Penicilinai - tai antibiotikų grupė, plačiai naudojama įvairių bakterinių infekcijų gydymui. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra penicilinas, jo veikimo mechanizmą, vartojimo būdus, galimą šalutinį poveikį ir kitą svarbią informaciją. Svarbu pabrėžti, kad penicilinai yra receptiniai vaistai. Tai reiškia, kad jie skirti tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima, o vaistą visada vartoti būtina tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas.
Kas yra Penicilinas?
Penicilinai yra sieros turintys antibiotikai, kuriuos gamina Penicillium, Aspergillus ir kitų genčių pelėsinių grybų rūšys. Tai receptinis vaistas, priklausantis beta laktaminių antibiotikų grupei. Žinomiausi penicilinai yra penicilinas G, F, K, N, X, V ir ampicilinas. Penicilinai yra vieni dažniausiai naudojamų ir gerai toleruojamų antibiotikų, pasižymintys plačiu antimikrobiniu veikimo spektru. Pagrindinė veiklioji medžiaga, aptariama šiame straipsnyje, yra benzilpenicilinas (Penicilinas G) ir fenoksimetilpenicilinas.
Kaip veikia Penicilinas? (Veikimo Mechanizmas)
Penicilinai veikia baktericidiškai - naikina bakterijas. Jie slopina bakterijos sienelės sintezę mikroorganizmų dauginimosi stadijos metu. Tiksliau, penicilinai trikdo transpeptidazių veiklą, todėl sutrinka ląstelės sienelės sintezės paskutinė fazė. Šį vaisto poveikį gali slopinti fermentas penicilinazė ir kitos beta laktamazės, kurias sintetina gramteigiamos ir gramneigiamos bakterijos.
Penicilinas G priklauso beta laktaminių antibiotikų grupei ir sukelia baktericidinį poveikį daugeliui gramteigiamų ir gramneigiamų mikroorganizmų. Penicilinui G yra jautrios šios mikroorganizmų padermės:
- Gramteigiami aerobai ir anaerobai: Stafilokokai (penicilinazės nesintetinančios padermės), A, C, G, H, L ir M grupės streptokokai, juodligės lazdelės, Clostridium padermės (išskyrus Clostridium difficile), Corynebacterium diphtheriae, Erysipelothrix rhusiopathiae, Listeria monocytogenes.
- Gramneigiami aerobai ir anaerobai: Neisseria meningitidis, Neisseria gonorrhoeae, Pasteurella multocida, Streptobacillus moniliformis, Spirillum minus, Haemophilus padermės, Bacteroides padermės (išskyrus Bacteroides fragilis) bei Fusobacterium padermės. Kai kurias gramneigiamų mikroorganizmų padermes, pvz., visas Proteus mirabilis padermes, Salmonella, Shigella, Aerobacter aerogenes, Alcaligenes faecalis, veikia tik didelė į veną injekuoto penicilino G koncentracija.
- Kitokie mikroorganizmai: Penicilinui G yra jautrios Actinomyces, Borrelia padermės, Leptospira padermės, Treponema padermės (ypač jautri penicilinui G yra Treponema pallidum).
Kada vartojamas Penicilinas? (Terapinės Indikacijos)
Penicilinas G vartojamas penicilinui jautrių mikroorganizmų sukeltoms ligoms gydyti. Terapinės indikacijos apima:
- Infekcijos: Pūlinys, juodligė, aktinomikozė, leptospirozė, Laimo liga (ankstyvajai stadijai ir nuo antrosios ligos fazės), infekcinė odos liga (įskaitant rožę, raudonligę, odos pūlinėms ligoms, pavyzdžiui, impetigai, šunvotėms), užkrėstos kąstinės žaizdos, dujinė gangrena, stabligė, gonorėja, sifilis, frambezija, pinta, difterija, skarlatina, reumatas, migdolinių liaukų uždegimas.
- Kitos ligos: Kai kurios bakterijų sukelto poūmio endokardito formos, smegenų dangalų uždegimas (meningitas), ūminis arba lėtinis kaulų čiulpų uždegimas (osteomielitas), prostatos uždegimas, krupinis plaučių uždegimas.
- Profilaktika: Infekcijos profilaktikai prieš stomatologinę ar chirurginę procedūrą (pvz., tonzilių šalinimo, danties traukimo) pacientams, kuriems yra didesnis endokardito pavojus, bei galimo reumatinio karščiavimo pasikartojimo profilaktikai.
Kaip vartoti Peniciliną? (Dozavimas ir Vartojimo Metodas)
Peniciliną visada reikia vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Gydymo trukmę bei intervalą tarp injekcijų nustato gydytojas. Penicilinas G dažniausiai vartojamas parenteraliniu būdu (švirkščiamas), natrio druskos forma, o kai kurie penicilinai, tokie kaip Ospen, yra geriamieji (tabletės).
Penicilino G injekcijos
Prieš vartojant privaloma atlikti toleravimo ir padidėjusio jautrumo reakcijos mėginį.
- Suaugusiems žmonėms: Priklausomai nuo infekcinės ligos sunkumo, dozė yra 0,6 - 2,4 g (1000000 ‑ 4000000 TV) per parą. Ją reikia injekuoti į raumenis arba veną per 2 ar 4 kartus. Esant sunkioms infekcinėms ligoms, paros dozė gali būti net 24 g (40000000 TV), injekuojama į veną. 3 - 12 g (5000000 - 24000000 TV) dozė dažniausiai vartojama sergant endokarditu ar meningitu, lėtai leidžiama arba lašinama į veną. Didžiausia penicilino G dienos dozė yra 24 g (40000000 TV).
- Vaikams: Įprastinė dienos dozė yra 10 - 20 mg (16700 - 33400 TV)/kg kūno svorio. Vaikams nuo 1 mėn. iki 12 metų dienos dozė turi būti suvartota per 4 kartus. Jei gydomas smegenų dangalų uždegimas, gali būti vartojama net 40 mg (66800 TV)/kg kūno svorio dozė. Naujagimiams reikalinga dienos dozė yra 30 mg (50100 TV)/kg kūno svorio, tačiau sergant smegenų dangalų uždegimu gali būti vartojama net 90 mg (150300 TV)/kg kūno svorio dozė.
Paruošimas ir vartojimas:
- Prieš injekciją į raumenis penicilino G natrio druską reikia ištirpinti steriliame injekcijų vandenyje arba steriliame fiziologiniame tirpale. 300 mg (500000 TV) dozė tirpinama 1 ml, didesnė dozė - 2 - 3 ml tirpiklio.
- Prieš lėtą infuziją į veną vienkartinę 0,6 - 1,2 g (1000000 - 2000000 TV) penicilino G dozę reikia ištirpinti 5 - 10 ml sterilaus druskos tirpalo arba injekcijų vandens ir per 3 - 5 min. suleisti į veną.
- Prieš lašinimą į veną 1,2 - 3 g (2000000 - 5000000 TV) penicilino G dozę reikia ištirpinti 100 - 200 ml sterilaus izotoninio natrio chlorido arba 5 - 10 % gliukozės tirpalo ir 30 - 40 lašų per minutę greičiu sulašinti į veną.
- Penicillin G Sodium Sandoz Jums suleis gydytojas arba slaugytoja, todėl maža tikimybė, kad vaisto dozė bus per maža arba per didelė.
Geriamieji penicilinai (pvz., Ospen)
Ospen tabletes reikia išgerti likus 1 val. iki valgio. Tabletę nurykite nesukramtytą, užsigerdami stikline vandens.
Ospen dozių rekomendacijos
| Amžiaus / svorio grupė | Dozė (Ospen 500 000 TV arba 1 000 000 TV tabletėmis) | Vartojimo dažnumas |
|---|---|---|
| Paaugliai (sveriantys daugiau nei 40 kg) ir suaugusieji (sveriantys mažiau nei 60 kg) | 1 Ospen 1 000 000 TV tabletė | Kas 8 val. (3 kartus per parą) |
| Suaugusieji (įskaitant nutukusius, senyvus ir nėščias moteris, sveriančius daugiau nei 60 kg) | 1,5 Ospen 1 000 000 TV tabletės | Kas 8 val. (3 kartus per parą) |
| Vaikai (sveriantys mažiau nei 30 kg) | 0,5 Ospen 500 000 TV tabletės | Kas 12 val. (2 kartus per parą) |
| Vaikai (sveriantys daugiau nei 30 kg) ir suaugusieji | 1 Ospen 500 000 TV tabletė ARBA 0,5 Ospen 1 000 000 TV tabletės | Kas 12 val. (2 kartus per parą) |
Gydymo trukmė: Vaisto reikia vartoti dar tris dienas po to, kai išnyksta ligos simptomai. Streptokokų sukeltą infekcinę ligą reikia gydyti ne trumpiau kaip 10 parų, kad nepasireikštų komplikacijų. Gydymo trukmė daugeliui terapinių indikacijų paprastai yra 10‑14 parų, tačiau gali skirtis priklausomai nuo infekcijos sunkumo, patogeno jautrumo ir paciento klinikinių simptomų, ir gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Dozavimas profilaktikai specialios būklės atveju:
- Streptokokų sukeltos ligos (ūminio tonzilito, skarlatinos) profilaktika, reumato, mažosios chorėjos, pjautuvinės anemijos profilaktika: Po kontakto su ligoniu reikia 10 dienų vartoti įprastinę paros dozę.
- Endokardito profilaktika po nedidelės operacijos (pvz., migdolų pašalinimo, danties ištraukimo):
- Mažiau nei 30 kg sveriantiems vaikams reikia išgerti tris Ospen 500 000 TV tabletes, likus 1 valandai iki operacijos, ir vieną tabletę praėjus 6 val. po jos.
- Daugiau negu 30 kg sveriantiems paaugliams ir suaugusiems žmonėms reikia išgerti arba šešias Ospen 500 000 TV tabletes, arba tris Ospen 1000 000 TV tabletes, likus 1 valandai iki operacijos, ir tris Ospen 500 000 TV arba pusantros Ospen 1000 000 TV tabletės, praėjus 6 val. po operacijos.
Dozavimas sutrikus kepenų ar inkstų funkcijai: Ligoniams, kurių kepenų arba inkstų veikla sutrikusi, paprastai nereikia mažinti vaisto dozės, nes penicilino toksinis poveikis yra silpnas. Tačiau gydytojas, įvertinęs sveikatos būklę, gali paskirti mažesnę dozę arba nurodyti vaisto vartoti rečiau.
Vartojame antibiotikus patys to nežinodami
Kontraindikacijos
Penicilino negalima vartoti šiais atvejais:
- Jei buvo arba yra padidėjęs jautrumas penicilinui G, fenoksimetilpenicilinui ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.
- Alergija kitiems antibiotikams, priklausantiems beta laktaminių antibiotikų grupei (pvz., ampicilinui, amoksicilinui, cefazolinui, cefuroksimui, ceftriaksonui).
- Jeigu kada nors buvo gydomas penicilinu ir pasireiškė padidėjusio jautrumo reakcijų (pvz., odos išbėrimas, niežulys, karščiavimas, dusulys, kraujospūdžio sumažėjimas).
- Jeigu pirmą kartą pavartojus penicilino ar kitų antibiotikų (pvz., cefalosporinų) kada nors buvo netoleravimo požymių. Tokiu atveju gydytojas nuspręs, ar galima naudoti konkretų peniciliną.
- Kadangi infekcinę mononukleozę sukelia virusai, antibiotikais ji negydoma, todėl sergant šia liga penicilinų vartoti nerekomenduojama.
Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Prieš pradedant gydymą penicilinu, būtina patikrinti, ar pacientas nėra alergiškas penicilinams, cefalosporinams arba kitokiems medikamentams:
- Alergijos testavimas: Ligoniui, kuriam niekada nebuvo alerginės reakcijos, atliekamas odos skarifikacijos mėginys su 60 mg/ml (100000 TV/ml) penicilino G tirpalu. Pacientui, kuriam alerginė reakcija buvo, iš pradžių, vartojant minėtos koncentracijos tirpalą, atliekamas epikutaninis mėginys, po to, jei tyrimo duomenys rodo, kad reakcijos nėra, atliekamas skarifikacijos mėginys. Tyrimo rezultatai nustatomi po 30 min. Mėginiams atlikti vartojamas palaikytas, t.y. 5 - 7 dienų, penicilino tirpalas. Prieš mėginį būtina turėti adrenalino.
- Anafilaksinis šokas: Jei ištinka anafilaksinis šokas, būtina nedelsiant injekuoti adrenalino. Paprastai po oda suleidžiama 0,1 mg, vėliau - 0,3 mg, dar vėliau - 0,5 mg adrenalino, injekuojami kortikoidai į veną, švirkščiami antihistamininiai preparatai, bronchų spazmui šalinti vartojama novofilino bei selektyvaus poveikio beta adrenomimetikų.
- Hiperkaliemija: Gydant didele penicilino G doze, gali pasireikšti hiperkaliemija, dėl kurios gali atsirasti nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimo simptomų. Siekiant išvengti kalio koncentracijos kraujyje padidėjimo, reikėtų vartoti penicilino G natrio druskos.
- Injekcijos į centrinę nervų sistemą: Penicilino G po kietuoju smegenų dangalu injekuoti nepatariama dėl galimo encefalopatijos pavojaus.
- Pseudomembraninis kolitas: Jeigu atsiranda sunkus ir nepraeinantis viduriavimas, būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti pseudomembraninio kolito (infekcinio žarnyno uždegimo) požymis. Kadangi jis gali būti pavojingas gyvybei, penicilino vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir pradėti vartoti tinkamų vaistų.
- Atsparumas ir grybeliai: Jeigu penicilinas gydoma ilgą laiką, gali pradėti augti ir daugintis šiam vaistui atsparūs mikroorganizmai ir grybeliai. Todėl pasakykite gydytojui, jeigu pasireiškia viduriavimas, niežtintis odos išbėrimas arba grybelių išvešėjimas gleivinėje.
- Lytiniu būdu plintančios ligos: Ypatingas atsargumas reikalingas gydant lytiniu būdu plintančia liga sergančius ligonius, kuriems yra įtariamas ir sifilis.
- Injekcijos vietos keitimas: Jeigu į veną leidžiama labai didelė vaisto dozė, kas 2 dienas turi būti keičiama dūrio vieta, siekiant išvengti antrinės infekcijos ar paviršinių venų uždegimo.
- Kitos būklės: Ypatingas atsargumas reikalingas, jei Jums yra polinkis alerginėms reakcijoms (pvz., dilgėlinei ar šienligei) arba sergate astma, epilepsija, smegenų edema, meningitu, liaukų uždegimu (mononukleoze), ūmine limfoidine leukemija, cukriniu diabetu, ar šiuo metu sergate grybeline odos liga (dermatomikoze). Esant kepenų ar inkstų sutrikimams, gydytojui gali tekti individualiai pakoreguoti dozę arba intervalą tarp dozių.
- Jarišo-Herksheimerio (Jarisch-Herxheimer) reakcija: Jeigu Jums taikomas Laimo ligos ar sifilio komplikacijų gydymas, dažnai gali pasireikšti trumpalaikė Jarišo-Herksheimerio reakcija, nes penicilinas turi baktericidinį poveikį patogenams. Ši reakcija gali pasireikšti staigiu karščiavimu, šaltkrėčiu, odos paraudimu, galvos skausmu, raumenų ir sąnarių skausmu, nuovargiu ir (arba) išsekimu. Simptomai gali išlikti kelias dienas.
- Natrio kiekis: Kiekviename Penicillin G Sodium Sandoz flakone yra 38,6 mg (1,68 mmol) natrio (valgomosios druskos sudedamosios dalies).
- Laboratoriniai tyrimai: Įspėkite gydytoją, jeigu Jums bus atliekami bet kokie laboratoriniai tyrimai, nes gydymo penicilinu metu šių tyrimų rezultatai gali būti neteisingi (pvz., urobilinogeno tyrimo bei gliukozės nustatymo šlapime ne fermentų būdu rezultatai gali tapti tariamai teigiami).
- Naujagimiai: Naujagimius gydyti reikia atsargiai.
Sąveika su kitais vaistais
Penicilinai gali sąveikauti su kitais vaistiniais preparatais, todėl svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus:
- Probenecidas: Probenecidas ilgina penicilino G pusinės eliminacijos iš plazmos laiką, didindamas jo koncentraciją kraujyje.
- Aminoglikozidai (pvz., gentamicinas, amikacinas): Penicilinas G ir gentamicinas, vartojami kartu, sukelia sinergetinį poveikį kai kuriems gramteigiamiems ir gramneigiamiems aerobams, įskaitant laktobacilas bei kai kuriuos streptokokus. Tačiau, jei būtina injekuoti penicilino kartu su aminoglikozidų grupės antibiotikais, kad minėti vaistai neinaktyvuotų vienas kito, jų reikia švirkšti į skirtingas vietas ir tarp injekcijų daryti valandos pertrauką.
- Tetraciklinas ar eritromicinas: Penicilino G vartojant kartu su tetraciklinu ar eritromicinu, šių medikamentų poveikis Chlamydia trachomatis būna suminis ar nedidelis sinergetinis. Tačiau, jei enterokokų infekcijai slopinti kartu su penicilinu G vartojama amikacino, pneumokokų sukeltam smegenų dangalų uždegimui ar A grupės streptokokų sukeltai ligai gydyti chloramfenikolio arba jei streptokokų sukeltai ligai gydyti vartojama penicilino G kartu su eritromicinu, gali pasireikšti antagonistinis penicilino G ir minėtų antibiotikų poveikis.
- Betalaktamazės inhibitoriai (pvz., sulbaktamas, klavulano rūgštis): Jei betalaktamazę sintetinančių mikroorganizmų sukeltai ligai gydyti vartojama penicilino G kartu su betalaktamazės inhibitoriais, pasireiškia stipresnis antimikrobinis poveikis.
- Metotreksatas: Vartojant kartu su penicilinu, sumažėja metotreksato išsiskyrimas. Jeigu įmanoma, metotreksato ir penicilino derinio reikia vengti. Jei kombinuoto gydymo išvengti nepavyks, gydytojas apsvarstys galimybę sumažinti metotreksato dozę ir stebės metotreksato koncentraciją serume.
- Geriamieji antikoaguliantai: Geriamieji antikoaguliantai ir penicilinų grupės antibiotikai yra plačiai vartojami be jokios sąveikos. Jeigu juos reikia vartoti kartu, skiriant derinį, arba nutraukiant penicilino vartojimą, gydytojas atidžiai stebės protrombino laiką ar kitus tinkamus krešėjimo parametrus.
- Kiti preparatai: Dėl galimos fizinės ir cheminės sąveikos viename švirkšte maišyti peniciliną su kitokiais preparatais nepatariama.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Penicilino G preparatų toksinis poveikis mažas, todėl jais gydyti nėščių moterų infekcines ligas galima. Benzilpenicilinas ir fenoksimetilpenicilinas prasiskverbia per placentą ir patenka į embriono ar vaisiaus kraują. Iki šiol atliktais tyrimų su gyvūnais duomenimis, jokios žalos embrionui ar vaisiui nėra.
Kadangi penicilinas G ir fenoksimetilpenicilinas išsiskiria su motinos pienu (5 - 10 % dozės), žindomą kūdikį vaistas gali įjautrinti ir dėl to kūdikiui gali atsirasti išbėrimas. Taip pat yra balkšvagrybių sukeliamos ligos (pienligės) ir toksinio poveikio centrinei nervų sistemai dėl kraujo-smegenų barjero nesubrendimo rizika kūdikiui. Nors iki šiol nepastebėta jokių nepageidaujamų reakcijų žindomiems kūdikiams, reikia nepamiršti jautrumo padidėjimo ar neigiamo poveikio kūdikio žarnyno florai galimybės. Prieš vartojant bet kokius vaistus nėštumo ar žindymo laikotarpiu, visada būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Penicilinas G gebėjimui vairuoti transportą ir prižiūrėti veikiančius įrenginius paprastai įtakos nedaro. Tačiau dėl galinčio pasireikšti šalutinio poveikio (pvz., anafilaktinio šoko kartu su kolapsu ir anafilaktoidinėmis reakcijomis) rekomenduojama atsižvelgti į asmeninę reakciją ir pasitarti su gydytoju, jei pasireiškia kokių nors simptomų, galinčių paveikti gebėjimą saugiai vairuoti ar valdyti mechanizmus.
Galimas šalutinis poveikis
Penicilinas, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį. Dažniausiai su penicilino vartojimu susijęs nepageidaujamas poveikis yra alerginė reakcija bei išbėrimas. Vaistas gali sukelti anafilaksinį šoką pacientams, kurių jautrumas padidėjęs. Gali pasireikšti kraujagyslių edema ar bronchų spazmas. Bendroji padidėjusio jautrumo reakcija gali pasireikšti po kelių valandų ar net savaičių. Jos simptomai yra:
- Alerginės reakcijos: Dilgėlinė (urtikarija), karščiavimas, galvos skausmas, eozinofilija, staigus veido, lūpų, burnos, liežuvio, gerklų tinimas (angioneurozinė edema), dėl kurio gali pasunkėti kvėpavimas. Retai gali pasireikšti eksfoliacinis dermatitas, inkstų jungiamojo audinio, kraujagyslių uždegimas, odos uždegimas (dermatitas), sunkios alerginės reakcijos, galinčios sukelti anafilaksiją.
- Virškinimo trakto sutrikimai: Pykinimas, viduriavimas (tai gali būti pseudomembraninio kolito - uždegiminės storosios žarnos ligos - požymis), vėmimas, pilnumo pojūtis skrandyje, stomatitas ar glositas. Jeigu prasideda sunkus ir nepraeinantis viduriavimas vandeningomis išmatomis, kuriose yra kraujo ir gleivių, vidurių pūtimas, maudžiantis arba dieglių tipo pilvo skausmas, karščiavimas, nuolatinis ir skausmingas noras tuštintis, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai gali būti Clostridium difficile (žarnyno bakterijos) sukeltas kolitas.
- Nervų sistemos sutrikimai: Traukuliai (vartojant didelę dozę arba esant inkstų nepakankamumui), toksinis poveikis CNS (vartojant didelę dozę arba esant inkstų nepakankamumui), encefalopatija (injekcija po smegenų dangalu), neuropatija (nervų sistemos sutrikimai) - reta.
- Kraujo sutrikimai: Hemolizinė anemija, leukopenija, trombocitopenija, agranulocitozė (retais atvejais, ypač jei į veną injekuojama didelė dozė). Kraujavimo laiko ir protrombino laiko pailgėjimas (dažnis nežinomas).
- Kiti: Kraujo elektrolitų pusiausvyros sutrikimas (vartojant didelę dozę), gerklės skausmas, patamsėjęs liežuvis, kuris atrodo tarsi gauruotas, inkstų pažeidimas (nefropatija).
Pastebėta, kad kai kurių infekcinių ligų, pvz., sifilio, kokliušo, gydymo metu išsilaisvinęs didelis endotoksinų kiekis gali sukelti net endotoksinį šoką. Pacientams, sergantiems sifiliu, gydymo pradžioje gali vystytis Jarisch-Herxheimer reakcija, dėl treponemų žūties ir jų išskiriamo endotoksino į kraują.
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas, nedelsiant kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Perdozavimas
Jei į veną suleidžiama labai didelė dozė arba jei yra nepakankama inkstų veikla, gali prasidėti traukuliai arba atsirasti kitokių CNS toksinio poveikio simptomų. Gali pasireikšti virškinamojo trakto sutrikimo simptomų, sutrikti skysčių ir elektrolitų pusiausvyra, padidėti nervų ir raumenų dirglumas arba polinkis į smegenų traukulius. Vartojant didelę dozę penicilino G kalio arba natrio druskų, gali sutrikti kraujo elektrolitų pusiausvyra.
Perdozavusiems pacientams, ypač sergantiems inkstų veiklos nepakankamumu, reikia nutraukti medikamento vartojimą. Jeigu pavartojote per didelę vaisto dozę, nedelsiant kreipkitės į gydytoją ar vaistininką. Sergant meningitu, dėl padidėjusio polinkio traukuliams ir Jarišo-Herksheimerio reakcijai, suaugusiesiems negalima vartoti daugiau kaip 20 000 000 ‑ 30 000 000 TV per parą, o vaikams - ne daugiau kaip 12 000 000 TV per parą.
Farmakokinetinės savybės
Suleistas į raumenis, penicilinas G greitai rezorbuojamas. Didžiausia koncentracija kraujyje būna po vaisto injekcijos praėjus 15 - 30 min. Organizmo audiniuose ir skysčiuose benzilpenicilinas pasiskirsto netolygiai. Jis gerai prasiskverbia į pleuros, perikardo, pilvaplėvės, sąnarių, žarnyno bei pilvo ertmės skystį. Pūliuose (pūlinyje, empiemoje), akių, vidurinės ausies audiniuose, smegenų skystyje bei prostatoje vaisto koncentracija būna minimali.
Medikamento pusinės eliminacijos periodas trunka maždaug 30 min., tačiau naujagimiams ir kūdikiams dėl nepakankamai išsivysčiusios inkstų veiklos jo trukmė gali būti ilgesnė. Jei sutrikusi inkstų veikla, penicilino G pusinės eliminacijos periodas gali trukti net 10 valandų. Maždaug 60 % vaisto prisijungia prie serumo baltymų.
Antibiotikas iš dalies metabolizuojamas ir greitai išskiriamas į šlapimą, ypač glomerulų filtracijos ir aktyvios kanalėlių sekrecijos būdu. Per pirmąją valandą po injekcijos į šlapimą patenka maždaug 60 % į raumenis suleistos dozės. Jei inkstų veikla nesutrikusi, su tulžimi ir išmatomis šalinama dozės dalis yra labai maža. Penicilino G šalinimą per inkstų kanalėlius slopina probenecidas, todėl jo vartojant kartu su penicilinu G plazmoje padidėja pastarojo medikamento koncentracija.
Laikymas ir šalinimas
Vaistą laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Ant dėžutės ir flakono (arba lizdinės plokštelės) po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko, kad prisidėtumėte prie aplinkos apsaugos.
Mitai apie antibiotikus
Visuomenėje sklando įvairių mitų apie antibiotikus, kurie gali lemti netinkamą ar per gausų jų vartojimą. Vienas iš dažniausių mitų: „Reikia vartoti antibiotikus tol, kol pasijusite geriau.“. Antibiotikų kursas turėtų trukti tiek, kad pakeistų ligos eigą, nepakenktų ir apsaugotų nuo atkritimų. Per anksti nutraukus antibiotikų vartojimą, ligos simptomai gali vėl atsirasti, o likusios bakterijos gali tapti atsparios antibiotikams. Todėl labai svarbu visada laikytis gydytojo nurodymų ir baigti visą paskirtą gydymo kursą, net jei jaučiatės geriau.
tags: #penicilinas #be #recepto #pirkti