Nimfinė papūgėlė (nimfa, cockatiel) yra mažas, socialus psitacinas, turintis lygias, prigludusias plunksnas, skaidrias akis ir budrią laikyseną. Šios papūgėlės yra kilusios iš Australijos, o į Europą pateko 1840 metais. Korelos yra linksmo būdo paukščiai, kurie taikiai sugyvena ne tik su savo giminaičiais, bet ir su kitų rūšių paukščiais. Sprendimas veisti nimfas namų sąlygomis reikalauja specifinių žinių apie jų reprodukciją, kiaušinių perėjimą ir jauniklių auginimą.
Lytinis brendimas ir poravimasis
Lytiškai nimfos subręsta nuo 9 mėnesių. Tačiau norint, jog nimfa sulauktų palikuonių, patariama luktelti iki metų ir tuomet suvesti su patinėliu. Vestuvinis papūgų periodas vyksta tais mėnesiais, kai gausu joms įprasto maisto.
Lizdavietės pasirinkimas ir įrengimas
Gamtoje nimfos, kaip ir daugelis kitų papūgų rūšių, lizdus įsitaiso medžių drevėse. Yra papūgų, kurios panaudoja lizdams medžiuose termitų buveines, urvus, uolų plyšius. Nimfos deda kiaušinius tiesiog drevės dugne.
Namų sąlygomis, poroms lytiškai subrendus, sodelyje arba voljere pakabinami nameliai, primenantys dreves, kad galėtų dėti kiaušinius ir išperėti jauniklius. Jei jūsų nimfa ruošiasi perėti, į narvą įdėkite specialiai tam skirtą dėžutę. Geriausia, kad dėžutė būtų medinė.
nimfos
Kiaušinių dėtis ir perėjimas
Vienoje dėtyje nimfų kiaušinių būna nuo 4 iki 6, iš kurių maždaug po 21 dienos išsirita jaunikliai. Jaunikliai išsirita ne vienu metu, nes patelė pradeda tupėti tik po 2-3 kiaušiniais. Tai palengvina mažylių išmaitinimą, kadangi nuo jauniklio amžiaus priklauso jo maisto kiekis ir sudėtis. Kiaušinių perėjimu užsiima patelė, patinas ją tik neilgam pakeičia. Įdomu tai, kad padėtus kiaušinius dieną šildo patinėliai, o naktį patinėlį pakeičia patelės.
Perėjimo laikotarpiu palikite paukščius ramybėje. Nesmalsaukite, nes perinčios nimfos yra itin jautrios ir dėl bet kokių trukdžių jos pačios gali suskaldyti kiaušinius.
Jauniklių vystymasis ir priežiūra
Papūgų jaunikliai išsirita iš kiaušinio pliki, akli ir visiškai bejėgiai. Gimę jaunikliai po 8 dienų įgauna nimfoms būdingus bruožus. Po 14 dienų jiems atsidaro akys, po to apsiplunksnuoja, vėliau atsiranda vairinių ir mosuojančių plunksnų pradžios. Kitos plunksnos užauga per 10-15 dienų iki jiems išskrendant iš lizdo.
Žemiau pateikiama išsami lentelė, apibūdinanti nimfų jauniklių vystymosi etapus:
| Vystymosi etapas | Aprašymas | Amžius |
|---|---|---|
| Išsiritimas | Pliki, akli, visiškai bejėgiai | 0 dienos |
| Bruožų įgijimas | Įgauna nimfoms būdingus bruožus | 8 dienos |
| Akių atsidarymas | Atsidaro akys | 14 dienų |
| Apsiplunksnavimas (pradžia) | Atsiranda vairinių ir mosuojančių plunksnų pradžios | Po 14 dienų |
| Pilnas apsiplunksnavimas | Visos plunksnos užauga | 10-15 dienų iki išskridimo |
| Išmoksta skraidyti | Jaunikliai jau išmoksta skraidyti | 5 savaitės |
| Lizdo palikimas | Jaunikliai palieka lizdą | 1-1,5 mėnesio |
Smulkių rūšių jaunikliai lizdus palieka po 1-1,5 mėnesio. Po 5 savaičių jaunikliai jau išmoksta skraidyti. Kažkurį laiką jaunikliai laikosi kartu su tėvais ir nakvoja lizde, po to jaunikliai susiburia į pulkus ir išskrenda.
Jauniklių maitinimas tėvų ir rankomis
Nimfų jauniklius maitina jų tėvai. Maitinant pačius mažiausius duodamas skystas maistas - gurklio „pienelis“, vyresniems jaunikliams „pienelis“ su nedideliu kiekiu pusiau suvirškintų grūdų, o dar vyresniems - išbrinkusius gurklyje grūdus. Suaugusių papūgų gurklyje yra simbiotinė mikroflora, reikalinga maisto suvirškinimui. Jaunikliai tai gauna kartu su maistu.
Jei nusprendėte maitinti jauniklius rankomis, turite būti labai atsargūs. Nepatartina jų per greitai išimti iš lizdo. Vienos dienos jaunikliai turi mažai galimybių išgyventi be tėvų. Veisėjui, kuris nori pirmą kartą rankomis pamaitinti nimfą, geriausia ją iš tėvų paimti nuo dviejų iki trijų savaičių amžiaus. Kuo daugiau patirties turite, tuo anksčiau galite tai padaryti, nors saugi riba yra kelių dienų, maždaug savaitės amžiaus jauniklis.
Mažos papūgėlės maitinamos vidutiniškai kas tris valandas, nuo šeštos ryto iki vidurnakčio. Jaunikliams skirtas maistas turi būti sriubos ir grietinėlės konsistencijos, sudarytas iš labai aukštos kokybės produktų. Rankomis maitinamos nimfos auga labai greitai, todėl joms duodamo maisto kiekis taip pat greitai didėja. Tokie rankomis maitinami paukščiai yra labiau vertinami, nes nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų susipažįsta su žmogumi.
Tinkama mityba veisimosi laikotarpiu
Idealus atvejis - maitinti papūgas tuo maistu, kurį jos gauna natūraliomis sąlygomis gamtoje, bet tai, deja, neįmanoma. Pagrindinis pašaras daugeliui papūgų rūšių yra grūdiniai mišiniai. Daugiau kaip 50% grūdinių mišinių tenka soroms. Papūgoms reikalingos visos sorų rūšys, tame tarpe ir raudonųjų, kurias paukščiai lesa nelabai noriai, bet jose yra labai didelis naudingo karotino kiekis.
20-30% mišinio sudaro avižos, jų daugiau papūgoms duoti netikslinga, nes paukščiams gali užkietėti viduriai. Avižos pilnai įsisavinamos garintame pavidale, būtent tokias reikia duoti paukščiams maitinantiems vaikus. Garintos avižos ruošiamos taip: 10 min avižos verdamos pasūdytame vandenyje, po to nupylus vandenį grūdai lengvai nudžiovinami ir duodami papūgoms.
Būtina mišinio sudėtinė dalis yra riešutai ir saulėgrąžų sėklos. Kviečiai pagal savo maistingumo savybes labai reikalingi augimo, dauginimosi ir plunksnavimosi periodu. Papūgos kviečius blogai lesa mišinių sudėtyje, todėl juos duodame atskirai jau peraugusius arba dar neprinokusius. Vienintelis kanarėlių sėklų (auga Kanarų salose) trūkumas - jų kaina, pagal galimybes šių sėklų reikia įdėti į grūdinius mišinius.
Galima drąsiai į papūgų racioną įdėti pusiau prinokusių salotų sėklas ir piktžoles, ypatingai naudingos kiaulpienės ir gyslotis. Kukurūzai - skanus ir maistingas pašaras, bet kietus grūdus gali lesti tik stambios papūgos, smulkioms reikia duoti tik virtus arba vaškinėje nokimo stadijoje.
Vaisiai, daržovės, uogos ir švieži žalumynai - tai mikroelementų ir vitaminų šaltinis. Iš vaisių tarp virbų galima pakabinti obuolius (būtinai saldžios rūšies), abrikosus, vyšnias ir vynuoges. Iš daržovių - virtas bulves (galima su gabalėliu sviesto) ir šviežias morkas supjaustytas gabalėliais. Būtinas žalumynas, kurio gaunant galima apseiti be mineralinio lesalo (išskyrus, žinoma, kalcį) - tai salotos, kiaulpienės, špinatai, kopūstas, dilgelės ir gyslotis. Nimfines papūgėles galima lesinti soromis, kukurūzais, saulėgrąžomis, vaisiais ir daržovėmis, taip pat įvairiais augalais (kiaulpienėmis, špinatais, ir pan.).
Gyvulinės kilmės pašaras periodiškai reikalingas visoms papūgoms, kai kurioms rūšims būtinas. Duodama kasneliais šviežia varškė, virtas trinys sumaišytas su bulve arba grūdinėmis košėmis (atskirai trinys gali sukelti užsikimšimą), išdžiūvusias vabzdžių lervas ir gyvus kirminus. Racione naudojamas ir pienas: išmirkant jame baltą duoną arba jame paruošiant grūdines košes. Kartais paruošiamas mišinys iš sutrintų morkų ir sutrintų džiuvesėlių pridedant kiaušinių, varškės, sauso pieno, šviežios žuvies miltus. Šis pašaras turi būti paruoštas prieš pat maitinimą. Retkarčiais korelai galima duoti virto vištos kiaušinio, varškės sūrio. Pavasarį nimfinėms papūgėlėms patartina duoti specialių papūgėlėms skirtų maisto papildų. Ypač jų reikia rudenį ir pavasarį, kuomet padidėja vitaminų poreikis.
Mineralinė kreida yra nimfų lesalo papildas. Jį būtina nupirkti savo mylimam paukšteliui. Jis skirtas snapo priežiūrai, teisingam suragėjusio snapo audinio nuvalymui. Skatina plunksnų augimą, aprūpina organizmą kalciu. Mineralinę kreidą duokite kartu su lesalu. Kreidos laikiklis padės lengvai ją pritvirtinti prie narvo grotelių.
Jei maistas yra kokybiškas, subalansuotas, tai nemažai vitaminų ir su maistu gauna. Tai skystos konsistencijos multivitaminai, aprūpinantys paukščio organizmą visais gyvybiškai svarbiais vitaminais. Reguliarus multivitaminų vartojimas užkerta kelią vitaminų trūkumui organizme, kuris gali pasireikšti sumažėjus apetitui, plunksnoms prarandant ryškumą, blogai gyjant žaizdoms ar blogai vystantis jaunikliams.
