Korėjiečių kalba (한국어 - Hangugeo), kuria kaip gimtąja kalba kalba daugiau nei septyniasdešimt milijonų žmonių visame pasaulyje, yra neatsiejama Pietų Korėjos kultūros dalis. Beveik 50 milijonų žmonių kalba šia kalba Pietų Korėjoje, daugiau nei 20 milijonų Šiaurės Korėjoje, taip pat yra nemažos korėjiečių bendruomenės Kinijoje, Centrinėje Azijoje, JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Kalbos istorija ir raidos etapai
Pirmieji įrašai, kuriuose minima Korėja, buvo parašyti prieš daugiau nei 4 tūkst. metų. Iki XV a. Korėjoje buvo naudojami adaptuoti Kinų hieroglifai. 1443 m. karalius Sejongas sukūrė, o 1446 m. patobulino savitą rašymo sistemą pavadinimu Hangeul, tačiau plačiai ji pradėta vartoti tik XX a. Dabar šią sistemą sudaro 10 balsių ir 14 priebalsių. Šio rašto išmokti nėra sunku, jis pripažintas vienu logiškiausių ir sistemingiausių pasaulyje, tačiau tarimas daugeliui užsieniečių iš pradžių gali pasirodyti keblus.
Lingvistai išskiria keletą korėjiečių kalbos dialektų ir pastebi, kad vis daugėja skirtumų tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos gyventojų kalbų. Nors manoma, kad ši kalba daugiausia ryšių turi su Altajaus kalbomis, yra mokslininkų, kurie su šiuo teiginiu nesutinka ir vadina korėjiečių kalbą izoliuota nuo kitų.
[Learn Korean] Hangul consonants_How to read and write in Korean Alphabet
Gramatika ir mandagumo lygiai
Korėjiečių kalba neturi linksniuočių, visi daiktavardžiai kaitomi beveik pagal tą pačią paradigmą, taip ir veiksmažodžiai. Korėjiečių kalboje būdvardis neturi linksnių, giminių ar laipsnių, tačiau turi laikus ir nuosakas, todėl jis priskiriamas veiksmažodžiams. Didžiausias skirtumas, kad laikai, nuosakos, netgi įvairūs jungtukai korėjietiškai reiškiami įvairiomis priesagomis, priduriamomis prie veiksmažodžio kamieno.
Korėjiečių kalboje yra 7 kalbos lygiai, kurie dažniausiai skirstomi į mandagią (kor. 존댓말, liet. džondėtmal) bei nemandagią (kor. 반말, liet. banmal) kalbą. Priklausomai nuo kalbos lygio keičiasi veiksmažodžių ar būdvardžių galūnės, taip pat prie daiktavardžių pridedamos priesagos, kurios nurodo mandagią kalbą. Reiktų paminėti, jog korėjiečiai vengia žodžio „tu“, todėl vietoj jo vartojami įvairūs daiktavardžiai, nurodantys pašnekovo padėtį darbe ar universitete.
Pagrindiniai kreipiniai
- Oni (언니 Eonni) - moterų kreipimasis į vyresnę seserį ar draugę.
- Opa (오빠 Oppa) - moterų kreipimasis į vyresnį vyrą.
- Dongseng (동생 dongsaeng) - jaunesni draugai, broliai ar seserys (abiejų lyčių).
- Hjong (형 hyeong) - vyrų kreipimasis į vyresnį draugą ar brolį.
- Nuna (누na nuna) - vyrų kreipimasis į vyresnę seserį ar draugę.
Socialinis kontekstas ir etiketas
Pietų Korėjoje kalba stipriai priklauso nuo socialinio konteksto, todėl net mažas netikslumas gali paveikti žinutės toną ar prasmę. Konfucianizmo įtaka suformavo griežtą hierarchiją, kurioje pagarba vyresniesiems ir socialiniams sluoksniams jaučiama net kasdieniniame pasisveikinime. Pietų Korėjoje priimtina sveikinantis nusilenkti, o nusilenkimo laipsnis ir specifika priklauso nuo socialinio sluoksnio, darbo pareigų ir amžiaus.
Svarbi sąvoka - kibun, kuri neturi tikslaus vertimo, tačiau siejama su jausmu, nuotaika ar proto būsena. Nunči (눈치 nunchi) yra intuicija ir sugebėjimas tinkamai įvertinti kito žmogaus kibun, todėl korėjiečiai yra mokomi kontroliuoti savo emocijas ir paslėpti tikruosius jausmus, ypač bendraujant su aukštesnį statusą užimančiais asmenimis.
Korėjiečių kalbos populiarumas
Dėl „Korėjos bangos“ (halliu) - populiariosios kultūros fenomenų, tokių kaip muzika, serialai ir kinas - korėjiečių kalbą darosi vis madingiau mokytis Rytų Azijos šalyse ir Europoje. Lietuvoje šią kalbą galima studijuoti Karaliaus Sedžiongo institute Kaune, VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute bei privačiose kalbų mokyklose.
tags: #pietu #korejieciu #kalba