Darbo užmokesčio organizavimas yra sudėtingas ir daugialypis uždavinys, nuo kurio išsprendimo neretai priklauso visos įmonės veiklos rezultatai. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas pietų apmokestinimas darbuotojams, išskaitymai iš atlyginimo, materialinės ir nematerialinės motyvacijos priemonės, apmokestinamos ir neapmokestinamos naudos, bei praktiniai patarimai darbdaviams.
Darbo užmokesčio išskaitymai: Teisiniai pagrindai ir apribojimai
Darant išskaitas iš darbuotojų atlyginimo turėtų būti taikomi tie jų dydžiai, kurie galioja išskaitymo metu. Išskaitos pagal vykdomuosius raštus daromos iš darbuotojo darbo užmokesčio ir jam prilygintų sumų. Civilinio proceso kodekse yra baigtinis sąrašas išmokų, iš kurių negalima daryti išskaitų. Nėra tokios darbo užmokesčio sumos, iš kurios nereikėtų daryti išskaitų.
Darbo kodekso 150 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant darbdavys turi teisę duoti nurodymą atlikti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio. Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Darbdavio rašytinis nurodymas darbuotojui išieškoti žalą turi būti priimtas nė vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.
Šie ir kiti panašūs išskaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, jei atliekami be tinkamo teisinio pagrindo. Prieš dešimtmetį dabartinis Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas laimėjo bylą prieš darbdavį, kuris neteisėtai iš darbuotojų rinko pinigus būsimiems jų nuostoliams padengti. Nuo 2017-07-01 visiškos materialinės atsakomybė sutartys nebegalioja.
Papildomos (+1,8 ar +3 proc.) pensijų kaupimo įmokos taip pat yra privalomosios „Sodros“ įmokos. Išskaitos pagal vykdomuosius raštus iš 2024 m. 06 mėn. gali siekti iki 50 procentų.
Informacija apie darbo užmokestį ir atsiskaitymus
Vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad darbdavys privalo teikti informaciją nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas prašo, kad jam būtų įteiktas algalapis, ar - ne. Svarbiausia informacija, kuri svarbi konkretaus mėnesio darbo užmokesčio dydžiui - dirbtas darbo laikas. Per mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis - tai dažniausiai darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis. Jeigu yra sutarta mėnesinė alga, tai išdirbus visą mėnesį ji turi būti priskaičiuota. Gali būti, kad atlyginimo lapelyje bus nurodytas ir darbo užmokesčio priedas ar tam tikro laikotarpio premija. Kaip mokami priedai ar premijos galima sužinoti įmonės darbo apmokėjimo sistemoje.
„Priskaičiavus algą ir atskaičiavus mokesčius, susidaro darbuotojui išmokėtina suma“, - informuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė. Jei darbuotojas negauna algalapių, jis turi teisę kreiptis su rašytiniu skundu (prašymu) į VDI teritorinį skyrių dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.
DK 141 straipsnio 1-3 dalys reglamentuoja, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Šiaip tai negalima vėluoti, išskyrus tuos atvejus, kai darbuotojas atleidimo dieną nedirba: tada pagal jo pareikalavimą turi sumokėti.
Pietų pertrauka: Teisės ir pareigos
Poilsio laikas apibrėžiamas kaip laisvas nuo darbo laikas, ir tokio laiko reikalavimai reglamentuoti Darbo kodekso 122 straipsnyje. Pirmiausia žinotina, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 val. iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 val. nepertraukiamojo poilsio laikas.
Kiekvienam darbuotojui turi būti suteikta pietų pertrauka ne vėliau kaip po 5 val. darbo ir jos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 min. ir ne ilgesnė kaip 2 val., nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Pietų pertrauka paprastai yra skirta darbuotojo poilsiui ir maistui. Tiesa, darbdavys neturi teisės drausti, ją išnaudoti kitiems darbuotojui svarbiems tikslams.
Pietų pertraukos laiką (pradžią ir pabaigą), atsižvelgdamas į reikalavimus, vidaus tvarkoje nustato darbdavys. Vis dėlto darbuotojas su tiesioginiu vadovu gali susitarti dėl abiem pusėm priimtiniausio varianto. Svarbu prisiminti, kad pietų pertraukos laikas neįskaičiuojamas į darbo laiką ir už jį nėra mokamas atlyginimas. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę, darbdavys negali kontroliuoti, ką darbuotojas veikia pietų pertraukos metu.
Išimtys ir ginčai dėl pietų pertraukos įskaitymo į darbo laiką
Anot VDI, darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. Tokiu atveju pertrauka pailsėti ir pavalgyti įskaitoma į darbo laiką ir apmokama darbo užmokesčiu. Atkreipiame dėmesį, kad darbdavio pareiga yra nustatyti ir sudaryti darbuotojo pertraukos pailsėti ir pavalgyti grafiką bei nustatyti kitas pietų pertraukos naudojimosi sąlygas. Tai turėtų būti įtvirtinta įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniame norminiame teisės akte, pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėse, darbo reglamente ir kt.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas priėmė sprendimą neįskaičiuoti pertraukos pailsėti ir pavalgyti į darbo laiką pareigūnams, dirbantiems suminiu darbo laiko režimu. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga šį sprendimą vertina kaip žingsnį atgal pareigūnų teisėtų interesų užtikrinimo kontekste.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. aprobuotoje nutartyje (adm. bylos Nr. A17 - 167/2007) išaiškinta, kad: „<...> įprastinėmis sąlygomis darbuotojų teisę į tinkamą maitinimąsi darbo laiku darbdavys privalo užtikrinti suteikdamas tam skirtą pertrauką ne ilgesniu negu nustatyta Darbo kodekse intervalu. Tuo atveju, kai dėl ypatingų darbo sąlygų darbuotojas negali pasinaudoti teise į pertrauką, darbdavys privalo jo teisę į tinkamą maitinimąsi garantuoti suteikdamas galimybę pavalgyti darbo laiku.“
Patruliai, dirbantys suminiu darbo laiko apskaitos režimu, negali pietų pertraukos naudoti savo nuožiūra, kadangi jie neturi galimybės tokios pertraukos metu persirengti, nusiginkluoti, palikti jiems išduotas specialiąsias priemones, taip pat jiems draudžiama tarnybinį transportą naudoti asmeniniams reikalams. Taigi pareigūnui turi būti sudarytos sąlygos pavalgyti darbo metu, kai nesudaromos sąlygos pailsėti arba pertraukos laiką praleisti kitaip, kaip savo nuožiūra.
Kitos pertraukos darbe
Be pietų pertraukos darbuotojams darbo metu priklauso ir trumpesnės - 5-10 minučių - pertraukėlės. Advokatė Evelina Kiznė priminė darbuotojams, kad, jeigu jie visą dieną dirba kompiuteriu, turi teisę į reguliarias 5-10 minučių trukmės pertraukėles kas valandą per visą 8 valandų darbo dieną. Tokios pertraukos prasideda po pirmos darbo valandos ir tęsiasi kas valandą iki darbo dienos pabaigos. Šios pertraukėlės įskaičiuojamos į darbo laiką ir už jas mokamas įprastinis atlyginimas.
Be to, per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos. Specialiosios pertraukos suteikiamos dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 ℃ arba aukštesnė kaip +28 ℃, arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip +4 ℃, ir ne rečiau kaip kas 1,5 valandos. Akcentuotina ir minimalių specialiųjų pertraukų trukmę per 8 valandų darbo dieną (pamainą) - tokių pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 40 minučių.
Darbuotojų motyvacija: Apdovanojimai ir mokesčiai
Norint sužadinti darbuotojo emociją, kuri tam tikram laikui užkuria motyvacijos variklį, naudinga naudoti tiek materialias, tiek nematerialias priemones. Materialios motyvacijos priemonės skirstomos į apmokestinamas ir neapmokestinamas.
Apmokestinamos motyvacijos priemonės
Apmokestinamos materialios darbuotojų motyvavimo priemonės, pavyzdžiui, premija, galimybė naudotis įmonės automobiliu asmeniniais tikslais (pajamos natūra), dovana iš darbdavio, viršijanti 200 eurų sumą. Nuo šių pajamų išskaičiuojamas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir 19,5 proc. valstybinio socialinio draudimo (Sodros) įmokos (kartais dar papildomai pridedant 2,4 proc. ar 3 proc.). Taigi, maksimaliai mokesčiai svyruoja nuo 39,5 proc. iki 42,5 proc.
Darbdavys gali šiuos mokesčius sumokėti iš savo lėšų, tačiau ta mokesčių dalis, kuri turėjo būti išskaityta iš darbuotojo algos, turės būti priskirta neleidžiamiems atskaitymams, apskaičiuojant pelno mokestį.
Neapmokestinamos motyvacijos priemonės
Neapmokestinamos motyvacinės priemonės išvardintos Gyventojų pajamų mokesčio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymuose. Jeigu materiali motyvacijos priemonė atitinka minėtuose įstatymuose nustatytas sąlygas - tokia darbuotojui suteikta nauda yra neapmokestinama. Pavyzdžiai:
- Iki 200 eurų per metus dovana iš darbdavio.
- Darbdavio apmokėtos darbuotojo gyvybės draudimo, pensijų kaupimo ar papildomo savanoriško sveikatos draudimo sutartys, jei bendra sumokėtų įmokų suma neviršija 25 procentų darbuotojo metinių darbo užmokesčio pajamų.
- Įmokos į darbuotojo trečios pakopos pensijų kaupimo fondą neapmokestinamos GPM, jei įmokos neviršija 25% darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio per mokestinį laikotarpį.
Pajamos natūra ir jų apmokestinimas
Pajamos natūra dažnai sunkiai apčiuopiamos ir suprantamos, tačiau atsieina nemažus mokesčius. Privalo būti identifikuota konkretaus asmens gauta nauda. Jeigu to nustatyti negalima - pajamų natūra neatsiranda. Vertės nustatymui galioja griežta rinkos kainos taisyklė. Pavyzdžiui, įmonei atidavus darbuotojui ekspozicinius baldus, mokesčius reikės mokėti ne nuo savikainos, o nuo baldų kainos, už kurią jie būtų parduoti paprastam pirkėjui.
Jeigu įmonės darbuotojas naudoja automobilį savo asmeninėms reikmėms, privalo būti pripažintos pajamos natūra ir sumokėti mokesčiai. Pajamos natūra dėl automobilio naudojimo, kai pajamos skaičiuojamos kaip 0,75 proc. metinio atlyginimo stabili dalis yra 70%, t.y. metiniai ir kiti kintami priedai.
Darbuotojų maitinimas yra dažna nauda, kurią suteikia darbdaviai. Jei neįmanoma nustatyti kiekvieno darbuotojo konkrečios naudos (pvz., vaisiai biure), įmonės patirtos išlaidos laikomos sąnaudomis, nemažinančiomis pelno, tačiau nelaikoma, kad darbuotojas gavo pajamas natūra. Tačiau jeigu buvo atsiskaityta įmonės banko kortele už kavą sumokėtas sumas, neregistruoti apskaitoje nepavyks.
Jei naudos gavėjas aiškus ir jo gauta nauda apskaičiuotina (pvz., apmokama kelionė, sutartis su maitinimo įmone), tokios išlaidos pelno mokesčio atžvilgiu priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams ir GPM neapmokestinamos. Tačiau būtina skaičiuoti GPM ir VSD įmokas, jei darbuotojas gavo pajamas natūra.
Maitinimo apmokestinimo pavyzdys
Jei sudaryta sutartis su maitinimo paslaugas teikiančia įmone, kuri pasibaigus mėnesiui išrašo PVM sąskaitą faktūrą, o sutartyje yra nurodyta 1 porcijos kaina, galima apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo gautą naudą pagal faktiškai dirbtas dienas ir suvalgytų porcijų skaičių.
- 1 porcijos kaina: 3 Eur.
- Darbuotojas dirbo 20 d.d. ir visas dienas valgė.
- Pajamų natūra per mėn.: 60 Eur.
Nuo šios sumos išskaičiuojamas GPM ir socialinio draudimo įmokos. Nuo tos sumos mokamas ir darbdavio socialinis draudimas.
Premijos ir finansiniai priedai
Finansiniai priedai - tai patrauklus pajamų šaltinis, galintis stipriai papildyti fiksuotą metinių pajamų dalį. Darbdaviai taiko šią skatinimo formą siekdami motyvuoti darbuotojus per kalendorinius metus ir išreikšti jiems padėką už atliktą darbą biudžetinių metų pabaigoje. Svarbu atsiminti, kad tik kai kurie darbdaviai siūlo darbuotojams pinigines priemokas, tai didžiąja dalimi priklauso nuo darbdavio finansinės padėties.
Premijos už metinius rezultatus kartais vadinamos tryliktuoju atlyginimu. Jų apskaičiavimas priklauso nuo įmonės patvirtintų premijavimo nuostatų, darbo sutarčių ar kolektyvinėje sutartyje aptartos skatinimo tvarkos.
Yra įvairių finansinių priedų, pavyzdžiui, tryliktas atlyginimas sudaro 8%, o metų pabaigos priedas - 7% bendrų metinių pajamų. Metų pabaigos finansiniai priedai sudaro atitinkamai 14% ir 12% bendrų metinių pajamų. Kai kurie darbuotojai gauna didžiausias pinigines priemokas, kurios vidutiniškai sudaro 23 procentus jų metinių pajamų. Premija, mokama metų pabaigoje kaip Kalėdinis ar metinis priedas, yra labiausiai paplitusi piniginės priemokos forma, ypač Kroatijoje ir Slovėnijoje. Premijos mokamos dažniausiai penktadalį darbuotojo fiksuoto mėnesinio atlyginimo.
Patarimai darbdaviams dėl darbuotojų motyvacijos
Sėkminga darbuotojų motyvacija reikalauja apgalvotos strategijos. Štai keletas patarimų:
- Klausti darbuotojo - kas jį motyvuoja. Tai daryti reguliariai.
- Nustatyti nuolatines motyvacijos priemones - pavyzdžiui, ketvirtinę premiją.
- „Pasilikti atsargai“ ir spontaniškų (netikėtų) motyvacijos priemonių - premijų, išvykų, bendrų renginių ar asmeninių naudų.
- Apmokestinamas ir neapmokestinamas motyvacijos priemones derinti tarpusavyje - negali visos naudos būti tik nemokamos.
- Parenkant motyvacijos priemonę, svarbu atsižvelgti į darbuotojo asmenybės tipą, pomėgius. Netinkamai parinkta motyvacijos priemonė sukels priešingą efektą.
- Laikui bėgant, keisti motyvacijos priemones - sugalvoti naujų ar koreguoti jų derinius.
- Visada prisiminti, kad ir nematerialios motyvacijos priemonės yra ne mažiau paveikios - ypač gera atmosfera darbuotojų komandoje.
tags: #pietus #yra #isskaiciuojami #is #darbuotoju #atlyginimo