Lietuvos krašto virtuvė - tai ne tik maistas, bet ir istorija, tradicijos bei kultūrinis paveldas, perduodamas iš kartos į kartą. Vievio kepiniai išsiskiria savo tradicijomis, kokybe ir šeimos verslo dvasia. Šiame straipsnyje apžvelgsime naminių kepinių verslą Vievyje, atkreipdami dėmesį į atsiliepimus apie vietos kepyklas ir jų produkciją. Aptarsime, kas daro Vievio kepinius ypatingus, kokias tradicijas jie puoselėja ir kokias naujoves diegia. Taip pat pasidomėsime, kodėl klientai renkasi būtent šiuos kepinius ir kokią reikšmę vietos verslai turi bendruomenei.
„TaiVeta“: šeimos verslo sėkmės istorija Vievyje
Viena iš Vievio kepyklų, sulaukusių didelio pripažinimo, yra „TaiVeta“, įkurta Bliujų šeimos. Ši kepykla išsiskiria tuo, kad yra įsikūrusi gyvenamojo namo kieme, o šakočiai kepami naudojant tradicinius metodus. Apsilankiusieji kepykloje dalijasi įspūdžiais, jog senjorai, nusipirkę šakočio Vievio turguje, negalėjo patikėti, kad jis iškeptas Vievyje, nes buvo įsitikinę, kad niekas šakočių nebekepa šiame mieste.
Idėjos gimimas ir parama
Iveta ir Lukas Bliujai, brolis ir sesuo, pasakoja, kad idėja įkurti šakočių kepimo verslą gimė iš noro gaminti mėgstamiausią desertą. Artimi giminės kartą užsiminė, kad yra galimybė gauti ES paramą verslui. Iš pradžių abejojo, bet paskui pagalvojo, kad reikia bandyti. Pildant projekto dokumentus minčių, kuo užsiimti, buvo visokių: nuo įrangos nuomos iki visko. Galiausiai sugalvojo, kad keps šakočius. Nors Bliujai pripažįsta, kad nesitikėjo sėkmės, Kaimo plėtros fondas suteikė 100 proc. paramą.
Kepyklos įkūrimas ir iššūkiai
Lukas pasakoja, kad kepykla buvo įrengta vietoje ūkinio pastato, kuriame anksčiau močiutė augino paršelius. Jis kartu su tėčiu Kęstučiu per vasarą įrengė kepyklą. Projekto įgyvendinimui skirtas 9 mėnesių laikotarpis buvo iššūkis, nes prasidėjusi koronaviruso pandemija nuolat trukdė darbams.
Šakočių kepimo paslaptys ir kokybė
Iveta prisimena, kad pradžioje buvo sunku iškepti tobulus šakočius. Jie ieškojo žmonių, kurie kepa šakočius ir daro edukacijas. Galiausiai jiems pavyko prisikalbinti meistrą, kuris pamokė kepti šakočius pagal 19 amžiuje Marijampolės vienuolyne naudotą receptą. Ten gavo ir receptą, jis yra iš vienuolyno.
Kepyklos savininkė I. Bliujūtė pabrėžia, kad jai labai svarbi gaminio kokybė, todėl naudojami aukščiausios klasės, sertifikuoti produktai. Šakočiams kepti naudojama nedaug miltų, o didžiąją dalį tešlos sudaro sviestas ir kiaušiniai. Vienam šakočiui iškepti reikia net aštuoniasdešimties kiaušinių. „TaiVeta“ atsisakė pasiūlymo tiekti šakočius prekybos centrams, nes nori išlaikyti autentiškumą ir kokybę. Kiekvienas šakotis kepykloje gaminamas su meile ir rankomis formuojant kiekvieną ragą. Mes norime išlaikyti tradicijas, natūralumą, todėl nepuošiame šakočių. Jie didžiuojasi pavykstančiais iškepti didžiuliais šakočių „spygliais“.
Šakočių kepimo edukacijos
„TaiVeta“ šakočio ingredientai ir kiekis
| Ingredientas | Kiekis/Aprašymas |
|---|---|
| Miltai | Nedaug |
| Sviestas | Didžioji dalis tešlos |
| Kiaušiniai | 80 vnt. (vienam šakočiui) |
Klientų atsiliepimai ir šeimos verslas
Klientai vertina „TaiVeta“ šakočių skonį ir šviežumą. Jie džiaugiasi, kad gali įsigyti naminius, ekologiškai paruoštus šakočius. Dalyvavę mugėse, žmonės jau iš kvapo atpažįsta gerą šakotį. Kepyklos veikloje dalyvauja visa Bliujų šeima. Iveta rašė projektą, tėtis Kęstutis su Luku statė kepyklą, o šakočius kepti moka beveik visa šeima. Ivetos sūnus Taironas netgi padeda reklamuoti šeimos verslą. Tai tikrų tikriausias šeimos verslas, nes prisideda visa šeima: mama, tėtis, brolis, sūnus. Pagrindinė prekyba vyksta socialiniuose tinkluose. Atvyksta iš visos Lietuvos, dažnai siunčiame ir į užsienį: Vokietiją, Angliją. Įmonės pavadinimas „TaiVeta“ kilo sujungus Ivetos ir jos sūnaus Tairano vardus.
Ateities planai
Brolis ir sesė planuoja pabaigti sandėlio statybas ir įsigyti dar vieną krosnį, kad galėtų iškepti daugiau šakočių. Jie taip pat nori priimti daugiau lankytojų į kepyklą ir parodyti, kaip gaminamas tradicinis lietuvių desertas.
Jūratės Gulbinienės tortai: skonis, kokybė ir tradicijos
Kitas populiarus pasirinkimas Vievyje ir visoje Lietuvoje yra Jūratės Gulbinienės tortai. Jų istorija prasidėjo nuo svajonės kepti tokius gardžius tortus ir pyragus, kokius gamindavo jos senolė. Pirmasis tortas, iškeptas pagal senelės receptą, sulaukė didelio pasisekimo tarp šeimos ir draugų. Galiausiai, Jūratė nusprendė pristatyti savo gaminius visuomenei.
Asortimentas ir kokybė
Laikui bėgant, Jūratės Gulbinienės asortimentas išsiplėtė ir apėmė įvairius pyragus, pyragaičius, keksus, sausainius. Įmonė taip pat pradėjo kepti šakočius, šimtalapius ir skruzdėlynus. Jūratės Gulbinienės įmonė didžiuojasi savo aukšta kokybe ir naudoja tik natūralius ingredientus. Jų konditerijos meistrai įsiklauso į klientų norus ir yra pasiruošę įgyvendinti stulbinančias ir unikalias puošybos idėjas. Savo klientams siūlo unikalius desertus, kurių receptūrą sukūrė ir užpatentavo būtent jie.
Stabilumo ženklas ir klientų atsiliepimai
Jūratės Gulbinienės tortai ir pyragai yra gavę stabilios įmonės ženklą CrefoCertSTABILUS. Tai svarbus sertifikatas, kuris yra vertinamas ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet ir visame pasaulyje. Klientai giria Jūratės Gulbinienės tortus už puikų skonį, gražią išvaizdą ir puikų aptarnavimą. Klientai ne kartą rinkosi Jūratės Gulbinienės tortus įvairioms šventėms. Jie vertina puikų skonį, gražią išvaizdą ir tai, kad tortai niekada nenuvilia. Taip pat paminėtas malonus aptarnavimas Kaune, Vytauto pr., kur pardavėja visada pasitinka kaip pas draugus. Vilniuje, Pas Juozapą pasaže, kepyklėlės vedėja visada supranta klientų norus ir padeda išsirinkti tortą, kuris patiktų vaikams.
Jūratės Gulbinienės įmonės vertybės:
- Gerbia vienas kitą: Išklauso, stengiasi suprasti ir išjausti.
- Toleruoja skirtumus: Visi yra su sava patirtimi, tad mintys ir nuomonės gali skirtis. Nuoširdžiai bendrauja.
- Siekiama kokybės.
- Iššūkius priima kūrybiškai: Tiki, kad genialumas slypi paprastume.
- Džiaugiasi pasiekimais: Kiekviena veikla susideda iš daugybės mažų detalių.
- Nuolat tobulėja ir auga: Tai nesibaigiantis kelias, kuriame nuolatos tobulėjama, ieškoma, atrandama, augama, mokomasi iš klaidų ir niekados nesustojama.
„DOLCE AMOR“: prancūziško skonio desertai
„DOLCE AMOR“ - tai šeimos konditerijos verslas, gimęs iš meilės. Jų kuriami desertai simbolizuoja meilę sau ir brangiausiems žmonėms. Desertai gaminami vadovaujantis kokybe alsuojančiais prancūziškais receptais ir yra preciziškas rankų darbas. Atvėrus „DOLCE AMOR“ duris Elektrėnuose, klientai atvyksta iš įvairių Lietuvos miestų. „DOLCE AMOR“ desertus pristato Vilniuje, Grigiškėse, Lentvaryje, Trakuose, Kaišiadoryse, Vievyje ir Elektrėnuose.
Asortimente galima rasti:
- Pūtėsinius desertus
- Prabangų, pistacijų desertą
- Dubajaus šokoladą su kadaifi traškiu ir pistacijomis
- Sūrios karamelės dražė saldainius
- Macarons - migdolinius sausainius
„Negaminsiu.lt“: šventinio maisto platforma
„Negaminsiu.lt“ yra šventinio maisto platforma, kurioje galima rasti užkandžių ir užsisakyti maistą šventėms. Klientai vertina šią platformą už patogumą, greitą užsakymą ir nuostabų bendravimą. „Negaminsiu.lt“ siūlo platų pasirinkimą šventinio maisto, įskaitant pyragus, užkandžius ir kitus patiekalus. Platformoje galima rasti įvairių tiekėjų, įskaitant D. Daivos Urbonavičiūtės putpelių ūkį, kuris siūlo putpelių kiaušinius. Šie yra maistingi ir universalūs ingredientai, tinkantys įvairiems patiekalams, natūralus kalcio, vitamino A ir D šaltinis.
Klientai vertina „Negaminsiu.lt“ už patogumą ir greitą užsakymą. Platformoje viskas aiškiai surašyta su kainomis, todėl nereikia atskirai derinti smulkmenų. Klientai giria „Negaminsiu.lt“ už nuostabų bendravimą ir puikų klientų aptarnavimą. Matosi, jog įdedama daug širdies ir darbo, kiekviena detalė apgalvota. Vienas klientas užsakė 140 Kalėdinių pyragų savo klientams ir liko labai patenkintas.
„Negaminsiu.lt“ siūlomi produktai:
- Tortai
- Užkandžiai
- Kiti patiekalai šventėms
Raugo duona: sveikesnis pasirinkimas ir namų kepimo menas
Pastaraisiais metais ypač populiari tapo namuose kepta raugo duona, kurią sudaro vos keturi ingredientai: natūralus raugas, miltai, vanduo bei žiupsnelis druskos.
Privalumai ir kepimo iššūkiai
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad raugo duona sveikatai daug palankesnė nei iškepta su mielėmis. Raugo duoną galima priskirti prie sveikatai palankesnių kepinių. Joje gausu kalcio, kalio, magnio, folatų, niacino. Duona su raugu taip pat yra puikus antioksidantų šaltinis. Tyrimai rodo, kad antioksidantai, esantys raugo duonoje, gali prisidėti prie lėtinių uždegimų organizme mažinimo, o tai svarbu atitolinant senėjimą ar kitas lėtines ligas. Manoma, jog dėl raugo bakterijų, taip paruoštos duonos maistines medžiagas žmogaus organizmas įsisavina lengviau, o jos pamaitina ir gerąsias mūsų žarnyno bakterijas. Reguliarus raugo duonos valgymas, lyginant su balta ar mieline duona, taip pat gali padėti išlaikyti pastovesnį cukraus kiekį kraujyje.
Nors raugo duonai daug ingredientų nereikia, tačiau jos kepimas pareikalaus šiek tiek laiko, kantrybės, žinių ir greičiausiai ne vieno bandymo, kol pavyks išgauti geriausią variantą. Tai - savotiškas menas ir kepėjo talentas, nes ir naudojant tuos pačius ingredientus ar laikantis visų recepto žingsnių, raugo duona kiekvienam gali išeiti vis kitokia.
Tinklaraštininkės patarimai
Tinklaraštininkė Kotryna Stankuvė, kuri jau ne vienerius metus raugo duoną kepa pati, dalijasi patarimais: Kai pradėjau kepti natūralaus raugo duoną prireikė ne vienų metų praktikos ir daugybės iškeptų duonos kepalėlių, kol atradau tą receptūrą, kuri man labiausiai patiko ir kuria norėjosi dalintis su kitais. Tačiau kartu manau, kad duonos kepimas yra vienas tų hobių, kurių bijoti nereikėtų, juk beveik kiekvienoje virtuvėje rasime tam reikalingus įrankius, o ir produktai - paprasti. Galbūt galima padrąsinti save atsakant į klausimą, kas blogiausio gali nutikti? Jei jau visai nepatiks rezultatas, tiesiog būsite sugadinę šiek tiek miltų ir druskos. Žinoma, jei norisi pradėti paprasčiau, rekomenduočiau bandyti kepti duoną su komercinėmis mielėmis.
Namie išsikeptą duoną tinklaraštininkė rekomenduoja skanauti tiek vieną, tiek pagardintą sviestu ar trupučiu druskos, taip pat su ja pasigaminti pusryčių sumuštinius, valgyti su kiaušiniais ar avokadais. Raugo duona - tai ne tik sveikesnis pasirinkimas, bet ir puikus būdas atrasti kepimo džiaugsmą ir eksperimentuoti su skirtingais skoniais.
Šventiniai kepiniai: raugo fokačija
Artėjant šventėms, tinklaraštininkė K. Stankuvė kviečia pasigaminti ir per šventes artimuosius nustebinti kvapnia raugo fokačija bei dalijasi savo mėgstamu receptu:
Raugo fokačijos receptas: Sumaišykite raugą su 170 g vandens, suberkite miltus ir išmaišykite mentele - neilgai, kad neliktų sausų miltų. Įminkykite druskos tirpalą. Atlikite 3-4 tešlos ištempimus (angl. „coil folds“ būdas) ir uždenkite dar 45 min. Pasiruoškite kepimo indą (siūlau ketaus keptuvę, bet tiks ir kitas indas, tinkamas naudoti orkaitėje). Aliejumi suvilgykite rankas, imkite tešlą, švelniai patempkite rankomis. Dėkite į kepimo indą ir pirštų galais tempkite kraštus, kol uždengs dugną. Užpilkite alyvuogių aliejų, paskleiskite rankomis ir išskiestais pirštais subadykite tešlą - durkite, kol pirštų pagalvėlėmis atsiremsite į kepimo indo dugną. Kepkite apie 30 minučių, kol duona taps gražiai auksinė, į tamsesnę pusę. Skanaus!
Ši fokačija - puikus būdas nustebinti artimuosius šventiniu laikotarpiu ir pasimėgauti namuose kepto kepinio aromatu.
Regioninės virtuvės ypatumai ir senoviniai desertai
Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas turi savitas tradicijas ir kulinariją. Šiandien kviečiame leistis į kulinarinę kelionę po Lietuvą, aptariant tradicinius regionų patiekalus, senovinius saldumynus ir naujas tendencijas. Jauni žmonės domisi lietuviška virtuve ir mokosi gaminti įvairius patiekalus, kaip teigia Marijampolės profesinio rengimo centro (MTEC) virėjo profesijos mokytoja Daiva Kasakaitienė.
Suvalkija
Suvalkietiška virtuvė yra labai paprasta. Turtingieji valgydavo paršelius ir kitokią mėsą, o nepasiturintys virdavo zacirką (pienišką sriubą su kleckais) ir paprastesnius patiekalus. Tradicinė krašto kulinarija yra identiteto dalis. Iki šių dienų gaminamas vinegretas (mišrainė) ir košeliena (šaltiena), tačiau mažai kas namuose gamina naminę girą, įdarytą kopūsto galvą ar morkų saldainius.
Šiaulių kraštas
Šiaulių krašto virtuvė paremta natūraliais, sezoniniais produktais. Tradiciškai naudojami vietiniai grūdai, bulvės, mėsa, pieno produktai, daržovės ir miško gėrybės. Būdingas didesnis dėmesys mėsos patiekalams, ypač kiaulienai, taip pat įvairiems bulvių patiekalams ir patiekalams iš raugintų kopūstų.
Populiarūs patiekalai:
- Bulvių plokštainis (kugelis) dažnai gaminamas su spirgučiais, svogūnais ir kiaušiniais, o kartais įdedama ir mėsos. Patiekiamas su grietine arba spirgučių padažu.
- Žemaičių blynai - virtų bulvių blynai su įvairiais įdarais - mėsa, grybais, varške ar kopūstais. Šiaulių krašte Žemaičių blynai dažnai patiekiami su grietine arba spirgučių padažu.
- Šaltibarščiai - tradicinė lietuviška šalta sriuba, ypač populiari vasarą. Šiaulių krašte šaltibarščiai gaminami iš raugintų burokėlių, kefyro arba rūgpienio, agurkų, krapų ir svogūnų laiškų. Patiekiami su virtomis bulvėmis ir kiaušiniais.
- Raugintų kopūstų sriuba (šči) - populiarus patiekalas šaltuoju metų laiku. Šiaulių krašte ši sriuba dažnai gaminama su kiauliena arba rūkytais šonkauliukais, bulvėmis, morkomis ir svogūnais.
- Kastinys - rūgusio pieno, sviesto ir prieskonių mišinys, kuris yra plakamas, kol tampa tirštas ir purus. Kastinys dažniausiai patiekiamas su karštomis bulvėmis arba duona.
- Šiaulių krašto pyragai - populiarūs pyragai su obuoliais, uogomis, varške, kopūstais ar mėsa.
- Sūris - namų gamybos sūris, ypač baltas varškės sūris, tradiciškai gaminamas Šiaulių krašte. Jis valgomas vienas, su medumi, uogiene arba naudojamas įvairiems patiekalams gaminti.
Totorių virtuvė
Totorių virtuvė pasižymi sočiais ir lengvai paruošiamais patiekalais. Lietuvos totoriai iki šių dienų išsaugojo tradicinę virtuvę, kuri tapo kulinariniu paveldu.
Senoviniai lietuviški desertai
Gastronomijos ekspertas R. Laužikas ir „Maximos“ atstovė E. Dapkienė siūlo išbandyti keletą autentiškų senovinių lietuviškų desertų receptų.
Arkasas - desertas, nukeliantis į XVII-XIX amžius
Reikės: 1,5 litro saldaus pieno, 0,5 litro rauginto pieno, 200 g grietinės, 4 kiaušinių, 60 g cukraus, 100 g razinų, 200 g plakamos grietinėlės, šiek tiek cinamono ir rudojo cukraus.
Gaminimas: Raugintą pieną išplakite su kiaušiniais ir grietine. Įmaišykite į saldų pieną, įdėkite cukraus, razinų ir išmaišykite. Kaitinkite nuolat maišydami, kol atsiskirs varškė. Supilkite į skepetą ar kiaurą indą, kad nusivarvėtų ir atauštų.
Alberto arbatiniai sausainiai, XIX-XX a.
Reikės: 300 g cukraus, 240 g susmulkintų migdolų, 180 g kvietinių miltų, 12 kiaušinių trynių, 14 kiaušinių baltymų, 60 g susmulkintų apelsinų žievelių cukatų, arbatinio šaukštelio cinamono miltelių, pusės arbatinio šaukštelio maltų gvazdikėlių, šiek tiek tarkuotos citrinos žievelės.
Gaminimas: Sumaišykite cukrų, migdolus, trynius bei du baltymus ir palaikykite dvidešimt minučių. Įdėkite likusius 12 baltymų ir gerai išplakite, į tešlą po truputį įdedant miltus, karamelizuotas apelsinų žieveles ir prieskonius. Iš tešlos suformuokite sausainukus, išdėliokite juos į sviestu pateptą ar miltais pabarstytą skardą ir kepkite orkaitėje, kol šie sukietės.
Naujos tendencijos
Šiandien lietuviai vis dažniau ieško cukraus alternatyvų. „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad lietuviai drąsiau eksperimentuoja su desertais ir ieško sveikesnių alternatyvų, grįždami prie natūralių saldiklių, tokių kaip natūralūs sirupai, datulės ir džiovinti vaisiai. Populiarėja Lietuvoje gaminamos saldžiosios vaisių juostelės be pridėtinio cukraus ir liofilizuotos uogos.
Štai keletas pavyzdžių, kaip galima derinti įvairius ingredientus:
- Keptas sviestinis moliūgas su kamambero sūriu ir riešutais
- Orkaitėje kepti varškėčiai su persimonu
- Persimono užkandis su granatais ir pistacijomis
- Avižiniai batonėliai su riešutais ir džiovintais vaisiais
- Orkaitėje keptos kriaušės su Bri sūriu, graikiniais riešutais ir moliūgų sėklomis
„Malsena plius“ veikla Vievyje
Vievio miestas taip pat susijęs su miltų gamybos istorija. 1944 m. Vievyje buvo pastatytas naujasis mišinių gamybos cechas, o „Malsena“ miltinių mišinių gamyba perkelta iš Panevėžio į Vievį. „Malsena plius“ laikosi kokybės valdymo standarto ISO 9001, aplinkos apsaugos vadybos sistemos valdymo standarto ISO 14001, maisto produktų saugos standarto ISO 22000 ir maisto saugos standarto BRC Global Standard For Food Safety.
„Malsena plius“ taip pat pradėjo įgyvendinti naują verslo kryptį: aukštos kokybės maistinių avižų auginimą Lietuvos žemėse.
Kepinių konkursai ir iniciatyvos
Lietuvoje vyksta įvairūs kepinių konkursai ir iniciatyvos, skatinančios kepėjų kūrybiškumą ir tradicijų puoselėjimą. L. Lesauskaitės-Remeikės teigimu, jiems svarbu, kad kokybė ir gera kaina eitų išvien - tai principas, kuriuo vadovaujamasi formuojant šventinio laikotarpio skanėstų ir kitų produktų asortimentą. Matosi, kad pirkėjai šiemet šventėms ruošiasi itin aktyviai, todėl stengiamasi užtikrinti, kad kiekvienas pirkėjas rastų aukštos kokybės ir šviežius kepinius už draugiškas kainas.
Kūčiukai - ant kiekvieno stalo
Kūčiukai lietuviams - neatsiejama šventinio stalo dalis. Skiriasi tik jų panaudojimo būdai - vieni laikosi senosios tradicijos ir juos mirko aguonpienyje, kiti mėgsta valgyti vienus, tarsi mažus užkandžius. Pastaraisiais metais sparčiai populiarėja ir moderni klasikos interpretacija - kūčiukų pyragas bei karameliniai kūčiukų sausainiai. Kūčiukų populiarumas neblėsta kiekvienais metais. Prie to prisideda platus jų pasirinkimas „Rimi“ parduotuvėse - siūloma tiek mažesnio ir didesnio dydžio, sveriamus ir pakuotėse, minkštus ir traškius - kiekvienam pagal įprotį ir skonį. „Rimi“ gamybos kūčiukai, kurie yra tarp perkamiausių kalėdinio laikotarpio produktų ir vertinami dėl šviežumo ir kokybės, sulaukia didelio pirkėjų dėmesio. Pirkėjų simpatijas įrodo praėjusių metų statistika - skaičiuojama, jog „Rimi“ kepyklos pagamino ir pardavė daugiau nei 5 tonas savo gamybos kūčiukų. Ne ką mažiau pirkėjų dėmesio sulaukia ir imbieriniai sausainiai. Prekybos tinklo atstovės teigimu, šiuos sausainius itin pamėgo šeimos - jie tampa ne tik skanėstu, bet ir kūrybiška pramoga vaikams, kurie juos puošia įvairiaspalviais glajais.
Panetonė - itališka tradicija Lietuvoje
Pyragas panetonė - dar vienas ryškus lietuvių šventinio stalo favoritas. Kupolo formos pyragas, itališkai pažodžiui reiškiantis „didelę duoną“, jau daugiau nei penkis šimtus metų yra Milano konditerijos tradicijų simbolis. Iš Italijos kilęs pyragas, išsiskiriantis ypatingai lengva ir puria tekstūra, daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, laikomas tradiciniu Kalėdų desertu. L. Lesauskaitė-Remeikė pastebi, kad pirkėjai šį pyragą renkasi ne tik šventiniam stalui, bet ir kaip dovaną artimiesiems ar draugams. „Rimi“ pirkėjų itin pamėgtos ir tinklo konditerių gamybos panetonės, kurias galima rinktis iš šokolado ir pistacijų skonių. Panetonė - šventinio stalo klasika, dėl savo malonios tekstūros ir universalumo pamėgta įvairaus amžiaus pirkėjų. Populiariausi pasirinkimai yra klasikinis ir su šokoladu, o šiemet juos papildo ir nauji skoniai - Dubajaus šokoladas bei pistacijos. Pirkėjai šių pyragų parduotuvėse gali rasti įvairių dydžių ir kainų, siekiama, kad šis itališkas pyragas taptų prieinama šventinio stalo dalimi kiekvienuose namuose.