Ką randame kasdieniniuose lietuvių maisto produktų krepšiuose? Ne paslaptis, kad pagrindiniai lietuvių maisto produktai, kurie atsiduria kiekvieną dieną prekių krepšiuose yra - mėsa, duona, bulvės, pienas. Tačiau ar toks pasirinkimas iš tiesų yra palankus mūsų sveikatai? Panagrinėkime atidžiau, kokie produktai dažniausiai patenka į mūsų pirkinių krepšelius ir kaip galėtume juos pakeisti sveikatai palankesniais variantais.
Mėsa ir pieno produktai: ar ne per daug?
Pirmas klausimas, kuris iškyla, ar tokie produktai sudaro sveikatai palankios mitybos pagrindą? O gi ne. Mėsa ir pienas turėtų sudaryti ne daugiau nei 20 proc. mūsų kasdieninio raciono. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mėsą valgyti ne dažniau kaip du-tris kartus per savaitę, o ne du-tris kartus per dieną. Pagrindiniai patiekalai prasideda žodžiu „mėsa su…“ ir dažniausiai „mėsa su bulvėmis“. Paskui stebimasi, kodėl tunkama.
Svarbu suprasti, kad gyvūninės kilmės produktai, nors ir yra svarbūs, turėtų būti vartojami saikingai. Per didelis jų kiekis gali lemti įvairias sveikatos problemas, todėl būtina ieškoti alternatyvų ir įtraukti į racioną daugiau augalinės kilmės produktų.
Duona ir bulvės: saikingumas - raktas į gerą savijautą
Kiti pirkinių krepšiuose atsiduriantys produktai - duona ir bulvės. Prieš bulvių sveikatai palankumą neturime nieko prieš, jei vartojama šviežiai ruoštos, virtos ar keptos su lupena bulvės, tačiau visa bėda su jomis, kad jų vartojimas lietuvių tarpe nėra saikingas. Bulvė turi daug krakmolo, o krakmolas susideda iš gliukozės molekulių, ko pasekoje patenka į organizmą daug cukraus, neišeikvojus energijos pertekliaus viskas virsta riebalais, to pasekoje auga svoris.
Viena duona nelygu kitai. Juk dominuojanti duonos rūšis pagaminta iš rafinuotų kvietinių ar ruginių miltų, vadinasi, šios rūšies duonos suvalgoma daugiausia. Vartojant tokius kepinius, sotumo jausmas išlieka mažesnį laiko tarpą, nes juose žymiai mažiau skaidulinių medžiagų, kurios padeda sureguliuoti cukraus išsiskyrimą. Pirmenybę teikite viso grūdo duonai.
Daržovės, vaisiai ir grūdinės kultūros: pamirštas sveikatos pagrindas
Kas turėtų sudaryti kasdieninių maisto produktų sąrašą? Daržovių pagrindiniame krepšelyje kaip ir nelieka, o juk ne mažiau kaip 5 kartus per dieną reiktų rinktis būtent jas subalansuotos mitybos racione. Rinkdamiesi sezonines daržoves ir vaisius ne tik sutaupysite pinigų, nes sezoniniai vaisiai ir daržovės paprastai būna pigesni, bet tokie maisto produktai sveikesni ir šviežesni, turintys daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų bei antioksidantų.
O kur dar grūdinės kultūros? Juk maisto pasirinkimo pagrindas visaverčiai grūdiniai produktai, kuriuos galime valgyti kiekvieną dieną skirtingus. Juk gyvūninės kilmės baltymus, kuo puikiausiai galime pakeisti augalinės kilmės baltymais - ankštinėmis kultūromis.
| Produktų grupė | Rekomenduojamas dažnumas |
|---|---|
| Daržovės, vaisiai | Ne mažiau kaip 5 kartus per dieną |
| Viso grūdo produktai | Kasdien |
| Ankštinės kultūros | Bent 2-3 kartus per savaitę |
| Mėsa ir pieno produktai | Saikingai, ne daugiau 20% raciono |
Saldumynai ir kitos pagundos: kaip atsispirti?
Kiti skundžiasi, kad pakilo saldainių, sausainių kainos, o ar žinote, kad tokių maisto produktų kasdieniniuose krepšiuose net ir neturi būti? Juose nėra vertingų medžiagų ir tai tik tuščios kalorijos, dažnu atveju dominuoja didelis kiekis rafinuoto cukraus arba miltų bei transriebalų. Saldumynai, bulvių traškučiai ir rūkyti mėsos gaminiai turėtų būti vartojami labai retai arba jų visai atsisakyti.
Maisto technologė Raminta Bogušienė įsitikinusi, kad ne prekybos centrai kalti, kad mes perkame maistą, kuris mums žalingas, tai iš esmės mūsų pasirinkimas. Juk mes patys turime pasirinkimą ir kai kiekvienas jį padarysime, tose lentynose prekybos centruose esantys sveikatai nepalankūs maisto produktai bus pakeisti sveikatai palankiais.
Lėto valgymo kultūra ir sąmoningas vartojimas
Europoje nauja eskaluojama tema - maisto švaistymas, kurio skaičiai įspūdingi ir nuolat auga, tai gal nešvaistykime maisto ne tik į šiukšlių dėžes, bet ir į savo skrandžius. Pirmiausia apsipirkimus vykdykime tik su aiškiu sąrašu, ką gaminsime, planuokime savo mitybą. Rekomenduojama pirkti ir gaminti tik tiek, kiek reikia, valgyti ne tiek, kiek norite, o tiek kiek reikia Jūsų organizmui, pakilti nuo stalo pasisotinus 80 proc., valgyti reguliariai ne rečiau kaip kas 3-3,5 val.