Afrikos antilopės - viena įspūdingiausių žinduolių grupių pasaulyje. Šis pavadinimas apima daugybę porakanopių (Bovidae šeimos) rūšių, kurios pasižymi skirtingu dydžiu, ragų forma ir prisitaikymu prie įvairių buveinių. Antilopės yra svarbi savanų ekosistemų dalis. Afrikoje gyvena daugiau kaip 70 skirtingų antilopių rūšių. Jos priklauso Bovidae šeimai ir skirstomos į kelias pošeimes bei gentis. Kai kurios rūšys gyvena atvirose savanose, kitos - tankiuose miškuose ar net pusdykumėse.
Savanų antilopių ypatybės
Afrikos savanos - tai atviros, žolynų dominuojamos ekosistemos, kuriose vyrauja sezoniniai lietūs, aukšta temperatūra ir nuolatinė plėšrūnų grėsmė. Savanų antilopės pasižymi ilgomis, lieknomis galūnėmis ir stipria raumenų sistema. Tokia kūno sandara leidžia pasiekti didelį greitį ir greitai keisti kryptį. Pavyzdžiui, impalos gali išvystyti apie 80 km/val. Gnu ir kai kurios kitos rūšys labiau pasižymi ištverme nei staigiu sprintu. Daugelis savanų antilopių gyvena didelėmis grupėmis. Savanų antilopės turi plačiai išsidėsčiusias akis, leidžiančias stebėti aplinką beveik 300° kampu. Klausos ir uoslės receptoriai taip pat labai išvystyti. Elandas, nepaisant įspūdingo svorio, geba šokti iki 2 metrų aukščio.
Antilopių migracija
Afrikos savanose migracija yra viena svarbiausių ekologinių strategijų. Kai kurios antilopių rūšys kasmet keliauja šimtus ar net tūkstančius kilometrų ieškodamos šviežios žolės ir vandens. Garsiausias pavyzdys - Didžioji gnu migracija Rytų Afrikoje. Milijonai mėlynųjų gnu, kartu su zebrų ir gazelių bandomis, juda tarp Tanzanijos Serengečio ir Kenijos Masai Maros regionų.
Didžioji migracija/ Mūšis už išlikimą/ Gnu, kertantis upę krokodilas/ Serengečio nacionalinis parkas
Antilopės ir plėšrūnai
Antilopės yra pagrindinis maisto šaltinis daugeliui Afrikos plėšrūnų. Tačiau antilopės nėra pasyvios aukos. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, sable ar oriksai, turi ilgus ir aštrius ragus, kuriais gali rimtai sužeisti net liūtą. Nors daugelis savanų antilopių rūšių vis dar gausios, kai kurios susiduria su rimtomis grėsmėmis. Migracijos keliai fragmentuojami tvoromis ir infrastruktūra, o tai trukdo natūraliems judėjimo ciklams. Daugelyje Afrikos šalių įsteigti nacionaliniai parkai ir saugomos teritorijos, kurios padeda išsaugoti antilopių populiacijas.
Pietų Afrikos antilopių įvairovė
Rytų Afrika laikoma žmonijos lopšiu. Palankios sąlygos ten leido išsivystyti šiuolaikiniams homo sapiens, kurie vėliau pasklido po visą pasaulį. Tanzanijoje yra vieni geriausių medžioklės plotų visoje Afrikoje. Tinkamiausi safario plotai yra keliuose dideliuose blokuose, tačiau svarbiausios - Masajų krašto ir Selu teritorijos. Dėl skirtingų gamtinių sąlygų jose gyvena skirtingos žvėrių rūšys.
Masajų krašto antilopės
Masajų kraštas, esantis Afrikos riftiniame slėnyje, garsėja įspūdingu reljefu, suformuotu ugnikalnių veiklos. Šiame krašte, kur klajoja masajai su gausiomis galvijų bandomis, antilopės yra įpratusios prie nepavojingos piemens povyzos. Medžioklė šiose vietose yra suvaržyta dėl apsaugos statuso, tačiau gavus leidimą, galima sumedžioti įspūdingą trofėjų. Šiuose kraštuose vyksta didžiausia pasaulyje žvėrių migracija. Apie 2 mln. gyvūnų migruoja, o daugybė plėšrūnų seka šias bandas.
- Žirafinė gazelė (Gerenukas): Vienas geidžiamiausių trofėjų medžiojant Tanzanijoje. Gyvūnas elegantišku ilgu kaklu, kaip žirafa prisitaikęs pasiekti aukščiau esančius krūmynų lapus ir pumpurus.
- Mažoji Kudu: Tarptautinio safario klubo (SCI) sraigtaragių antilopių nominacijoje mažoji kudu užima garbingą vietą. Tai reta antilopė, gyvenanti Tanzanijos šiaurėje, Kenijoje, Ugandoje, Etiopijoje, Sudane ir Somalyje.
- Robertsono Gazelė: Gimininga Granto gazelei, tačiau skiriasi savotiškais lenktais ragais, ypač tai išryškėja patinams pasiekus brandą. Safario gerbėjų rinkiniuose jie yra labai retai sutinkamas trofėjus. Gyvena nedidelėje teritorijoje Tanzanijos ir Kenijos paribyje. Didžiąją arealo dalį užima Serengečio, Ngorongoro ir Masai Maros nacionaliniai parkai.
- Kalninė Redunka: Kalninė, arba Čanlerio kalnų, redunka yra dar vienas labai retas trofėjus, kurį pavyko sumedžioti pačiame Kenijos paribyje.
Selu teritorijos antilopės
Pietinėje Tanzanijos dalyje yra didžiausia saugoma teritorija Afrikoje (54 600 kv. km), pavadinta profesionalaus medžiotojo ir kario Fredericko Courtney Selous garbei. Rufidžis, didžiausia Tanzanijos upė, natūraliai skiria Selu teritoriją. Šiaurinėje Selu dalyje, kuri sudaro 5 proc., medžioklė draudžiama. Pietinė dalis suskirstyta į 46 medžioklės plotus, kurių kiekvienas užima apie 1000 kv. kilometrų.
- Lichtenšteino antilopė ("Hartebestas"): Grakšti antilopė, kurios įvairūs porūšiai paplitę daugelyje Afrikos šalių, esančių piečiau Sacharos. Tanzanijoje gyvenantis porūšis pavadintas vokiečių gamtininko V. Lichtenšteino garbei.
- Ruzvelto juodoji antilopė ("Seiblas"): Prestižinis ir labai retai sutinkamas trofėjus afrikiniuose safario mėgėjų rinkiniuose. Pietų Afrikos ir Namibijos medžioklės fermose introdukuoti pietinis ir vakarinis, dar vadinamas zambiniu, juodosios antilopės porūšiai, o Ruzvelto „seiblas“ gyvena tik Kenijoje ir Tanzanijoje, todėl tik pastarojoje galima jo medžioklė. Visi geriausi šio porūšio trofėjai paprastai atkeliauja iš Selu.
Kitos antilopių rūšys
- Ličiai: Vandeninių ožių (Kobus) genties antilopės. 2 rūšys. Paplitusios Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Ličis (Kobus leche) yra 90-110 cm aukščio, 100-130 kg masės. Rudas arba tamsiai rudas. Kūno apačia ir snukio galas balti, apie akis šviesūs apvadai. Patinų ragai iki 90 cm, dažniausiai apie 70 cm ilgio, S raidės pavidalo su ryškiais skersiniais žiedais. Gyvena prie upių, pelkėtose vietose. Gerai plaukioja, vandenyje slepiasi nuo pavojų.
- Sraigtaragės antilopės (Tragelaphus): Dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolių gentis. 7 rūšys. Paplitusios Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Kailis šviesiai ar tamsiai rudas, pilkas arba rausvas, su šviesiomis skersinėmis juostomis. Patinai raguoti. Ragai 30-180 cm ilgio, susisukę spirale. Stambiausia yra kalninė nijala (Tragelaphus buxtoni), paplitusi Etiopijos pietinėje dalyje. Didžioji kudu (Tragelaphus strepsiceros) paplitusi Centrinėje, Rytų ir Pietų Afrikoje.
Antilopių apsauga ir medžioklė
Tanzanija, skirtingai nei kaimyninė Kenija, pasirinko kitą gamtos apsaugos kryptį. Savo teritoriją, tinkamą gyventi laukiniams gyvūnams, šalis suskirstė į nacionalinius parkus, žvėrių draustinius ir medžioklei skirtus plotus. Apskaitos duomenimis, iki medžioklės draudimo Kenijoje gyveno daugiau žvėrių nei Tanzanijoje, o dabar yra atvirkščiai. Šiuo metu Tanzanijoje - vieni geriausių medžioklės plotų visoje Afrikoje. Medžioklės sezonas - nuo kovo 1 d. Mokėjimas - užsakant medžioklę sumokamas avansas.
Medžioklė Pietų Afrikoje
Jei planuojate smagiai atsipūsti safaryje, dieną sekiojant žvėrių pėdsakais, o vakare mėgaujantis civilizacijos teikiamais malonumais su geru maistu ir skoningai įrengta medžioklinių fermų aplinka, tuomet siūlome pasirinkti Pietų Afriką. Dėl išvystytos turizmo infrastruktūros šalis ypač tinkama atostogauti su draugais ar šeima. Žvėrių daug, jėgeriai profesionalūs, o pėdsekių darbas vertas susižavėjimo. Tradiciškai medžioklės plotai, nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių hektarų yra aptverti, tačiau tai netrukdo daugelio gyvūnų migracijai. Čia gerai jausis ir pradedantis medžiotojas, ir išrankus safario gerbėjas. Keliasdešimt antilopių rūšių, pavojingasis septynetas, platus įvairių plėšrūnų pasirinkimas. Kiek bevažiuotum, Pietų Afrikoje yra ką veikti ir ji nenustoja stebinti.
Saugomos teritorijos Pietų Afrikoje
Kriugerio nacionalinis parkas
Kriugerio nacionalinis parkas - vienas įžymiausių nacionalinių parkų pasaulyje - nusidriekia net 352 kilometrus iš šiaurės į pietus ir ribojasi su Mozambiku. Kasmet jį aplanko apie 950 000 žmonių. Šis nacionalinis parkas, užimantis beveik 2 milijonų hektarų teritoriją, buvo įkurtas 1898 m., kad išsaugotų laukinę Pietų Afrikos Respublikos Louveldo (Lowveld) regiono gamtą ir yra nepralenkiamas gamtos rūšių įvairove, o pagal čia naudojamas progresyvias gamtos apsaugos valdymo technologijas bei politiką pirmauja pasaulyje. Parko teritorijoje vingiuoja sraunios upės, pasitaiko stačių uolų. Čia gyvena ne tik „didysis penketas" (liūtas, leopardas, dramblys, raganosis ir buivolas), bet ir nesuskaičiuojama daugybė kitų gyvūnų bei paukščių. Kriugerio nacionalinis parkas tikrai yra pats geriausias Pietų Afrikos Respublikos parkas, jame sutinkama įspūdingas skaičius gyvūnų ir augmenijos rūšių: 336 medžių, 49 žuvų, 34 varliagyvių, 114 roplių, 507 paukščių ir 147 žinduolių.
Hluhluvė ir Umfolocis
Įsikūręs 280 km į šiaurę nuo Durbano, Hluhluvė - Umfolocis yra vienas iš seniausių ir neabejotinai garsiausias laukinės gamtos draustinis Pietų Afrikos Respublikoje. Iš pradžių tai buvo du atskiri draustiniai, o 1989 m. Umfolocis ir Hluhluvė sujungti ir tokiu būdu susiformavo įspūdingas safario draustinis. Istoriškai abu draustiniai buvo atskiri karališkieji zulų medžioklės plotai, bet dabar jie sudaro vieną 96 000 ha tipiškiausio zulų šalies kraštovaizdžio draustinį, kuriam charakteringa vingiuojančios žole apaugusios kalvos, kurias skiria gilūs miškingi upių slėniai. Hluhluvė - Umfolocis atsako už baltųjų raganosių išsaugojimą nuo gręsiančio išnykimo. Draustinis žinomas ir dėl to, kad jame saugojami sparčiai nykstantys juodieji raganosiai. Šiuo metu draustinyje yra 350 juodųjų ir 1800 baltųjų raganosių. Šiandien lankytojai gali pamatyti dramblius, žirafas, zebrus, antilopes gnu, Afrikos antilopes, Afrikos tapyrus, hienas, šakalus ir daug kitų gyvūnų. Draustinyje taip pat gyvena „didysis penketas".
Izimangalizo pelkių parkas (Šv. Liucija)
Šv. Liucija yra didžiausias pelkynas visoje pietų Afrikoje (328 000 hektarų saugomų pelkių). Parkas išsidėstęs aplink Šv. Liucijos ežerą, jame yra didžiausia upės žiočių gamtinė sistema ir piečiausias Afrikoje koralų rifas. Parko įvairovė stulbina: įvairiausi sausumos ir vandens peizažai, gausybė paukščių ir gyvūnų. Topologinės parko ypatybės apima smėlio paplūdimius, povandeninius kanjonus, medžiais apaugusią kopų juostą, miškų skiautinius, ežerus, pelkes, pievas bei savaną. Banginiai, delfinai ir bangininiai rykliai migruoja palei parko pakrantę, o lapkritį parko paplūdimiuose deda savo kiaušinius jūros vėžliai. Čia gyvena dideli vandens paukščių pulkai: pelikanai, gandrai, garniai ir žuvėdros. Iš viso parke sutinkama 521 paukščių rūšis. Izimangalizo pelkių parko teritorijos fauna ir flora neturi lygių visoje Pietų Afrikos Respublikoje. Vandenyje gyvena Nilo krokodilai ir begemotai, parke taip pat gausu dramblių, buivolų, juodųjų ir baltųjų raganosių, žirafų, vandens ožių, kudu ir nijala antilopių, impalų, dukerių ir redunkų bei daugybė kitų gyvūnų.
Kaip atpažinti antilopę laukinėje gamtoje
- Vertinkite kūno dydį ir laikyseną: elandas masyvus ir primena galviją, impala liekna ir elegantiška.
- Stebėkite elgseną: didelės migruojančios bandos dažniausiai sudarytos iš gnu ar gazelių.
- Naudokite žiūronus ar teleobjektyvą: tai leidžia stebėti gyvūnus netrikdant jų natūralaus elgesio.
Ko vengti laukinėje aplinkoje
- Nesistenkite priartėti prie jauniklių: netoliese gali būti apsauganti banda ar plėšrūnai.
- Nešerkite laukinių gyvūnų: tai gali pakeisti jų elgseną ir pakenkti sveikatai.
- Nepalilkite transporto priemonės be leidimo: saugumas yra prioritetas nacionaliniuose parkuose.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek rūšių antilopių gyvena Afrikoje?
Afrikoje gyvena daugiau nei 70 skirtingų antilopių rūšių. Jos priklauso Bovidae šeimai ir skiriasi dydžiu, buveinėmis bei elgsena.
Kokia yra didžiausia pasaulio antilopė?
Didžiausia pasaulyje antilopė yra elandas (Taurotragus oryx). Patinai gali sverti iki 900 kilogramų ir siekti apie 1,8 metro aukštį ties ketera.
Ar visos antilopės gyvena savanose?
Ne. Nors daugelis žinomų rūšių gyvena savanose, kai kurios antilopės, pavyzdžiui, bongo ar sitatunga, gyvena tankiuose miškuose ar pelkėtose vietovėse.
Kodėl antilopės migruoja?
Migracija susijusi su sezoniniais lietumis ir šviežios žolės paieška. Judėjimas leidžia išvengti maisto trūkumo ir palaikyti sveiką ekosistemos balansą.
Ar antilopės gali apsiginti nuo plėšrūnų?
Taip. Dauguma rūšių pasikliauja greičiu ir bandos apsauga, o stambesnės antilopės, tokios kaip sable ar oriksai, gali naudoti ragus aktyviai gynybai.