Rupūžės (Bufonidae) - tai beuodegių varliagyvių (Anura) šeima, kuriai priklauso daugiau nei 650 rūšių, paplitusių visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Pietų Amerika yra ypač turtinga rupūžių įvairove, čia aptinkama daugybė unikalių ir įdomių rūšių. Rupūžės priklauso beuodegių varliagyvių būriui (Anura). Šeimai Bufonidae priklauso 26 gentys, iš kurių daugiau nei pusė rūšių priklauso genčiai Bufo. Rupūžėms būdingas Biderio organas, rudimentinė kiaušidė, kuri išsivysto į sėklidę pas patinus. Karpuotos odos liaukos, ypač paausinės liaukos, charakteringos rupūžėms, kurios dažniausia yra nuodingos, naudojamos savigynai. Nuodai dažniausia yra peptidai. Dauguma rupūžių gyvena sausumoje, nors kai kurie gyvena vandenyje, keletas rūšių gyvena medžiuose.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Stanfordo universiteto darbuotojas dr. Andrius Pašukonis yra mokslinių ekspedicijų Prancūzijos Gvianoje, Ekvadore, Peru ir Panamoje vadovas bei dalyvis. Šis gamtininkas, etalogas bei tarptautinis varlių seklys (Frog Tracker), pastaruosius devynerius metus tyrinėjo P. Amerikos varles, jų ekologiją ir elgsenos įvairovę. Trumpai supažindindamas su varliagyviais dr. A. Pašukonis tarp jų paminėjo beuodegius, tai varles ir rupūžes. "Man įdomiausia varlių elgsena. Lietuvoje yra vienas varliagyvių dauginimosi būdas - balos vandenyje. Atogrąžose priskaičiuojama 40 skirtingų varliagyvių dauginimosi būdų. Yra varlių, kurios suvalgo savo kiaušinius ir po to išvemia mažus, skrandyje išsiritusius varliukus. Kitos varliukus augina po oda, po žeme ar medžių viršūnėse. Yra varlių, kurios kiaušinius palieka sausumoje ant lapų ar po jais. Kai kurios gamina lizdus ir savo buožgalvius prižiūri kol jie tampa varliukais. Dalis varlių, panašiai kaip paukščiai ar žinduoliai, sudaro poras, kartu gyvena ir prižiūri vaikus. Elgsenos įvairovė nenusakoma.
Agos Rupūžė (Rhinella marina): Invazinė Milžinė
Jūsų dėmesiui - rupūžių šeimos atstovė - ekstravagantiškoji Aga. Tai viena iš pačių didžiausių rupūžių pasaulyje. Kai kas teigia, kad ji yra pati negražiausia rupūžė. Jos oda karpuota, galvos šonuose matosi dvi didelės paausinės nuodus gaminančios liaukos. Ši karpotos odos, rudos - pilkos dėmėtos nugaros amfibija yra plačiai paplitusi Pietų ir Centrinėje Amerikoje iki pat Teksaso. Jos ilgis siekia 25 cm, o svoris gali viršyti 2 kg. Patinėliai auga iki 10-15 centimetrų, patelės siekia 23 centimetrus. Gigantinė forma net gali siekti iki 35cm, o svoris - iki dviejų kilogramų.
Paplitimas ir Ekologinė Katastrofa
Agos natūraliai laukinėje gamtoje sutinkamos Centrinėje ir Pietų Amerikoje, tačiau dėl savo ypatingai puikaus prisitaikymo tropinio klimato zonose, geba lengvai išlikti ir daugintis panašaus tipo vietose. Agos aklimatizuotos Australijoje, Taivane, Polinezijoje. Agos taip pat buvo veisiamos Australijoje, Havajuose, rytų Amerikoje ir Filipinuose, siekiant išnaikinti įvairius kenkėjus. Po introdukcijos rupūžių skaičius labai išaugo, ir dabar agos laikomos rimtomis kenkėjomis. Jos stipriai paveikė vietines varlių ir rupūžių rūšis (su kuriomis gali konkuruoti dėl slėptuvių ir dauginimosi vietų) bei kitus gyvūnus.
Australijoje rupūžių agų atsiradimas yra vienas geriausiai žinomų kaip blogai suplanuota biologinė kontrolė. 1935 m. į Australiją buvo atgabentos 102 rupūžės agos iš Havajų tam, kad sumažintų cukranendrių kenkėjų (vabalų) populiaciją ir apsaugotų cukranendrių plantacijas Kvinslende. Tik buvo viena bėda - kenkėjai gyveno aukštai ant cukranendrių, o rupūžės medžioja grobį tik esantį ant žemės. Agoms šie vabalai buvo netinkama mitybinė bazė. Agų atsiradimas tapo visiška katastrofa vietiniams gyvūnams ir net namų augintiniams (šunims, katėms), nes agos yra labai nuodingos tiems, kurie jas bando kramtyti. Pietų Amerikoje gyvūnai prisitaikę prie agų ir žino, kad jos nuodingos, todėl arba plėšrūnai jų vengia, arba žino kaip jas ėsti, kad nepažeistų nuodų liaukų, tačiau Australijos plėšrūnai ją matė kaip įprastą grobį - varlytę. Dažnai toks grobis pasibaigdavo ją sumedžiojusio plėšrūno žūtimi. Šiandien Australijos fauna jau po truputį prisitaiko ir išmoksta reaguoti į agas tinkamai.
Gyvenimo Būdas ir Mityba
Aga yra visada alkana, dažniausiai minta skruzdėlėmis, termitais, vabalais, ėda ir kitus vabzdžius, bestuburius ir varles. Suaugusios rupūžės neišrankios maistus, jos ėda nariuotakojus ir bestuburius (bites, vabalus, sraiges, šimtakojus, tarakonus, vorus ir t.t.), taip pat kitus varliagyvius, driežus, paukščiukus, peles, žiurkiukus. Jūros pakrantėse ėda krabus ir medūzas. Juokaujama, kad jeigu esi mažesnis už agą - esi jai maistas, jeigu esi didesnis - esi jai daug maisto! Įprastai agos gyvena subtropinėje aplinkoje, pievose, pamiškėse. Paprastai gyvena pavieniui, išskyrus dauginimosi sezoną. Kaip ir visos rupūžės, agos dieną praleidžia slėptuvėse ir į medžioklę susiruošia tik temstant. Rupūžė gali netekti iki 50% skysčių. Gali gyventi +5 + 40C temperatūroje.
Dauginimasis
Poravimosi sezonu patinai garsiai kurkia, kartais netgi dieną. Kiekviena patelė per vieną sezoną padeda iki 35 000 kiaušinėlių. Dauginimosi sezonas - lietingais periodais (liepa - spalis), kuomet daug kur susidaro pelkės ir balos. Lytiškai subręsta 1 - 1,5 metų amžiaus. Inkubacija trunka 24 - 72 valandas. Buožgalviai smulkūs, tik keli mm ilgio, juodos spalvos. Maitinasi jūros dumbliais, ir kitais vandens augalais. Paaugę buožgalviai kartais ėda varlių ikrus. Metamorfozė priklausomai nuo vandens temperatūros įvyksta per 14 - 28 dienas. Jaunikliai maži, tik apie 1 cm dydžio, iškarto palieka vandenvietes.
Agos Nuodai ir Jų Poveikis
Agos daugeliui žinomos, kaip nuodingosios rupūžės. Ant šių rupūžių nugaros yra ypatingos nuodų liaukos, išskiriančios bufoteniną, sukeliantį nestiprias haliucinacijas, panašiai kaip marihuana ar heroinas. Rupūžės agos nuodai - tai sudėtingas kokteilis, susidedantis iš 14 cheminių elementų, kurie veikia širdį, centrinę nervų sistemą, nuo jų poveikio sutrinka seilėtaka, širdies aritmija, kyla kraujo spaudimas, konvulsijos ir mirtis. Nuodai, pakliuvę į akis, burną, ant veido, sukelia žmonėms didelį skausmą, laikiną aklumą, uždegimą. Agos nuodai kaupiasi užausinėse liaukose. Todėl šių rupūžių negalima imti į rankas, ypač vaikams, kurie gali neatsargiai spustelti rupūžę, ir nuodai jiems gali būti mirtini. Nuodingos yra ne tik rupūžės, nuodingi ir jų ikrai bei buožgalviai.
Palaikius ant rankų agą rankas vis dėlto reikia nusiplauti: „Kontaktas su oda nepavojingas, bet rankas po kontakto su šia rupūže būtina gerai nusiplauti. Elementari higiena. Svarbu paminėti, kad toksinus jos išskiria tik jei yra spaudžiamos. Įprastai, ramioje būsenoje jos tyrinėja aplinką ir jei pavojaus nėra, tai ir jų oda nebūna padengta jokiais toksinais.“
Agos Nuodų Panaudojimas
Agos nuodai naudojami:
- Japonijoje - kaip lytinio susijaudinimo priemonė ar nuo plaukų slinkimo.
- Kinijoje - širdies ritmo sulėtinimui pacientams, kuriems daromos širdies operacijos.
- Pietų Amerikos indėnai nuodus naudojo medžioklėje, tepdavo jais strėlių, iečių antgalius.
Bufoteninas - toksinas produkuojamas rupūžės aga, naudojamas kaip afrodiziakas, Kinijoje jis naudojamas kaip vaistas širdies ritmui reguliuoti. Taip pat naudojamas Pietų Amerikos indėnų strėlėms apnuodyti, dar toksinas naudojamas kaip narkotikas (žmonėms).
Agos Auginimas Terariume
Aga yra ramus gyvūnas, kurį nesunku prižiūrėti, taigi ši rupūžė puikiai tiks pradedančiajam augintojui. Be kita ko, tai yra viena iš amfibijų, kurios gali būti prijaukintos ir atpažinti savo šeimininką. Egzotinių gyvūnų augintojas nustebina ir kitu faktu apie agas - šios rupūžės labai protingos, geba įsiminti žmonių veidus, maitintis iš rankos, atsiminti šėrimo laiką. Gyvenimo trukmė nelaisvėje iki 14 metų.
Auginant agą terariume, svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas:
- Dydis: Tinka standartinis 200 litrų akvariumas uždengtas dangčiu su tinkleliu ventiliacijai.
- Substratas: Pastoviai drėgnas žemių mišinys, kurio pagrindą sudaro durpės. Tokiam minkštame, drėgname substrate mėgsta raustis rupūžės.
- Temperatūra: Dieną - 25 - 28°C, naktį - 21 - 23°C.
- Apšvietimas: Nebūtinas, kadangi agos aktyvios sutemus. Auginant terariume augalus galima apšviesti, bet būtina išjungti apšvietimą nakčiai.
- Augalai: Stiprūs, tvirtais lapais augalai vazonėliuose, kuriuos lengva būtų pakeisti.
- Vanduo: Būtinas nedidelis vandens baseinėlis į kurį tilptų rupūžė. Negili lėkštutė kasdien keičiamo nechloruoto arba šaltinio vandens šiam augintiniui yra būtina. Terariume turi laikytis didelė drėgmė - tam pakaktų dukart per dieną papurkšti vandens.
- Maistas: Stambūs vabzdžiai, kirminai, sliekai, pelės, varlės ir t.t. Ši rupūžė labai ėdri, besotė, su malonumu ėda net sausą kačių ar šunų maistą.
- Maitinimo dažnumas: Suaugusias - 3 kartus per savaitę, jauniklius - kiekvieną dieną.
- Papildai: Būtina duoti vitaminų, kalcį, mineralinių papildų. Auginantiems jaunas rupūžes, papildais maistą reikėtų apibarstyti 3-4 kartus per savaitę.
Kolorado Upės Rupūžė (Incilius alvarius) ir 5-MeO-DMT
Kolorado upės rupūžė (Bufo alvarius): Šios rupūžės išskiria 5-MeO-DMT, stiprų psichodelinį junginį. Nors junginys randamas kai kuriuose augaluose ir gali būti sintetinamas, Amerikoje gyvenanti rupūžė yra kontroversiškas, tačiau populiariausias narkotiko šaltinis. Šios rupūžės, lot. Incilius alvarius, labiau išpopuliarėjo senuoju pavadinimu Bufo alvarius, gyvenančios Meksikoje ir JAV pietvakariuose, vis dar yra populiarus 5-MeO-DMT šaltinis, nors jų populiacija sparčiai nyksta. Keičiant amfibijų taksonomiją, Kolorado upės rupūžė buvo pervadinta iš Bufo alvarius į Incilius alvarius. Tačiau dėl istorinių priežasčių šnekamojoje kalboje ir toliau įprasta 5-MeO-DMT vadinti „Bufo“.
Kas yra 5-MeO-DMT?
5-metoksi-N,N-dimetiltriptaminas (5-MeO-DMT, 5-MeO) yra trumpo veikimo psichedelikas. Šio junginio sukeliamas psichologinis poveikis skiriasi nuo DMT bei klasikinių psichedelikų. 5-MeO-DMT priklauso triptaminų klasės psichedelikams, tačiau yra mažiau ištirtas nei N,N-dimetiltriptaminas (N,N-DMT) arba 4-hidtroksi-dimetiltriptaminas (4-HO-DMT, „magiškuosiuose grybuose“ esantis psilocinas).
5-MeO-DMT Istorija
Pietų Amerikos gentys išgaudavo 5-MeO-DMT iš tam tikrų medžių. Pavyzdžiui, karolmedžio (lot. Anadenanthera) ir virolės (lot. Virola). Medienos ištraukų mišinys su kitais augalais būdavo vartojamas religinėse apeigose įkvepiant per nosį arba valgant. 1936 m. 5-MeO-DMT susintetino japonų chemikai Toshio Hoshino ir Kenya Shimodaira. 1959 m. 5-MeO-DMT buvo išskirtas iš Dictyoloma incanescens. 1971 m. Kalifornijoje įkurta Gyvybės medžio bažnyčia, kurios sakramentas buvo 5-MeO-DMT rūkymas. 1984 m. amerikietis Albert Most (slapyvardis) išleido brošiūrą „Bufo alvarius: Sonoros dykumos psichedelinė rupūžė“. Leidinyje pirmą kartą buvo aprašytas būdas išgauti 5-MeO-DMT džiovinant Kolorado upės rupūžės liaukų išskyras. 1997 m. garsusis amerikiečių biochemikas Aleksandras Šulginas aprašė medžiagos cheminę sintezę ir psichoaktyvų poveikį savo knygoje „TiHKAL“. 2011 m. 5-MeO-DMT buvo įtrauktas į JAV Draudžiamų medžiagų sąrašą (angl. Schedule I). Verta paminėti, kad Jungtinių Tautų Psichotropinių medžiagų konvencija neapskaito 5-MeO-DMT, nors apskaito kitų triptaminų, tokių kaip DMT ir psilocibinas, vartojimą.
Veikimo Mechanizmas
5-MeO-DMT struktūra yra panaši į serotonino. Atitinkamai, junginio poveikis yra panašus į neuromediatoriaus: keičia nuotaiką, suvokimą, atmintį ir kitas biologines funkcijas. 5-MeO-DMT pasižymi kitokiu psichologiniu poveikiu nei dažniau vartojami indolaminai: DMT, LSD, psilocibinas. Pastarųjų psichedelinį poveikį nulemia grįstas serotonino 2A tipo (5-HT2A) receptorių stimuliavimas. Tuo tarpu 5-MeO-DMT šiuos receptorius veikia silpniau, todėl sukelia kur kas mažiau vizualinių haliucinacijų. Tačiau jis yra stiprus serotonino 1A tipo (5-HT1A) receptorių agonistas. Šio tipo serotonino receptorių yra daugiausia smegenyse. Kita vertus, dalis į kūną patekusio 5-MeO-DMT skyla į bufoteniną (5-HO-DMT) - aktyvų metabolitą, stipresnį 2A receptorių agonistą nei pats 5-MeO-DMT. Kitaip sakant, veikimo mechanizmas yra sudėtingas ir nėra tiksliai žinomas. Vartojant per burną, 5-MeO-DMT beveik neturi poveikio, nes jį greitai suskaido virškinimo trakte esantys monoaminooksidazės (MAO) fermentai.
Išvaizda ir Vartojimo Būdas
Kambario temperatūroje 5-MeO-DMT yra gelsvi arba balkšvi kristalai arba milteliai. Paprastai jie kaitinami (vaporizuojami) stiklinėje pypkėje, bonge arba elektroninėje cigaretėje. Garai lėtai įkvepiami ir šiek tiek užlaikomi plaučiuose. Pilnam poveikiui dažniausiai pakanka vieno gilaus įtraukimo.
Dozavimas ir Toksiškumas
Gryno 5-MeO-DMT (angl. freebase) dozavimas:
| Poveikis | Dozavimas |
|---|---|
| Lengvas poveikis | 1-5 mg |
| Vidutinis poveikis | 6-12 mg |
| Stiprus poveikis | 13-20 mg |
Dozuoti Bufo (rupūžės išskyras) yra sunkiau nei gryną 5-MeO-DMT, nes jo koncentracija išskyrose varijuoja nuo 5 iki ir 15 %. Be to, Bufo sudėtyje yra bufotenino bei kitų mažiau ištirtų alkaloidų. Kaip ir daugelis junginių, išgautų iš psichoaktyvių augalų, 5-MeO-DMT yra laikomas toksinu. Gyvūnai, suvalgę Kolorado upės rupūžę gali mirti arba likti suparalyžiuoti, tačiau žmonių organizmai yra kiek kitokie. 5-MeO-DMT toksikologija nėra gerai ištirta, tačiau remiantis egzistuojančiais duomenimis galima teigti, kad nedidelės junginio dozės yra santykiniai saugios ir pasižymi maža priklausomybės rizika.
Poveikio Trukmė
- Poveikio pradžia: 1-50 sek.
- Poveikio trukmė: 5-20 min.
Poveikis
5-MeO-DMT yra žinomas dėl ypač intensyvaus poveikio. Stipriausias poveikis yra pajuntamas per itin trumpą laiką, netgi lyginant su DMT. Dauguma vartotojų praneša apie „mistines“, sunkiai apibūdinamas patirtis, tačiau tai labai priklauso nuo vartotojo ir aplinkybių. 5-MeO-DMT poveikis yra sunkiau nuspėjamas nei kitų triptaminų. „Kelionę“ gali lydėti ir malonūs, ir nemalonūs pojūčiai.
Psichologinis poveikis:
- Disociacija
- Apymirtinė patirtis
- Atsiskyrimo nuo kūno ir aplinkos pojūtis
- Visa apimančios „tuštumos“ arba „niekio“ pojūtis (angl. the Void)
- Vizualinės haliucinacijos (dažnai matoma ryški šviesa arba visiška juoduma)
- Garsinės haliucinacijos (dažnai girdimas ūžesys ausyse)
- Pakitęs laiko suvokimas, amžinybės pojūtis
- Euforija
- Disforija (intensyvus nepasitenkinimas)
- Empatija, bendrystės jausmas
- Prasmingumo jausmas
- Besąlygiškos meilės jausmas
- Amnezija
- Sunkūs emociniai išgyvenimai
- Baimė, siaubas
- Panika, paranoja
Fiziologinis poveikis:
- Spaudimas krūtinėje
- Raumenų spazmai
- Pykinimas, vėmimas
- Traukuliai
- Nevalingas judėjimas
- Karščiavimas
- Pakilęs pulsas ir kraujospūdis
- Sąmonės netekimas
5-MeO-DMT nesukelia priklausomybės. Tik 8 % vartotojų po „kelionės“ nori pakartoti šią patirtį. Dalis vartotojų gali patirti reaktyvaciją (angl. flashback), kurios epizodai kartojasi kelias dienas ar savaites, o retais atvejais - kelis mėnesius po „kelionės“. Reaktyvacijos metu sąmonė trumpam grįžta į „kelionės“ metu patirtą būseną, kuri gali būti maloni (pvz. vienio jausmas) arba nemaloni (pvz. kliedesys). Nėra žinoma, kaip dažnai pasitaiko toks šalutinis poveikis, tačiau kai kurie asmenys po vartojimo skundžiasi miego sutrikimais, nerimu arba panikos priepuoliais.
Sąveika su Kitomis Medžiagomis
Jeigu medžiagų tarpusavio sąveika nėra paminėta šiame skyriuje, tai nereiškia, kad jos nėra.
- Sąveika su monoaminooksidazės inhibitoriais (MAOi): Potencialiai pavojinga gyvybei. Gali pasireikšti serotonino sindromas (stiprus galvos skausmas, hipertenzija, karščiavimas, prakaitavimas, drebulys, traukuliai, šokas). Yra žinomi mirties atvejai, kuriuos sukėlė ši medžiagų kombinacija (pavyzdžiui, vartojant su Ajahuaska, kurios sudėtyje yra MAOi).
- Sąveika su stimuliantais ir antidepresantais: Potencialiai pavojinga gyvybei. Gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus.
Atsimink: transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo psichoaktyviųjų medžiagų yra pavojingas tavo ir aplinkinių gyvybei.
Žalos Mažinimas
Kadangi, lyginant su kitais triptaminais, 5-MeO-DMT yra mažiau ištirtas, nėra daug informacijos apie jo žalą. Atkreipk dėmesį, kad nuo bet kokių psichedelikų gali paūmėti šizofrenijos ir kai kurių kitų psichikos ligų simptomai. Net jei nesergi tokiomis ligomis, pilna 5-MeO-DMT dozė gali sukelti stiprius išgyvenimus, pakeisiančius tavo požiūrį į tikrovę (taip vadinamas „ontologinis šokas“).
Jei visgi nuspreidei vartoti 5-MeO-DMT, sek šiomis rekomendacijomis:
- Išsitestuok medžiagą, kad žinotum, ką vartoji.
- Pradėk nuo mažos dozės ir stebėk savijautą.
- Sėdėk arba gulėk ant minkšto paviršiaus, nes gali išvirsti.
- Medžiagą vartok saugioje, ramioje aplinkoje.
- Nebūk arti vandens telkinio, kad netekęs sąmonės neprigertum.
- Būk prižiūrimas patyrusio žmogaus, kuriuo pasitiki, kuris pasirūpins, kad „kelionės“ metu nesusižeistum ar nepaspringtum savo vėmalais.
- Kaip ir su kitais psichedelikais, ilgalaikiam teigiamam poveikiui būtina integracija, tad grįžęs iš „kelionės“ aptark savo išgyvenimus ir užsirašyk įžvalgas.
Įdomūs Faktai apie 5-MeO-DMT
- 5-MeO-DMT gali būti sintetinamas žmogaus kūne, - spėjama, kankorėžinėje liaukoje, - nes maži jo kiekiai aptinkami smegenų skystyje, taip pat kraujyje ir šlapime.
- 5-MeO-DMT kartais laikomas vidiniu psichotoksinu, nes padidėjusi jo skilimo produktų (bufotenino) koncentracija kūno skysčiuose gali būti susijusi su tam tikrais psichozės sutrikimais, tokiais kaip šizofrenija.
- 5-MeO-DMT nedideliais kiekiais aptinkamas ir Lietuvos augaluose, pavyzdžiui, nendriniame dryžutyje (lot. Phalaris arundinacea), kuris veši pakrantėse ir užliejamose pievose.
Taikymas Terapijoje
Šiuo metu yra tiriamas 5-MeO-DMT terapinis poveikis. Klinikinių 5‐MeO‐DMT tyrimų kol kas nėra daug. Iki šiol daryti tyrimai su sveikais savanoriais rodo, kad bent jau dozė iki 18 mg yra saugi. Tyrimai taip pat rodo, kad net ir viena 5-MeO-DMT „kelionė“ gali ilgam laikui sumažinti depresijos, nerimo ir streso simptomus. Ši medžiaga taip pat stimuliuoja neuroendokrininę sistemą, imunoreguliaciją ir priešuždegiminius procesus. Susidomėjimas 5-MeO-DMT terapiniu panaudojimu medicinoje kyla ir dėl „kelionės“ trukmės. Kadangi medžiaga veikia iki 20 minučių, jos taikymas terapijoje gali būti kur kas ekonomiškesnis, palyginti su kelias valandas veikiančiais psichedelikais (LSD, psilocibinu, meskalinu).
Struktūriniai Analogai
Yra daug naujų psichoaktyviųjų medžiagų, savo struktūra panašių į 5-MeO-DMT: tai 5-MeO-DiPT („foxy“), 5-MeO-MiPT („moxy“), 5-MeO-AMT („Alpha-O“), 5-MeO-DET, 5-MeO-DALT, 5-MeO-MALT ir kitos. Kai kurias iš jų susintetino žinomi chemikai (Aleksandras Šulginas), kitos pateko į gatvės rinką iš nežinomų šaltinių. Vis atsiranda naujų analogų, kurie ateina iš pogrindžio (angl. designer drugs) arba iš farmacijos įmonių, ieškančių saugesnio atitikmens terapijai.
5-MeO-DMT analogų yra per daug, kad visus čia aprašytume. Kiekvienas iš jų turi unikalią molekulės struktūrą, todėl šiek tiek kitaip veikia serotonino receptorius ir lemia savitą „kelionę“. Ir fiziologiniu, ir psichologiniu poveikiu šie junginiai skiriasi tiek tarpusavyje, tiek ir nuo 5-MeO-DMT. Skirtumai gali būti subtilūs arba ryškūs ir priklauso nuo dozės bei vartojančio asmens. 5-MeO-DMT analogų šalutinis poveikis yra mažai ištirtas. Daugiausiai pavojaus kelia didesnės dozės. Perdozavimo rizika didelė, nes kiekvienas junginys turi kitokią „saugią” dozę, o kadangi šios medžiagos tokios naujos, dažnai tiesiog nėra informacijos apie jų dozavimą. Žinomi atvejai, kai 5-MeO-DMT analogą vartoję asmenys mirė arba buvo paguldyti į ligoninę dėl kliedesių, apsinuodijimo simptomų arba širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų.
Kitos Įdomios Pietų Amerikos Rupūžių Rūšys
Pietų Amerikoje aptinkama įvairių rupūžių rūšių, kurios skiriasi dydžiu, spalva, gyvenimo būdu ir elgesiu. Štai keletas pavyzdžių:
- Čiakinė raguotė
- Geltongalvė medlaipė - paplitusi Centrinėje ir Pietų Amerikoje, drėgnuose atogrąžų miškuose.
- Pipa (lot. Pipa) - beuodegių varliagyvių (Anura) būrio, opistocelinių (Ophisthocoela) pobūrio varliagyvių šeima. Pipinės paplitusios Pietų Amerikos ir Afrikos tropinio klimato juostoje. Kūnas iki 20 cm ilgio platus. Gyvena gėlo vandens baseinuose arba netoli jų. Patelės deda iki 15 000 kiaušinių, kurių jaunikliai vystosi ant patelių nugaros.
Varliagyvių Apsauga
Mokslininkų skaičiavimais 43% varliagyvių rūšių nykstančios. Viena iš svarbesnių nykimo priežasčių yra per pastaruosius 20 metų išplitusios ligos. Tarp jų paminėta ne be žmonių pagalbos plintanti labai pavojinga, tačiau dar nepasiekusi Lietuvos, grybelinė liga. Ji atkeliavo iš Azijos, jau aptinkama Prancūzijoje ir ateityje gali pasirodyti mūsų krašte.
Pasaulyje yra apie 8 tūkst. varliagyvių. Atradimai papildo mūsų gyvenimą ir supratimą apie gamtą bei jos saugojimą. "Klausimas, kas iš tų varlių ir mokslo, man keistas ir erzinantis. Manau, žinios apie gamtos įvairovę ir jos įdomybes tiek pat vertos, kiek visi menai, kuriuos dažnai prilyginu mokslui."