Spalvingi miestai, laukinė gamta, vaizdingos uolos, auksiniai paplūdimiai, trykštantys kriokliai ir bekraštės savanos - štai kas traukia keliautojus iš viso pasaulio į Pietų Afriką.
Šiuolaikinės Pietų Afrikos valstybės istorija siekia 1652 m., kai pirmieji olandų jūreiviai, dalyvavę Rytų Indijos kampanijoje, gabenę prieskonius į Europą iš Azijos, išsilaipino Keiptaune, Stalo kalno papėdėje. Čia jie suorganizavo tranzito punktą laivams, plaukiantiems į Rytus: sodino daržoves ir vaisius, aprūpino laivus gėlu vandeniu ir augino galvijus. Tai buvo valstybės atsiradimo pradžia.
Pietų Afrikos Respublika (PAR) yra valstybė Afrikos pietuose, prie Atlanto ir Indijos vandenynų. Šiaurės vakaruose ji ribojasi su Namibija, šiaurėje - su Botsvana, Zimbabve, šiaurės rytuose - su Mozambiku, Esvatiniu, o iš visų pusių supa Lesoto karalystę. Plotas - 1 221 037 km². Šalies sostinės yra trys: Blumfonteinas (juridinė), Keiptaunas (parlamentinė) ir Pretorija (administracinė).
PAR yra padalinta į 9 provincijas, kurios buvo suformuotos 1994 m. per regionų reformą. Ši reforma apjungė keturias senąsias provincijas ir dešimt bantustanų, siekiant geresnio administracinio suskirstymo.
Klimatas ir gamta
Pietų Afrika - įvairaus klimato šalis: čia susitinka Viduržemio jūros gaivuma, kalnų vėsuma, dykumų sausra ir subtropikų šiluma. Vasara trunka nuo spalio iki kovo. Ryte saulėta, po pietų perkūnija - toks kontrastingas oras būdingas visai šaliai, išskyrus Keiptauno provincijas, kur lyja daugiausia žiemą. Transvalyje ir Natalyje, priešingai, žiemos mėnesiai sausiausi. Žiema trunka nuo birželio iki rugpjūčio. Dieną oras sausas, saulėtas ir vėsus (iki 20 °C), naktį temperatūra staigiai nukrenta iki 5 °C. Kvazulu-Natalyje žiema šiltesnė: nuo 10-15 °C naktį iki 25-27 °C dieną.
Daugumą šalies užima 900-2000 m aukščio plokščiakalnis, vadinamas Veldu. Pakrantės ilgis sudaro 2798 km. Šiaurėje driekiasi savana - bušveldas, centrinėse dalyse - sausų savanų ir pusdykumių plotai, pereinantys į dykumas vakaruose ir pietuose. Rytinėje pakrantėje yra savanų, o drėgnuose kalnų šlaituose - musoninių miškų.
Pietų Afrikoje gausu savanų gyvūnijos, įskaitant liūtus, hienas, dramblius ir antilopes.
Gyventojai ir kultūra
Pietų Afrikos Respublikoje gyvena apie 62 milijonus žmonių (2022 m.). Šalis pasižymi viena margiausių etninių sudėčių Afrikoje. Čia gyvena baltieji (būrai ir anglai), spalvotieji (metisai), azijiečiai (daugiausia kilę iš Indijos) ir juodaodžiai (vietiniai gyventojai, sudarantys didžiąją dalį populiacijos).
Pietų Afrikoje vartojamos 11 pagrindinių etninių grupių kalbos: anglų, afrikanų, vendų, zulų, kšosų, pietų ndebele, svatų, sesotų, sepedų, tsvanų ir tsongų. Šalis yra trečia pasaulyje pagal oficialių kalbų skaičių po Indijos ir Bolivijos.
Pietų Afrika yra viena iš nedaugelio Afrikos valstybių, kurioje niekad nebuvo karinio perversmo, todėl šalis laikoma viena stabiliausių demokratijų Afrikoje. Laisvi ir slapti rinkimai šalyje vyksta nuo XIX a. pabaigos, tačiau lygiais jie tapo tik nuo 1994 m.
Ekonomika ir plėtra
Pietų Afrikos Respublika yra viena ekonomiškai stipriausių Afrikos šalių. Ji turi stiprų finansų, paslaugų ir gamybos sektorių. Šalies klestėjimą skatino milžiniški vertingų mineralų ištekliai: PAR pirmauja pasaulyje pagal aukso gavybą, taip pat iškasama daugiausia platinos, mangano, chromo ir deimantų. Nors naftos šalyje nėra, ji turi didžiulius anglių išteklius.
Nuo XX a. pabaigos turizmas tapo labai svarbiu PAR ekonomikos sektoriumi, pritraukiančiu lankytojus iš viso pasaulio. Šalis siūlo platų pramogų spektrą - nuo safario nacionaliniuose parkuose iki vyno degustacijų.
PAR siekia pritraukti užsienio investicijas, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, investuoti į švietimą ir mokslą. Tačiau šalis susiduria su dideliais nelygybės ir skurdo iššūkiais, ypač kaimo vietovėse.
Pietų Afrikos valstybės, įskaitant PAR, pasižymi skirtingu ekonominiu išsivystymo lygiu. Šias valstybes vienija bendra kolonijinė praeitis ir panašūs socialiniai bei ekonominiai iššūkiai, tokie kaip skurdas, nelygybė ir ŽIV/AIDS epidemija.
ES ir Pietų Afrikos Vystymosi Bendrijos (PAVB) ekonominės partnerystės susitarimas (EPS)
2016 m. birželio 10 d. ES ir PAVB EPS valstybės pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama skatinti prekybą ir vystymąsi. Šis susitarimas suteikia PAVB EPS partneriams asimetrišką prieigą prie ES rinkos, leidžiant apsaugoti jautrius importui produktus ir taikyti apsaugos priemones, kai importas iš ES auga pernelyg greitai. Susitarimas apima ir bendradarbiavimo bei darnaus vystymosi skyrius.
Pagal EPS, ES panaikina muitus 98,7 % importo iš Pietų Afrikos pagal konkrečias kiekybines kvotas. Pietų Afrikos muitų sąjungai priklausančios šalys panaikina muitus maždaug 86 % importo iš ES.
Norint pasinaudoti lengvatiniu režimu, produktai turi atitikti susitarime nustatytas kilmės taisykles. Taip pat taikomos lankstumo priemonės, pavyzdžiui, leidžiamoji nuokrypio taisyklė, leidžianti naudoti tam tikrą kiekį nekilmės kilmės medžiagų.
Turizmas
Pietų Afrika turi didžiulį turizmo potencialą. Nuostabi gamta, turtinga gyvūnija, įvairios kultūros ir istorinis paveldas traukia turistus iš viso pasaulio.
Vienas populiariausių lankytinų objektų yra Kriugerio nacionalinis parkas, įkurtas 1898 m. beveik 2 milijonų hektarų plote. Parkas padalintas į 16 ekologinių zonų, kuriose gyvena apie 250 000 gyvūnų ir daugybė paukščių bei roplių rūšių. Parkas atviras nuo aušros iki sutemų.
Kitas svarbus lankytinas objektas yra Gerosios Vilties kyšulys, anksčiau vadintas Audrų kyšuliu. Tai vienas aukščiausių kyšulių planetoje, kur susiduria Atlanto ir Indijos vandenynų bangos. Kelias į kyšulį veda per to paties pavadinimo rezervatą, kuriame galima pamatyti įvairią augmeniją ir gyvūniją, įskaitant pingvinus.
Taip pat verta paminėti Robeno salą, kurioje buvo kalinamas Nelsonas Mandela, iSimangaliso šlapynių parką, Žmonijos lopšį (vieną turtingiausių ankstyvųjų žmonių fosilių radimviečių), uKhahlamba Drakensbergo parką su įspūdingais kalnų kraštovaizdžiais ir uolų meno pavyzdžiais.
Pietų Afrika - Keiptaunas 2025
Nepaisant didelio potencialo, turizmo sektorius regione susiduria su iššūkiais, tokiais kaip nepakankama infrastruktūra, saugumo problemos kai kuriose šalyse, aukštos kainos ir vizų reikalavimai.
Architektūra
PAR architektūra atspindi šalies istoriją, kultūrą ir įvairius įtakos šaltinius. Kolonijiniu laikotarpiu plito Europos architektūros stiliai. Olandų Ost Indijos bendrovė pastatydino prekių saugojimo stotį prie Stalo įlankos (1652) ir penkiakampę Gerosios Vilties tvirtovę Keiptaune (1666-79).
20 a. pradžioje pasirodė pirmasis dangoraižis šalyje - Colonial Mutual Durbane (1931), turintis art deco bruožų. Tarptautinį stilių plėtojo architektai R. Martienssenas, W. G. McIntoshas ir J. Fassleris. Modernistinių pastatų suprojektavo H. H. Le Roithas, S. N. Tomkinas, N. I. Finkelsteinas ir N. L. Hansonas.
Šiaurės Amerikos architektūros įtaka ryški miestų architektūroje, kur suprojektuota dangoraižių - Carlton Centre Johannesburge (1973) ir Southern Life Durbane (1986).
Šiuolaikinė PAR architektūra stengiasi derinti tradicinius elementus su moderniais sprendimais, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir tvarumo principus.
Pietų Afrikos Respublikos plėtra yra sudėtingas procesas, apimantis ekonominius, politinius, socialinius ir kultūrinius aspektus. Šalis turi didžiulį potencialą, tačiau jai tenka įveikti ir nemažai iššūkių.
tags: #pietu #afrikos #respublikos #plnlgai