Daugelis žmonių svajoja parašyti knygą, tačiau ne visi žino, nuo ko pradėti. Niekad taip ir neišdrįsai to padaryti arba pabandžius nepavyko? Nesijaudink, šie keli patarimai tau turėtų padėti pralaužti tuos ledus ir įgyvendinti šią svajonę, pradedant nuo idėjos generavimo iki knygos išleidimo. Knygos rašymas - tai kelionė, reikalaujanti ne tik talento, bet ir strategijos, atkaklumo bei supratimo apie leidybos procesą.
Knygos Kūrimo Pradžia: Nuo Idėjos Iki Rankraščio
Prieš pradedant rašyti, svarbu atsakyti į keletą esminių klausimų, kurie padės suformuoti aiškią viziją ir kryptį:
- Kam skirta mano knyga? Auditorijos nustatymas padės pasirinkti tinkamą stilių, toną ir turinį.
- Kodėl aš ją rašau? Motyvacija yra esminis variklis, padedantis įveikti sunkumus rašymo procese.
- Kokios apimties ji galėtų būti? Apytikslis žodžių skaičius padės planuoti laiką ir struktūrą. Knygos apimtis turėtų būti maždaug 20000 žodžių, kad skaitytojai norėtų už ją mokėti ir gautų iš jos naudos, bei perskaitę rekomenduotų kitiems.
- Kokio žanro galėtų būti? Žanro pasirinkimas padės orientuotis rinkoje ir pritraukti tinkamus skaitytojus.
Šių klausimų apmąstymas padės susidaryti aiškų knygos planą, kurį vėliau galėsite pristatyti leidėjams ar naudoti kaip gairę rašymo procese. Tiesiog, kaip ir bet kokį kitą projektą, apsirašyti savo knygą. Tam, kad galvoje atsirastų aiškumas, kad netgi vėliau pristatant knygą ar rašymo proceso metu, norėsi kam nors apie ją papasakoti, tau pačiai būtų aišku. Aiškumas galvoje prieš sėdant rašyti, žinojimas, ką aš rašau, kodėl rašau ir kam rašau, labai svarbu.
Knygos Struktūros Planavimas
Efektyvus knygos rašymas prasideda nuo struktūros planavimo. Tai palengvins ir pagreitins knygos rašymą.
Minčių Žemėlapio Kūrimas
Lapo centre užrašykite temą ir "aplipdykite" ją idėjomis, mintimis. Mąstykite "atgal". Pradėkite nuo išvadų, knygos pabaigos. Ką skaitytojas galės atlikti perskaitęs knygą? Kokios žinios, įgūdžiai tam reikalingi? Sudarykite sąrašą. Metmenys padės jums nustatyti, kokiais aspektais derėtų pasidomėti giliau, ką aprašyti plačiau, kaip pristatyti skaitytojui vieną ar kitą niuansą.
Skyrių Struktūros Planavimas
Pasižymėkite popieriaus lape, kokie skyriai bus knygoje, kokia jų seka. Nagrinėkite kitas popierines ir elektronines knygas. Pasidomėkite, kokie skyriai yra kitose knygose? Galbūt kai kurie skyriai būna visose knygose? Kokia jų seka? Dabar kaip tik metas nuspręsti, kokia bus skyrių struktūra, planas.
Kaip parašyti romano skyrių planą
Rašymo Procesas: Kasdieniai Įpročiai ir Strategijos
Svarbu susikurti rašymo rutiną ir laikytis jos. Jei jūsų tikslas - parašyti 20 000 žodžių knygą, tuomet kasdien privalote parašyti po 1000 žodžių kokybiško turinio. Rašykite visas 20 dienų iš eilės.
Tinkamo Paros Meto Pasirinkimas
Dirbkite tinkamu paros metu. Galbūt jūsų produktyvumas didžiausias 5 val. ryte, o gal tuomet, kai vaikai išeina į mokyklą, ar šeimynykščiai suminga? Gal jums iš viso nepatogu dirbti namuose?
Trikdžių Pašalinimas ir Laikmačio Naudojimas
Kol rašote, pašalinkite visus trikdžius. Naudokite laikmatį. Nustatykite 30 minučių atgalinį laiko skaičiavimą ir pradėkite rašyti. Rašykite neatsitraukdami, kol nenuskambės signalas, pranešantis apie nustatyto laiko pabaigą. Rašykite net tuomet, jei neturite minčių. Tiesiog rašykite. Rašykite taip, kaip kalbate. Netaisykite klaidų. Šis laikas skirtas rašymui. Jei kokio nors aspekto negalite aprašyti dėl kilusių neaiškumų, pasižymėkite teksto vietą, kad lengvai surastumėte ir rašykite toliau.
Kasdienis Rašymas ir Įpročio Formavimas
Būtinai rašykite kasdien. Jei ne 1000 žodžių tai nors 200-300. Kuo daugiau rašote, tuo labiau lavėja jūsų įgūdis rašyti ir pasiekti užsibrėžtą žodžių normą bus lengviau. Tegu rašymas tampa įpročiu. Vietoj televizoriaus žiūrėjimo. Galiausiai, vietoj namų ruošos, jei tam nelieka laiko. Neskaičiuokite žodžių. Tiesiog rašykite.
Patarimai, Kaip Pradėti Rašyti Knygą
Štai keli esminiai patarimai, kurie padės išvengti pradedančiųjų klaidų ir sėkmingai judėti į priekį rašymo kelyje.
Rašykite tai, ką išties norite rašyti
Turbūt nėra nieko blogiau nei rašymas kažko apie ką tu visai nenori rašyti. Geriausi rašytojai parašė savo kūrinius ne todėl, kad jie bandė kopijuoti kitų rašytojų stilių ar temas ir tapti „tokie geri kaip kiti”. Jei nori rašyti - nebijok ir rašyk ką pats labiausiai nori, surask savo temą.
Nesistenkite parašyti kažko originalaus
Dar senoje geroje Biblijoje paminėta, kad tai kas gali būti sukurta jau yra sukurta. Nesistenk išmastyti kažkokį neįtikėtiną ir naują scenarijų, kažkokius neįtikėtinus veikėjus ar vietoves. Norint parašyti gerą istoriją tau tereikia tik vienos vienintelės temos kurią išties, tikrų tikriausiai, mėgtum.
Nesistenkite parašyti tobulai
Nesijaudinkite, aš tave nuraminsiu sakydamas, kad nors ir kaip besistengtum puikiai parašyti savo kūrinį jis puikus visiems nebus. Tai neišvengiama, kiekvienas skaitytojas turi savo skonį - vieno sprendimo viskam nėra ir nebus. Nebandyk rašyti visko taip, kad nereiktų kažko taisyti. Taisyti tau reikės ne kartą ir ne du, kol tavo kūrinys pasieks galutinę, ištaisytą, stadiją. Dažnai tau teks net iškirpti milžiniškus gabalus teksto, kitur juos praplėsti, dar kitur pakeisti kažkuo kitu. Rašydamas stenkis nesustoti ir nepradėti taisyti tą ką jau parašei - palik tai tam laikui kai jau viską parašysi ir turėsi kūrinio „skeletą”.
Nesustokite rašyti
Rašydamas nesustok viduryje pastraipos ar viduryje skyriaus nesvarbioms detalėms. Pirmu rašymu tu turėtum susikoncentruoti ties pačio istorijos „skeleto” sudarymu, tau nerūpi ar kambario sienos buvo violetinės, ar raudonos, jei nerašai apie hipnozę keliančius kambarius. Tarpuose kur nežinai ką rašyti, kur manau, kad reiktų pratęsti ar tiesiog nesugalvoju kuo papildyti, aš tiesiog pasižymiu „[[Papildyti šitai vėliau]]” ar „[[Aprašyti plačiau]]” ir tęsiu rašymą toliau. Kitą kartą grįždamas, jau pabaigęs skeletą, aš praplečiu ar pakeičiu viską kaip reikia.
Niekam nerodykite, ką rašote
Berašant turbūt kyla didelė pagunda pasigirti draugams ir kitiems pažįstamiems, kad tu pagaliau kažką rašai. Pats noras yra puikus, kadangi pasakydamas, jog rašai pats save priverti pabaigti savo rašymą. Bet paskelbus, kad rašai kyla problema jog atsiras ir norinčių paskaityti, o skaitytojai nori ar nenori tu to išsakys savo nuomonę. Kitų žmonių nuomonės kol tavo kūrinys nėra baigtas yra tavo didžiausias priešas - neklausyk jų. Kai kūrinys jau pabaigtas, kai jau parašei pagrindą, puiku - rodyk, pamatys gal kokių klaidų naujų, gal ką pataisys. Bet iki kol tu neparašei skeleto - net nebandyk kam rodyti.
Prisiminkite, kad nebūtina rašyti nuo pradžios
Daug rašytojų net nebando rašyti savo kūrinių nuo pradžios. Jie pradeda bet kur, bet ne pradžioj. Dalis rašytojų pradeda rašyti nuo paskutinio sakinio, tos paskutinės pastraipos kuri nusako kaip baigėsi istorija.
Kaip Pasirinkti Istoriją ir Žanrą?
Rašyti geriausia tai, ką labiausiai norėtųsi paskaityti. Pirmas klausimas: ar tau ta tema bent kiek patinka? Kitas, ne ką mažiau svarbus: ar turėsi pasakyti kažką naujo? Jei į abu klausimus atsakei teigiamai, tuomet puiku. Jei nors kiek suabejojai, geriau sustok ir palauk. Kam užsikrauti tai, kas nežavi arba būti papūga? Geriausia kurti tai, kas pačiam patinka. Net jei tai bus pats savotiškiausias kūrinys, vis tiek atsiras, kas jį supras ir kam jis bus aktualus. Iškart verta pripažinti ir susitaikyti su tuo, kad VISADA bus skaitytojų, kuriems tekstas nepatiks, atrodys neįdomus, neužkabins. Tai yra visiškai normalu.
Literatūra prieš Kiną: Vaizdų Kūrimas Skaitytojo Galvoje
Knyga yra ne tam, kad nupieštų vaizdus, o tam, kad perteiktų jausmą ir išgyvenimą. Taigi rašant tekstą reikia pasakoti taip, kad vaizdus skaitytojas susikurtų savo galvoje, kad įsijaustų į veikėjus ir priimtų jų pasaulio suvokimą bei emocijas kaip savus. Skaitytojas nėra stebėtojas (kaip žiūrovas kine), jis pats yra veikėjas, todėl itin svarbi nuotaika, veikėjų išgyvenimai bei galimybė skaitytojui save įsivaizduoti kuriamoje aplinkoje. Venkite kinematografinio vaizdavimo, tai yra, vaizdo nereiktų aprašyti taip, kaip jį „matytų“ judanti kamera ir kaip keistųsi vaizdas ekrane. Taip pat nėra tikslo surašyti visus veikėjų veiksmus. Svarbiausia - atsirinkti tuos momentus, kurie yra svarbūs kiekvienu konkrečiu metu. Literatūra yra daug plačiau, nei garsas ir vaizdas ir nereikia savęs riboti tais dviem pojūčiais.
Žanro Pasirinkimas ir Istorijos Elementų Derinimas
Mano labai laisvamaniška nuomone žanrai rašytojui yra iš viso nereikalingas išmislas, kuris svarbus tik skaitytojui (kad jis galėtų lengviau išsirinkti, ką nori skaityti) ir kritikams (kad galėtų pasikabinėti ir pabambėti, kad kažkas neįsipaišo į rėmus). Neribokit savęs ten, kur nebūtina. Tegu jūsų istorijos būna tokios pat įvairiapusės, kaip pats gyvenimas.
Daugiau nei žanro pasirinkimas, jums pagelbės žinojimas, į ką norite susikoncentruoti. Bet kuri istorija gali būti papasakota susitelkiant tiek į veikėją, tiek į pasaulį, įvykį ar problemą. Štai pagrindiniai istorijos elementai ir jų charakteristikos:
| Istorijos Elementas | Apibrėžimas | Pagrindiniai Bruožai | Veikėjai |
|---|---|---|---|
| Veikėjo Dominavimas | Dominuoja veikėjas ir jo pastangos pakeisti savo vaidmenį gyvenime. | Veikėjas privalo keistis, kūrinio eigoje jis pereina transformaciją. | Pagrindinis veikėjas labai išvystytas, jo motyvacija ir paskatos. |
| Pasaulio Dominavimas | Aplinka (pasaulis) aprašomi taip išsamiai, kad gali būti prilyginti veikėjui. | Autorius daug dėmesio skiria detaliems aplinkos aprašymams, tradicijoms, visuomenei. | Pagrindinis veikėjas dažnai iš skaitytojo aplinkos, retransliuoja skaitytojui tai, kas vyksta aplink jį. |
| Problemos Dominavimas | Skaitytojas supažindinamas su problema ar paslaptimi, kuri kūrinio eigoje išsprendžiama arba atskleidžiama. | Paprasta struktūra (pvz., detektyvas: nusikaltimas, tyrimas, išaiškinimas). | Pagrindinis veikėjas nėra itin išsamiai aprašomas, bet turi ryškių bruožų (pvz., Šerlokas Holmsas). |
| Įvykio Dominavimas | Dominuoja įvykis, t.y., nusistovėjusios pasaulio tvarkos suirimas ir siekis tą tvarką atstatyti ar prisitaikyti. | Veiksmas ir jo pasekmės yra esminiai. | Veikėjų charakterizavimą sprendžia autorius; motyvacija dažnai aiški dėl įvykio. |
Nė viena istorija neapsieina be veikėjo ir bent minimalaus jo charakterizavimo, kaip nebus teksto, kuriame nebūtų aprašoma aplinka. Ir žinoma, kiekvienai istorijai reikia įvykių, kurie stumtų pasakojimą pirmyn. Taigi visuose tekstuose jie figūruos visi. Galite apjungti kelis svarbius elementus. Jūs turite pilną teisę nuspręsti, kad rašydami kūrinį apie pasaulį įpinsite paslaptį, kurią turės išsiaiškinti veikėjai. Jūs negalite tik vieno - parašyti apie viską.
Kadangi skaitytojas yra antras pagal svarbą po paties autoriaus, negalima jo ignoruoti. Vos pradėjęs skaityti, jis pradeda susidaryti vaizdą, kas tai per istorija ir kam bus skiriamas didžiausias dėmesys. Šioje vietoje yra svarbu jo neapgauti. Susikurkite sau galvoje būsimos istorijos koncepciją ir jos nepamirškite.
Redagavimas ir Korektūra: Paskutinis Šlifas
Parašius rankraštį, būtina skirti laiko redagavimui ir korektūrai. Tai padės ištaisyti klaidas, patobulinti stilių ir užtikrinti, kad knyga būtų aiški ir įdomi skaityti.
Atidėjimas ir Peržiūra
Idealiu atveju, būtų gerai palaukti keletą dienų ar net visą savaitę. Perkelkite savo knygą į elektroninę skaityklę, jei turite galimybę - išsispausdinkite. Kai knygą jau perskaitėte pirmą kartą ir pataisėte visas pastebėtas klaidas, galite imtis skyrių perrašymo ar struktūros keitimo, jei reikia. Taip pat dabar pats metas detalizuoti ar generalizuoti kai kurias vietas, jei nuo to knyga taps aiškesnė.
Galutinė Peržiūra ir Bičiulių Įvertinimas
Dar kartą išspausdinkite savo knygą. Perskaitykite neskubėdami, stenkitės patikrinti kiekvieną sakinį, žodį. Skaitydami ieškokite neaiškių ar dviprasmiškų sakinių, neatidumo klaidų. Ypač stenkitės atkreipti dėmesį į žodžius, kurie gramatiškai taisyklingi, tačiau turi kitą reikšmę (susikeitusios ar praleistos raidės). Galbūt atrasite net praleistų žodžių. Dabar pats metas pristatyti knygą bičiuliams, kurie prieš 30 dienų sakė, kad jūs to nesugebėsite padaryti.
Knygos Išleidimas: Keliai Į Skaitytojų Rankas
Norint išleisti savo knygą, galima rinktis iš dviejų variantų: kreiptis į leidyklą, arba tiesiai į spaustuvę. Pastarasis kelias yra paprastesnis, bet brangesnis.
Bendradarbiavimas Su Leidykla
Jei norima, kad knyga būtų pardavinėjama knygynuose, pirmiausia reikėtų pasirinkti leidyklą, kuriai bus siūlomas rankraštis. Kiekviena leidykla turi savo reikalavimus, bet paprastai prašoma pateikti bent teksto ištrauką, jei autorius nenori atsiųsti viso teksto. Susipažinusi su autoriumi ir tekstu leidykla, atsižvelgdama į leidinio ir pačios leidyklos tikslų bei interesų atitikimą, pardavimų galimybes, priima sprendimą. Paprastai viskas prasideda nuo paties teksto pateikimo ir autoriaus prisistatymo leidyklai. Siūlyti savo rankraštį galima ir ne vienai leidyklai. Jei leidykla susidomi kūriniu, vyksta susitikimas su autoriumi, kurio metu pasikalbama apie lūkesčius ir galimybes. O jei rankraštis neatitinka leidyklos plano, autorius sulaukia neigiamo atsakymo. Jei leidykla susidomi kūriniu, ji pati ir padengia knygos išleidimo išlaidas ir priklausomai nuo teksto ir jo kokybės, autoriui išmoka honorarą.
Savarankiškas Leidimas
Turint tam tikrą kiekį pinigų ir norint išleisti nedidelį tiražą, galima kreiptis tiesiogiai į spaustuvę. Žinoma, kad tokia knyga papuls į knygynus, tikėtis neverta, bet norint atsispausdinti keletą knygų ir įteikti jų artimiesiems, galimybių tikrai yra. Jei autorius knygą leidžia savo lėšomis, patiriamos išlaidos priklauso nuo jo paties lūkesčių - tiražo, popieriaus, samdomo redaktoriaus ir maketuotojo. Priklausomai nuo tiražo, vienas egzempliorius gali kainuoti ir 10 Eur, ir 30 Eur.
Kaip Kreiptis Į Leidėjus
Kiekvienas autorius supranta labai skirtingai kada reikia kreiptis. Sakyčiau, kad dažniausiai kreipiamasi:
- Su idėja: Turiu idėją, ją aprašau, manau, kad ji yra svarbi, reikalinga, gali tapti puikia knyga ir siunčiu leidyklai pačią idėją.
- Su dalimi rankraščio: Žmogus siunčia tekstą, prisistato ir sako, turiu ne tik idėją, bet ir gabaliuką rankraščio ir prašo įvertinti.
- Su visu rankraščiu: Pastarasis tikriausiai yra vienas dažniausių tokių atvejų, kada atkeliaujama pas leidėją arba pas mane jau su rankraščiais ir prašoma įvertinimo, paskaitymo.
Leidėjai yra rašto žmonės, gauna daug laiškų. Tad čia kaip ir su gero CV parašymu, tai nėra taip paprasta. Tad siūlyčiau skirti laiko ir tikrai gerai apmąstyti prieš siunčiant pasiūlymą leidyklai.
- Siųskite tik geriausią rankraščio versiją. Labai svarbu įsitikinti, ar siunčiamas tekstas tikrai yra kokybiškas. Taip pat - ar jis atspindi knygos (jei tai tik pirmas skyrius) esmę - tiek turinio, tiek stiliaus prasme.
- Siųskite rankraštį į leidyklos el. paštą ir apsišarvuokite kantrybe. Dauguma per kelias savaites tikrai atsakys į tavo laišką, net jei atsakymas bus neigiamas.
- Perskaitykite sutartį. Labai svarbi dalis yra sutartis, kurioje numatyti ir tavo, ir leidyklos įsipareigojimai.
- Pasiruoškite knygos viešinimo planą. Leidykla už autorių visko nepadarys, ypač viešinimo srityje. Apie knygos reklamą reiktų pradėti galvoti tuo metu, kai knyga dar tik rašoma.
- Papasakokite apie save. Siųsdami savo kūrinį leidėjui papasakokite apie save, kaip jūs susijęs su kūrinio tema ir apskritai rašymu. Būtinai pridėkite grožinio kūrinio santrauką.
Rašytojų Patarimai ir Taisyklės
Štai keletas patarimų iš žymių rašytojų, kurie gali įkvėpti ir padėti jūsų kūrybiniame kelyje.
Stepheno Kingo Patarimai Pradedantiesiems Rašytojams
Šiuolaikinės siaubo literatūros klasikas Stephenas Kingas dalijasi patarimais, kurie padės jums tapti geresniu rašytoju:
- Pirmiausia rašyk pačiam sau ir tik paskui suk galvą dėl auditorijos.
- Nevartok neveikiamosios rūšies veiksmažodžių (pasyvų).
- Venk prieveiksmių, ypač po frazių „jis (ji) pasakė“.
- Nepamesk galvos dėl tobulos gramatikos.
- Skaityk, skaityk, skaityk.
- Išjunk televizorių.
- Rašyk po vieną žodį.
- Pašalink dėmesį blaškančius daiktus.
- Rašytoju tampi tiesiog skaitydamas ir rašydamas.
- Rašymas turi teikti laimę.
F. Scotto Fitzgeraldo Patarimai
F. Scottas Fitzgeraldas, garsėjęs savo kūryba, dalijasi patarimais, kuriuos taikė ir pats:
- Užsirašinėkite pastabas. Turi pradėti nuo to, kad užsirašinėsi pastabas. Gali būti, kad tau prireiks tai daryti ilgus metus. Užsirašyk tuo metu, kai apie tai galvoji.
- Sudarykite detalius planus. Siūlė viską pradėti nuo didelio, detalaus plano sudarymo.
- Nepasakokite apie tai, ką rašote. Manau, kad puiki taisyklė nepasakoti apie darbą, kol jis nėra baigtas. Taip jau nutinka, kad jeigu papasakoji, kažkurią dalį to prarandi.
- Kurkite simboliškus personažus. Nors teigė, kad tai tebūdavo atsitiktinumai, jis visuomet stengdavosi rašyti apie konkrečius žmones, kurie jam yra įdomūs.
- Nenaudokite mažai žinomų žodžių. Niekumet nereikia naudoti mažai žinomų žodžių, nebent taip daroma specialiai, siekiant sukurti „delikatų atspalvį“.
- Atkreipkite dėmesį į veiksmažodžius. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į veiksmažodžius.
- Atsikratykite to, kas netinka. Rašytojai kartais būna priversti daryti sunkius sprendimus. Labai svarbu objektyviai įvertinti visą kūrinį, ir jeigu kažkas netinka, to tiesiog atsikratyti.
Henry Millerio Darbotvarkė
Menininkas Henry Milleris turėjo savų taisyklių kūrybai:
- Dirbk laikydamasis plano, o ne pagal nuotaiką.
- Nepaliauk būti žmogum!
- Nebūk darbinis kuinas!
- Jei knieti, atsisakyk Plano, bet kitą dieną vėl jo laikykis.
- Kondensuok. Retink.
- Pamiršk knygas, kurias nori parašyti.
- Pirmiausia ir visada rašyk.
Johno Steinbecko Patarimai
Nobelio premijos laureatas Johnas Steinbeckas siūlė:
- Atsisakyk minties, kad kada nors pabaigsi. Pamiršk tuos 400 puslapių ir kasdien parašyk tik po vieną puslapį, tai padeda.
- Rašyk laisvai ir kuo sparčiau, viską išliek popieriuje. Niekada netaisyk ir neperrašinėk, kol viskas neišdėstyta. Perrašinėjimas tampa pasiteisinimu, dėl ko nejudi į priekį.
- Pamiršk neapibrėžtą auditoriją. Raštijoje tavo publika yra vienas vienintelis skaitytojas.
- Jei vargsti su kokia scena ar pastraipa, bet tau ji atrodo būtina, palik ją ir rašyk toliau.
- Saugokis scenos, kuri tau pasidaro brangi, brangesnė už visa kita.
- Jei naudoji dialogą, užrašydamas ištark jį sau garsiai.
Johno Grishamo Patarimai
Populiarių trilerių autorius Johnas Grishamas atkreipia dėmesį į šiuos aspektus:
- VISADA - kiekvieną dieną parašykit po puslapį.
- Siužetui reikia kruopštaus planavimo.
- Rašykite bet kuriuo metu.
- Venkit prologų.
- VISADA dialogus išskirkit atitinkamais grafiniais ženklais.
- NIEKADA nelaikykit žodyno lengvai pasiekiamoj vietoj.
- Dauguma rašytojų per daug žodingi.
- Skaitytojai trokšta pradėti skaityti. Neužverskite jų keturių tos pačios giminės kartų asmenvardžiais.
Dažnos Pradedančiųjų Rašytojų Klaidos
Kad kelias link knygos išleidimo būtų sklandesnis, verta žinoti dažniausiai pasitaikančias klaidas ir jų vengti:
- Intrigos nebuvimas kūrinio pradžioje. Leidėjai retai skaito visą kūrinį. Jei per pirmus dešimt dvidešimt puslapių kūrinys nesudomina, labai tikėtina, kad tiek jo ir tebus perskaityta. Juk ir skaitytojas neskaitys šimto puslapių su viltimi, kad knygos viduryje taps įdomu.
- Kūrinio neobjektyvus vertinimas. Kūrinys, kurį rašėte keletą mėnesių, jums greičiausiai pažįstamas iki skausmo. Leiskite perskaityti savo kūrinį draugams, šeimos nariams, dalykitės jo ištraukomis savo tinklaraštyje, interneto svetainėse, publikuojančiose žmonių kūrybą, pateikite kūrinį įvertinti su rašymu susijusiam specialistui (dėstytojui, mokytojui).
- Nepatrauklus kūrinio pristatymas. „Gal kam nors šis kūrinys bus įdomus“ tikrai nėra leidėją įkvepianti eilutė. Pagalvokite, kuo jūsų kūrinys galėtų patraukti skaitytojus.
- Neteisingos leidyklos pasirinkimas. Nors pasitaiko išimčių, didesnė tikimybė išleisti savo kūrinį nusiuntus jį leidėjui, leidžiančiam panašaus žanro literatūrą. Labiau tikėtina, kad leidykla „Smaguris“ išleis knygą apie tortų gaminimą, negu kad tai padarys Rašytojų sąjungos leidykla.
- Siuntimas tik dalies kūrinio. Labai retai sulauksite teigiamos leidėjų reakcijos atsiuntę tik dalį kūrinio. Geriausi rašytojai mėgsta rašyti ir vargiai įsivaizduoja savo gyvenimą be rašymo.
- Trūksta prisistatymo ir santraukos. Leidėjas tikrai neturi laiko skaityti 300 puslapių rankraščio norėdamas sužinoti, apie ką yra knyga, tad santrauka labai pagelbėja. Santraukoje turi atsiskleisti, ką norima pasakyti kūriniu ir kas kūrinyje vyksta.
Ko Nereikėtų Sakyti Leidėjams
Vengtinos frazės bendraujant su leidyklomis:
- Knyga tikrai bus bestseleris (nebent prieš tai parašėte 5 bestselerius).
- Kūrinį atmetė kitos 5 leidyklos.
- Tokio kūrinio pasaulyje dar nebuvo (tik labai retai tai geras ženklas).
Jeigu turi svajonę pabandyti parašyti knygą, tai kodėl gi ne? Galbūt nereikia pradėti nuo knygos ir užsidėti sau tokio akmens, kad aš dabar žutbūt turiu parašyti knygą ir niekaip kitaip. Galima pradėti nuo rašymo socialiniuose tinkluose ir ten pradėti drąsiau ir atviriau rodytis. Galima užsirašyti į kūrybinio rašymo kursus ir ten rasti bendraminčių.