Šiandieniniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kur informacijos srautai ir gyvenimo tempas yra itin dideli, vis svarbesniu tampa holistinis požiūris į sveikatą ir gerovę. Šiame straipsnyje apžvelgsime du esminius aspektus, kurie glaudžiai susiję su žmogaus, ypač vaiko, raida ir bendra savijauta: smulkiosios motorikos lavinimą ir subalansuotą mitybą, atkreipiant ypatingą dėmesį į sausų pusryčių vietą mūsų racione.
Smulkioji motorika: kodėl ji tokia svarbi vaiko raidai?
Tikrai ne kartą teko girdėti teiginį - vaiko protas slypi jo pirštų galiukuose. Nors tai gali skambėti nelogiškai, paaiškinimas yra labai paprastas: zonos, atsakingos už rankų judesius ir už kalbą, mūsų smegenyse gyvena kaimynystėje, viena šalia kitos. Tad mankštindami ir miklindami pirštukus, skatiname vystytis kalbinius įgūdžius ir ruošiame vaiko rankutes rašymui. Kuo pirštukai labiau ima paklusti jų mažajam savininkui, tuo suprantamesnė darosi ir jo kalba.
Pirmieji penkeri gyvenimo metai - svarbiausias ir jautriausias laikotarpis, per kurį intensyviausiai formuojasi už kalbą atsakingos neuroninės jungtys. Prigimtinis smalsumas ragina vaiką pačiupinėti viską, kas pasitaiko jo kelyje, ir tuo metu iš pirštų galiukų nerviniai impulsai keliauja į galvos smegenis gabendami daugybę nervinių signalų - jų įvairovė labai svarbi kalbos motorinio centro formavimuisi. Tą įvairovę galima pasiekti kryptingai lavinant vaiko smulkiąją motoriką, o tam tikrai nereikia nei specialių priemonių, nei specialių žinių. Pakaks tik kūrybiško namie esančių daiktų išnaudojimo ir tėvų paskatinimo atlikti įvairius koordinuotus veiksmus: pradžioje siūlymo sugriebti žaisliuką, vėliau paraginimo piešti ir lipdyti, dar vėliau - konstruoti iš smulkių detalių ir pan.
Beje, smulkiosios motorikos lavinimas stimuliuoja ne tik kalbos raidą, bet ir gerina pirštų, plaštakos, riešo, rankų-akių koordinaciją, ugdo dėmesį, atmintį, susikaupimą, kantrybę, padeda atpalaiduoti rankas, sumažina protinį nuovargį. Smulkioji motorika yra sudėtinga ir subtili motorinės veiklos forma, susijusi su smulkių raumenų grupių kontrolės ir koordinacijos įgūdžiais. Smulkiosios motorikos lavinimas vaikystėje yra ypač svarbus, nes tai formuoja pagrindą tolesniam vystymuisi. Smulkiosios motorikos įgūdžiai apima įvairias veiklas, kurias vaikai mokosi ir tobulina nuo mažų dienų. Tai gali būti rašymas, piešimas, lipdymas, konstravimas, manipuliacinės veiklos su smulkiais daiktais ir kt.
Suprantama, smulkiosios motorikos įgūdžiai taip pat turi didelę praktinę naudą kasdieniniame gyvenime. Gebėjimas tinkamai naudotis įrankiais ir kitomis priemonėmis leidžia vaikams savarankiškai valgyti, rengtis, rūpintis savo asmenine higiena. Smulkiosios motorikos lavinimas naudojant įvairius žaislus, pratimus ir žaidimus padeda vaikui išmokti spausdinti, megzti, rišti segtukus, tinkamai rašyti skaičius ir raides.
Motorikos lavinimas: nuo kūdikystės iki žaidimų
Motorikos lavinimas yra itin svarbus vaiko raidai, nuo šešių mėnesių amžiaus. Šis procesas yra susijęs su judesių kontrolės ir koordinacijos tobulinimu.
Kūdikio motorikos raida
- 8 mėnesių kūdikis jau moka pasėdėti ir pasiremti rankytėmis, jei svyra į kurią nors pusę.
- Ropojimas - kitas svarbus etapas. Kūdikis išmoksta „atsistoti keturiomis“, tokioje pozoje jis neretai ima linguoti pirmyn - atgal. Tokiu būdu mažylis stiprina savo rankų ir kojų raumenis, kad, pakankamai jiems sustiprėjus, pradėtų ropoti. Kai kurie kūdikiai praleidžia šliaužimo arba ropojimo etapą - nerimauti nėra pagrindo, tai tiesiog šio kūdikio raidos ypatybė.
- Kai galūnių raumenys pakankamai sutvirtėja, mažylis atsistoja, paprastai įsitvėręs kokio nors paviršiaus. Po kurio laiko jis pradeda žengti pirmuosius žingsnius - dažnai irgi prisilaikydamas.
- Kūdikis išmoksta imti smulkius žaislus ar jų detales.
- Šiame amžiaus tarpsnyje kūdikis gali labai susidomėti daiktų metimu ant grindų ir stebėjimu, kas vyksta. Tai gali erzinti tėvelius, nes gali atrodyti, kad vaikas tai daro specialiai. Vis dėlto tai nesusiję su kūdikio noru paerzinti ar pridaryti daugiau namų ruošos darbų. Vaikas taip daro, nes tai yra jo „didysis atradimas“, kad daiktai nukrenta, bet neišnyksta, ir juos vėl galima paimti ir iš naujo mesti žemyn.
Efektyviausi pirštų lavintojai ir lavinamieji žaidimai
Pirmas smuikas čia groja lytėjimas, tad skatinkite vaikus pirštais liesti kuo skirtingesnes medžiagas, faktūras, čiupinėti įvairių formų daiktus. Vaikui augant tas paskatinimas bei smulkiosios motorikos užduotys turėtų sudėtingėti. Jei kūdikiui pakanka švelnaus delniukų ir pirštukų masažo, vyresniems reikėtų sugalvoti įtraukiančių užduočių, taip pat ir daiktai, kuriais vaikams siūloma manipuliuoti, turi smulkėti, būti sunkiau suspaudžiami, ištraukiami. Smulkiosios motorikos lavinimui nebūtina pirkti brangių žaislų, galima naudoti tai, ką rasite namuose.
Veiklos ir užduotys:
- Piešimas ir spalvinimas: Piešti vaikui reikia siūlyti pačiais įvairiausiais įrankiais ir labai rekomenduotina - tiesiog pirštais. Nedrauskite susitepti, leiskite liesti dažus, pajusti jų konsistenciją, drėgmę, malonumą tepti ant popieriaus ar kitų paviršių. Piešimui išbandykite pačius įvairiausius objektus: kempinėlę, audinio gabalėlį, dantų šepetėlį, plunksną, kaštoną, šaukštą. Spalvinimo knygelės - puiki treniruotė, reikalaujanti dar daugiau koncentracijos, koordinacijos ir tikslumo. Tapymas su kempinėle, teptukais, arba tiesiog pirštais džiugina vaikučius, nes jie ne tik kuria piešinį, mato skirtingas spalvas, bet ir jaučia dažų konsistenciją.
- Lipdymas: Piešimo bei spalvinimo praktikas galima paįvairinti plastilinu - ne tik lipdykite, bet ir pieškite juo. Piešimui ar spalvinimui plastilinu prireiks didesnės pirštų judesių įvairovės - spalvas teks įtrinti, įspausti popieriun. Tešla arba plastilinas padeda lavinti vaiko smulkiąją motoriką.
- Pakavimas ir išpakavimas: Duokite vaikui saują įvairaus dydžio sagų ir lakštą maistinės aliuminio folijos. Lai vaikas kiekvieną sagutę supakuoja į gabalėlį folijos, o kai supakuos - tegul išpakuoja.
- Segtukų prisegimas: Skalbinių segtukų suspaudimas ir atleidimas puikiai treniruoja mažus pirštelius. Iš kartono iškirpkite ežį be spyglių, o juos atstos skalbinių segtukai, prisegti mažylio pirštų. Segioti segtukus galima prie bet ko, kietesnio popieriaus lapo, pagalvėlių, servetėlių ir pan. Jei skalbinių segtukų neturite, galima pasiūlyti sąvaržėlių, jų sagstymas taip pat reikalauja įgūdžių.
- „Pamaitink pelę“: Prie tuščio (1,5 l) plastikinio vandens butelio priklijuokite virvelę-uodegą ir iš popieriaus iškirptas pelės ausis, nupieškite akis ir ūsus - štai ir pelė. Paruoškite maisto pelei - įvairių nedidelių daiktų, kuriuos galima būtų sumesti per butelio kaklelį į vidų (akmenukai, riešutai, giliukai). O dabar tegul vaikas maitina „pelę” - imdamas ir vidun mesdamas po vieną daiktą.
- Rūšiavimas: Į indelį suberkite skirtingų dydžių bei spalvų pupeles arba skirtingų formų makaronus ir paprašykite vaiko juos išrūšiuoti. Lavės ne tik pirštukai, bet ir gebėjimas atskirti skirtingas formas ir spalvas. Kruopų perdėjimas iš vienos vietos į kitą reikalauja pastangų.
- Manų kruopų perpylimas: Manų kruopas galima iš vieno indo pilti į piltuvėlį su stiklainiu. Vaikas matys, kaip per piltuvėlį teka manų kruopos ir tai taps sudominančiu žaidimu.
- Kamštelių sukimas: Šis žaidimas reikalauja susikaupimo ir pirštukų jėgos, kadangi svarbu išsiaiškinti, į kurią pusę sukti ir kaip pasukti.
- Makaronų vėrimas: Vėrimas, dar vienas kruopštumo ir susikaupimo reikalaujantis darbas. Ilgas storesnis siūlas ir vamzdelio formos makaronai - idealus duetas karoliams verti. Vamzdelio formos makaronai puikiai tinka vėrimui, juos galima verti ant medinių iešmelių.
- Kitos veiklos: Klijavimas, vėrimas, kalimas, taupyklėje gulinčių monetų skaičiavimas bei rūšiavimas, karpymas, virto kiaušinio lupimas, žaidimas konstruktorių detalėmis, rišinėjimas, varstymas, smulkių objektų rūšiavimas, vandens sėmimas šaukštu ir pan. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad smulkiosios motorikos sudėtingumas turi skirtis kiekviename amžiaus etape.
Lavinti smulkiąją motoriką ir skaičiavimą
Motorikos lavinimas ir saugumas namuose
Stiprinkite liemens raumenis: kūdikiui išmokus tvirtai sėdėti, abu su mažyliu atsisėskite ant grindų. Ridenkite jam kamuoliuką: bandydamas jį pasiekti, kūdikis mankštins savo liemens raumenis. Gali taip nutikti, kad jis neišlaikys pusiausvyros ir nuvirs, bet virtimai į šoną - taip pat geras būdas mankštinti tiek liemens, tiek rankų raumenukus.
Lavinkite smulkiąją motoriką: duokite kūdikiui čiupinėti įvairius smulkių daiktų, o kad išvengtumėte nurijimo ar užspringimo ir kad nereikėtų jo visą laiką akylai stebėti, tai gali būti valgomi produktai, pavyzdžiui, smulkūs ratukų ar kvadratėlių formos sausi pusryčiai, razinos, uogos, susmulkinti vaisiai. Taip pat galite duoti žaisti kubeliais, kuriuos kūdikiai labai mėgsta mėtyti, padaužyti vieną į kitą, o vėliau iš jų stato „traukinukus“ ir bokštus.
Kadangi kūdikis išmoksta judėti, pats laikas pasirūpinti namų saugumu. Ypač svarbu įtaisyti užtvarą laiptams, jei gyvenate name, taip pat prižiūrėti, kad kūdikis nepasiektų viryklės, virdulio, elektros prietaisų laidų, uždėti apsaugas ant aštrių kampų ar maitinamųjų elektros lizdų, pasirūpinti, kad kūdikis neįlįstų į stalčių ar spintą, kur yra svarbūs dokumentai ar kiti daiktai, kurių nenorėtumėte duoti kūdikiui pažaisti.
Mitybos įtaka virškinimui ir gerai savijautai
Egzistuoja daug teorijų, aiškinančių, kas vyksta skrandyje, kai mes valgome. Todėl ir rekomendacijos, kaip elgtis valgymo metu skiriasi. Gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas tikina, kad medicinos mokslas šį klausimą tyrinėjo, bet įrodymų, kad gėrimas valgant kaip nors veikia virškinimo procesą, nerado.
Valgymas ir gėrimas
Vieni teigia, kad valgant jokiu būdu nereikia užsigerti, nes taip praskiedžiamos skrandžio sultys. Kiti tikina, kad gerti kaip tik reikia. Dr. V. Urbonas pabrėžia: „Sausas maistas negali patekti į žarnyną - jis būtinai turi būti skystos konsistencijos. Todėl sausas maistas visada praskiedžiamas skrandžio, dvylikapirštės žarnos, kasos sultimis, virškinimo fermentais. Kuo maistas sausesnis, tuo daugiau drėkinančių medžiagų išskiriama, o tai visada papildoma apkrova organizmui, su kuria jis gali ir nesusitvarkyti, ypač jeigu maisto iškart pateka daug. Tuomet būna pojūtis, apie kurį sakome, kad maistas stovi skrandyje. Tokiu atveju geriausia išgerti šilto vandens arba silpnos arbatos, geriausiai žolelių, pavyzdžiui, ramunėlių. Reikia žinoti, kad bet koks šaltas gėrimas stabdo virškinimą. Gerti reikia po truputį ir daug gerti (iki pusės litro ar litro). Kai maistas praskiedžiamas, jis lengviau nukeliauja į žarnyną. Kai kurie sako, kad taip praskiedžiamos skrandžio sultys. Tačiau sveika kasa išskiria iki 10 kartų daugiau fermentų negu reikia suvirškinti maistui. Taigi jos praskiedžiamos tikrai visai menkai.“
Skrandžio rūgštingumas ir maisto derinimas
Dr. V. Urbonas teigia, kad labai retas atvejis, kad žmonėms iki 60 metų skrandžio rūgštingumas būtų sumažėjęs, todėl jo didinti tikrai nėra reikalo. Anksčiau buvo netobuli diagnostikos metodai, todėl dažnai būdavo nustatomas sumažėjęs rūgščių kiekis, nors jis būdavo normalus. Iš esmės joks žmogus negali jausti, koks yra jo skrandžio rūgštingumas, nes jo vertė gali svyruoti nuo 0,5 iki 2. Kas kita, kai rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę - tuomet jau tikrai jaučiama rūgštis. Tai nutinka dėl patologijos, kuri liaudiškai vadinama refliuksu. Svarbiausi simptomai - rėmuo, t. y. deginimo, graužimo jausmas už krūtinkaulio, taip pat atsirūgimas rūgštimi arba karčiai.
Nuo ko atsiranda ši patologija, kol kas mokslas negali atsakyti, bet jos simptomus dažnam išprovokuoja maistas. Pirmiausiai tai keptas maistas (keptos bulvės, blynai, mėsa ir pan.), fermentiniai sūriai, rūkyti, aštrūs produktai, česnakai, svogūnai, medus, rūgštūs (jogurtai, kefyras, vitaminas C, obuoliai, ypač jų sultys ant tuščio skrandžio, citrusiniai vaisiai, kiviai), kakava, kava (net be kofeino), šokoladas, šaltas maistas. Dar viena žalingų produktų grupė - vadinamieji sintetiniai produktai (sausos sriubos, užpilamos košės, sausi pusryčiai, kuriuos aš vadinu saldžiaisiais čipsais, tirpios arbatos ir pan.). Iš savo raciono taip pat reikia išbraukti visą miltinių produktų grupę.
Organizmo rūgštingumas ir šarminimas
Skirtingai produktai mūsų organizmui turi skirtingą poveikį - jei arba rūgština, arba šarmina organizmo terpę. Vyrauja nuostata, kad kuo labiau ji rūgštinė, tuo labiau prie mūsų kimba įvairios ligos, todėl mūsų mityba turėtų būti labiau šarminė. Pasak Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų mitybos specialisto dr. Mariaus Baranausko, norint organizme palaikyti pusiausvyrą tarp rūgščių ir šarmų, reikia suvartoti apie 70 proc. šarminančio ir apie 30 proc. rūgštinančio maisto.
Šarminį maistą sudarytų daugelis daržovių: špinatai, balti, žiediniai ar rauginti kopūstai, salierai, petražolės, morkos, cukinijos, bulvės, ridikėliai, pomidorai, svogūnai, česnakai, paprikos, agurkai, šparaginės pupelės. Iš vaisių tinkamiausi bananai, vynuogės, greipfrutai, vyšnios, ananasai, apelsinai, persikai, razinos bei citrinos, kurios nors ir rūgštaus skonio, tačiau pasižymi šarminančiu poveikiu. Labiau šarminėmis savybėmis taip pat pasižymi daugelis gėrimų - įvairių vaisių (citrinų, apelsinų, obuolių) sultys, raudonas ir baltas vynas, mineralinis vanduo, kava, žalioji, juodoji, vaisinė arbata, rūgpienis.
Tačiau visi kiti pieno produktai (pienas, jogurtas, sūris, varškė) daugiau ar mažiau pasižymi rūgštinėmis savybėmis. Organizmą rūgština taip pat mėsa ir jos gaminiai, kiaušiniai, žuvis ir jos produktai, daugelis riešutų (migdolų, graikinių, žemės), išskyrus lazdyno, įvairūs grūdiniai produktai, duonos kepiniai iš miltų. M. Baranauskas pataria kasdien vartoti šviežias daržoves ir vaisius (ne mažiau nei 600-700 g per dieną).
V. Urbono teigimu, mokslas taip pat tyrinėjo, kaip mūsų organizmą veikia šarminiai ir rūgštiniai produktai, tačiau apčiuopiamų poveikių įrodymų nebuvo rasta. „Aš laikausi tokios nuostatos - jeigu žmogus vienaip ar kitaip valgydamas jaučiasi gerai, taip maitintis jam patariu ir toliau“, - aiškino gastroenterologas.
Maisto virškinimo laikas ir derinimas
Skirtingas maistas virškinamas skirtingą laiką, todėl egzistuoja įvairiausios maisto derinimo teorijos. Pavyzdžiui, paskaičiuota, kad mažai riebalų turintis maistas iš skrandžio į žarnyną pasišalina maždaug per 2 val., o riebus maistas pareikalauja net 3-4 val. Vanduo ir kiti skysčiai skrandyje užsibūna vos kelias minutes. Ryžiai, pienas, virta ir kepta žuvis - 1-2 val., bandelės, kiaušiniai, bulvės, grietinė - 2-3 val., juoda duona, virta vištiena ir jautiena - 3-4 val., žirniai, pupelės, kepta jautiena, vištiena, kiauliena, rūkyta mėsa, žuvies konservai - 5 val. ir ilgiau.
Gyvo maisto propaguotojo Pauliaus Jaruševičiaus teigimu, maistą derinti svarbu dėl to, kad organizmas taip surėdytas, kad skirtingas maistas yra virškinamas skirtingose jo vietose ir skirtingą laiką. Jeigu į skrandį patenka koncentruoti baltymai, išsiskiria pati stipriausia rūgštis ir jie virškinami jie 3-5 valandas. O vaisiai yra angliavandeniai, jiems reikia kuo greičiau patekti į plonąjį žarnyną, kadangi jie negali būti rūgštinėje terpėje. Todėl visada reikia laikytis vienos paprastos taisyklės: iš pradžių valgome lengvą maistą, po to - riebalų ir baltymų turintį maistą ir galiausiai visiškai baltyminį maistą. Tarp šių valgymų reikėtų padaryti bent pusvalandžio pertrauką.
V. Urbonas, atsakydamas į tai, teigia, kad „vėlgi nėra jokių įrodymų, kad tai naudinga organizmui. Tačiau kai žmogus susirūpina sveikata, jis bando įvairiausias priemones. Sakoma, kad maisto derinimas reikalingas, nes išsiskiria skirtingi fermentai, bet pagrindinis mūsų virškinimo fabrikas yra kasa, kuri, reaguodama į maistą, paprastai išskiria panašų kiekį riebalus, baltymus ir angliavandenius skaidančių fermentų.“
Persivalgymas ir pirmoji pagalba
Jeigu žmogus persivalgo, t. y. į skrandį patenka didelis maisto kiekis, sutrinka skrandžio motorika - jis pasidaro suglebęs ir nebenori stumti maisto toliau. Taip vyksta dėl skrandžio išskiriamų fermentų disbalanso. Pasak mediko, tokiu atveju geriausia pagalba - nevalgyti ir gerti šiltą vandenį arba arbatą, kad praskiestume skrandžio turinį. „Skrandyje telpa apie tris litrus turinio, daugiau maisto pradeda jį spausti, todėl kai turinys iš skrandžio pereina į stemplę ir žarnyną, žmogus iškart pasijaučia geriau.“ Šiuo atveju gali padėti ir kasos fermentai, kurių galima nusipirkti vaistinėje, tik reikėtų jų išgerti didelę dozę. Vis dėlto efektyviausias būdas - šilti skysčiai.
Beje, persivalgius, ypač riebaus arba aštraus maisto, ir ant viršaus užsipylus „alkoholio“, labai dažnai atsiranda kasos uždegimas. Ūminio pankreatito gydymas nesikeičia jau šimtą metų - tai bado dieta. Po to geriausia valgyti švelnią košę, nieko aštraus, rūgštaus, nes vėmimo metu rūgštys ir taip išdegina stemplę. Valgyti reikia mažai, ne tiek, kiek norisi, geriau po keleto valandų pakartoti. Geriausiai tinka ant vandens virta košė, o ne džiūvėsiai, kurie kažkodėl rekomenduojami apsinuodijus. Tai visiškai netinkantis, rūgštį keliantis maistas, kaip, beje, ir sultinys.
Sausi pusryčiai: populiarumas, sudėtis ir pasirinkimo ypatumai
Sausi pusryčiai yra populiarus pasirinkimas tiek vaikams, tiek suaugusiems, dėl jų patogumo ir greito paruošimo. Dėl greito gyvenimo tempo, dažnas savo rytą pradeda nuo dubenėlio sausų pusryčių. Atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos moterys (37 proc.) dažniau nei vyrai (31 proc.) pasirūpina, kad namuose būtų sausų pusryčių. Parduotuvėse šiandien galima pasirinkti jau paruoštų įvairių grūdų (kviečių, avižų, ryžių, grikių, kukurūzų) sausų pusryčių, kurių pakuotėje galima rasti džiovintų vaisių ir uogų, kitų priedų.
Sveikatai palankių sausų pusryčių kriterijai
Tam, kad organizmą aprūpintume reikiamomis medžiagomis, pusryčiai turėtų būti subalansuoti. Juos turėtų sudaryti baltymai, angliavandeniai ir riebalai. Sveikatai palankūs pusryčių dribsniai turėtų turėti skaidulinių medžiagų, vitaminų (ypač E ir B grupės) ir mineralų (geležies, magnio, fosforo ir kt.). Sausus pusryčius turėtų sudaryti pilnagrūdžiai grūdai, 100-e gramų jų - iki 5 gramų cukraus, mažai druskos, o patys ingredientai - natūralūs ir aiškiai suprantami. Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį į porcijų dydį, kad būtų išlaikytas balansas mityboje ir kalorijų kiekyje.
Kaip teisingai išsirinkti sausus pusryčius?
Renkantis sausus pusryčius, svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų:
- Nepirkite vaikams ryškių spalvų (raudonų, žalių, mėlynų) sausų pusryčių.
- Patikrinkite sausų pusryčių pagaminimo datą ir galiojimo laiką. Mitybos specialistai siūlo rinktis kuo mažesnio galiojimo laiko sausus pusryčius.
- Atidžiai pažiūrėkite, kas yra sausų pusryčių gamintojas, kaip pagaminti sausi pusryčiai ir kokios jie kokybės.
Sausų pusryčių vartojimo būdai ir rekomendacijos
Pasak specialistės, norint išlaikyti įvairovę savo mityboje, sausi pusryčiai turi būti derinami su kitais sveikais ingredientais. Rinkdamiesi sausus pusryčius su mažiau cukraus, tikriausiai norėsite juos pasaldinti. Geriausia alternatyva cukrui būtų šaukštelis natūralaus medaus, riešutų sviesto, cinamono ar agavų sirupo. Nors sausi pusryčiai bene dažniausiai vartojami su įprastu pienu, specialistai rekomenduoja jį pakeisti augaliniais gėrimais: migdolų, avižų ar kokosų skonio. Sausus pusryčius sėkmingai galima pasirinkti ir lengvai vakarienei.
Sausų pusryčių žala ir pridėtinis cukrus
Žinoma, kad sausi pusryčiai nėra sveikiausias pasirinkimas. Pavyzdžiui, daugelio mėgstamų sausų pusryčių - kviečių su medumi - sudėtyje yra net 40 proc. cukraus. Netgi sausainiuose būna kur kas mažiau - 20-30 proc. cukraus. Nebent sausus pusryčius valgote vieną kartą per savaitę, bet jeigu tai yra kasdieniai įpročiai, tikrai nėra gerai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A. teigia, kad mus žudo ir pridėtinis cukrus. Yra didžiulis skirtumas tarp natūralaus, gamtos sukurto cukraus įvairiuose produktuose ir pridėtinio cukraus, kurį į produktą įkišo žmogus. Priklauso nuo šaltinio ir kiekio. Tačiau žmones žudantis cukrus taip gerai paslėptas jūsų mėgstamuose maisto produktuose, jog nė nesusimąstote, kiek jo iš tiesų suvalgote. Anot mediko, pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, vidutinis lietuvis per metus suvartoja net 33,9 kg cukraus (per dieną - 92 gramus, arba 19 arbatinių šaukštelių), o Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per metus suvartoti 9,1 kg cukraus.
Pridėtinio cukraus yra ir duonoje, picoje, mėsainiuose, padažuose, dešrelėse ir t. t. Ekologiškame pieno mišinyje - 22 arbatiniai šaukšteliai cukraus. Mažoje tyrelės pakuotėje yra net 3 šaukšteliai cukraus! Svarbu pamatyti, kiek šaukštelių cukraus yra visoje pakuotėje, o ne 100 gramų. Jeigu nėra pridėtinio cukraus, tokius produktus būtų galima žymėti žalia etikete ir parašyti, jog šiame produkte - 0 arbatinių šaukštelių cukraus.
Sausų pusryčių palyginimas
Maisto kokybės vertinimo specialistai ištyrė paprastųjų angliavandenių (cukraus, gliukozės ir fruktozės) kiekį keturių rūšių dribsniuose iš „Iki“ parduotuvės asortimento: „Naujojo Nevėžio” gamintus „Oho” kakavinius, „Cereals Partners Poland” tiekiamus „Nestle Chocapic” šokoladinius, taip pat dviejų rūšių kukurūzų dribsnius - „Kellogg’s” (Vokietija) ir „European Topo Quality”.
Cukraus ir druskos kiekis sausuose pusryčiuose
Saldžiausi yra „Nestle Chocapic” šokolado skonio dribsniai - bendras paprastųjų angliavandenių kiekis juose siekia 38 proc. Su viena porcija paruoštų saldžių sausų pusryčių suvalgomi beveik trys arbatiniai šaukšteliai cukraus. Kakaviniai gaminiai saldesni, tačiau juose tyrimų metu nustatyta mažiau druskos. „Akmeditos” kukurūzų dribsniuose druskos kiekis - 1,71 proc., „Kellogg’s” - 1,14 proc. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, nes bendras per parą suvartojamos druskos kiekis neturi viršyti 5 gramų.
| Produkto pavadinimas | Cukraus kiekis (proc.) | Druskos kiekis (proc.) | Papildyta vitaminais/mineralais |
|---|---|---|---|
| Nestle Chocapic | 38 | Nenurodyta | Taip |
| Oho kakaviniai | Aukštas | Mažesnis nei kukurūzų dribsniuose | Taip |
| Akmeditos kukurūzų dribsniai | Nenurodyta | 1,71 | Taip |
| Kellogg’s kukurūzų dribsniai | Nenurodyta | 1,14 | Taip |
Vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis bei akrilamidai
Net trys iš vertintų sausų pusryčių gaminių papildyti vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Tai - daugiausia įvairūs B grupės vitaminai, kalcis, geležis. NMVRVI Mitybos skyriaus vedėja siūlo prisiminti, kad dribsniai neturėtų būti pagrindinis vitaminų, kalcio ar geležies šaltinis. Tinkamai maitindamasis žmogus visų maistinių medžiagų, įskaitant vitaminus ir mineralines medžiagas, turėtų gauti su maistu. Geriau vaikų ir savo racioną papildyti daržovėmis, vaisiais, uogomis, riešutais.
Kiekvienam javainių ir kitų keptų krakmolo turinčių gaminių mėgėjui derėtų žinoti, kad juose gali būti žalingų sveikatai junginių. Maždaug prieš dešimtmetį švedų mokslininkai nustatė, kad kepant, skrudinant ar gruzdinant krakmolo turinčius produktus aukštoje temperatūroje susidaro kancerogeniniu ir genotoksiniu poveikiu pasižyminti cheminė medžiaga - akrilamidai. Nors nei ES, nei Lietuvos teisės aktai kol kas nereglamentuoja didžiausios leidžiamos jų koncentracijos, ES šalyse narėse nuolat nustatomas akrilamidų kiekis maisto produktuose.
Sausų pusryčių istorija
Šiuolaikinių sausų pusryčių pirmtakai atsirado Amerikoje XIX a. viduryje. Tai buvo presuotos sėlenos be jokių priedų - ne itin gardžios, užtat labai sveikos ir labai pigios. Tačiau dribsnių gamybos technologijos pamažu buvo plėtojamos, ir dabar taip vadiname ne tik kukurūzų, ryžių, rugių, avižų dribsnius, bet ir pūstus grūdus, javainius su priedais - vadinamuosius miuslius, - su džiovintomis uogomis, vaisiais, riešutais, šokoladu ir medumi, visokius iš dribsnių pagamintus užkandžius.
Dribsniai paprastai gaminami naudojant aukštą spaudimą ir garus, kad juose liktų daug vitaminų, mineralinių medžiagų. Bet pridėjus cukraus, sirupo, medaus, šokolado, dar paskrudinus aliejuje, dribsnių kaloringumas padidėja keliskart. Naudingiausi sveikatai yra neapdoroti dribsniai. Tai natūralūs javainiai su vaisiais, riešutais ir medumi.
Sveikos pusryčių alternatyvos
Tiems, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be sausų pusryčių, dietistė rekomendavo rinktis bent jau sveikatai palankesnius - pagamintus iš pilno grūdo, turinčius ne mažiau kaip 6 proc. skaidulinių medžiagų. Lietuvoje mes kone 9 mėnesius turime šaltą orą, tad šilti pusryčiai, pavyzdžiui, grikių ar perlinių kruopų košė, mums labiau tinka, nes suteikia ilgalaikės energijos ir turi šildantį poveikį, ilgiau jaučiamės sotūs.
- Košės: Grikių, avižų ar perlinių kruopų košės yra puikus šiltas ir sotus pusryčių pasirinkimas, ypač šaltuoju metų laiku. Jos suteikia ilgalaikės energijos ir turi šildantį poveikį.
- Vaisiai ir daržovės: Vienas iš geriausių būdų paskatinti savo medžiagų apykaitą ir grįžti prie sveikos mitybos yra valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Pusryčiams avižų košę paskaninkite pjaustytomis braškėmis.
- Kiaušiniai: Kiaušiniai yra puikus baltymų šaltinis, kuris padeda ilgiau jaustis sotiems.