2018 metais Pietų Afrikos Respublikos sostinė Keiptaunas atsidūrė ant vandens krizės slenksčio, kai galėjo išsipildyti vadinamosios „nulinės dienos“ (angl. Day Zero) scenarijus. Tai diena, kai dėl kritiškai išsekusių rezervuarų miesto komunalinis vandens tiekimas būtų visiškai nutrauktas. Dėl trejus metus trukusios sausros ir labai mažo kritulių kiekio regione atsirado beprecedentis vandens trūkumas, todėl buvo labai stipriai sugriežtinti vandens vartojimo reikalavimai.
Keiptauno vandens krizė nėra vienintelis atvejis, kai miesto gyventojai gali likti be vandens. Apie šešiolikoje pasaulio valstybių patiriamas ypatingai didelis vandens trūkumas, sukeliamas sausrų, vandens taršos ir kitų priežasčių. Prognozuojama, kad Londonas jau 2025 metais turės vandens tiekimo problemų, o 2040 metais susidurs su rimtu geriamojo vandens stygiumi.
„Nulinės dienos“ realybė
Kai Keiptaune vanduo nustoja bėgti iš čiaupų, situacija virsta kone apokaliptine. Gyventojai turi keliauti į vieną iš maždaug 200 municipalinių vandens punktų, kur gali pasiimti ribotą kiekį vandens per dien. Tokius vandens punktus saugo ginkluoti sargybiniai, kurie bando užtikrinti ramybę ir neleidžia niekam išsinešti daugiau vandens, nei priklauso.
Nulinė diena: kaip Keiptaunas sustabdė vandens išdžiūvimą čiaupuose
Štai keletas faktų apie vandens vartojimo įpročius krizės metu:
- Vienam namų ūkio gyventojui Keiptaune buvo leista sunaudoti vos 50-87 litrus vandens per dieną.
- Daugeliui žmonių tai reiškė stovėjimą duše ne ilgiau nei dvi minutes, jokių darbelių sode ir neplautus automobilius.
- Vonios vanduo, kur tik įmanoma, buvo perdirbamas, o skalbimo mašinos ir indaplovės - išjungtos.
Kodėl vanduo senka?
Mokslininkų surinkti palydoviniai duomenys rodo, jog jau kelis dešimtmečius žemyne nuosekliai mažėja gėlo vandens. Gėlo vandens mažėjimas susijęs su klimato šilimu - bendra oro temperatūra kasmet vis didėja, o globaliu mastu tai reiškia, kad daugiau vandens išgaruoja. Be klimato šilimo, yra ir kitų procesų, dėl kurių išsibalansavo klimato ir hidrologinio režimo sezoniškumas.
M. Dapkienė įvardijo, jog yra dvi svarbiausios gėlo vandens mažėjimo priežastys: gruntinio vandens mažėjimas dėl laukų drėkinimo, pramonės ir miestų plėtros didina vandens trūkumo pavojų. Pasaulio gamtos išteklių instituto skaičiavimais, iki penktojo šio amžiaus dešimtmečio su rimta vandens krize susidurs kelios dešimtys šalių.
Technologijos ir visuomenės sąmoningumas
Šiuolaikinių technologijų taikymas, be abejonės, gali padėti išvengti vandens krizės, tačiau labai svarbus yra visuomenės švietimas. Turi augti žmonių sąmoningumas, jie turi suvokti, kad vanduo yra vertybė, kurią reikia tausoti ir saugoti nuo taršos. Išsaugoti geriamojo vandens išteklius gali padėti ir vadinamoji „zero water“ technologija, kuri leidžia gamyboje naudoti tik iš žaliavų išgautą ir perdirbtį vandenį.
| Produktas | Vandens pėdsakas (litrais) |
|---|---|
| Šokolado plytelė | 1720 |
| Mėsainis | 2393 |
| Džinsai | 9982 |
Nors Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, turinčių gausius gėlo požeminio vandens išteklius, klimato kaitos sukeltos sausros turi poveikį vandens išteklių atsikūrimui. Neatmestina, kad ateityje, jei vanduo taps visai populiaria preke, Lietuva galėtų tapti vienu iš kraštų, iš kurio vanduo būtų eksportuojamas.