustykite 1 česnako skiltelę. Pabarstykite druska, pipirais ir kepkite apie 30 min., pusiaukelėj pamaišant.
- 2/3 keptų moliūgų sutrinkite smulkintuvu iki tyrės, o 1/3 palikite gabaliukais.
- Užkaiskite puodą su sultiniu. Svarbu, kad jis būtų karštas, gali silpnai virti. Jei naudojate sultinį iš ekologiško kubelio ir norite pastiprinti skonį, galite įdėti nepjaustytą svogūną, saliero stiebą, morką ar kitų prieskoninių daržovių. Tai nebūtina, bet praturtina sultinio skonį.
- Kitame puode alyvuogių aliejuje ant labai silpnos kaitros kepkite smulkiai supjaustytus svogūną ir porą. Po kelių minučių sudėkite ir smulkiai supjaustytą saliero stiebą. Bendrai kepti reikėtų apie 15 min., prieš pabaigą įspauskite česnako skiltelę. Viso proceso metu turi nepritrūkti aliejaus, kaitra turi būti visai nedidelė, daržovės turi neparuduoti, nepatamsėti, tik suminkštėti.
- Į apkeptas prieskonines daržoves suberkite ryžius ir padidinkite kaitrą iki stipresnės, nei vidutinė. Pastoviai maišykite, kad ryžiai neprikeptų, kol jie pasidarys skaidroki. Tai truks apie 1-2 min.
- Tuomet supilkite vyną ir maišykite, kol jis pilnai išgaruos.
- Išgaravus vynui, pilkite samtį sultinio ir sumažinkite kaitrą, kad ryžiai per stipriai nevirtų. Visą laiką maišykite, vis papildant po samtį sultinio, kai jis įsigeria. Likus ne per daugiausiai sultinio, įvertinkite ryžių kietumą - jei jie beveik išvirę, kaitra gali būti mažesnė, jei dar per kieti, kaitrą galite padidinti.
- Supylus paskutinį sultinio samtį, sudėkite moliūgų tyrę, moliūgo gabalėlius ir išmaišykite. Pagardinkite druska ir juodaisiais pipirais. Jei ryžiai dar atrodo per kieti arba trūksta drėgmės, įpilkite šiek tiek verdančio vandens. Bet venkite pervirti ryžius, kad jie nepavirstų į ištižusią košę. Ryžiai turi likti kiek kietoki, kramtomi.
- Išjunkite viryklę. Įmaišykite į risotto sviesto gabalėlius ir tarkuotą kietąjį sūrį. Uždenkite puodą kelioms minutėms, kad skoniai susijungtų.
Tiekite apibarstę juodaisiais pipirais, kietuoju sūriu, ir moliūgų sėklomis ir valgykite šviežią, šildantį bei gražiai rudenišką patiekalą! Skanaus!
Moliūgo Kultūrinė Istorija: Nuo Helovino Iki Virtuvės
Šiaip jau tradicinėje airių virtuvėje moliūgų nebuvo. Artimesnė pažintis su jais prasidėjo tik tuomet, kai šios šalies gyventojai, prispausti nepriteklių, o ypač - XIX a. viduryje kilusio vadinamojo bulvių bado, ėmė dideliais būriais traukti į Ameriką. Regis, tenykščiai moliūgai jiems padarė įspūdį, bet anaiptol ne dėl savo skoninių savybių.
Stojus vėlyvam rudeniui, airiai moliūgus ėmė skaptuoti ir iš vidaus apšviesti juos žvakėmis, t.y. gaminti vadinamuosius Džeko žibintus (angl. jack-o´-lantern). Be plačiai besišypsančių oranžinių dekoracijų dabar sunku įsivaizduoti tikrą Helovyną, bet XIX a. JAV tai buvo naujovė. Beje, airių emigrantams taip pat. Mat pastarieji tėvynėje žibintus gamindavo iš stambių vietinių šakniavaisių, pirmiausia griežčių ir ropių. Vis dėlto šiam tikslui pritaikyti moliūgus pasirodė paprasčiau, o ir žibintai iš jų atrodė įspūdingiau.
Tiesa, už naujos formos liko senasis turinys. Daržovinių žibintų tradicija susijusi su Samhain - senovine keltų derliaus nuėmimo ir mirusiųjų pagerbimo švente, daugmaž sutampančia su mūsiškėmis Vėlinėmis. Neįprastas apšvietimas turėjo praktinę reikšmę - nuo namų atbaidyti piktąsias dvasias, kurios spalio ir lapkričio sandūroje esą suplūsdavo į mūsų pasaulį.
Kodėl Helovyno žibintų forma tokia neįprasta, taipogi paaiškina airių tautosaka. Joje yra ne viena istorija apie Džeką, girtuoklį ir niekadėją, kuris sugebėjo apmauti patį velnią ir išgauti iš nelabojo pažadą jokiomis aplinkybėmis nesikėsinti į jo sielą. Tačiau netruko paaiškėti, jog Džekas pergudravo pats save: po mirties dėl netikusiai nugyvento gyvenimo jam buvo užtrenkti vartai į rojų, o į pragarą pasirodė neįmanoma patekti dėl sudarytosios sutarties. Senam pažįstamam velnias padovanojo tiktai vieną žariją, kurią Džekas, anot legendų, įdėjo į išskaptuotą griežtį, ir, taip pasišviesdamas, iki šiol tebeklaidžioja tarp šio ir ano pasaulių. Jo žibintas tapatinamas su žaltvykslėmis - piktavalėmis dvasiomis be vietos. Štai kodėl Džeko žibintų "veidai" anaiptol ne visuomet būna malonūs (tai ypač akivaizdu, pažvelgus į senas fotografijas) - jie turi priminti apie blogio egzistavimą ir atgrasinti žmones nuo pagundų kišti nosis į dvasių karalystę.
Išpopuliarinti Džeko žibintai laikytini didžiausiu airių indėliu į šiuolaikinę "moliūgų kultūrą". Tuo tarpu kulinarijoje su šia daržove airiai eksperimentavo labai šykščiai - daugiau ar mažiau originaliais galima laikyti vos porą receptų. Kur kas dažniau patiekalai su moliūgais perimami iš kitų virtuvių, kai kada juos nežymiai modifikuojant ar adaptuojant. Ryškus to pavyzdys - amerikietiškas moliūgų pyragas. Airiai į jo įdarą šliūsteli, tarkime, vietinio viskio - ir štai jums airiškas moliūgų pyragas :)
