Pietų Amerika - tai žemynas, kuriame susipina įvairios kultūros, kraštovaizdžiai ir istorijos. Nors dažnai įsivaizduojamas kaip viena didelė šalis, Pietų Amerika iš tiesų susideda iš daugybės skirtingų valstybių, kurių kiekviena turi savo unikalų identitetą. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą mažesnių Pietų Amerikos valstybių, esančių šiaurinėje žemyno dalyje, ir aptarsime jų ypatumus. Tokia įvairovė lėmė ir skirtingų valstybių susiformavimą, kurių kiekviena turi savo istoriją, tradicijas ir papročius.
Mažosios valstybės Pietų Amerikos šiaurėje, tokios kaip Gajana ir Surinamas, dažnai lieka didesnių kaimynių, pavyzdžiui, Brazilijos ar Kolumbijos, šešėlyje, tačiau jos pasižymi išskirtine istorija, kultūra ir gamta.
Gajana: buvusi Britų Gvianos kolonija
Gajana, buvusi Britų Gvianos kolonija, oficialiai Gajanos Respublika, yra valstybė šiaurės rytų Pietų Amerikoje prie Atlanto vandenyno. Šalis ribojasi su Surinamu rytuose, Brazilija pietuose ir Venesuela vakaruose. Gajana pasižymi didele biologine įvairove, įskaitant Amazonės atogrąžų miškus. Skirtingai nuo daugelio Pietų Amerikos šalių, kuriose kalbama ispaniškai ar portugališkai, Gajana yra vienintelė anglakalbė valstybė Pietų Amerikos žemyne, atspindinti jos britų kolonijinę praeitį.
Surinamas: mažiausia nepriklausoma valstybė
Surinamas, oficialiai Surinamo Respublika, yra valstija šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje prie Atlanto. Surinamas - tai valstybė Pietų Amerikos šiaurės rytinėje pakrantėje. Šalis ribojasi su Prancūzijos Gviana rytuose, Gajana vakaruose ir Brazilija pietuose. Surinamas yra mažiausia nepriklausoma valstybė Pietų Amerikoje pagal plotą ir gyventojų skaičių. Jos kultūra ir kalba (olandų) yra unikalios žemyne dėl buvusios Nyderlandų kolonijinės įtakos.
Klimatas ir gamta šiaurinėje žemyno dalyje
Ten, kur Pietų Ameriką kerta pusiaujas (žemyno šiaurėje), visus metus temperatūra yra vienoda, vyrauja amžina vasara. Jei tai žemumos - temperatūra yra vidutiniškai virš +30 dienomis, jeigu Andų kalnai - ji priklauso nuo aukščio. Toks vienodas pusiaujo klimatas yra šiaurės Brazilijoje, Venesueloje, Kolumbijoje, Ekvadore, Peru, Gajanoje, Suriname ir Prancūzų Gvianoje. Didelėje dalyje Pietų Amerikos svarbūs ir liūčių bei sausasis sezonai - lietingumas jų metu skiriasi daugybę kartų, o didžiosios upės, tokios kaip Amazonė, gali patvinti kelis kartus.
Pietų Amerikos žemyno koziris - gamta. Ypač - menkai civilizacijos paliestos teritorijos, kur gyvūnai, augalai nustelbia žmoniją. Amazonija, užimanti trečdalį Pietų Amerikos žemyno, yra didžiausios pasaulyje džiunglės ir didžiausia pasaulyje upių sistema. Ten gyvena bent 10% visų planetos gyvūnų ir augalų rūšių. Pamatyti gyvūnus per tankias džiungles nėra taip paprasta. Tačiau pačios džiunglės, besišakojančios milžiniškos upės ir jų santakos (kur susilieja skirtingų spalvų vandenys), kilometriniai jų potvyniai, ilgos kelionės lėtais upėlaiviais prisirišus hamaką - viso to niekur kitur pasaulyje nerasi. Didžioji dalis Amazonijos yra Brazilijoje, kur Manauso miestas tapęs tikrais Amazonijos vartais, tačiau dalis šių unikalių gamtos stebuklų driekiasi ir per Gajanos bei Surinamo teritorijas.
Kultūrinis palikimas ir kalbos įvairovė
Pietų Amerika - aistringai tolima, bet kartu ir artima europiečiui, todėl suprantama. Nes didžioji jos dalis „paveldėta“ iš Ispanijos ir Portugalijos, kuros dar XV a. dalinos Pietų Ameriką. Ten, kur buvo Portugalijos valdos, dabar - Brazilija ir kalbama portugališkai. Visose kitose didesnėse Pietų Amerikos šalyse kalbama ispaniškai, nes tai buvo Ispanijos kolonijos. Tačiau Gajana ir Surinamas, su savo anglakalbe ir olandakalbe tradicija, išsiskiria iš šio konteksto, atskleisdamos platesnę Europos kolonizacijos įtaką.
Pietų Amerikoje indėnai neabejotinai paliko gilų įspaudą vietinėje kultūroje. Paliko ir juodaodžiai, kuriuos į daugelį Pietų Amerikos valstybių kolonistai atvežė kaip vergus. Tame kultūrų mišinyje ir gimė vienos įspūdingiausių pasaulio tradicijų. Nors Otilija, apkeliavusi pusšimtį šalių, pabrėžia, kad be ispanų kalbos Pietų Amerikoje - nė žingsnio, vietiniai dažnai nekalba angliškai, todėl norint susikalbėti, būtina mokėti ispanų kalbą, ši pastaba mažiau galioja Gajanai ir Surinamui, kur oficialios kalbos yra atitinkamai anglų ir olandų. Tai pabrėžia žemyno kultūrinę ir lingvistinę įvairovę.
Ekonomika ir socialinė atskirtis
Šiandien visa Pietų Amerika yra neturtingesnė už Lietuvą ir beveik visa - pigesnė. Kiek neturtingesnė ir kiek pigesnė, priklauso nuo vietos. Tiesa, turtuolių Pietų Amerikoje yra ir dabar. Ir visuose didmiesčiuose rasi puikius prekybos centrus, tokius brangius restoranus, kad ir lietuviams jie labai brangūs. Nes Pietų Amerikoje didžiulė socialinė atskirtis. Mažesnės šalys, kaip Gajana ir Surinamas, dažnai susiduria su specifiniais ekonominiais iššūkiais, tačiau taip pat turi ir unikalių gamtos išteklių, galinčių lemti jų ekonominę plėtrą.
Kelionių ypatumai ir saugumas
Keliauti į Pietų Ameriką yra brangu, nes ji labai toli - iš visų žemynų, tik Australija toliau nuo Lietuvos. Laimė, skrydžiai į kai kuriuos didesnius Pietų Amerikos miestus paprastai yra pigesni, nei į kitur. Tarp tokių - San Paulas, kartais - Rio de Žaneiras, Buenos Airės, Lima. Net jei norėtumėte keliauti į kitus Pietų Amerikos miestus ar kitas šalis, paprastai labiausiai apsimoka visų pirma nuskristi į kažkurį iš šių pagrindinių miestų, o jau iš jų skristi ar nusigauti kitais būdais į vietą. Keliauti po pačią Pietų Ameriką patogiausia vidiniais skrydžiais - atstumai dideli net kai abu miestai toje pat šalyje. Alternatyva skrydžiams - autobusai. Jie kiek pigesni nei Lietuvoje (pagal atstumą), bet dėl milžiniškų atstumų vis tiek nepigūs, be to, lėti.
Norą keliauti į Pietų Ameriką be kainų gali „atmušti“ šio žemyno nesaugumas. Tiesa tokia: pagal nužudymų skaičių 100 000 žmonių, Pietų Amerika - pats nesaugiausias pasaulio žemynas, lenkiantis net Afriką. Nesaugumas skirtingose Pietų Amerikos šalyse skirtingas. Nesaugiausia yra Venesueloje ir Brazilijoje, saugiausia - Čilėje, Argentinoje, Urugvajuje. Tačiau net ir pastarosiose šalyse nesaugiau nei Lietuvoje. Aišku, nereikia įsibaiminti per daug: kad ir kokia Pietų Amerika nesaugi, tikimybė, kad užpuls būtent jus per jūsų trumpas 2 ar 3 savaičių atostogas nėra labai didelė. Svarbu būti atsargiam.
Keliautojos Otilijos Pranevičiūtės įspūdžiai patvirtina, kad saugumo jausmas gali skirtis. Otilija pripažįsta, kad prieš kelionę skaitė straipsnius apie pavojus ir išsigando. Tačiau ji nusprendė daugiau nebeskaityti, nes dažniausiai straipsniuose rašomi neigiami dalykai. Ji teigia, kad vienintelė vieta, kur nesijautė saugiai, buvo San Paulas, didžiausias Pietų Amerikos miestas. Visur kitur ji jautėsi saugiai ir jokių nemalonumų nepatyrė.
Sveikata ir ligos
Prieš keliaudami į Pietų Ameriką, daug lietuvių teiraujasi ir „kaip su ligomis?“. Išties, daug Pietų Amerikos žemių - ypač Amazonija - yra visokiuose „pavojingų šalių sąrašuose“, siūloma skiepytis. Tačiau pasižiūrėjus statistiką pasidaro akivaizdu, kad, palyginus su Afrika, tikimybė užsikrėsti baisiausiomis ligomis, pvz. maliarija, - beveik nulinė. Vis dėlto, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju dėl rekomenduojamų skiepų prieš kelionę į atogrąžų regionus, įskaitant Gajanos ir Surinamo teritorijas.