Kai išgirstame žodį „erkė“, dauguma pagalvoja tik apie vieną - tą bjaurybę iš miško. Tačiau tiesa gerokai keistesnė: mokslas jau aprašė apie 50-60 tūkst. erkių rūšių, o iš tiesų jų pasaulyje gali būti net keli milijonai. Šįkart kalbėsime apie erkes, kurios gyvena vandenyje, medžioja, ryja grybus ir knibžda ten, kur nė nepagalvotumėte jų ieškoti. Taip pat aptarsime mažųjų erkių, ypač Varroa erkių, platinančių bičių virusus, biologiją, jų poveikį bičių šeimoms ir bitininkystės pramonei Pietų Kalifornijoje, bei galimus sprendimus šiai problemai spręsti.
Greičiausia Žemės būtybė: Paratarsotomus macropalpis
Nors gepardai dažnai vadinami greičiausiais sausumos gyvūnais, matuojant greitį kilometrais per valandą, absoliučiai greičiausias gyvūnas Žemėje yra maža erkė, gyvenanti Pietų Kalifornijoje, Paratarsotomus macropalpis. Šis mažytis gyvūnas pranoksta visus lūkesčius, demonstruodamas neįtikėtiną greitį, atsparumą ir gebėjimus.
Paratarsotomus macropalpis: greičio rekordininkė
Viena Kalifornijos erkė pagal kūno ilgį yra tokia greita, kad žmogaus masteliu tai prilygtų maždaug 2100 km per valandą greičiui. Paratarsotomus macropalpis per 1 sekundę nukeliauja atstumą, kuris prilygsta 322 jos kūno ilgiams. Jei žmogus sugebėtų bėgti tokiu greičiu, jo greitis siektų apie 2090 km/val. Tokiu greičiu apibėgtume aplink Žemę per 20 valandų. Palyginimui, gepardas, laikomas greičiausiu stuburiniu gyvūnu, per sekundę įveikia atstumą, lygų 16 jo kūno ilgių, ir gali išvystyti maždaug 112 km/val. greitį.
Šis fenomenalus erkės greitis buvo užfiksuotas didelės spartos filmavimo kamera. Savo tyrimo rezultatus tyrėjai pristatė 2014 m. „Experimental Biology“ konferencijoje San Diege (JAV) bei žurnale „FASEB Journal“.
Unikalios erkės savybės
Be neįtikėtino greičio, Paratarsotomus macropalpis pasižymi ir kitais unikaliais gebėjimais:
- Žaibiškas sustojimas ir krypties keitimas: erkė moka akimirksniu sustoti ir pakeisti judėjimo kryptį, o tai leidžia jai efektyviai manevruoti aplinkoje.
- Atsparumas aukštai temperatūrai: erkė gali išgyventi ant asfalto, įkaitusio iki 60°C.
Mažosios erkės: grėsmė bitininkystei
Bitininkystė Pietų Kalifornijoje susiduria su rimtais iššūkiais, kurių vienas pagrindinių - mažosios erkės, ypač Varroa erkės, platinančios bičių virusus. Šiame straipsnyje nagrinėjama mažųjų erkių biologija, jų poveikis bičių šeimoms ir bitininkystės pramonei, taip pat galimi sprendimai šiai problemai spręsti. Informacija remiasi moksliniais tyrimais ir bitininkų patirtimi.
Mažosios erkės: bendras aprašymas
Mažosios erkės yra parazitiniai nariuotakojai, kurie puola bites. Vienos žinomiausių ir pavojingiausių - Varroa destructor erkės. Šios erkės yra išorės parazitai, maitinasi bičių hemolimfa (bičių krauju) ir platina įvairius virusus, susilpnindami bičių imunitetą ir trumpindami jų gyvenimo trukmę. Erkės yra nariuotakojų (Arthropoda) tipo voragyvių (Arachnida) klasės erkių (Ixodida) būrio gyvūnai. Tai skaitlinga (daugiau nei 50 tūkstančių rūšių) gyvūnų grupė, kurių dydis svyruoja nuo 0,1 iki 15 mm. Erkės kūnas plokščias, nesegmentuotas, padengtas chitinine danga, apaugęs šereliais. Kojos aštuonios, trumpos. Erkės skirtalytės.
Varroa erkių biologija
Varroa erkės yra palyginti didelės, lyginant su bitėmis. Suaugusi erkė gali būti matoma plika akimi. Jei bitė būtų žmogaus dydžio, tai tokia erkė prilygtų lėkštės dydžiui. Erkės prisitvirtina prie bičių kūno, ypač prie pilvelio, ir maitinasi jų hemolimfa. Varroa erkės dauginasi bičių koriuose, lervų ir pupų stadijose. Patelė erkė įsiskverbia į bičių akelę prieš uždarant dangtelį ir ten deda kiaušinėlius. Išsiritusios erkės maitinasi bičių lervomis ir pupomis.
Varroa erkių platinami virusai
Varroa erkės platina įvairius bičių virusus, įskaitant deformuotų sparnų virusą (Deformed Wing Virus, DWV), ūminio paralyžiaus virusą (Acute Bee Paralysis Virus, ABPV) ir kitus.
Atsparumas pesticidams
Viena didžiausių problemų, susijusių su Varroa erkėmis, yra jų atsparumas pesticidams. Bitininkai dažnai naudoja amitrazą ir kitus miticidus (pesticidus, skirtus erkėms naikinti) erkėms kontroliuoti, tačiau erkės greitai išsiugdo atsparumą šioms medžiagoms. JAV Žemės ūkio departamento (USDA) tyrimai parodė, kad beveik visos bičių šeimos buvo užsikrėtusios bičių virusu, kurį platina Varroa erkės, įgavusios atsparumą pagrindinėms cheminėms medžiagoms, naudojamoms jų kontrolei. Tyrimas parodė, kad visos tirtos erkės buvo atsparios amitrazui.
Poveikis bičių šeimoms ir bitininkystei
Varroa erkių platinami virusai ir jų atsparumas pesticidams turi didelį poveikį bičių šeimoms ir bitininkystės pramonei. Bitininkai praranda didelę dalį savo bičių šeimų, o tai lemia sumažėjusį medaus derlių ir apdulkinimo paslaugų prieinamumą. JAV bitininkai kasmet praranda 30 proc. ar daugiau bičių šeimų. 2022 m. JAV užfiksuotas didžiausias medunešių bičių išmirimas, bitininkai prarado vidutiniškai 60 proc. savo šeimų, ir tai atnešė 600 mln. dolerių (512 mln. eurų) nuostolių.
Be Varroa erkių, bičių populiacijoms kenkia ir kiti veiksniai:
- Besikeičiantis klimatas: Klimato kaita gali paveikti bičių maisto šaltinius ir buveines, taip pat padidinti streso lygį bitėms.
- Pesticidų poveikis: Neonikotinoidiniai insekticidai ir kiti pesticidai gali pažeisti bičių nervų sistemą, paralyžiuoti bites ir galiausiai jas pražudyti.
- Mažesnis maisto kiekis: Monokultūrinis ūkininkavimas ir buveinių praradimas gali sumažinti bičių maisto šaltinius žiedadulkių ir nektaro pavidalu.
Iksodinės erkės Lietuvoje ir jų platinamos ligos
Lietuvoje aptinkamos 5 rūšių iksodinės erkės: miškinė (arba šuninė) (Ixodes ricinus), taiginė erkė (Ixodes persulcatus), Ixodes trianguliceps, pievinė erkė (Dermacentor reticulatus), Haemaphysalis consinna. Taiginė erkė randama tik šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje - nedažna. Iksodinių erkių kūnas suplotas, 0,1-1 cm dydžio, gelsvos, pilkšvos, rudos spalvos. Patelės didesnės už patinėlius. Miškinės erkės kūnas rausvai rudas su juodu nugariniu skydeliu (patinėlių skydelis dengia visą kūną, o patelių - trečdalį kūno).
Erkių vystymosi ciklas ir elgesys
Iksodinių erkių vystymosi ciklas yra gana sudėtingas. Tam, kad apvaisintas erkės kiaušinėlis pasiektų suaugėlio stadiją, jis turi praeiti lervos, vėliau - nimfos stadijas. Kiekvienoje stadijoje turi pasimaitinti krauju (kitaip vystymasis nutrūks), be to, ir peržiemoti tinkamomis sąlygomis. Iksodinės erkės vystymosi ciklas dažniausiai užtrunka 3-6 metus. Erkių lervos yra labai mažos (iki 1 mm), todėl jos maitinasi smulkių žinduolių (dažniausiai pelinių graužikų) krauju. Nimfos yra šiek tiek didesnės (iki 2 mm), todėl maitinasi jau didesnių gyvūnų krauju. O suaugusių erkių (iki 5 mm) pagrindiniai „maitintojai“ yra elniniai žinduoliai, naminiai gyvūnai ir kartais žmogus.
Kaip toks mažas, kelių milimetrų dydžio gyvūnas susiranda sau auką? Erkės aukos tyko pasilipusios ant žolės, krūmo (iki 50 cm) ištiesusios priekinę porą kojų. Erkėms „užuosti“ auką padeda specialus organas (Hallerio), esantis ant priekinių kojų. Šis organas veikia kaip chemoreceptorius, reaguojantis į šilumą, anglies dvideginį, kitas medžiagas. Šio organo dėka erkės jaučia artėjantį gyvūną, pasiruošia į jį įsikibti arba nukristi ant jo. Tykant aukos erkių kūnas išsausėja ir jos gali žūti. Nesulaukusios aukos, po kurio laiko jos turi grįžti į augmeniją ir atstatyti kūno drėgmę. Būtent todėl aktyvių, įsisegti pasiruošusių erkių gausa priklauso nuo oro temperatūros ir drėgmės. Kuo karščiau ir sausiau, tuo trumpiau jos gali saugiai tykoti. Ir todėl erkių daugiau aptinkama drėgnose vietose.
Nustatyta, kad iksodinės erkės suaktyvėja, kuomet oro temperatūra pasiekia 7-8 laipsnius, drėgmė yra ne žemesnė nei 45 proc., o dirvožemio temperatūra nekrenta žemiau 5 laipsnių. Erkės įsisiurbimas neskausmingas (kraują siurbia tik patelės), nes erkių seilėse yra nuskausminančių medžiagų, todėl žmogus ar gyvūnas jo beveik nepajunta, o tai užtikrina erkės maitinimąsi (lerva siurbia apie dvi paras, nimfa - iki penkių, o suaugusi erkė 7-8 dienas).
Erkių platinamos ligos
Laimo ligos arba erkinio encefalito sukėlėjais erkė gali užsikrėsti bet kurioje vystymosi stadijoje. Užsikrėtusi erkė ligos sukėlėjus nešioja visą likusį gyvenimą ir abi šias ligas su seilėmis gali perduoti tiek lervos, tiek nimfos, tiek suaugusios erkės. Miškinė erkė (Ixodes persulcatus) yra pagrindinė erkinio encefalito ir Laimo ligos platintoja Europoje bei Lietuvoje.
Erkės platina anaplazmozės, kurios simptomai primena erkinio encefalito pradinę stadiją, šunims pavojingos babeziozės, dėmėtosios šiltinės, Marselio karštligės, tuliaremijos bei kitų infekcijų sukėlėjus.
Erkinis encefalitas
Erkinis encefalitas - pavojinga virusinė liga, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Šia liga dažniausiai užsikrečiama įsisiurbus infekuotai erkei, rečiau - vartojant nepasterizuotą pieną bei jo produktus. Žmogus pirmuosius ligos simptomus dažniausiai pajaučia praėjus 7-14 d. „Ligos pasekmės gali būti ilgalaikės - nuo stiprių galvos skausmų, karščiavimo ir pykinimo iki paralyžiaus ar net mirties. Kai kuriais atvejais liga sukelia ilgalaikius neurologinius sutrikimus, tokius kaip atminties praradimas, koordinacijos sutrikimai ar lėtinis nuovargis.“
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad nuo erkių platinamų ligų - Laimo ligos ir erkinio encefalito - būtina imtis prevencinių priemonių. NVSC duomenimis, 2024 m. Lietuvoje buvo užfiksuoti 807 erkinio encefalito atvejai, iš jų 11 mirties. Didžiausi sergamumo rodikliai, t. y. didesni už bendrą šalies sergamumo rodiklį, užregistruoti Utenos, Marijampolės, Telšių, Tauragės ir Kauno apskrityse.
Lentelė: Erkinio encefalito atvejai Lietuvoje 2024 m.
| Apskritis | Sergamumo rodiklis (lyginant su šalies vidurkiu) |
|---|---|
| Utenos | Aukštesnis |
| Marijampolės | Aukštesnis |
| Telšių | Aukštesnis |
| Tauragės | Aukštesnis |
| Kauno | Aukštesnis |
| Kitos | Vidutinis arba žemesnis |
Anot prof. A. Paulausko, naujausi tyrimai rodo, kad erkinio encefalito virusas aptinkamas visose erkės vystymosi stadijose - lervose, nimfose ir suaugusiose erkėse, tačiau pastarosiose jis net 2,4 karto dažnesnis. Taip pat reikia paminėti, kad užsikrėtimas erkiniu encefalitu didesnis tarp suaugusių miškinių erkių, bet užsikrėtusios ir pievinės erkės.
Laimo liga
Nuo Laimo ligos nėra skiepų, tačiau ją galima gydyti antibiotikais.
Plėšriosios erkės žemės ūkyje
Kai kurios erkės, pavyzdžiui, Amblyseius californicus, yra naudingos žemės ūkiui. Šios plėšriosios erkės minta voratinklinėmis erkėmis ir kitais kenkėjais, apsaugodamos augalus nuo pažeidimų.
Amblyseius californicus natūraliai aptinkama Kalifornijoje, Floridoje ir Viduržemio jūros šalyse, ant braškių, citrusinių ir dekoratyvinių augalų. Ši erkė gerai vystosi aukštoje temperatūroje ir yra atsparesnė žemai drėgmei nei kitos plėšriosios erkės.
Ūkininkai gali naudoti Amblyseius californicus maišelius, kuriuose yra apie 100 erkių. Per 4-6 savaites viename maišelyje išsiveisia apie 1000 plėšrių erkių, kurios palaipsniui pasklinda ant augalų, ieškodamos maisto.
Erkių kontrolė vištų ūkiuose
Erkės gali tapti problema ir vištų ūkiuose, ypač auginant vištas be narvų. Laisvai vaikščiojančios vištos dažniau kenčia nuo parazitų, įskaitant kraujasiurbes erkes, kurios gali sukelti anemiją, sulėtinti augimą ir sumažinti kiaušinių dėjimą.
Mokslininkai sukūrė specialias kuprines su jutikliais, kurios fiksuoja vištų judesius ir leidžia anksti pastebėti erkių užkrėtimą.
Galimi sprendimai erkių problemoms spręsti
Norint spręsti mažųjų erkių problemą ir apsaugoti bičių šeimas bei žmones nuo ligų, būtina imtis įvairių priemonių:
- Naujų erkių kontrolės strategijų kūrimas: Mokslininkai ir bitininkai turi ieškoti naujų būdų, kaip kontroliuoti Varroa erkes, įskaitant biologinius kontrolės metodus, genetiškai atsparias bites ir kitas alternatyvas cheminiams pesticidams.
- Pesticidų naudojimo mažinimas: Būtina sumažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje ir bitininkystėje, ypač neonikotinoidinių insekticidų, kurie kenkia bitėms.
- Bičių buveinių atkūrimas: Būtina atkurti bičių buveines, sodinant įvairius žydinčius augalus ir sukuriant bičių draugiškas aplinkas.
- Bitininkų švietimas: Būtina šviesti bitininkus apie geriausias bičių priežiūros praktikas, įskaitant erkių kontrolę ir bičių mitybą.
- Tyrimų finansavimas: Būtina skirti daugiau lėšų bičių tyrimams, siekiant geriau suprasti bičių nykimo priežastis ir rasti veiksmingus sprendimus.
- Asmeninės apsaugos priemonės: Eidami į gamtą, rinkitės šviesius, uždarus drabužius, nepamirškite ir galvos apdangalo, o atvirą odą apsaugokite erkes atbaidančiomis cheminėmis medžiagomis - repelentais. Būdami lauke dažnai apžiūrėkite save ir savo artimuosius, o grįžę namo kruopščiai patikrinkite kūną, išsišukuokite plaukus ir nusiprauskite.
- Aplinkos priežiūra: Pasistenkite, kad aplinkinis turtas būtų netinkamas erkėms. Erkės nemėgsta saulėtos, sausos aplinkos ir negali veistis trumpoje augmenijoje. Laikydami piktžoles ir krūmus atokiau nuo namų ir prižiūrėdami veją, galėsite atsikratyti erkių šalia savo turto.
Skiepai ir pirmoji pagalba įsisiurbus erkei
Svarbiausia centrinės nervų sistemos infekcija Lietuvoje - erkinis encefalitas, neturi jokio specifinio gydymo. Prasidėjus erkių aktyvumo sezonui BENU vaistininkai siūlo skiepytis pagreitinta vakcinavimo schema, kuomet pirmosios dvi dozės įskiepijamos dviejų savaičių intervalu, trečia dozė praėjus 5 - 12 mėn. po antrosios. Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito jau galima ir BENU vaistinėse Vilniuje (PC „Panorama“, PC „Rimi“ Jeruzalės g. 4, PC „Hyper Rimi“ Kedrų g.) PC „Molas“ Klaipėdoje bei Pasvalyje, Taikos g. 20. Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus. Nuo praėjusių metų rugsėjo 50-55 metų amžiaus grupei priklausantiems asmenims skiepai nuo erkinio encefalito yra nemokami.
„Patariu dar būnant miške ar gamtoje apsižiūrėti, ar niekur neropoja erkės. Mat per 24 valandas nuo įsisiurbimo ištraukus borelijomis užsikrėtusią erkę, dar galima išvengti Laimo ligos, nes ją sukeliančios bakterijos gyvena erkės žarnyne. O štai erkinio encefalito virusas yra seilių liaukose, todėl perdavimas žaibiškas. Todėl įsisiurbus infekuotai erkei, viruso išvengti nepavyks.“
Ką daryti įsisiurbus erkei? Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti, nespausti erkės kūnelio, suimti erkę kuo galima arčiau odos ir staigiu judesiu traukti į viršų. Įsisiurbusios erkės netepti riebalais ar kitais skysčiais. Pašalinus erkę, žaizdelę reikia patepti dezinfekciniu skysčiu. Po erkės įsisiurbimo apie vieną mėnesį reikia stebėti savo sveikatą ir įsisiurbimo vietą. „Taigi pincetu paspauskite odą prie įkandimo vietos ir erkę suimkite kuo arčiau galvutės. Pašalinę erkę, žaizdelę dezinfekuokite ir stebėkite savijautą bent 33 dienas po įkandimo - tai laikas, per kurį gali pasireikšti erkinio encefalito požymiai.“ CDC teigimu, ištraukus erkę, ją galima paskandinti spirite, uždusinti sandariame maišelyje ar tarp lipnios juostos sluoksnių arba nuleisti į tualetą, kad būtų išnaikinta.
Turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei jums įkando erkė ir pasireiškė erkių platinamos ligos simptomai. Vienas iš pirmųjų požymių gali būti bėrimas kartu su karščiavimu. Erkių platinamoms ligoms gydyti paprastai vartojami antibiotikai, nes daugelis jų yra bakterinės kilmės. Gydytojas gali nustatyti teisingą diagnozę ir paskirti tinkamą antibiotiką gydymui.
tags: #pietu #kalifornijos #maza #erke