Pietų Amerika, turtinga kultūros ir istorijos, taip pat yra namai talentingiems architektams, kurie formavo regiono kraštovaizdį. Šiame straipsnyje apžvelgsime garsiausius Pietų Amerikos architektus, jų stilius, įtaką ir palikimą.
Architektūra ir politika visada buvo glaudžiai susijusios. Sovietmečiu architektūra buvo svarbi socializmo statybų dalis. Tačiau tai nėra tik sovietmečio fenomenas. Kaip teigė Conradas Hiltonas, „Mes valdome viešbučius užsienyje dėl tos pačios priežasties, kaip ir mūsų šalyje [JAV, - V. P.] - kad mūsų akcininkams jie duotų pelną.“
Modernizmas ir jo atspindžiai Pietų Amerikoje
Modernizmo architektūra, kilusi Europoje, paliko gilų pėdsaką ir Pietų Amerikoje, nors ir su savitomis interpretacijomis. XX a. pradžioje Europoje atsiradęs modernizmas, atsisakęs istorinių formų ir puošybos, siekė naudoti naujausias statybines medžiagas ir eksperimentinius metodus. Šie principai, plėtojami tokių architektų kaip Walteris Gropius, Ludwigas Miesas van der Rohe ir Le Corbusier, buvo priimti ir pritaikyti visame pasaulyje.
XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje Vokietijos modernizmo architektūra plėtojosi racionalizmo kryptimi, tapatinama su „tarptautine architektūra“. Ši kryptis, siejama su „naujojo dalykiškumo“ judėjimu, paplito Vokietijos miestuose, projektuojant gyvenamuosius rajonus su plačiomis žaliosiomis zonomis ir daugiabučiais namais, kurių projektuose vyravo kubinės formos, plokšti stogai ir baltos, lygios betono sienos.
Bauhaus architektūros ir dailės mokyklos idėjiniai principai, susiformavę Veimare, Desau ir Berlyne, tapo svarbiu funkcionalizmo architektūros formavimosi centru. Tarptautinis stilius, kurį apibūdino amerikiečių dailės istorikas Henry Russell Hitchcock ir architektas Philip Johnson, nebuvo laikomas atskiru stiliumi, bet veikiau bendra modernistų architektų kūrybos kryptimi.
Po Antrojo pasaulinio karo, kai dauguma Europos šalių buvo nuskurdintos karo, ekonomiškumas, racionalumas ir funkcionalumas tapo svarbiausiais architektūros kriterijais. Tarptautinis modernizmas tapo vyraujančia architektūros kryptimi Europoje, JAV ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Plėtėsi miestų teritorija, didėjo pastatų tūriai. Didžiausiose architektūrinėse bendrovėse dirbdavo šimtai ir tūkstančiai architektų.
Jungtinėse Amerikos Valstijose modernizmo pionieriais buvo Frankas Lloydas Wrightas ir jo pasekėjai. Nuo XX a. trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečio modernizmas pamažu buvo priimtas ir plačiau visuomenėje. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje JAV kilo susidomėjimas radikaliausia Europos modernizmo kryptimi - internacionaliniu stiliumi, kuris labai paveikė tolimesnę modernizmo architektūros raidą šalyje.
Tačiau modernizmo idėjos Pietų Amerikoje įgavo savitų bruožų. Pavyzdžiui, Brazilijos modernizmas, kuriam didelę įtaką padarė Le Corbusier, išsiskyrė savitu požiūriu į gamtą ir vietos kultūrą. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Oscar Niemeyer darbai, ypač Brazilijos sostinės Brazilijos architektūrinis projektas.

Žymūs Pietų Amerikos architektai
Pietų Amerikoje yra daugybė talentingų architektų, kurie paliko ryškų pėdsaką pasaulinėje architektūros istorijoje.
Zaha Hadid (1950-2016)
Nors Zaha Hadid gimė Irake, ji tapo viena žymiausių ir įtakingiausių architektūros pasaulio figūrų. Apdovanota Pritzkerio premija, ji paliko pasauliui daugiau nei 70 projektų, kurių galima rasti visuose žemynuose. Jos novatoriškas ir futuristinis stilius, dažnai apibūdinamas kaip dekonstruktyvizmas, abstrakcionizmas ar neo-futurizmas, pakeitė tradicinį požiūrį į pastatų formas ir erdves.
Zaha Hadid buvo laikoma viena stipriausių bei įtakingiausių pasaulio moterų, taikos menininke, viena reikšmingiausių architektūros dėstytojų. Ji studijavo matematiką Amerikos Beiruto universitete, o vėliau persikėlė į Londoną, kur mokėsi Architektūros Asociacijos mokykloje. Jos dėstytojas, architektas Elia Zenghelis, ją vadino išskirtiniausia visų laikų mokine.
Jos kurtų pastatų šiandien galima rasti kone visuose žemynuose: Azijoje, Vidurio Rytuose, Europoje, Afrikoje, Šiaurės Amerikoje. Tarp jos žymiausių darbų yra Heydar Aliyev centras Baku, Guangdžou operos teatras, Londono vandens sporto centras, „Galaxy SOHO“ kompleksas Pekine ir daugelis kitų.

Oscar Niemeyer (1907-2012)
Brazilų architektas Oscar Niemeyer yra vienas modernizmo meistrų, žinomas dėl savo organinių ir skulptūrinių formų. Jis buvo vienas pagrindinių Brazilijos sostinės Brazilijos projektavimo komandos narių, kurdamas daugelį svarbiausių jos pastatų, įskaitant Nacionalinio kongreso rūmus, katedrą ir prezidento rūmus.
Niemeyerio darbai pasižymi laisvomis, banguojančiomis linijomis, kurios atspindi Brazilijos gamtos grožį ir optimizmą. Jis teigė, kad „tai, kas traukia mane, yra laisvoji, sensuali kreivė. Aš randu ją upių, kalnų ir moters kūne.“ Jo kūryba padarė didelę įtaką pasaulinei architektūrai, įkvėpdama daugelį vėlesnių kartų architektų.

Alejandro Aravena (g. 1967)
Čiliečių architektas Alejandro Aravena yra žinomas dėl savo socialiai sąmoningų pastatų projektų. 1994 m. jis įkūrė savo praktiką, Alejandro Aravena Architects, ir vadovavo „ELEMENTAL“ - „Do Tank“, kuris sulaukė tarptautinio pripažinimo. Jo darbai dažnai integruoja miestų planavimą, socialinį būstą ir viešųjų erdvių dizainą, siekiant kurti holistinius sprendimus, sprendžiančius sudėtingas socialines problemas.
„ELEMENTAL“ pradėjo kurtis įvairiose šalyse, tokiose kaip JAV, Kinija, Šveicarija, Meksika ir Čilė. Po 2010 m. Čilę sukrėtusio žemės drebėjimo ir cunamio, „ELEMENTAL“ buvo pavesta padėti atstatyti miestą. Alejandro Aravena 2016 m. pelnė Pritzkerio architektūros premiją.
CULTURE IS THE CURE, ARCHITECTURE IS A TOOL | Alejandro Aravena | Podcast SFERA | EP 19
Antoni Gaudí (1852-1926)
Nors Antoni Gaudí dirbo Ispanijoje, jo darbai Barselonoje padarė didžiulę įtaką ir Pietų Amerikos architektūrai. Jis yra vienas geriausių katalonų modernistų, kurio darbai pasižymi individualumu ir savitu stiliumi. Jo žymiausi darbai: Šv. Šeimos bažnyčia (Sagrada Familia), Casa Milà, Casa Batlló ir daugelis kitų. Jo pastatuose nėra nė vienos tiesios linijos, o kiekviena detalė kruopščiai apgalvota.
Frank Lloyd Wright (1867-1959)
Amerikiečių architektas Frank Lloyd Wright, nors ir ne tiesiogiai Pietų Amerikos, yra vienas įtakingiausių architektų pasaulyje. Jis sukūrė daugiau nei 1000 eskizų, iš kurių net 532 buvo įgyvendinti. Jo darbai, tokie kaip „Namas virš krioklio“, yra ikoniniai modernizmo pavyzdžiai ir įkvėpė daugelį architektų visame pasaulyje, įskaitant ir Pietų Ameriką.
Architektūros ir Politikos Sąveika
Architektūra ir politika visada buvo glaudžiai susijusios. Sovietmečiu architektūra buvo svarbi socializmo statybų dalis. Komunistinės visuomenės miestai turėjo būti šviesūs ir erdvūs, užstatyti gražiais pastatais, kurių architektūra organiškai rištųsi su gamta, plačiomis magistralėmis, vandens baseinais, parkais ir sodais. Miestai turėjo būti patogūs gyventojams; juose komunalinės ir visuomeninio maitinimo bei prekybos įmonės naujoviškai aptarnaus gyventojus.
Vienas iš svarbiausių specifinių sovietmečio aspektų buvo architektūros panaudojimas naujajam identitetui kurti. Be abejo, to naujojo identiteto kūrime didžiulį vaidmenį atliko literatūra, dailė, teatras, kinas, apskritai visa švietimo sistema. Tačiau architektūra lygiai taip pat šiame procese dalyvavo. Kitas svarbus tematinis aspektas buvo opozicija buvusiai buržuazinei Lietuvai. Netgi apie 1969 metus sovietinė sistema vis dar pozicionavo save kaip pranašesnę už buržuazinę.
Planinė ekonomika turėjo didelės įtakos miestų planavimui. Svarbiausia miestų planavimo grandimi tapo Plano komitetas, ir čia formuojami pramonės vystymo planai. Tad svarbiausia čia valstybės, o ne žmogaus tikslai. Skubėjimą lydi ir statybų brokas. Tai lėmė medžiagų deficitą ir prastą statybų kokybę.
Modernizmui neatsiejamas ir valstybinės nuosavybės principas. Le Corbusier ir daugelis kitų modernistų tarpukariu siūlė atsisakyti privačios žemės nuosavybės ir pereiti prie valstybinės. Sovietų Sąjunga tai padarė, o žemės nusavinimas turėjo didžiulę įtaką architektūros procesams.

Architektūros įtaka Pietų Amerikai
Pietų Amerikos architektai, įkvėpti tiek pasaulinių modernizmo tendencijų, tiek savo turtingos kultūros ir gamtos, sukūrė unikalią ir įspūdingą architektūrinę aplinką. Nuo Oscar Niemeyer futuristinių formų iki Alejandro Aravena socialiai orientuotų projektų, Pietų Amerikos architektūra ir toliau vystosi, atspindėdama regiono identitetą ir siekius.
Šiuolaikinėje architektūroje, Frank Gehry darbai laikomi vienais svarbiausių, o jis pats - vienu svarbiausių amžiaus architektu. Suprojektavo daugybę pastatų jungiančių unikalią architektūrą ir technologines naujienas. Metalo konstrukcijų pagalba sukūrė tai, ko pasaulis iki šiol nebuvo regėjęs.
Ekvadoro architektūros pradmenų aptinkama Costos, Sierros ir Orientės kultūrose. Išliko 15-16 a. inkų architektūros miestų, šventyklų (Kite), rūmų, amfiteatrų, tvirtovių, irigacijos įrenginių, kelių liekanų. 15 a. Kolonijiniu laikotarpiu senoji Ekvadoro architektūra buvo beveik sunaikinta. Statyta stačiakampio plano miestai (Kitas, įkurtas 1534, Guayaquilis, įkurtas 1535, Cuenca, įkurtas 1557), kurių architektūroje susipynė Europos stilių ir vietinės architektūros tradicijos.
19 a. Ekvadore paplito klasicizmas. 19 a. 4 dešimtmetyje- 20 a. pradžioje Ekvadore dirbo architektai J. P. Sanzas (1820-97), M. Aulestia (1820-82), G. Pérezas ir kiti. Rekonstruoti seni pastatai Kite ir kituose miestuose: Malonės vienuolyno bažnyčioje įrengtas kupolas (1863, architektas M. Aulestia), El Teharo vienuolyne (1870) ir Šv. Sebastijono bažnyčioje (1876) - bokštai. 19 a. pabaigoje paplito neostiliai, ypač neogotika (pastatytos katedros Kite, Guayaquilyje).
20 a. antroje pusėje Kite pastatyta Parlamento ir Užsienio reikalų ministerijos rūmai, viešbutis Quito, daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, bankų, draudimo, prekybos ir finansų bendrovių pastatų, Cuencoje - Naujoji katedra (1967, architektas J. B. Stiehle). 5-6 dešimtmetyje funkcionalistinių pastatų suprojektavo architektas S. Duránas-Ballénas (g. 1919), D. Donoso (g. 1921), O. Muos Mario (g. 1923), A. Léonas (g. 1929), E. Arasas (g. 1929), M. Barragána (g. 1935), P. Dragónas (g. 1938). 9 dešimtmetyje architektas O. Valensiella Kite suprojektavo gyvenamųjų namų kompleksų su prekybiniais ir kultūriniais pastatais, poilsio zonomis.
Nors didelė dalis Pietų Amerikos architektūros istorijos yra susijusi su modernizmu ir jo atšakomis, regionas taip pat išlaiko savo unikalias tradicijas ir kuria naujas, inovatyvias formas, kurios atspindi jo kultūrinę įvairovę ir dinamišką raidą.
tags: #pietu #amerikos #architektai
