Užkandžiai restoranuose atlieka svarbų vaidmenį - jie ne tik sužadina apetitą prieš pagrindinį patiekalą, bet ir reprezentuoja restorano virtuvės kūrybiškumą bei meistriškumą. Greitai paruošiamas maistas mūsų nuolat skubančiame pasaulyje visada ant bangos. Jungtinės Amerikos Valstijos, didelė imigrantų šalis, į kurią suvežtos viso pasaulio kulinarinės tradicijos, kurios čia keitėsi ir pildėsi kuo nauju.
Kai kurie amerikietiški maisto produktai pasaulyje tokie dažni, kad net nelaikome to kažkokia ypatinga virtuve - bet už įprastų patiekalų slypi daugiau.
Amerikietiškų užkandžių klasika ir jų kilmės istorijos
Mėsainiai - Amerikos virtuvės simbolis
Mėsainiai (burgeriai). Kas jų nežino? Apvali perpjauta bandelė ir įvairūs ingredientai viduje. Klasikiniai variantai - mėsainis (“hamburger”, su mėsa) ir sūrainis (“cheeseburger”, su mėsa ir sūriu), bet kiekvienas restoranas ar jų tinklas greta šių dar prikuria papildomų savo versijų, su visokiom daržovėm, padažais, kitokiom mėsom ir t.t. „Klasikinės“ versijos būna greito maisto tinkluose, bet visokiuose prabangesniuose restoranuose / burgerinėse dažniausiai rasi tik ypatingesnius “autorinius” variantus, kurie neretai tokie “stori”, kad neapžiosi.
O tų burgerinių būna visokių - nuo pigiausių iki prabangiausių. Pirmosiose burgeriai visada valgomi rankomis, jie nusiperkami prie kasos, o antrosiose jau neretai atneša ir įrankius, aptarnaujama prie staliukų. Tradiciškai burgeriai patiekiami su bulvėmis fri (jos įeina į kainą arba yra “kompleksai” su jomis).
Nuo tikro greito maisto etalono kaip McDonald’s su garsiuoju „Big Mac“, kurį kitos mėsaininės imituoja, iki seniausio pasaulyje greito maisto tinklo „White Castle“, įkurto dar 1921 m. Jo burgeriai kvadratiniai ir gana nedideli: bet tokios porcijos būdavo įprastos tarpukariu, kai žmonės valgydavo mažiau. Šiandien mažai kas užsakinėja po vieną burgerį: įprastas yra dviejų burgerių ir bulvyčių kompleksas, galima užsakyti ir 4, 10, 30, netgi 100 burgerių iš karto (aišku, jau ne vienam žmogui). Kiti tinklai, tokie kaip Five Guys, didžiuojasi bulvytėmis, o Burger King skelbia, kad išsiskiria mėsa nuo griliaus. Carl Jr. ar Hardee’s siūlo labai didelius mėsainius, kurių kalorijų kiekis artėja prie rekomenduojamos dienos normos. In Out Burger JAV turi puikią reputaciją, kur viskas daroma „paprastai kaip įmanoma“.
Sumuštiniai - nuo John Montagu iki Submarino
Paprasčiausi sumuštiniai yra kone dažniausias rytinis užkandis: paprasta ir greita paruošti, patogu ir sotu. Legendų sklinda įvairiausių. Tarkime, duona pasaulyje žinoma ir skanaujama jau ne vieną tūkstantį metų, o štai sumuštiniai, tikinama, pasirodė viduramžiais. Esą duonos paplotėliai tuo metu buvo naudojami kaip lėkštės, ant kurių dėdavo maistą. Tokia buvo pirminė sumuštinio versija.
Vėliau, jau XVII a., Olandijoje gamtininkas Johnas Ray tavernoje pastebėjo, kad plonai pjaustytos jautienos juostelės gali būti kuo puikiausiai valgomos su duona. Juostelės buvo dedamos tarp dviejų sviestu užteptų duonos riekių. Nors iš pradžių sumuštiniai buvo vadinami prasčiokų maistu, ilgainiui išpopuliarėjo ir tarp turtuolių, paplito Ispanijoje, Anglijoje ir kitose šalyse. Vėliau, vis greitėjant gyvenimo tempui, sumuštiniai tapo dar įvairesni ir neįtikėtinai populiarūs, norint greitai numalšinti alkį ar pavaišinti svečius.
Kalbėdami apie sumuštinius, negalime nepaminėti ir anglų aristokrato 4-ojo Sendvičo grafo Johno Montagu, kuris paprašė jam atnešti mėsos gabalėlį tarp dviejų duonos riekių. Tuo metu didikas lošęs kortomis ir riebaluotais pirštais nenorėjęs liesti jų. Greičiausiai sumuštinio pavadinimo etimologija ir kilo nuo šio vardo...
Jungtinėse Valstijose sumuštinių variantai išplito ir tapo ypač populiarūs. Submarinas - pailgas sumuštinis, į kurį pridedama įvairiausių ingredientų ir daržovių (neretai itin daug). Submarinai būna šildyti ir nešildyti: JAV daug populiariau nei kur kitur valgyti ir nešildytus, ištisi restoranai į tai orientuojasi. Unikali submarino versija - Philly Cheese Steak su gausiai mėsos, atsiradęs Filadelfijoje. Reubenas - tai tarsi mėsainis, kur vietoje batono - kiek tamsesnės duonos riekės. Viduje - mėsa ir rauginti kopūstai. Dažnai patiekiamas kartu su raugintais agurkais šalia. Išrastas žydų, pagal vieną versiją, į Ameriką emigravusio litvako - gal todėl ingredientai kiek primena Lietuvos ir apylinkių virtuvę, nors rezultatas kartu yra labai amerikietiškas.
Žydų į Ameriką atvežtas didelis riestainis iš mielėmis kildintos kvietinių miltų duonos, vadinamas begeliu, būna patiekiamas ir atskirai, bet dažnai valgomas kaip sumuštinis ar mėsainis su sūriu, lašiša ir pan.
Sumuštinių tinklai JAV yra itin populiarūs. Subway yra garsiausias sumuštinių restoranų tinklas pasaulyje ir nuo 2011 m. - didžiausias pasaulyje greito maisto tinklas apskritai. Subway pagrindinis patiekalas, aišku, pailgi sumuštiniai, o jo koziris - galimybė tuos sumuštinius pasidaryti kokius nori. Kaina yra tik už mėsą - visa kita renkiesi pats atskirai. Duoną, sūrį, tada - daržoves, kurių gali prašyti įdėti kiek nori ir kokių nori. Primokėti nereiks. Siūlomi ir kompleksai sumuštinis+gėrimas+saldus sausainėlis arba sumuštinis+gėrimas+bulvių traškučiai. Jimmy John’s tinkle sumuštiniai atrodo tarsi susitepti paties namie pusryčiams. Priešingai nei Subway, jų čia ir nešildo, nėra kažkokių ypatingų patentuotų gaminimo technologijų. Arby’s siūlo ir mėsainius, ir sumuštinius, ir net kebabus. Ypač populiarus yra reuben sumuštinis: juoda duona su mėsa ir marinuotais kopūstais. Firehouse Subs pavadinimas reiškia „Gaisrinės sumuštiniai“ ir visas restorano dizainas alsuoja gaisrine ir gaisrininkais: viduje ištapyti ugnegiasiai ar degantys namai, renkamos aukos gaisrininkams ir pan. Tiekiami trijų dydžių sumuštiniai, kurių didžiausias iš esmės skirtas dviems žmonėms. Gaisrininkų terminologija yra ir patiekalų pavadinimuose, o daugelis patiekalų gali būti prašomi „fully involved“ („apimti gaisro“) - tai yra, su tam tikru daržovių rinkiniu.
Bulvių traškučiai ir svogūnų žiedai - atsitiktinumo gimimas
Sunkiai bulvių traškučius galėtume vadinti sveiku maistu, ar ne? Nepaisant to, žmonės dėl šio užkandžio tiesiog pamišę visame pasaulyje. Jo gamintojai susižeria milijardus dolerių pelno. O ir traškučių skonių gausa kasdien vis stebina, mat gamintojai suinteresuoti kuo daugiau jų parduoti. Bulvių traškučiai sudaro net 35 proc. Kaip ir kada jie tapo tokie populiarūs?
XIX a. pabaigoje, 1853-iaisiais, virėjas George’as Crumas pasauliui padovanojo neįtikėtiną atradimą. Traškučiai atsirado Saratoga Springse, Niujorke, kai nepatenkintas klientas restorane virėjui grąžino jam neįtikusias bulves. Šis jas supjaustė plonais griežinėliais, apkepino ir pagardino druska. Štai ir viskas! Klientas liko labai patenkintas, o virėjui kilo idée fixe. Šiuolaikinėje visuomenėje būtų sunku rasti neragavusiojo šio „gėrio“. Traškučiai buvo įtraukti į restorano valgiaraštį pavadinimu Saratoga Chips ir ilgainiui išplito po visą pasaulį. Vos prasidėjus XX a., traškučiai pradėti gaminti masiškai, atsirado vis daugiau skonių: sūrio, svogūnų, aitriųjų paprikų ir pan.
Svogūnų žiedai. Visame pasaulyje populiarus užkandis atsirado gryno atsitiktinumo dėka Dalaso šiaurėje, Teksaso valstijoje (JAV). XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje restorano šefas netyčia įmetė svogūnų žiedą į maltus džiūvėsėlius ir nusprendė pagruzdinti jį ir pažiūrėti, kas gausis.
Dešrainiai - nuo Vokietijos iki beisbolo aikštelių
Juos galėtume vadinti greitojo maisto karaliais, tačiau yra kaip yra. Žmonės mieliau renkasi šį greitai paruošiamą patiekalą nei sveikesnes alternatyvas. Dešrainis - tai dešrelė, įvilkta į bandelę, pagardinta garstyčiomis ir pomidorų padažu, majonezu, daržovėmis ir įvairiais prieskoniais. Istorija byloja, kad dešrainiai atkeliavo iš Frankfurto, Vokietijos, tačiau laurus dėl šio gardėsio nori prisiimti ir Viena (Austrija). Pirmieji šie skanėstai aprašomi dar XIII amžiuje.
1870 m. Jungtinėse Valstijose vokiečių imigrantas Charlesas Feltmanas pradėjo pardavinėti dešreles, susuktas į bandeles, kad žmonės, imdami dešreles, nenusidegintų pirštų ir neišsiriebaluotų rankų. O vėliau karštieji dešrainiai vis populiarėjo, ypač įvairiuose renginiuose ir varžybose. Pavyzdžiui, beisbolo ir dešrainių draugystė užsimezgė 1893-iaisiais, kai juos pradėjo tiekti vokiečių imigrantas Chrisas von der Ahe. Šiandien daugelis mėgaujasi šiuo greituoju užkandžiu ir greičiausiai nė nesuka galvos, kaip jie atsidūrė ant mūsų stalo...
Beje, liepos 22-oji paskelbta Tarptautine dešrainių diena. Be to, pasaulyje organizuojami ir dešrainių valgymo konkursai. 2012 m. buvo pasiektas naujas rekordas, kai dalyvis per 10 minučių suvalgė net 68 dešrainius!
Pica - amerikietiškos interpretacijos
Italų JAV gyvena ~17 mln. ir tai viena didžiausių tautinių mažumų. Itališkos picos tad įsiliejo į JAV virtuvę, bet čia buvo perkurtos savaip. Visų pirma, tradicinė pica Amerikoje - storapadė. Tokia tiekiama daugelyje picerijų, išskyrus tas, kurios jau naujai mėgina atrasti „tikrą“ itališką picą. Be to, skirtinguose JAV miestuose radosi skirtingų picų versijų, vadinamų tų miestų garbei.
- Čikagos pica. Nedidelė, bet superstoro pagrindo pica.
- Detroito pica. Kvadratinė pica, kurią šiaip jau sunku apibūdinti kaip picą. Labiau primena fondiu ant duonos. Ji sukurta “Buddy’s” restorane, kuris veikia iki šiol.
- Stromboli pica. Nors pavadinta Italijos ugnikalnio garbei, iš tikro ji atsirado ir yra populiariausia Filadelfijoje.
Picos JAV kur kas dažniau nei Lietuvoje perkamos vietose, kur nėra jokių staliukų: pardavinėjama vien tik išsivežimui. Picų gabaliukai populiarūs ir degalinėse. Visgi, būna ir picerijų, kuriose galima prisėsti ir valgyti.
Populiariausi picerijų tinklai JAV apima Pizza Hut, Domino’s Pizza, Papa John’s. Kai kuriose picerijose, pavyzdžiui, Little Caesar’s meniu yra trumpas - visos picos vieno didelio/šeimyninio dydžio ir tik keletas jų rūšių. Tačiau trumpas meniu reiškia, kad picas Little Caesar’s gali laikyti nuolat pagamintas ir šiltas. Nereikia laukti, kol pagamins: ateini ir nusiperki iš prekystalio. Dalis Little Caesar’s picų yra “jungtinės” - tai yra, kiekviena pusė ar kiekvienas ketvirtis tarsi iš skirtingos picos. Sbarro yra oficialiai itališkų patiekalų tinklas, bet realybėje jie su amerikietišku prieskoniu: storapadės picos, spagečiai su nebūtinai tradiciniais itališkais padažais. MOD Pizza pavadinimas šifruojasi kaip “Made on Demand”. Be meniu esančių picų, čia yra galimybė susikurti savo picą tarsi Subway sumuštinį: sakai padažus, ingredientus. Be to, priešingai daugeliui Amerikos picų tinklų, picos čia itališkos, plonapadės.
Kepta vištiena - Pietų virtuvės pasididžiavimas
JAV populiarūs skrudinti vištos gabaliukai, paprastai dviejų rūšių - su kaulais (wing - sparnas) arba be kaulo (tender). Southern fried chicken buvo gimęs iš netikėto škotų ir Vakarų Afrikos kulinarijos derinio, tačiau Atlantoje jis išsivystė į savo paties skonio lygą su lengvai pagardinta, traškia danga. Nėra nieko kito, kas galėtų užimti jo vietą kaip numeris vienas patiekalas Atlantoje.
Vištienos tinklai, tokie kaip KFC, yra vištienos restoranų klasika. Daugelis patiekalų čia - vištiena su kaulu, bet vištienos juostelės yra be kaulo. Kiti tinklai, tokie kaip Bojangles, skelbiasi kaip vištienos ir biskvitų tinklas, o Cain’s Chicken Fingers, priešingai nei daugelis vištienos restoranų tinklų, tiekia tik vištieną be kaulų.
Tex-Mex - pietinės JAV virtuvės perlas
Tai, ką dažniausiai vadiname Meksikietiška virtuve, iš tikro nėra kilę iš dabartinės Meksikos! Tai - pietinių JAV virtuvė, Teksaso ir kt. Dar vadinama “Tex-Mex”. Pačioje Meksikoje tokių nelabai rasi (arba jie atrodo kiek kitaip), tačiau 90% visų restoranų anapus Meksikos ribų, kurie prisistato kaip meksikietiški, tiekia būtent šios virtuvės patiekalus (ar “meksikietiškų patiekalų teksasietiškas versijas”).
Nacho yra vienas populiariausių meksikietiškų patiekalų pasaulyje. Jis atsirado Piedras Negras, Coahuila, Meksikoje. 1943-iaisiais amerikiečių karių žmonos atsidūrė Piedras Negras miestelyje, norėdamos apsipirkti, ir galiausiai apsilankė restorane, kurio virtuvė jau buvo užsidariusi. Tortilijos buvo supjaustytos trikampėliais ir paskrudintos su sūriu, pagardintos aitriąja paprika. Naujasis patiekalas pasirodė esąs toks skanus, kad greitai išpopuliarėjo visoje Teksaso valstijoje, vėliau ir visame pasaulyje.
Pirmi trys (takai, buritai, kesadiljos) yra į plokščią duoną skirtingai įsuktos daržovės, sūris, malta mėsa (ingredientai įvairuoja), o načios primena į padažą dažomus storus traškučius. Tex-Mex patiekalų tinklai, tokie kaip Taco Bell, Del Taco, Moe’s ir Chipotle, siūlo platų pasirinkimą.
Kiti unikalūs JAV užkandžiai
- Karšti virti žemės riešutai. Tradicinis Pietų užkandis, karšti virti žemės riešutai pasižymi sūriu ir žemišku skoniu, dažnai mėgaujamasi socialiniuose susibūrimuose ar žiūrint sportą. Jų galima rasti sporto renginiuose, pavyzdžiui, „Truist Park“ per „Atlanta Braves“ žaidynes.
- Vištiena ir vafliai. Kodėl vištienos ir vaflių derinys yra vienas garsiausių patiekalų Atlantoje? Jums tiesiog reikia patirti lipnų, traškų, užburiantį sūraus ir saldaus derinį, ir tai nebebus klausimas. Šis Pietų vėlyvųjų pusryčių pagrindas yra tai, ką reikia užsisakyti po ilgos nakties Atlantoje.
- Pimento sūrio užtepėlė. Patiekiama kaip padažas ar užtepėlė, pimento sūris yra būtinas Atlantos patiekalas. Gruzija garsėja pimento auginimu ir konservavimu, todėl „Pietų ikrai“ yra populiarus Pietų pagardas. Naudokite jį kaip padažą, įdarą, užtepėlę ar užtepėlę - ką tik norite.
- Navahų takai. Navahų regione (tai - didžiausia išlikusi JAV indėnų tauta) ir aplink populiarūs navahų takai (Navajo taco) - ant indėniškos duonos tarsi ant pocos sukrauta daržovės ir mėsa. Tiesa, tarkime, navahų takas, tikėtina, išrastas XIX a.
- Amerikietiški sušiai. Sakome, kad sušiai yra japonų patiekalas ir tai tiesa, bet daug kas iš to, kas aptinkame sušinėse JAV yra atsiradę Amerikoje. Jau vien pavadinimai sufleruoja: California, Philadelphia… Apskritai amerikietiškuose sušiuose į vieną sušį sudedama gerokai daugiau ingredientų, nei Japonijoje. Tokių dalykų kaip apskrudinti sušiai Japonijoje nerasi išvis.
Restoranų tinklų įtaka ir valgymo ypatumai JAV
Kitas dalykas, kas nustebina JAV “naujokus” - kokie vienodi tie restoranai. Daugelis jų priklauso įvairiems tinklams, bet net jei ir ne, iš interjero dažnai sunkiai atskirsi, ar tai kinų restoranas, ar mėsainių, o gal Čikagos lietuvių… Atrodo, restoranų šeimininkai labai retai, priešingai nei Lietuvoje, nori į savo restoranų interjerą įdėti dalelę savęs. Kai kurie restoranų tinklai turi “savo dvasią” (nuo “Firehouse Subs” nutapytų gaisrininkų iki “Jimmy John’s “juokingų citatų”), tačiau ta dvasia tuomet vienoda visuose tinklo restoranuose.
Amerikietiški restoranai būna kelių tipų. Greito maisto restoranai. Jie būna keleto rūšių ir paprastai tiekia tik vieno tipo patiekalus (pvz. tik mėsainius, tik submarinus, ar tik vištieną), nors ilgainiui asortimentas plečiasi. Užsakomus patiekalus reikia užsakyti prie prekystalio ir pasiimti pačiam. Tiesa, dabar daugėja “užsakymo ekranų”, kur užsakai suspaudydamas mygtukus. Gėrimų, padažų JAV greito maisto restoranuose beveik visuomet irgi įsipili pats ir jie yra neriboti. Įdomu, kad ši tradicija neišplito toli už JAV ribų net ir jeigu tie patys restoranų tinklai yra ne tik JAV: pvz. JAV McDonald’s, kaip ir daugelyje greito maisto restoranų, gėrimų ir padažų pats įsipili ar paimi kiek nori (padažai - nemokami, gėrimų mokamas tik pirmas įsipylimas), tačiau Europoje tame pačiame “McDonald’s” yra kitaip. Suvalgęs Amerikos greito maisto restoranų maistą dažnai pats turi jį ir išmesti. Greito maisto restoranuose arbatpinigiai nepaliekami, o kainos - žemiausios. Greito maisto restoranuose paprastai nepardavinėjamas alkoholis.
Nors greito maisto restoranų yra visur pasaulyje, JAV jie sudaro gerokai didesnį procentą nuo visų restoranų; įprasta, kad net koks 5000 gyventojų miestelis turi po kelių greito maisto tinklų restoranų, o jokių kitų restoranų ten apskritai gali ir nebūti. Tiesa, JAV greito maisto restoranai, ypač tinklai, kai kam asocijuojasi su skurdesniais žmonėm, ir dalis tų, kas save laiko labiau išsilavinusiais, greito maisto tinklų vengia. Bet tai nėra taip paplitę, kaip Europoje: greitą maistą JAV valgo patys įvairiausi žmonės. “Casual dining” tipo restoranuose aptarnaujama prie staliukų. Kaip ir visur JAV, kur aptarnaujama prie staliukų, įprasta palikti didelius arbatpinigius (20% ir pan.), o nepalikęs kartais sulauki ir piktų replikų. Kainos ir taip didesnės nei greito maisto restoranuose, o su arbatpinigiais dažnai ir dvigubai.
Vienas dalykas, siejantis daugelį amerikietiškų restoranų - porcijų dydis. Įprasta amerikinė porcija Lietuvoje skaitytųsi dviem asmenims. Kur Amerikoje rašomos kalorijos įprasta matyti, kad porcija yra 1500 kalorijų ar pan. Paprastai Amerikoje užsakydavome vieną tokią porciją dviems, bet amerikiečiai užsako porciją sau. Kai kurie ir suvalgo - tai matosi ir iš nutukusių žmonių skaičiaus. Tačiau kiti prašo supakuoti kas liko, pasišildo mikrobangėje.
Universalūs užkandžiai: nuo vieno kąsnio iki naminių skanėstų
Vienakąsniai užkandžiai renginiams
Vieno kąsnio užkandžiai - puikus sprendimas verslo renginiams, kavos pertraukėlėms ar seminarams. Jie patogūs, praktiški ir leidžia svečiams bendrauti bei judėti po patalpą. Kai reikia nustebinti svečius ar tiesiog norisi pasimėgauti kažkuo ypatingu, vieno kąsnio sumuštiniai tampa tikru išgelbėjimu. Šie maži kulinariniai šedevrai ne tik atrodo elegantiškai, bet ir leidžia eksperimentuoti su skoniais bei tekstūromis.
Štai keletas klasikinių ir kitų vieno kąsnio užkandžių variantų:
- Klasikiniai variantai:
- Lašišos ir kremo sūrio derinys ant juodos duonos gabaliuko
- Prosciutto su melionu
- Avokado su pomidorais
- Jūros gėrybės:
- Krevetės su avokado kremu ant bageto
- Silkės filė su svogūnais
- Krabų mėsos variantas
- Vegetariški variantai:
- Keptos paprikos su ožkos sūriu
- Grybų mišinys su šviežiais žolelėmis
- Burokas su fetos sūriu
- Mėsos mėgėjams:
- Jautienos carpaccio su parmezano drožlėmis ant bageto
- Antienos paštetas su spanguolių uogiene
- Veršienos liežuvis su garstyčių kremu
- Sūriai:
- Brie sūris su grušėmis ir medumi
- Roquefort su riešutais ir figomis
- Camembert su spanguolėmis
- Saldūs variantai:
- Ricotta su medumi ir riešutais ant bageto
- Maskarponė su uogomis
Sėkmingų vieno kąsnio sumuštinių paslaptis slypi ne tik ingredientų kokybėje, bet ir tinkamame jų derinime bei pateikime. Tekstūrų įvairovė - dar vienas svarbus aspektas. Derinkite minkštus ir kietus ingredientus, skystuosius ir sausuosius. Nepamirškite ir apie vizualinį poveikį. Spalvų įvairovė daro sumuštinukus ne tik skanesnius, bet ir patrauklesnius akiai. Pateikimo menas taip pat svarbus. Naudokite gražius padėklus, dekoratyvius iešmelius, o sumuštinukus išdėstykite simetriškai.
Receptai: lengvai paruošiami užkandžiai namuose
Lavašo suktinukai su lašiša
- Reikės:
- Lavašas 1 vnt.
- Lašišos filė (sūdyta) 150 g
- Citrinų sultys 1 šaukštas
- Lydytas sūrelis 2 šaukštai
- Kalendros 1 šaukštas
- Gaminimo eiga:
- Lavašą plonu sluoksniu aptepkite tepamuoju sūreliu.
- Sūdytą lašišą supjaustykite plonais gabaliukais-lakšteliais.
- Apšlakstykite citrinos sultimis, užbarstykite smulkintomis kalendromis ir išmaišykite.
- Lašišos gabaliukus sudėkite ant lavašo ir susukite.
- Supjaustykite 3-4 cm pločio suktinukais.
Vieno kąsnio sumuštiniai su silke ir marinuotais agurkais
- Reikės:
- Silkių filė (mėgstama, aš naudoju dūmų skonio)
- Juoda duona
- Nedideli marinuoti agurkėliai
- Sviestas
- Salotų lapai
- Gaminame:
- Silkių filė pjaustome nedideliais gabaliukais, raugintus agurkėlius - išilgai griežinėliais.
- Duoną pjaustome nedidelėmis riekelėmis, aptepame sviestu.
- Ant kiekvienos duonos riekelės dedame po salotos lapą, kelis silkės gabalėlius ir agurko griežinėlius.
- Sumuštinius išdėliojame lėkštėje.
Įdaryti kiaušiniai: šprotų, avokado ir sūrio įdaras
- Reikės:
- Kiaušiniai - 8 vnt
- Šprotai - 120 g
- Avokadas - puselė
- Čederio arba kitas sūris (tarkuotas) - 2 saujelės
- Majonezas
- Gaminame:
- Kiaušinius dedame į šaltą vandenį ir kai užvirs verdame ant silpnos ugnies 10 minučių.
- Virtus kiaušinius paliekame atvėsti šaltame vandenyje, nulupame, perpjauname pusiau.
- Šaukšteliu atsargiai išimame kiaušinių trynius ir dedame į dubenį.
- Į tą patį dubenį dedame ir šprotus bei avokadą, viską pertriname šakute, dedame kelias saujas tarkuoto sūrio, majonezą, ir viską sumaišome.
tags: #populiarus #uzkandis #restorane #valstijoje