Kaukazo regiono geografija ir kraštovaizdis
Kaukazas - Eurazijos regionas, esantis tarp Juodosios, Azovo ir Kaspijos jūrų, į pietus nuo Kumos-Manyčiaus įdubos, yra unikalus kraštas su įvairiu reljefu ir turtinga istorija. Pietuose Kaukazas pereina į Armėnijos kalnyną, kuris kartais taip pat priskiriamas Kaukazui. Didžiausias paviršiaus aukštis siekia 5642 m (Elbrusas, aukščiausia viršūnė Europoje), o Kaukazo plotas apima apie 440 000 km².
Šis regionas priklauso Rusijai, Sakartvelui (įskaitant Abchaziją, Adžariją, Pietų Osetiją), Armėnijai ir Azerbaidžanui. Kaukazas skirstomas į Prieškaukazę, Didįjį Kaukazą, Užkaukazę ir Mažąjį Kaukazą. Kaukazo orografinę ašį formuoja Pagrindinis, arba Vandenskyros, kalnagūbris (Pagrindinis Kaukazo kalnagūbris) ir lygiagrečiai su juo besidriekiantis Šoninis kalnagūbris, kuriame stūkso aukščiausios Kaukazo viršūnės: Elbrusas (5642 m), Dychtau (5204 m), Šchara (5068 m), Kazbekas (5033 m). Šie kalnagūbriai susidarę iš kristalinių ir metamorfinių uolienų, suskaidyti gilių slėnių.
Kaukazo regiono klimatas ir hidrografija
Didžiojo Kaukazo kalnagūbrius skiria vidutinio klimato ir subtropinio klimato sritis. Prieškaukazėje vyrauja vidutinių platumų žemyninis, Užkaukazėje - subtropinis klimatas: Kolchidės ir Lenkoranės žemumose jūrinis, kitoje dalyje - žemyninis.
Upės priklauso trims didiesiems baseinams - Kaspijos, Juodosios ir Azovo jūrų. Aukščiausių kalnų upės yra alpinio tipo, maitinamos sniego ir ledynų, jos patvinsta vasarą, o nusenka žiemą. Prieškaukazės upės patvinsta pavasarį, tačiau dažnai vasarą išdžiūsta. Didžiojo Kaukazo pietinės dalies Užkaukazės ir Mažojo Kaukazo žemutinės dalies upės reguliariai patvinsta pavasarį.
Be upių, regione yra ir kiti svarbūs vandens telkiniai. Kaukaze yra daug mažų ežerų, daugiausia karstinių, o aukščiausiuose kalnuose - ledyninių. Didžiausias ežeras - Sevanas. Taip pat regione yra apie 2000 ledynų, daugiausia mažų (apie 1 km² ploto); bendras plotas apie 1400 km². Didžiausi ledynai: Bezengi, Dychsu (34 km²), Karaugomo (27 km²), Lekziri Inguri (34 km²), Didžiojo Azau (20 km²).
Armenia 1975: Sevanavank Monastery and Lake Sevan
Svarbiausios Pietų Kaukazo upės
Nors Kaukazo regione gausu upių, ypač svarbios yra Pietų Kaukazo upės, turinčios didelę geografinę ir ekonominę reikšmę. Toliau pateikiamos svarbiausios Pietų Kaukazo upės ir jų pagrindinės charakteristikos:
| Upės pavadinimas | Aprašymas | Tekanti per šalis |
|---|---|---|
| Kura | Didžiausia Užkaukazės upė | Turkija, Sakartvelas, Azerbaidžanas |
| Jori | Kuros intakas | Sakartvelas, Azerbaidžanas |
| Alazani | Jori intakas | Sakartvelas, Azerbaidžanas |
| Aragva | Kuros intakas | Sakartvelas |
| Didysis Liachvi | Teka per Pietų Osetiją ir Sakartvelą | Pietų Osetija, Sakartvelas |
| Ksani | Teka per Sakartvelą | Sakartvelas |
Kura yra didžiausia Užkaukazės upė, tekanti per Turkiją, Sakartvelą ir Azerbaidžaną. Ji minima tekanti per Gruzijos sostinę Tbilisį. Jori ir Alazani yra Kuros upės intakai, tekantys per Sakartvelą ir Azerbaidžaną. Kitas svarbus Kuros intakas yra Aragva, tekanti per Sakartvelą. Šios upės formuoja reikšmingus slėnius ir prisideda prie regiono gamtinio kraštovaizdžio bei hidrografijos.
Kitos upės, tokios kaip Didysis Liachvi, teka per Pietų Osetiją ir Sakartvelą, o Ksani upė - per Sakartvelą. Platesniame Kaukazo kontekste svarbios upės yra Terekas ir Sunža, kurios paminėtos tarp svarbiausių upių. Taip pat tekste minima Ingurio upė Sakartvele, susijusi su įvykiais regiono medijose.
