Pietų Amerika - tai pasaulio dalis ir žemynas, didžiąja dalimi esantis pietiniame Žemės pusrutulyje, kertamas pusiaujo, tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų. Tai vienas iš ne pačių didžiausių žemynų, savo didumu lenkiantis tiktai Australiją, ir ketvirtas pagal dydį žemynas pasaulyje, užimantis didžiąją dalį pietinio pusrutulio. Šis žemynas pasižymi nepaprasta klimato ir kraštovaizdžio įvairove - nuo atogrąžų karščių iki vėsių kalnų ir sausų dykumų. Pietų Amerikoje gyvena unikalios gyvūnų ir augalų rūšys, kurių daugelis aptinkamos tik šiame žemyne. Tai tolima, egzotiška ir visomis prasmėmis karšta keliautojų svajonė, kurios koziris - gamta.
Pietų Amerika yra politiškai konservatyviausias žemynas - per paskutinį šimtą metų tenai yra buvę daug karų, tačiau valstybės liko tos pačios ir jų sienos beveik nepasikeitė.
Geografija ir Gamta
Pietų Amerika - žemynas Vakarų pusrutulyje, į pietus nuo Šiaurės Amerikos, tarp Atlanto (rytuose) ir Ramiojo (vakaruose) vandenynų. Didesnioji žemyno dalis yra Pietų pusrutulyje. Pietų Amerika ketvirtas pagal dydį (po Eurazijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos) žemynas, užimantis 17,7 mln. km², o su salomis - 18,3 mln. km² (apie 12 % Žemės sausumos ploto). Krantai mažai vingiuoti, išskyrus fjordais išraižytą vakarinių krantų pietinę dalį. Kranto linijos ilgis apie 28 700 kilometrų.
Paviršiaus vidutinis aukštis 655 m, didžiausias - 6960 m (Aconcaguos kalnas), žemiausia vieta - Valdéso pusiasalyje (-42 metrai).
Didžiausios įlankos daugiausia pietinėje dalyje, didžiausios: Dariéno įlanka, Venesuelos įlanka, Parijos įlanka (šiaurėje), Guanabaros įlanka, La Platos įlanka, Bahía Blancos, Šventojo Motiejaus, Šventojo Jurgio, Bahía Grandės (rytuose), Peño, Ancudo, Guayaquilio (vakaruose). Didžiausi pusiasaliai: Guajiros pusiasalis, Paraguanos pusiasalis, Parijos pusiasalis (šiaurėje), Brunswicko pusiasalis, Taitao pusiasalis (pietuose, vakariniame krante), Valdéso pusiasalis (pietuose, rytiniame krante).
Pagrindinės fizinės-geografinės sritys:
- Andų kalnai: Šiaurės vakarine ir vakarine pakrante driekiasi Andų kalnų sistema, antri pagal aukštumą pasaulio kalnai po Himalajų, stebinantys vulkanų kūgiais, nuostabiomis kalnų panoramomis.
- Amazonės žemuma: Prie Andų iš rytų prisišlieja plačios žemumos - Amazonės žemuma ir La Platos žemuma. Amazonija, užimanti trečdalį Pietų Amerikos žemyno, yra didžiausios pasaulyje džiunglės ir didžiausia pasaulyje upių sistema.
- Gvianos ir Brazilijos plokščiakalniai: Tarp Amazonės ir Orinoco žemumų, žemyno šiaurėje, plyti Gvianos plokščiakalnis, rytinėje dalyje, tarp Amazonės ir La Platos žemumų bei Atlanto vandenyno, yra didžiausias Pietų Amerikoje Brazilijos plokščiakalnis.
- Patagonija: Žemyno pietuose yra Patagonijos masyvas - pietinis viso gyvenamo pasaulio pakraštys, kur žmonija pamažu užleidžia vietą vėjuotai ir šaltai gamtai.
Pietų Amerika - žemynas, kupinas kontrastų ir paslapčių, kurio gamta stulbina savo didingumu ir įvairove.
Pietų Amerikos šalys ir sostinės
Didžiausia Pietų Amerikos šalis yra Brazilija.
| Šalis | Sostinė |
|---|---|
| Argentina | Buenos Airės |
| Bolivija | Sukrė |
| Brazilija | Brazilija |
| Čilė | Santjagas |
| Kolumbija | Bogota |
Klimatas ir Hidrografija
Pietų Amerikos klimatas ir kraštovaizdis nepaprastai įvairūs, nuo karštų atogrąžų iki vėsių kalnų ir sausų dykumų. Pietų Amerika yra visose klimato juostose, išskyrus poliarinę ir subpoliarinę.
Ten, kur žemyną kerta pusiaujas (šiaurėje), visus metus temperatūra yra vienoda, vyrauja amžina vasara. Žemumose temperatūra vidutiniškai viršija +30 °C dienomis, o Andų kalnuose ji priklauso nuo aukščio. Kuo toliau į pietus, tuo labiau ryškėja metų laikai, tačiau jie yra atvirkšti nei Lietuvoje: žiema trunka nuo birželio iki rugpjūčio, o vasara - nuo gruodžio iki vasario.
Upės ir Ežerai
Apie 85 % Pietų Amerikos priklauso Atlanto vandenyno baseinui. Žemynas pasižymi didžiausiu paviršinio nuotėkio (ploto vienete): Amazonės, Orinoco ir Paranos metinis nuotėkis apie 11 000 km³. Ilgiausios upės: Amazonė, Paraná, Orinoco, São Francisco, Urugvajus. Tarp nedaugelio ežerų didžiausi yra Marakaibo, Patos ir Titikakos ežerai. Ežerai daugiausia lagūninės (Maracaibo ežeras, Patoso ežeras, Mirimo ežeras), ledyninės (Buenos Airių ežeras, Nahuel Huapí, Argentino ežeras, Viedmos ežeras) kilmės. Aukščiausiai esantis (3812 m virš jūros lygio) laivuojamas pasaulyje Titicacos ežeras.
Geologija ir Naudingosios Iškasenos
Centrinę ir rytinę žemyno dalį sudaro Brazilijos platforma, vakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje ją juosia Andų kalnų sistema, žemyno pietuose yra Patagonijos masyvas. Iki triaso-juros laikotarpio Pietų Amerika su Afrika sudarė vieną žemyną - Pangėją.
Pietų Amerikoje daugiausia naudingųjų iškasenų telkinių randama Gvianos bei Brazilijos skyduose ir Anduose. Žinoma apie 50 naftos ir gamtinių dujų baseinų; daugiausia Venesueloje, Brazilijoje, Argentinoje, Kolumbijoje, Bolivijoje, Čilėje, Ekvadore, Peru. Yra boksitų, spalvotųjų metalų rūdų, vanadžio, volframo, vario, molibdeno, nikelio, alavo, cinko ir švino, retųjų metalų rūdų.
Augalija ir Gyvūnija
Pietų Amerikos flora sudaro daugiau kaip 83 000 induočių augalų rūšių, iš kurių apie 53 000 rūšių yra endeminės. Augalų rūšių įvairovė, palyginti su to paties ploto kitų žemynų atitinkamo klimato sritimis, yra 2-3 kartus didesnė. Visžaliai plačialapių miškai paplitę Amazonės ir Orinoco baseinuose, Kolumbijoje, Gajanoje ir Atlanto vandenyno pakrantėse Brazilijoje.
Gyvūnija priklauso zoogeografinei neotropinei sričiai. Pietų Amerikos fauna labai įvairi. Iš žinduolių gyvena sterbliniai, nepilnadančiai, plačianosės beždžionės, šikšnosparniai vampyrai, kapibaros, šinšilos, nutrijos, jūrų kiaulytės, plėšrieji, kupranugariniai, tapyrai, pekariniai, elniniai, kiškiažvėriai. Būdingi paukščiai: papūgos aros, tukanai, kolibriai, kondorai, harpijos, žabiru, grifai, sakalai, pelėdikės, tulžiai. Iš roplių gyvena gyvatės, driežai, vėžliai, iguanos, kaimanai; iš varliagyvių daug medvarlių, rupūžės pipos, kirmrausos.
Istorija: Nuo Kolonizacijos iki Nepriklausomybės
Skirtingai nuo kitų žemynų, didžiausiais kolonizavimo laikais Pietų Ameriką visiškai sukolonizavo Ispanija, gal tik su viena išimtimi - Brazilija, kurią sukolonizavo Portugalija. Didžioji Pietų Amerikos dalis "paveldėta" iš Ispanijos ir Portugalijos, kurios dar XV a. dalinosi žemyną. Ten, kur buvo Portugalijos valdos, dabar yra Brazilija ir kalbama portugališkai.
Pietų Amerikos kolonijos vienos pirmųjų paskelbė nepriklausomybę nuo Europos imperijų - tai įvyko dar XIX a. pradžioje - ir nuo to laiko susiformavo naujų vietos tradicijų: aistringai švenčiamos nepriklausomybės dienos, vietinė virtuvė ir šokiai, pagarba libertadorams - žemyno išvaduotojams, vedusiems vietines armijas prieš Ispanijos pajėgas.
Kultūra: Indėnų, Europiečių ir Afrikiečių Įtaka
Kultūriškai visa Pietų Amerika yra valdoma Katalikų bažnyčios gal netgi labiau, nei kokių nors politikų, bet krikščionybė tenai savaip keistokai nukrypusi, kiek persimaišiusi su kažkokiais keistais vietinių indėnų tikėjimais ir vudu priemaišomis.
Nors Pietų Amerikoje nebepasinersi į autentišką vietos kultūrą, kaip gali Azijoje ar Afrikoje, indėnai neabejotinai paliko Pietų Amerikos kultūroje gilų įspaudą. Paliko ir juodaodžiai, kuriuos į daugelį Pietų Amerikos valstybių kolonistai atvežė kaip vergus. Tame kultūrų mišinyje ir gimė vienos įspūdingiausių pasaulio tradicijų. Pavyzdžiui, Brazilijos karnavalai - viena vertus, krikščioniška Gavėnios pradžia, kita vertus, aistra, aprangomis, sambos muzika labiau primenantys kokią genties šventę.
Visos Pietų Amerikos šalys, buvusios Ispanijos kolonijomis, kultūriškai savaip panašios, bet skirtumus lemia tai, kiek šalyje indėnų kilmės žmonių: kuo jų daugiau, tuo labiau kultūra nutolusi nuo ispaniškosios.
Ekonominė Situacija
Šiandien visa Pietų Amerika yra neturtingesnė už Lietuvą ir beveik visa - pigesnė. Kiek neturtingesnė ir kiek pigesnė, priklauso nuo vietos. Argentina, Čilė ar Urugvajus pragyvenimo lygiu nedaug atsilieka nuo Lietuvos: ten gražūs tvarkingi miestai, sutvarkyta turistinė infrastruktūra. Tuo tarpu Bolivija ar Paragvajus jau - beveik trečiasis pasaulis, kur baisūs žvyrkeliai po lietaus plaukia upėmis, nes nėra drenažo.
Buvo laikai, kai kai kurios Pietų Amerikos šalys buvo tarp turtingiausių pasaulyje: iš pradžių Peru ir Bolivija (~XVI a.), paskui - Argentina ir Urugvajus (XX a. pradžioje). Ne mažiau įspūdingi ir ~1900-1940 m. "naujieji" didmiesčių centrai, kuriuos pasistatė jau nepriklausomybę gavusios Pietų Amerikos šalys. Kai kurie Pietų Amerikos miestai tada buvo tarp turtingiausių pasaulyje ir grožiu pranoko Europos didmiesčius.
Kelionės ir Turizmas
Keliauti į Pietų Ameriką yra brangu, nes ji labai toli - iš visų žemynų, tik Australija toliau nuo Lietuvos. Laimė, skrydžiai į kai kuriuos didesnius Pietų Amerikos miestus paprastai yra pigesni nei kitur. Tarp tokių - San Paulas, kartais - Rio de Žaneiras, Buenos Airės ir Lima.
Keliauti po pačią Pietų Ameriką patogiausia vidiniais skrydžiais, nes atstumai dideli net kai abu miestai yra toje pačioje šalyje. Alternatyva skrydžiams - autobusai, kurie yra kiek pigesni nei Lietuvoje (pagal atstumą), tačiau dėl didelių atstumų vis tiek nepigūs ir lėti. Kita alternatyva - autonuoma.
Pietų Amerikos žemyno koziris - gamta, ypač menkai civilizacijos paliestos teritorijos, prilygstančios kokiam trečdaliui Europos, kur gyvūnai, augalai nustelbia žmoniją ir dešimtis kilometrų aplink gali gali nebūti jokio kito žmogaus - tik didingiausia gamta. Kiekviena iš šių teritorijų driekiasi per daugiau nei vieną šalį.
Populiariausios gamtos ir lankytinos vietos:
- Amazonija: Didžioji dalis Amazonijos yra Brazilijoje, kur Manauso miestas tapęs tikrais Amazonijos vartais. Ten gyvena bent 10 % visų planetos gyvūnų ir augalų rūšių.
- Patagonija: Patagonijos pietuose jau gali jaustis beveik kaip Antarktidoje: į ežerus stumiasi ir tirpsta vieni didžiausių pasaulio ledynų, pingvinų daugiau nei žmonių. Čia taip pat gyvena gvanakai, nandu ir šarvuočiai.
- Andai: Anduose gausu atokių vietų, bet kelionė į Andus kartu ir kultūrinė patirtis, mat Anduose verda ir gyvenimas. Aukščiuose, į kuriuos Europoje įkopia tik alpinistai (3-5 km) ten rangosi keliai, važinėja traukiniai, stovi miestai ir didmiesčiai, vyksta tarptautiniai futbolo mačai ir net laivyba ežeruose. Viena populiariausių Pietų Amerikos gamtinių lankytinų vietų - Maču Pikču, vienas iš naujųjų septynių pasaulio stebuklų.
Krantai ir Kurortai
Pietų Amerika turi ilgus ilgus saulėtus krantus, tačiau, priešingai nei Pietryčių Azija, ji negarsėja pasauliniais kurortais. Labiausiai tarptautinis turizmas išvystytas šiaurės rytų Brazilijoje, bet kurortų juosta driekiasi palei visus žemyno krantus. Kai kurie iš jų yra milžiniški, nes ten masiškai atostogauja gretimų didmiesčių gyventojai. Tarp tokių "vasaros sostinių" yra Mar Del Plata Argentinoje, Vinja Del Mar Čilėje ir kt. Urugvajaus Punta Del Estė tampa ir visos Pietų Amerikos vasaros sostine, sutraukdama televizijos aktorius ir lotyniškos muzikos dainininkus. Visgi įspūdingiausias Pietų Amerikos “kurortas” - Rio de Žaneiras. Žinoma, tai ne kurortas, o didmiestis - bet jis turi tiek paplūdimių, tokią poilsio ir pramogų kultūrą, kad lengvai “nukerta” visus kurortus.
Kelionės po Pietų Amerikos miestus sudėtingesnės, nei tikėtumeisi: kai šalys skurdžios, metro daug kur nepastatytas arba nepasiekia kiekvieno įdomaus rajono. Autobusų maršrutus ir grafikus suprasti gali būti sunku.
Saugumas ir Sveikata
Norą keliauti į Pietų Ameriką be kainų gali "atmušti" šio žemyno nesaugumas. Pagal nužudymų skaičių 100 000 žmonių, Pietų Amerika yra pats nesaugiausias pasaulio žemynas, lenkiantis net Afriką. Nesaugumas skirtingose Pietų Amerikos šalyse skirtingas. Nesaugiausia yra Venesueloje ir Brazilijoje, saugiausia - Čilėje, Argentinoje ir Urugvajuje. Tačiau net ir pastarosiose šalyse nesaugiau nei Lietuvoje.
Svarbu būti atsargiam: turtingesni žmonės namus įsitvirtina elektrifikuotomis tvoromis ir sargais, o eiliniai žmonės nuolat žvalgosi per petį, pinigus laiko kelnaitėse ar batuose. Taip pat verta žinoti, kad saugumas labai priklauso nuo vietos ir laiko. Nesaugu eiti vienam į daug lūšnynų, o vakare, kai viskas užsidaro, daugelio didmiesčių centrai tampa tuščiomis ir pavojingomis zonomis.
Prieš keliaujant į Pietų Ameriką, verta pasidomėti skiepais. Daug Pietų Amerikos žemių - ypač Amazonija - yra įtrauktos į "pavojingų šalių sąrašus", siūloma skiepytis.
Įdomūs Faktai
- Šalių pavadinimai: Dalis Lotynų Amerikos šalių išlaikė originalų vietovės pavadinimą, kitos buvo pakrikštytos užkariautojų ispanų arba portugalų, trečios skyrė vardus siekdamos pagerbti kovojusius už nepriklausomybę.
- Amerika pavadinta Amerigo Vespucci garbei: 1507 metų balandžio 25 dieną vokiečių kartografas Martinas Waldseemulleris paskelbia žemėlapį pavadinimu „Universali kosmografija, sukurta pagal Ptolemėjaus tradiciją ir Amerigo Vesupči bei kitų atradimus“. Tai pirmasis žinomas žemėlapis, kuriame Naujasis Pasaulis pažymėtas pavadinimu „Amerika“ - lotyniška keliautojo ir atradėjo vardo versija.
- Emocingiausi žmonės: Pagal 2009 m. atliktą apklausą, kurios metu respondentų iš 150 šalių klausta tokių klausimų, kaip „Ar daug šypsojotės ir juokėtės vakar?“, „Ar aną dieną patyrėte daug streso/pykčio/pasitenkinimo?“, Pietų Amerikos gyventojai pasižymi kaip emocingiausi.