Pietų Amerika - žemynas, pasižymintis ne tik įspūdingu gamtos grožiu, bet ir didele gyventojų įvairove bei unikaliu pasiskirstymu. Šiame straipsnyje pateikiama išsami apžvalga apie Pietų Amerikos gyventojų skaičių, pasiskirstymą, ypač atkreipiant dėmesį į retai gyvenamus vidinius rajonus ir tankiau apgyvendintas sritis, taip pat demografines tendencijas.
Pietų Amerikos plotas ir gyventojų skaičius
Pietų Amerika užima 17,818 mln. km² plotą. 2001 metais čia gyveno apie 351 mln. žmonių. Šiandien, remiantis naujausiais duomenimis, Pietų Amerikoje gyvena daugiau kaip 395 mln. žmonių (2010 m.), o tai sudaro apie 5,8 % pasaulio gyventojų. Pagal plotą tai ketvirtas pagal dydį žemynas, o pagal gyventojų skaičių - penktas.
Gyventojų pasiskirstymas ir tankumas
Pietų Amerika yra vienas rečiausiai gyvenamų žemynų, kuriame gyventojų vidutinis tankis yra 21,6 žm./km² (2010 m.). Gyventojai pasiskirstę labai netolygiai. Dauguma jų susitelkę Atlanto vandenyno pakrantės zonoje (nuo Brazilijos šiaurės rytinės dalies iki La Platos įlankos), Andų tarpukalnių slėniuose ir plokščiakalniuose (dažniausiai daugiau kaip 2000 m aukštyje), Karibų jūros pakrantės zonoje.
Tankiausiai gyvenama Ekvadore (52,7 žm./km²), Kolumbijoje (39,8 žm./km²), Venesueloje (32,8 žm./km²). Tuo tarpu rečiausiai apgyvendintos yra Prancūzijos Gviana (2,8 žm./km²), Surinamas (3,24 žm./km²), Gajana (3,67 žm./km²) ir Bolivija (9,9 žm./km²).
Rečiausiai apgyvendinti vidiniai regionai
Pietų Amerikos žemyno koziris - gamta, ypač menkai civilizacijos paliestos teritorijos, prilygstančios kokiam trečdaliui Europos, kur gyvūnai, augalai nustelbia žmoniją ir dešimtis kilometrų aplink gali nebūti jokio kito žmogaus - tik didingiausia gamta.
- Amazonės baseinas: Visas Amazonės baseinas apaugęs tankiais tropiniais miškais, reguliarūs upių potvyniai. Amazonija, užimanti trečdalį Pietų Amerikos žemyno, yra didžiausios pasaulyje džiunglės ir didžiausia pasaulyje upių sistema. Ten gyvena bent 10% visų planetos gyvūnų ir augalų rūšių. Iškirstų miškų vietose dirvožemiai nederlingi, daugelyje sričių stokojama naudingųjų iškasenų. Gyventojų tankumas čia labai mažas, nes transporto sąlygos sudėtingos, trūksta pagrindinių paslaugų, neišplėtota sveikatos apsauga, švietimas, stinga elektros energijos. Didžioji dalis Amazonijos yra Brazilijoje, kur Manauso miestas tapęs tikrais Amazonijos vartais.
- Patagonija: Tai pietinis viso gyvenamo pasaulio pakraštys, kur žmonija pamažu užleidžia vietą vėjuotai ir šaltai gamtai. Patagonijos pietuose jau gali jaustis beveik kaip Antarktidoje: į ežerus stumiasi ir tirpsta vieni didžiausių pasaulio ledynų, pingvinų daugiau nei žmonių. Atšiaurios gamtos sąlygos lemia labai mažą gyventojų tankumą šiame regione.
- Andai: Tai antri pagal aukštumą pasaulio kalnai po Himalajų, stebinantys vulkanų kūgiais, nuostabiomis kalnų panoramomis. Anduose gausu atokių vietų. Tačiau kelionė į Andus kartu ir kultūrinė patirtis, mat Anduose verda ir gyvenimas. Aukščiuose, į kuriuos Europoje įkopia tik alpinistai (3-5 km), ten rangosi keliai, važinėja traukiniai, stovi miestai ir didmiesčiai, vyksta tarptautiniai futbolo mačai ir net laivyba ežeruose. Gyventojų pasiskirstymas Andų regione yra heterogeniškas, su tam tikrais koncentracijos taškais slėniuose ir aukštikalnių miestuose.
Urbanizacija ir didmiesčių raida
Miesto gyventojų Pietų Amerikoje sudaro 83 % (2008 m.). Didžiausia miesto gyventojų dalis 2008 metais buvo Venesueloje (93 %), Argentinoje (92 %), Urugvajuje (92 %), Čilėje (88 %), Brazilijoje (86 %), mažiausia - Gajanoje (28 %). Pietų Amerikoje yra 36 miestai, kurių kiekviename gyvena daugiau kaip 1 mln. gyventojų. Dėl intensyvios gyventojų migracijos žemyno viduje ir kitų veiksnių urbanizuotos teritorijos labai greitai plečiasi.
Vienas sparčiausiai augančių miestų Pietų Amerikoje ir pasaulyje - San Paulas (1950-2010 m. gyventojų jame padaugėjo daugiau kaip 5 kartus, nuo 2 mln. iki daugiau kaip 10 mln. žmonių). Penkiose didžiausiose žemyno aglomeracijose (San Paulo, Buenos Airių, Rio de Žaneiro, Limos ir Bogotos) gyvena beveik 65 mln. žmonių. Kai kuriose šalyse dauguma gyventojų koncentruojasi sostinėse (pvz., Montevidėjo aglomeracijoje gyvena daugiau kaip 50 % Urugvajaus gyventojų, Paramaribe - beveik 50 % Surinamo gyventojų). Tai rodo stiprią gyventojų koncentraciją urbanizuotose pakrančių ir centrinių regionų vietovėse, o vidiniai rajonai lieka rečiau apgyvendinti.
Pietų Amerikos didmiesčiai apaugo lūšnynais, kiekvienoje šalyje vadinamais kitaip (Brazilijoje - favelos, Argentinoje - villa miseria ir t.t.). Juos savom rankom svetimoje žemėje nelegaliai pasistatė kaimiečiai, troškę gyventi mieste, bet neturėję tam pinigų. Tai atspindi nuolatinę migraciją iš kaimo, dažnai skurdžių vidinių regionų, į didmiesčius, tikintis geresnio gyvenimo.
Pietų Amerikos didžiausi miestai ir aglomeracijos
Ši lentelė pateikia duomenis apie didžiausius Pietų Amerikos miestus ir aglomeracijas:
| Miestas | Gyventojų skaičius (mln.) | Šalis |
|---|---|---|
| San Paulas | ~21 | Brazilija |
| Buenos Airės | ~15 | Argentina |
| Rio de Žaneiras | ~13 | Brazilija |
| Lima | ~10 | Peru |
| Bogota | ~8 | Kolumbija |
Etninė sudėtis ir jos įtaka pasiskirstymui
Gausiausia žemyno gyventojų grupė - metisai (indėnų ir europiečių palikuoniai) - vyrauja Kolumbijoje, Venesueloje, Ekvadore, Čilėje, Paragvajuje, kai kur Brazilijoje. Europiečių kilmės gyventojų daugiausia Argentinoje (97 %), Urugvajuje (88 %), Brazilijos pietinėse valstijose.
Afrikiečių kilmės gyventojai telkiasi ten, kur kolonijiniu laikotarpiu buvo kuriamos plantacijos ir darbams jose buvo vežami vergai iš Afrikos: Brazilijos šiaurės rytinėje dalyje, Venesuelos ir Kolumbijos pakrantėse, Ekvadoro šiaurėje. Išeivių iš Azijos šalių į Pietų Ameriką atvyko 19 amžiuje; kinų ir indų daugiausia yra Gajanoje ir Suriname, kiek mažiau Peru, japonų - Brazilijos San Paulo valstijoje, Bolivijos Santa Cruzo departamente, Paragvajuje, Peru. 20 a. pirmoje pusėje atvyko išeivių iš Sirijos ir Libano, 20 a. antroje pusėje - iš Pietų Korėjos (daugiausia į Argentiną ir Braziliją).
Vietinių Pietų Amerikos gyventojų indėnų skaičius, įvairių šaltinių duomenimis, labai įvairuoja. Daugiau kaip 80 % žemyno indėnų gyvena Bolivijoje, Peru ir Ekvadore (ten jie sudaro 40-60 % gyventojų). Kolumbijoje, Čilėje ir Paragvajuje indėnai sudaro po keletą procentų (daugiausia jie gyvena rezervacijose), Brazilijoje ir Venesueloje - mažiau kaip po 1 % (gyvena daugiausia miškuose). Šis pasiskirstymas atspindi istorinius kolonizacijos procesus ir gamtinių sąlygų įtaką apgyvendinimui, kur indėnų populiacijos dažnai išlaikė savo gyvenamąsias vietas atokesniuose vidiniuose regionuose.
Demografinės tendencijos ir socialiniai iššūkiai
Gyventojų sparčiau daugėja ekonomiškai silpnesnėse šalyse. Gimstamumo koeficientas (naujagimių skaičius tūkstančiui gyventojų) 2009 m. didžiausias buvo Paragvajuje (28,2), Bolivijoje (25,8), Ekvadore (20,8), Venesueloje (20,6), mažiausias - Urugvajuje (13,9), Čilėje (14,6).
Mirtingumo koeficientas 2009 m. didžiausias buvo Urugvajuje (9,09), Argentinoje (7,4), Gajanoje (7,34), Bolivijoje (7,05), kūdikių mirtingumas (tūkstančiui kūdikių) didžiausias Bolivijoje (44,7), Gajanoje (39,1), Peru (28,6), Paragvajuje (24,7), mažiausias - Čilėje (7,7), Urugvajuje (11,3).
Neraštingų žmonių daugiausia (2009 m.) Bolivijoje (13,3 %), Brazilijoje (11,4 %), Suriname (10,4 %), Kolumbijoje (9,6 %), Ekvadore (9 %). Bedarbių daugiausia Kolumbijoje (12 %, 2009 m.), Gajanoje (11 %, 2007 m.), Venesueloje (10,9 %, 2009 m.). Pietų Amerikoje daug skurstančių žmonių. Daugiausia jų Suriname, Bolivijoje, Kolumbijoje, Venesueloje, Peru, Ekvadore, Brazilijoje. Šie socialiniai ir ekonominiai veiksniai dažnai skatina gyventojus migruoti iš skurdesnių ir atokesnių vidinių rajonų į labiau išvystytas miestų aglomeracijas, keisdami gyventojų tankumo žemėlapį.
tags: #pietu #amerikoje #didziausia #zmoniu #koncentracija #vidiniuose