Ospamokso yra antibiotikas, kurio veiklioji medžiaga yra amoksicilinas. Jis priklauso penicilinų grupei ir pasižymi plataus antimikrobinio poveikio spektru, veikiantis greitai ir efektyviai prieš daugelį gramteigiamų ir gramneigiamų mikroorganizmų.
Amoksicilinas, kaip ir kiti penicilinai, veikia slopindamas mikrobo ląstelės sienelės sintezę. Jo antimikrobinis poveikis yra platus: vaistas veikia gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus. Iš gramneigiamų ligų sukėlėjų jam jautrūs yra *Escherichia coli*, *Proteus mirabilis*, salmonelės, šigelės, *Campylobacter*, *Haemophilus influenzae*, *Bordetella pertussis*, leptospiros bei chlamidijos. Ospamoksas veikia ir mikroorganizmus, kurie yra jautrūs penicilinui G.
Farmakokinetika
Maistas neturi įtakos amoksicilino rezorbcijai. Išgertas vaistas beveik visas rezorbuojamas plonojoje žarnoje. Didžiausia koncentracija kraujo serume atsiranda per 1-2 valandas. Antibiotikas lengvai patenka į organizmo audinius ir skysčius, įskaitant skreplius ir pūlinį bronchų sekretą. Jeigu kepenų funkcija normali, tulžyje atsiranda didelė antibiotiko koncentracija. Amoksicilinas eliminuojamas pro inkstus, o jo pusinės eliminacijos laikas yra 1-2 valandos.
Vaisto forma ir kiekis
Ospamoksas yra tiekiamas 1000 mg tabletėmis su apvalkalu.
Indikacijos: Kada vartoti Ospamoksą?
Ospamoksu gydomos infekcinės ligos, sukeltos amoksicilinui jautrių mikroorganizmų. Tarp jų:
- Kvėpavimo organų infekcinės ligos: viršutinių kvėpavimo takų, ausų, nosies ar gerklės infekcinės ligos. Taip pat apatinių kvėpavimo takų infekcinės ligos, pavyzdžiui, ūminis ar lėtinis bronchitas, pneumonija, plaučių abscesas, kokliušas (inkubacijos laikotarpis ir ankstyvoji stadija).
- Šlapimo organų infekcinės ligos: ūminis ar lėtinis pielonefritas, pielitas, prostatitas, epididimitas. Cistitas, uretritas, nėščių moterų besimptomė bakteriurija.
- Ginekologinės infekcinės ligos: abortas, susijęs su infekcija, adneksitas, endometritas ir kt.
- Virškinamojo trakto infekcinės ligos: vidurių šiltinė, paratifas, ypač tais atvejais, kai yra sepsis (Ospamoksas vartojamas kartu su aminoglikozidais). Šigeliozė. Tulžies organų infekcinės ligos, pvz., cholangitas, cholecistitas.
- Odos ar minkštųjų audinių infekcinės ligos.
- Leptospirozė.
- Ūminė ar lėtinė listeriozė.
Ospamoksas taip pat veiksmingas šiose situacijose, išskyrus atvejus, kai antibiotikų (pvz., ampicilino) būtina vartoti parenteraliniu būdu:
- Infekcijos profilaktikai prieš operaciją (pvz., burnos ertmės). Tokiu atveju vaisto vartojama trumpai (24-48 val.).
- Endokardito, pvz., sukeltam enterokokų, gydymui (Ospamoksas vartojamas kartu su aminoglikozidais).
- Bakterijų sukeltam meningitui gydyti (reikia palaukti sukėlėjo jautrumo testo rezultatų, ypač gydant vaikus).
- Sepsiui, sukeltam amoksicilinui jautrių mikroorganizmų, gydyti.
Infekcines ligas, sukeltas penicilinui G jautrių mikroorganizmų, reikėtų gydyti parenteraliniu būdu vartojamu penicilinu G.
Informacija, kuria būtina žinoti prieš vartojimą
Kontraindikacijos
Ospamokso vartoti draudžiama, jeigu yra kuri nors iš toliau išvardytų būklių:
- Alergija penicilinams arba įtarimas, kad ji gali būti.
- Žmonėms, kurie jautrūs cefalosporinams, gali pasireikšti kryžminė alergija ospamoksui.
- Infekcinė mononukleozė, limfoleukozė (dažniau pasireiškia nepageidaujamas amoksicilino poveikis odai).
Perspėjimai
Įspėjimas cukriniu diabetu sergantiems ligoniams: Ospamokso granulėse yra cukraus.
Sąveika su kitais vaistais:
- Kartu su ospamaksu vartojant alopurinolio, dažniau išberia odą. Koks tokios sąveikos būdas, tiksliai nenustatyta.
- Kadangi penicilinai, pvz., amoksicilinas, veikia tik proliferuojančius mikroorganizmus, jo negalima vartoti kartu su antibiotikais, sukeliančiais bakteriostatinį poveikį, pvz., tetraciklinais, chloramfenikoliu.
- Kartu su baktericidinį poveikį sukeliančiais antibiotikais (pvz., cefalosporinais, aminoglikozidais) prireikus ir nustačius sukėlėjų jautrumą ospamokso vartoti galima.
Ypatingi perspėjimai
Žmogus turi žinoti, kad vartojant ospamokso galima alerginė reakcija ir kad jai pasireiškus būtina kreiptis į gydytoją. Jei alerginė reakcija prasideda, vaisto vartojimą būtina nutraukti ir pradėti ligonį gydyti įprastiniais medikamentais: epinefrinu, antihistamininiais preparatais bei kortikosteroidais.
Atsiradusią antrinę infekciją reikia naikintispecifiniais medikamentais.
Jeigu prasideda stiprus ar išsilaikantis viduriavimas, reikia nustatyti, ar nėra pseudomembraninio kolito (svarbiausi jo požymiai yra viduriavimas vandeningomis išmatomis, kuriose yra kraujo ir gleivių, vidurių pūtimas, difuzinis arba dieglių tipo pilvo skausmas, karščiavimas, kartais tenezmai). Kadangi ši komplikacija gali būti mirtina, todėl jai pasireiškus, ospamokso vartojimą būtina tuoj pat nutraukti ir nustačius sukėlėją pradėti gydyti specifiniais preparatais, pvz., vartoti po 250 mg vankomicino 4 kartus per parą. Peristaltiką slopinančių medikamentų tokiu atveju vartoti draudžiama.
Prieš gydymą ospamoksu gonorėja sergantiems ligoniams, kuriems yra pirminio sifilio pažeidimų, reikia atlikti blyškiosios treponemos suradimo tamsiame regėjimo lauke tyrimą, o ligoniams, kuriems sifilis įtariamas, reikia ne mažiau kaip 4 mėn. stebėti, ar nesusirgo sifiliu.
Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Kad vartojamas nėštumo metu ospamoksas sukeltų toksinį poveikį embrionui, teratogeninį ar mutageninį poveikį, duomenų nėra.
Vartojimo instrukcija
Dozavimas
Ospamokso dozė priklauso nuo infekcijos vietos ir sukėlėjų jautrumo. Paprastai paros dozę lygiomis dalimis reikia gerti per 2 (3-4) kartus. Vaikams paros dozė, apskaičiuota atsižvelgiant į kūno svorį kilogramais, neturi viršyti suaugusio žmogaus paros dozės.
Įprastinės paros dozės:
- Vaikams: 30-60 mg/kg kūno svorio.
- Paaugliams ir suaugusiems žmonėms: 1500-2000 mg.
Dozavimas kai kurių amžiaus grupių ligoniams (orientacinis):
| Amžius | Dozavimas | Vaisto forma |
|---|---|---|
| Mažesniems nei vienerių metų vaikams | Po 1 gamintojo šaukštelį 2 kartus per parą | Suspensija, kurios koncentracija yra 125 mg/5 ml |
| Nuo vienerių iki šešerių metų vaikams | Po 1-1,5 gamintojo šaukštelio 2 kartus per parą | Suspensija, kurios koncentracija yra 250 mg/5 ml |
| Nuo šešerių iki dešimties metų vaikams | Po 1-1,5 gamintojo šaukštelio 2 kartus per parą | Suspensija, kurios koncentracija yra 375 mg/5 ml |
| 10-14 metų vaikams | Po 1 tabletę 2 kartus per dieną | 500 mg tabletės |
| Paaugliams | Po 1 tabletę 2 kartus per parą | 750 mg tabletės |
| Suaugusiems žmonėms | Po 1 tabletę 2 kartus per parą | 1000 mg tabletės |
Kadangi šis vaistas yra labai veiksmingas ir gerai rezorbuojamas, todėl geriamosiomis jo formomis galima gydyti net sunkias infekcines ligas, tačiau tokiu atveju paros dozė turi būti didesnė: vaikams 100 mg/kg kūno svorio, suaugusiems žmonėms ne daugiau kaip 6000 mg.
Specifinis dozavimas:
- Ūminė karštinė infekcinė virškinamojo trakto liga (pvz., dizenterija, paratifu), tulžies organų arba ginekologinė infekcinė liga sergantiems pacientams reikia vartoti po 1500-2000 mg 3 kartus per parą arba po 1000-1500 mg 4 kartus per parą.
- Leptospirozė: Suaugusiems žmonėms reikia gerti po 500-750 mg 4 kartus per parą. Vaisto būtina vartoti 6-12 dienų.
- Nuolatiniai salmonelių nešiotojai: Suaugusiems žmonėms reikia gerti po 1500-2000 mg 3 kartus per dieną. Vaisto reikia vartoti 2-4 savaites.
- Endokardito profilaktika prieš danties traukimą: Suaugusiems žmonėms reikia gerti 3000-4000 mg dozę, likus 1 valandai iki danties traukimo. Prireikus tokią pat dozę galima gerti po 8-9 val. Vaikams tokiu atveju reikia duoti pusę suaugusio žmogaus dozės.
Dozavimas ligoniams, kurių inkstų funkcija nepakankama
Sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu sergantiems ligoniams (kreatinino koncentracija plazmoje didesnė negu 4 mg/l arba kreatinino klirensas mažesnis negu 30 ml/min.), prieš laiką gimusiems kūdikiams ir naujagimiams dozę ir vartojimo intervalus reikia nustatyti atsižvelgiant į inkstų funkciją. Jei kreatinino klirensas yra 15-40 ml/min., ospamokso reikia gerti kas 12 valandų. Jeigu yra anurija, per parą negalima vartoti daugiau kaip 2000 mg. Šlapimo organų infekcinę ligą reikia gydyti įprastine doze.
Vartojimo būdas
Ospamoksą reikia gerti užsigeriant dideliu kiekiu skysčio. Tabletę nurykite sveiką su vandeniu, jos nesmulkinant ir nekramtant.
Gydymo trukmė
Paprastai ospamoksu gydoma dar 2-5 dienas po to, kai išnyksta infekcinės ligos simptomai. Vartokite Ospamox tiek, kiek nurodė Jūsų gydytojas, net jeigu jaučiatės geriau. Kad infekcija būtų įveikta, Jūs turite išgerti kiekvieną dozę. Jeigu organizme lieka bakterijų, infekcinė liga gali atsinaujinti.
Galimas šalutinis poveikis
Dažniausiai pasireiškiantis nepageidaujamas poveikis yra laikinas virškinamojo trakto veiklos sutrikimas: pykinimas, vėmimas. Kadangi amoksicilinas rezorbuojamas gerai, minėtą poveikį jis sukelia rečiau negu ampicilinas. Jeigu gydymo metu prasideda viduriavimas, reikėtų nustatyti, ar nėra pseudomembraninio kolito (žr. Specialios atsargumo priemonės).
Retai gali pasireikšti padidėjusio organizmo jautrumo reakcija: urtikarija, karščiavimas, sąnarių skausmas, daugiaformė eritema, eksfoliacinis dermatitas, angioneurozinė edema. Gali atsirasti kraujo pokyčių: trombocitopenija, agranulocitozė, leukopenija, eozinofilija. Paprastai jie būna lengvi ir per kelias dienas praeina.
Išimtiniu atveju ospamoksas, kaip ir kiti penicilinai, gali sukelti sunkią sisteminę reakciją, t. y. anafilaksinį šoką.
Kai kuriems pacientams pasireiškė daugiaformė eritema ir eksfoliacinis dermatitas. Ospamoksas, kaip ir kiti penicilinai, gali sukelti galvos skausmą, nuovargį, glositą, stomatitą, karščiavimą, sąnarių skausmą, angioneuozinę edemą ar intersticinį nefritą.
Gydant vidurių šiltine, leptospiroze arba sifiliu sergančius ligonius, dėl bakterijų irimo galima Jarisch-Herxheimer reakcija.
Ospamoksas, kaip ir kiti penicilinai, kurių koncentracija kraujyje būna didelė, ligoniams, sergantiems epilepsija ar meningitu ir inkstų funkcijos nepakankamumu, dažniau gali sukelti toksinį poveikį nervų sistemai (pvz., traukulius).
Kartais gali laikinai šiek tiek padidėti aspartataminotransferazės ir alaninaminotransferazės kiekis kraujo serume.
Nutraukite Ospamox vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu pastebėjote kurį nors toliau išvardytą sunkų šalutinį poveikį:
- Alerginės reakcijos, kurių požymiai gali būti: odos niežėjimas ar išbėrimas, veido, lūpų, liežuvio arba kūno tinimas ar kvėpavimo pasunkėjimas.
- Išbėrimas arba taisyklingos plokščios raudonos apvalios dėmės po oda arba odos mėlynės. Toks poveikis pasireiškia dėl alerginės reakcijos pasireiškus kraujagyslių sienelės uždegimui. Jis gali būti susijęs su sąnarių skausmu (artritu) ir inkstų veiklos sutrikimais.
- Gali pasireikšti uždelstos alerginės reakcijos, kurios dažniausiai pasireiškia praėjus nuo 7 iki 12 parų po gydymo Ospamox, o jų požymiai gali būti: išbėrimas, karščiavimas, sąnarių skausmai ir limfmazgių padidėjimas, ypač pažastyje.
- Gali pasireikšti odos reakcija, kuri vadinama daugiaforme raudone, dėl kurios atsiranda niežtinčios rausvai violetinės spalvos, ypač rankų delnų ir kojų padų odos dėmės, į dilgėlinę panašios iškilios paburkusios odos vietos, skausmingos vietos burnos gleivinėje, akyse ir lyties organų srityje. Gali pasireikšti karščiavimas ir labai didelis nuovargis.
- Kitos sunkios odos reakcijos yra: odos spalvos pokyčiai, gumbai po oda, pūslelių ar pūlinėlių susiformavimas, odos lupimasis, paraudimas, skausmas, niežulys, pleiskanojimas. Šie sutrikimai gali būti susiję su karščiavimu, galvos skausmu ir kūno diegliais.
- Į gripą panašūs simptomai, pasireiškiantys kartu su išbėrimu, karščiavimu, patinusiais limfmazgiais, taip pat nuo normos nukrypę kraujo tyrimų rezultatai (įskaitant baltųjų kraujo ląstelių kiekio padidėjimą (eozinofiliją) ir kepenų fermentų kiekio padidėjimą) (reakcija į vaistą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS)).
- Karščiavimas, šaltkrėtis, gerklės skausmas ir kiti infekcinės ligos požymiai arba greitai atsirandančios mėlynės. Tai gali būti kraujo ląstelių sutrikimo požymis.
- Jarisch-Herxheimer reakcija, kuri pasireiškia gydant Laimo ligą Ospamox ir sukelia karščiavimą, drebulį, galvos skausmą, raumenų skausmą ir odos išbėrimą.
- Storosios (gaubtinės) žarnos uždegimas, pasireiškiantis viduriavimu (kartais su krauju), skausmu ir karščiavimu.
- Gali pasireikšti sunkus šalutinis poveikis kepenims. Toks poveikis dažniausiai yra susijęs su ilgalaikiu gydymu ir pasireiškia vyrams bei senyviems pacientams. o pagelsta oda ar akių baltymai (gelta). Taip pat žr. toliau apie anemiją, kuri gali sukelti geltą. Toks poveikis gali pasireikšti, vartojant vaistą arba praėjus net keletui savaičių po vartojimo pabaigos. Jei pasireiškia kuris nors pirmiau nurodytas požymis, reikia nutraukti vaisto vartojimą ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Nesmarkiai niežtintis odos išbėrimas (apvalios nuo rausvos iki raudonos spalvos dėmės), į dilgėlinę panašus dilbių, kojų, delnų, rankų ar pėdų patinimas.
- Pienligė (mieliagrybių sukelta makšties, burnos ar odos raukšlių infekcinė liga).
- Kristalų susiformavimas šlapime, dėl jų šlapimas gali būti drumstas arba gali pasunkėti šlapinimasis.
- Labai intensyvus raudonųjų kraujo kūnelių irimas, sukeliantis tam tikros rūšies anemiją.
- Gali praeiti daugiau nei normaliai laiko, kol sukreša kraujas.
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Informacija apie vaisto laikymą
Tinkamumo laikas
Laikomo taip, kaip nurodyta, ospamokso tinkamumo laikas yra toks, koks nurodytas ant pakuotės. Ospamokso preparatus reikia laikyti mažesnėje nei 25°C temperatūroje, sausoje, tamsioje vietoje. Vaistą būtina saugoti nuo vaikų.
Kaip sumažinti antibiotikų vartojimo riziką | Peter Attia ir Colleen Cutcliffe
Svarbu atminti
Antibiotikais gydomos bakterijų sukeltos infekcinės ligos. Antibiotikai yra neveiksmingi virusų sukeltų infekcinių ligų atvejais. Kartais bakterijų sukelta infekcinė liga nereaguoja į gydymą antibiotikais. Viena dažniausių šio reiškinio priežasčių yra ta, kad infekcinę ligą sukėlusios bakterijos yra atsparios vartojamam antibiotikui. Atidus antibiotikų vartojimas gali padėti sumažinti tikimybę, kad bakterijos taps jam atsparios.
Labai svarbu, kad gertumėte teisingą antibiotiko dozę reikiamu laiku ir reikiamą dienų skaičių. Perskaitykite etiketėje esančius nurodymus ir, jeigu kažko nesupratote, kreipkitės į savo gydytoją arba vaistininką, kad paaiškintų.
Antibiotiko gerti negalima, jeigu jis nebuvo specialiai paskirtas Jums, ir juo turite gydyti tik tą infekcinę ligą, kuriai gydyti antibiotikas buvo skirtas. Negalima gerti antibiotikų, kurie buvo paskirti kitiems žmonėms, net jeigu jie serga infekcine liga, kuri yra panaši į ligą, kuria sergate Jūs.