Ar pamenate, kai vaikystėje kaime, sode ar pas kaimyną sklepe dėdė įpildavo svaigaus kompoto? Toks skonis keistas būdavo, jog po to saulė taip kaitindavo galvą, jog net saulės smūgis ištikdavo. Kai buvau paauglys, labai patikdavo paspoksoti, kaip vyksta tas procesas - kaip tas vynas rūgsta. Nors vėliau, užėjus klubiniam amžiui, naminio vyno idilė buvo pamiršta, šiandien vis daugiau žmonių grįžta prie šios tradicijos.
Naminis obuolių vynas sukelia skirtingas emocijas. Sovietiniais laikais tai buvo pigiausiai ir prasčiausiai vertinamas vynas. Tačiau daugeliui, kas paragavo kokybiškai padaryto ir išlaikyto naminio obuolių vyno, tai vienas iš geriausių naminių vynų. Reiškia, pagaminti kokybišką obuolių vyną įmanoma, ir verta jį palaikyti kiek ilgiau, kad subręstų skonio savybės. Nors dažniausiai visi nurašo obuolių vyną, a la tai prastas vaisius ir iš jo neišeis gardus vynas, vokiečiai už tokius žodžius duotų stipriai į kaulius. Vengrijoje teko ragauti nuostabaus skonio obuolių vyną.
Šiame straipsnyje panagrinėsime visus aspektus, susijusius su naminio obuolių vyno gamyba, pradedant nuo obuolių pasirinkimo ir baigiant brandinimo subtilybėmis. Mūsų tikslas - pateikti išsamų vadovą tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems vyno gamintojams, atsižvelgiant į skirtingus požiūrius ir patirtis.
Obuolių pasirinkimas: pagrindas geram vynui
Pirmas ir svarbiausias žingsnis - tinkamų obuolių pasirinkimas. Nors teoriškai galite naudoti bet kokią obuolių veislę, geriausi rezultatai pasiekiami derinant skirtingas veisles, kad gautumėte subalansuotą skonį. Svarbu suprasti, kad obuolių rūgštingumas, saldumas ir aromatas tiesiogiai paveiks galutinį vyno skonį. Pavyzdžiui, rūgštesnės veislės, tokios kaip "Antaninis", suteikia vynui gaivumo ir ilgaamžiškumo, o saldesnės veislės, pavyzdžiui, "Auksis", padidina alkoholio kiekį ir saldumą. Idealiu atveju, derėtų naudoti mišinį, kuriame būtų rūgščių, saldžių ir aromatinių obuolių.
Vynui gaminti tinkamiausi rudeniniai ir žieminiai obuoliai, pvz., antaniniai, piepiniai, pilkieji, strumiliniai, rudeniniai dryžuotieji, sierinka vyninis, renatai ir kt. Galima obuolius ar jų sultis maišyti tarpusavyje, pagardinti kitomis uogomis ar sultimis, pvz., aronijų. Gaminant obuolių vyną iš sulčių, jų nereikia skiesti vandeniu. Svarbu, kad obuoliai nebūtų įpuvę ar sudaužyti. Puvėsių požymių neturėtų būti, jei yra bent vienas, obuolys netinka. Renkantis obuolius vynui, rinkitės saldesnius arba saldžiarūgščius obuolius. Jie turi būti kruopščiai išvalyti, nepalikite ir pažeistų ar sugedusių obuolių.
Obuolių veislių įtaka vyno skoniui
- Rūgštūs obuoliai (pvz., Antaninis): Suteikia vynui gaivumo, subalansuoja saldumą, užtikrina ilgaamžiškumą.
- Saldūs obuoliai (pvz., Auksis): Padidina alkoholio kiekį, suteikia saldumo, pagerina vyno kūną.
- Aromatiniai obuoliai (pvz., Melba): Suteikia vynui sudėtingų aromatų, praturtina skonį.
Svarbu atkreipti dėmesį į obuolių brandą. Per anksti nuskinti obuoliai gali būti per rūgštūs, o pernokę - prarasti dalį savo aromato ir saldumo. Geriausia rinkti visiškai prinokusius, bet ne pernokusių obuolius. Obuolių sėklos neturi būti sugedusios. Taip pat, obuolių negalima plauti, nes ant jų odelės yra natūralių mielių, kurios reikalingos fermentacijai. Nors jeigu turite savo obuolių, juos reikia labai gerai nuplauti, pašalinti visas pažeistas vietas ar puvinius ir išspausti sultis, naudojant sulčiaspaudę. Sultis galite pasterizuoti - taip vynas išsilaikys geriau. Jeigu naudosite sultis iš parduotuvės, įsitikinkite, kad jose nėra jokių priedų ir konservantų, tokių kaip natrio benzoatas ar kalio sorbatas.
Vyno gamybos įranga ir sterilumas
Vyno gamyba prasideda nuo įrangos. Mėgėjui vyno gamintojui jos reikia nedaug, pakaks fermentacijos ir brandinimo talpos, oro vožtuvo, kelių vamzdelių. Nerūdijančio plieno fermentacijos statinė su plaukiojančiu dangčiu arba plastikinis kibiras vyno fermentacijai yra patogios talpos dėl turimo kranelio.
Pagrindinė įranga apima:
- Sulčiaspaudė arba obuolių traiškytuvas ir presas: Sulčių išgavimui iš obuolių. Didesniems kiekiams naudojamos elektrinės obuolių tarkos. Obuolių sulčių presai gali būti su medinių lentelių arba nerūdijančio plieno korpusais. Į presą dedama obuolių masė įdėta į tinklinį maišą. Sultys išbėga per kraštelius.
- Fermentacijos indas: Stiklinis butelis ar statinė, skirta fermentacijai. Jis turi būti su sandariu dangčiu (kad nepraleistų oro).
- Fermentacijos vamzdelis (hidro užraktas): Oro pašalinimui iš fermentacijos indo. Vamzdelį užpildykite vandeniu.
- Rūgštingumo matuoklis: Sulčių rūgštingumo matavimui.
- Saldumo matuoklis (hidrometras): Sulčių saldumo matavimui. Šis prietaisas nėra būtinas tačiau jo pagalba lengviau orientuotis kiek cukraus dėti norint išgauti tam tikrą alkoholio kiekį. Visuomet užsirašinėkite Hidrometro parodymus, pirminis parodymas labai svarbus norint apskaičiuoti vyno stiprumą.
- Sifono vamzdelis: Atskirti susidariusias nuosėdas nuo vyno.
- Buteliai ir kamščiai: Vyno išpilstymui ir uždarymui.
Vyno gamyboje labai svarbu užtikrinti sterilumą ir švarą. Bet koks užteršimas gali sugadinti vyną ir padaryti jį netinkamu vartoti. Prieš naudojant, visus įrankius ir indus reikia kruopščiai išplauti ir dezinfekuoti. Geriausia naudoti specialius dezinfekavimo tirpalus, skirtus vyno gamybai. Sultys maišomos su cukrumi ir išpilstomos į fermentacijos talpas. Supilama apie 2/3 talpos.
Naminio obuolių vyno gamybos procesas
Obuolių vynas - tai klasikinis gėrimas, kurį galima pasigaminti namuose, naudojant tik kelis ingredientus ir šiek tiek kantrybės. Obuolių vyno gamyba itin paprasta, todėl juo dažnai užsiima pradedantieji mėgėjai vyndariai. Pasigaminti naminį vyną iš obuolių yra kone paprasčiausias procesas, lyginat gamybą iš visų kitų naudojamų uogų ir vaisių. Tokiame vyne obuolių sultys suteikia tik aromatinį pagrindą ir kvapnų obuolių skonį, o likusią rūgščių, taninų ir cukrų pusiausvyros dalį galima pasiekti naudojant natūralius priedus.
Greitas obuolių vyno receptas || Kaip pasigaminti vyno namuose (paruošiama per 11 dienų)
1. Obuolių paruošimas ir sulčių išgavimas
- Obuolius nuvalykite, pašalinkite pažeistas vietas, puvinius ar kitokias juodai taškuotas vietas. Svarbu, kad obuoliai būtų sveiki.
- Supjaustykite obuolius smulkiais gabalėliais. Jei gaminate iš obuolių masės, obuolių šerdžių išimti nereikia.
- Išspauskite sultis iš obuolių. Tai galima padaryti naudojant sulčiaspaudę arba obuolių traiškytuvą ir presą. Norint išgauti naudingas medžiagas iš odelių ir minkštimo, taikoma maceracija - sutrinta obuolių masė laikoma savo sultyse apie parą, vėliau išspaudžiama.
- Į obuolius galima įpilti apie 10 procentų švaraus ir šalto vandens.
- Ką tik išspaustas sultis įneškite į kambario temperatūros patalpą, kad sušiltų iki 20-22 ̊C.
2. Sulčių paruošimas ir mielių įdėjimas
- Išmatuokite sulčių rūgštingumą ir saldumą hidrometru. Jei rūgštingumas per didelis, galima praskiesti vandeniu.
- Vynui gaminti rinkitės specialias vyno mieles. Be mielių naminio vyno gamyba praktiškai neįmanoma, tad šie mikroorganizmai yra kertinis gėrimo gamybos elementas. Vyndariai slopina laukines mieles ir naudoja kultūrines vyno mieles, kurios aktyvios mažesnėje temperatūroje. Acto bakterijų ir pieno rūgšties bakterijų veikla slopinama neįleidžiant aplinkos oro su deguonimi į fermentacijos indą.
- Atskirame inde nedideliame kiekyje virinto šilto vandens ištirpinkite mieles ir palikite 10 minučių, iki kol pradeda putoti.
- Cukrų ištirpinkite nedideliame kiekyje obuolių sulčių (arba virintame vandenyje, palaukite, kol atvės). Gautą sirupą supilkite į fermentacinį indą. Pavyzdžiui, dešimčiai litrų sulčių pradžioje įpilame 0,5 kilogramo cukraus. Tuomet sultyse bus apie 15-18 procentų cukraus. Fermentacijos metu bendra cukraus koncentracija neturėtų viršyti 15 procentų.
- Supilkite paruoštą pektino fermentą. Pektino fermentas naudojamas rauginant vaisių masę, sulčių išsiskyrimas padidėja 10-15% ir žymiai palengvinamas mielių darbas.
- Po 2 valandų supilkite paruoštas vyno mieles ir maistingąsias medžiagas. Maistingosios medžiagos reikalingos mielių mitybai ir aktyvumui didinti.
- Hidrometru pamatuokite sunkos cukringumą ir, jei reikia, galite papildomai įdėti cukraus, kad išgautumėte norimą alkoholio kiekį.
3. Fermentacija
- Fermentacinį indą sandariai uždarykite, įstatykite rauginimo vamzdelį, pripildykite vandens ir palikite fermentuotis. Indą statykite kambario temperatūroje (ideali fermentacijos temperatūra obuolių vynui yra 18-24°C), geriau tamsioje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje. Vynas laikomas 20 - 22 laipsnių temperatūroje.
- Maždaug po 24-48 valandų turėtų pradėti išsiskirti burbuliukai per fermentacijos vamzdelį. Prasideda pirminė fermentacija, kuri trunka apie 7-10 parų. Pirmą arba antrą dieną prasidės intensyvus vyno gyvenimas, burbuliuos it pasiutęs - geras ženklas - vadinasi bręsta.
- Po maždaug savaitės reikia įdėti dar šiek tiek cukraus: jeigu obuoliai saldesni, užteks 300 g, o jei rūgštesni, dėkite apie 400-450 g. Tą patį procesą reikės pakartoti maždaug po 3 savaičių. Cukrų po truputį pilkite tiesiai į burbuliuojantį vyną. Pridėkite dar kilogramą cukraus dešimčiai litrų skysčio.
4. Nuosėdų šalinimas ir vėdinimas (perpylimas)
- Stipriai sulėtėjus burbuliavimui (Spalio mėnesį, vynas perėjo į lėto burbuliavimo procesą, tuomet spalio 24 dieną), būsimą vyną reikia perpilti į kitą fermentacijos indą. Tai vadinama "pravėdinti vyną" arba vyno perpylimu. Vynas per šlangelę nupilamas į kibirą, tam kad nuosėdos liktų ant dugno (kurias reikia išpilti lauk). Perpilant stenkitės, kad į naują indą nepatektų nuosėdos.
- Išvalę nuosėdas, vyną palikite neuždengtą 4 valandas pakvėpuoti, tada atgal per šlangutę supilkite į stiklinius indus vynui. Gavęs deguonies, jis vėl intensyviai pradės "gyventi". Šį vėdinimą reikia atlikti kas mėnesį ar pusantro, ir taip daryti 3-5 kartus. Vėdinimo metu atsikratoma nuosėdomis, taip vynas skaidrėja.
- Po pirminės fermentacijos vynas kiek nuskaidrėja, iškrenta nuosėdos. Vynas nupilamas ir sumaišomas su nauja cukraus doze. Tuo pačiu vynas pravėdinamas, prisotinamas procesams reikalingu deguonimi. Vynas statomas kiek vėsiau, 16 - 18 laipsnių temperatūroje. Sekantis nupylimas atliekamas po 2 - 4 savaičių. Gali būti sudedamas likęs cukrus.
- Kai per rauginimo vamzdelį beišeina 1-2 burbuliukai per minutę, hidrometru pamatuokite vyno cukringumą. Hidrometras turėtų rodyti O arba -5, tai rodo, kad vynas pilnai išrūgęs. Dabar galite apsiskaičiuoti kokio stiprumo gavosi vynas. Vyno stiprumo apskaičiavimo lentelę rasite prie hidrometro.
- Kai vynas pilnai išrūgęs, sifono vamzdelio pagalba, atskirkite susidariusias nuosėdas.
5. Skaidrinimas
Po fermentacijos vynas dažnai būna drumstas dėl jame esančių suspenduotų dalelių. Skaidrinimas yra procesas, kurio metu šios dalelės pašalinamos, kad vynas taptų skaidrus ir patrauklus. Yra keletas skaidrinimo metodų:
- Natūralus nusistovėjimas: Vynas tiesiog paliekamas stovėti vėsioje, tamsioje vietoje kelias savaites ar mėnesius. Per šį laiką suspenduotos dalelės nusėda į dugną, o skaidrus vynas gali būti nupiltas. Šis metodas yra lėtas, bet švelnus ir nepažeidžia vyno skonio.
- Filtravimas: Vynas praleidžiamas per filtrą, kuris sulaiko suspenduotas daleles. Filtravimas gali paveikti vyno skonį, todėl svarbu naudoti tinkamą filtrą.
- Skaidrinimo medžiagų naudojimas: Skaidrinimo medžiagos, tokios kaip želatina, kazeinas, bentonitas, pridedamos į vyną, kad surištų suspenduotas daleles ir padėtų joms nusėsti. Pavyzdžiui, vyno skaidrintojas „Fantom“ vyną išskaidrina per 24 val.
Po skaidrinimo vynas turi būti krištolinio skaidrumo. Visą skaidrėjimo laiką indas su vynu turi būti pilnas, su įstatytu rauginimo vamzdeliu kaip ir fermentacijos metu.
6. Saldumo ir rūgštingumo reguliavimas
Obuolių vyno rūgštingumas ir saldumas yra svarbūs parametrai, kurie lemia vyno skonį ir kokybę. Rūgštingumas suteikia vynui gaivumo ir subalansuoja saldumą, o saldumas suteikia vynui malonumo ir minkštumo. Idealiu atveju, obuolių vynas turėtų būti subalansuotas, su tinkamu rūgštingumo ir saldumo santykiu.
- Rūgštingumo reguliavimas: Jei vynas yra per rūgštus, galima praskiesti jį vandeniu arba pridėti cukraus. Taip pat galima naudoti kalcio karbonatą, kuris neutralizuoja rūgštis.
- Saldumo reguliavimas: Vynui visiškai išskaidrėjus, galite pasaldinti, jei jums pasirodys, kad vynas yra per sausas (rūgštaus skonio). Saldinti galima cukrumi arba fruktoze. Cukrus turėtų būti ištirpintas nedideliame kiekyje vyno prieš pilant į pagrindinį tūrį. Cukrų dėkite į vyną po truputį, kad jo nepersaldintumėte ir būtinai gerai išmaišykite, kad visas cukrus ištirptų. Svarbu matuoti rūgštingumą ir saldumą naudojant specialius prietaisus, kad būtų galima tiksliai nustatyti jų vertes ir prireikus jas koreguoti.
Subalansavę saldumą, suberkite konservantą „Sorbosol“, tai vadinama vyno sulfitavimu. Konservantas apsaugo vyną nuo sugedimo ir pakartotino užrūgimo. Po to, kai supilamas konservantas, vyną gerokai pravėdinkite, kad išeitų fermentacijos metu susidariusi angliarūgštė. Tai atlikti galite papilstydami vyną iš indo į indą ar mikserio pagalba.
7. Brandinimas ir laikymas
Po fermentacijos ir nuosėdų pašalinimo vyną reikia brandinti. Brandinimo metu vynas įgauna geresnį skonį ir aromatą. Vynas gali būti brandinamas stiklinėse statinėse, nerūdijančio plieno induose arba buteliuose. Svarbu užtikrinti, kad indas būtų sandarus, kad į vyną nepatektų oro.
Naminis obuolių vynas turėtų būti laikomas vėsioje, tamsioje vietoje, kur temperatūra yra stabili. Ideali laikymo temperatūra yra 10-15°C. Po vyno sulfitavimo vyną išneškite į šaltą patalpą (8-15 °С) subręsti. Brendimo metu indas turi būti pilnas, su įstatytu rauginimo vamzdeliu, kaip ir fermentacijos metu. Vyno butelius/indus reikia laikyti pavėsyje arba uždengus nuo saulės spindulių. Vynas gali būti laikomas kelerius metus, priklausomai nuo jo kokybės ir laikymo sąlygų. Laikui bėgant, vynas gali keisti savo skonį ir aromatą. Kai kurie vynai gerėja su amžiumi, o kiti praranda savo savybes. Vyną į butelius supilsčiau Kovo mėnesį, dalį laikau šaldytuve, nes atvėsintas labai skanus, kitą dalį - sklepe.
8. Vyno išpilstymas į butelius
Prieš išpilstant vyną į butelius, svarbu juos tinkamai paruošti. Buteliai turėtų būti švarūs ir dezinfekuoti. Vynas pilstomas į butelius, paliekant nedidelį oro tarpą viršuje. Buteliai uždaromi kamščiais arba kitais uždarymo būdais. Svarbu naudoti kokybiškus kamščius, kurie užtikrintų sandarumą ir neleistų orui patekti į butelį. Juodieji serbentai tinka. Kai vynas skaidrus ir pasaldintas, galite vyną išpilstyti į butelius tolimesniam brandinimui. Po maždaug šešių mėnesių vynas paruoštas. Reikės paskutinį kartą jį perpilti į švarius butelius ir sandariai uždaryti.
Kamščių rūšys
- Natūralūs kamščiai: pagaminti iš kamštinio ąžuolo žievės, leidžia vynui kvėpuoti, bet gali būti užkrėsti kamštiniu pelėsiu.
- Sintetiniai kamščiai: pagaminti iš plastiko ar kitų sintetinių medžiagų, patikimi, bet neleidžia vynui kvėpuoti.
- Varžtiniai kamščiai: pagaminti iš metalo ir užsukami ant butelio kaklelio, patogūs, bet ne visada tinka aukštos kokybės vynams.
Variacijos ir eksperimentai su obuolių vynu
Naminio obuolių vyno gamyba suteikia daug galimybių eksperimentuoti su skirtingais skoniais ir ingredientais. Galima pridėti įvairių vaisių, uogų, prieskonių, žolelių, kad vynas įgautų unikalių aromatų ir skonių. Svarbu eksperimentuoti atsargiai, pradedant nuo nedidelio kiekio ingredientų, kad neperkrauti vyno skonio.
- Obuolių vynas su kriaušėmis: Pridėjus kriaušių, vynas taps saldesnis ir švelnesnis. Kriaušės turėtų būti pridėtos kartu su obuoliais, prieš spaudžiant sultis. Rekomenduojama naudoti 2 dalis obuolių ir 1 dalį kriaušių.
- Obuolių vynas su uogomis: Uogos, tokios kaip serbentai, avietės, braškės, suteikia vynui spalvos, aromato ir skonio. Uogos turėtų būti pridėtos po fermentacijos, prieš brandinimą. Rekomenduojama naudoti 100-200 gramų uogų 1 litrui vyno.
- Obuolių vynas su prieskoniais: Prieskoniai, tokie kaip cinamonas, gvazdikėliai, imbieras, muskato riešutas, suteikia vynui šilumos ir pikantiškumo. Prieskoniai turėtų būti pridėti fermentacijos metu, kartu su cukrumi. Pavyzdžiui, 1 cinamono lazdelę, 3-4 gvazdikėlius, 1 mažą gabalėlį imbiero 10 litrų vyno.
- Obuolių vynas su žolelėmis: Žolelės, tokios kaip mėtos, melisos, levandos, suteikia vynui gaivumo ir aromato. Žolelės turėtų būti pridėtos po fermentacijos, prieš brandinimą. Rekomenduojama naudoti nedidelį kiekį žolelių, pavyzdžiui, 1-2 šakeles mėtų, melisos, levandų 1 litrui vyno.
Obuolių ledo vynas
Snygiumi ir vėjais besiplaikstanti žiema - puikus metas pakalbėti apie ledo vyną. Ledo vynas - saldus, todėl dažniausiai laikomas desertiniu vynu. Paprastai iš vynuogių gaminamas ledo vynas skiriasi nuo kitų desertinių vynų tuo, kad yra gaminamas ne iš džiovintų ar kilniojo puvinio paveiktų vynuogių, bet iš sveikų, tik ant vynmedžio natūraliai sušalusių vynuogių. Uogos renkamos lapkričio-gruodžio mėnesiais, temperatūrai nukritus iki maždaug -7-8 °C. Iš sušalusių vynuogių išspaudus vandenį, lieka tik sultys, vėliau virstančios saldžiu ledo vynu.
Iš vaisių, šiuo atveju - obuolių, gaminamas ledo vynas skiriasi tuo, kad obuoliai ant medžio nepaliekami sušalti. Lukas Nagelė teigia, kad pirmą kartą pagaminti ledo vyną pabandė maždaug 2013-aisiais. „Norėjome tik pabandyti, o likome patenkinti rezultatu - gavome smagų vyną iš senelių sode surinktų obuolių. Pirmąjį bandymą prisimename kaip gana sėkmingą dėl turėtos geros žaliavos. Ir nors vyno padarėme nedaug, džiaugėmės nauja patirtimi ir įdomiu rezultatu.“
Kaip teigia L. Nagelė, renkantis obuolius ledo vynui, svarbu ne tik cukraus, bet ir rūgšties kiekis: „Šaldant vaisius koncentruojasi ir cukrus, ir rūgštis.“ Nagelių vyninėje obuolių ledo vynas gaminamas esant geroms sąlygoms ir matant poreikį. „Tai didelis darbas, kuriam reikia daug energijos ir tikrai daug obuolių. Paskaičiavome, kad norint gauti 100 litrų obuolių ledo vyno, reikia pririnkti maždaug pusantros tonos obuolių.“ Vyndarys teigia, kad pagrindinis skirtumas tarp ledo ir įprasto vyno gamybos - cukraus naudojimas: „Ledo vynui nereikia papildomo cukraus - viskas pasiekiama šaldant obuolius. Šis vynas dėl vaisių šaldymo ir lėtesnės fermentacijos gaminamas bent pora mėnesių ilgiau nei įprastas. Jei planuojama pasigaminti kokius 5 litrus ledo vyno, tai galima pasidaryti ir namų sąlygomis, visgi, kuo kiekiai didesni, tuo ir procesas sudėtingesnis. Obuoliai šąla gana lėtai, tad reikia kantrybės.“
Obuolių ledo vynas, anot L. Nagelės, yra intensyvaus skonio, tad juo mėgautis geriausia po truputį: „Vyraujantis aromatas jame - džiovintų vaisių, gal kepto obuolių pyrago. Maža ledo vyno taurelė tinka prie deserto arba atstoja desertą vakarienės pabaigoje. Apskritai, šį vyną laikome proginiu gėrimu, todėl ir jo poreikis nėra itin didelis.“
Vyndarys Gintaras Sinas obuolių ledo vyną gaminti pradėjo 2014-aisiais. Jo teigimu, išbandyti tokio vyno gamybą paskatino Kanados pavyzdys - ten klimatas panašėja į Lietuvos, o ledo vynas sulaukęs tarptautinio pripažinimo. „Pabandėme ir mes - obuolių ledo vynas pasirodė puikus ir įdomus produktas, o sulaukę tokio rezultato net nosis užrietėme.“ Pasak G. Sino, šį vyną pagaminti nėra lengva: kokybiškam obuolių ledo vynui naudojami gerai sunokę, rankomis skinti obuoliai, perkami iš Lietuvos ūkininkų, maišoma keletas obuolių rūšių. „Šis vynas tikrai saldus. Kadangi pats nesu didelis saldumo mėgėjas, obuolių ledo vyną siūlau ragauti ne prie deserto, o vietoje deserto. Užtenka 60-70 ml taurelės tokio vyno, kvepiančio migdolais, medumi, egzotiniais vaisiais.“ Šiuo metu G. Sino obuolių ledo vynas yra pelnęs auksą 2019 m. vyno konkurse „Concours Mondial de Bruxelles“ ir sidabrą 2018 m.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos gaminant naminį obuolių vyną
Gaminant naminį obuolių vyną, pradedantieji dažnai daro klaidas, kurios gali paveikti vyno kokybę. Svarbu žinoti šias klaidas ir stengtis jų išvengti. Dažniausiai pasitaikančios klaidos yra:
- Neteisingas obuolių pasirinkimas: Naudojant netinkamas obuolių veisles, vynas gali būti per rūgštus, per saldus arba be skonio.
- Nepakankamas sterilumas: Neužtikrinus tinkamo sterilumo, vynas gali būti užkrėstas bakterijomis arba pelėsiais.
- Neteisinga fermentacijos temperatūra: Fermentuojant vyną per aukštoje arba per žemoje temperatūroje, fermentacija gali sustoti arba vynas gali įgauti nepageidaujamų skonių.
- Per didelis cukraus kiekis: Pridėjus per daug cukraus, vynas gali būti per saldus ir prarasti savo gaivumą.
- Nepakankamas brandinimas: Neatlikus tinkamo brandinimo, vynas gali būti per jaunas ir neturėti pakankamai skonio.
Problemų sprendimas: Vyno gamybos procese gali kilti įvairių problemų, pavyzdžiui, fermentacijos sustojimas, vyno rūgštėjimas, pelėsio atsiradimas. Svarbu laiku pastebėti problemą ir imtis atitinkamų priemonių. Jei fermentacija sustojo, gali būti, kad temperatūra per žema arba mielės neaktyvios. Reikia patikrinti temperatūrą ir, jei reikia, įdėti naujų mielių. Jei vynas rūgštėja, tai gali būti dėl bakterijų, kurios paverčia alkoholį acto rūgštimi. Tokiu atveju vyną reikia išpilstyti ir pasterizuoti. Jei atsiranda pelėsis, vyną reikia išpilti, nes jis yra netinkamas vartoti.
Obuolių vynas ir maistas
Obuolių vynas gali būti derinamas su įvairiais maisto produktais. Sausas obuolių vynas puikiai tinka prie žuvies, jūros gėrybių, paukštienos ir sūrių. Saldus obuolių vynas puikiai tinka prie desertų, vaisių ir riešutų. Svarbu atsižvelgti į vyno saldumą ir rūgštingumą, renkantis tinkamą maistą.
Obuolių vyno gamybos legalumas
Obuolių vyno gamybos legalumas priklauso nuo šalies ir regiono įstatymų. Daugelyje šalių naminis vyno gamyba yra legali, jei vynas gaminamas asmeniniam vartojimui ir neparduodamas. Tačiau svarbu pasidomėti vietiniais įstatymais ir įsitikinti, kad gamyba atitinka visus reikalavimus.