Prieskoniai virtuvėje: ar jie sensta ir kokia jų nauda sveikatai?

Prieskoniai yra virtuvės auksas, suteikiantis patiekalams ne tik skonį, bet ir unikalų aromatą. Tačiau, kaip ir visi maisto produktai, prieskoniai turi savo galiojimo laiką ir reikalauja tinkamo laikymo. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip atpažinti kokybiškus prieskonius, kaip juos tinkamai laikyti, kad jie išsaugotų savo savybes, ir kokia didžiulė jų nauda mūsų sveikatai.

Prieskonių svarba virtuvėje ir istorija

Prieskoniai yra neatsiejama kulinarijos dalis. Jie gali praturtinti net paprastą patiekalą, suteikdami jam gurmanišką akcentą. Archeologiniai duomenys rodo, kad žalios mėsos skonį buvo bandoma pagardinti prieskoniais jau prieš 50 000 metų, t.y. dar prieš išrandant ugnį. Mokslininkai rado įrodymų, jog prieskoniai niekada nebuvo dingę iš mūsų gyvenimo. Jūrų keliauninkams buvo apmaudu mokėti didelius pinigus už pipirus, cinamoną ar imbierą, tad norėdami sugriauti osmanų prekybos monopolį, jie ieškodavo naujų kelių į Indiją. Tiesa, dėl prieskonių virė ne viena kova. Pavyzdžiui, portugalai, anglai ir olandai šimtus metų kovėsi dėl vienvaldystės prieskonių rinkoje. 1499 metų liepos 10 d. į Lisaboną su prieskonius gabenančiais laivais atvyko Vasko de Gama (apiplaukęs Afriką) ir pipirų kaina nukrito 80 %. Senajame Testamente minimose karalystėse Saboje, Minėjoje, Katabanoje ir Hadroje prieskoniai buvo naudojami kaip mokėjimo valiuta, prilygstanti auksui, sidabrui ir brangakmeniams. Tiesa, viduramžiais grėsė bausmė už šafrano klastojimą, kadangi ši vertinga žolelė buvo net triskart brangesnė už pipirus, klastodavo ją dažnai. 1357 metais Niurnberge atsirado valdiški „šafrano prižiūrėtojai“.

Senovės prieskonių prekybos keliai ir laivai

Kaip atpažinti kokybiškus prieskonius?

Renkantis prieskonius, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus, kurie padės užtikrinti, kad įsigysite aukštos kokybės produktą:

  • Kvapas: Prieskoniai turi turėti intensyvų ir būdingą kvapą. Jei kvapas silpnas arba primena pelėsius, tai gali būti ženklas, kad prieskonis yra pasenęs arba netinkamai laikomas. Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė realizuoti iš Vietnamo importuotus cinamono miltelius „Tasty Home“, nes juslinio tyrimo metu nustatyta, kad produkto kvapas priplėkęs, primenantis pelėsius.
  • Išvaizda: Patikrinkite, ar prieskoniuose nėra pašalinių priemaišų, spalvos pakitimų ar kenkėjų. Prieskoniai turi atrodyti švieži ir natūralūs.
  • Gamintojo reputacija: Rinkitės patikimus gamintojus, kurie užtikrina kokybės kontrolę. Patikimi gamintojai dažnai nurodo sertifikatus ir griežtos gamybos kontrolės priemones.
  • Galiojimo terminas: Būtinai patikrinkite galiojimo terminą ant pakuotės. Nors kai kurie prieskoniai gali būti vartojami ir po nurodyto termino, jų kokybė ir aromatas gali būti prastesni.

Prieskonių laikymo sąlygos

Tinkamas prieskonių laikymas yra būtinas norint išsaugoti jų skonį ir aromatą. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:

  • Laikykite sausai: Prieskonius būtina laikyti sausai, hermetiškai uždarytose gamintojo pakuotėse. Drėgmė gali sukelti pelėsį ir sumažinti prieskonių kokybę. Prieskonius (cinamoną, pipirus, kardamoną, ciberžolę ir kitus) būtina laikyti sausai, hermetiškai uždarytose gamintojo pakuotėse, gerai vėdinamose patalpose.
  • Laikykite vėsiai: Prieskonius geriausia laikyti vėsioje, tamsioje vietoje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir karščio šaltinių.
  • Laikykite sandariai uždarytus: Atidarius prieskonių pakuotę, ją reikia sandariai uždaryti, kad nepatektų oro ir drėgmės. Sandarūs indai padeda išlaikyti šviežumą ir neleidžia prieskoniams sugerti drėgmės bei kvapų.
  • Nelaikykite atvirai: Prieskonių nelaikykite atvirai, nes jie greitai praras aromatą ir skonio savybes.
  • Smulkinti prieskoniai: Kuo labiau susmulkinti prieskoniai, tuo greičiau kinta jų jusliniai rodikliai ir jie sensta. Todėl geriausia pirkti nesmulkintus prieskonius ir juos sumalti prieš pat vartojimą. Laikyti sandariai uždarytoje taroje, kuri nepraleidžia drėgmės.
Sandariai uždaryti prieskonių indai lentynoje

Prieskonių ir kitų birų produktų galiojimo terminai

Nors perkant ant prieskonių pakelio užrašytas galiojimo laikas, tinkamai laikomi prieskoniai nesugenda, bet gali prarasti savo aromatines ir skonines savybes. Štai kada metas atnaujinti prieskonių atsargas:

  • Malti prieskoniai: keiskite kas 2-3 metus.
  • Nemalti prieskoniai: keiskite kas 4 metus.
  • Džiovintos žolelės: keiskite kas 1-3 metus.

Kitiems biriesiems produktams taip pat galioja tam tikros taisyklės, kada metas išvalyti savo biriųjų produktų lentynas:

  1. Bolivinės balandos: Tokios nesmulkintos kruopos kaip bolivinės balandos ar kvietinės kruopos yra puikus pasirinkimas siekiantiems gyventi sveikiau. Tačiau jų galiojimo laikas priklauso nuo riebalų kiekio. Šiluma, oras ir drėgmė yra trys pagrindiniai nesmulkintų grūdų priešai, kadangi gali paveikti juose esančius sveikuosius riebalus ir dėl to apkarsti. Pasak specialistų, grūdai turi kvepėti vos saldžiai arba visai neturėti kvapo, tad jeigu užuodžiate riebalų ar pelėsio kvapą, metas sandėliuko revizijai. Rudieji ryžiai, kurie dažnai pavadinami sveikesne baltųjų ryžių alternatyva, taip pat ilgainiui gali apkarsti. Tad jeigu juos laikote lentynoje, jie skanūs išlieka iki pusmečio, o jeigu šaldytuve - iki metų.
  2. Ciberžolė (kaip prieskonis): Tokie prieskoniai kaip ciberžolė, paprika ar muskato riešutas praranda savo galias per maždaug dvejus ar trejus metus. Valgyti senesnius prieskonius nėra žalinga, bet skonio ir kvapo patiekalams jie nebesuteiks.
  3. Kepimo milteliai: Jiems galioja tos pačios taisyklės kaip ir maltiems prieskoniams, tad po poros metų greičiausiai jūsų pyragas neiškils taip, kaip norėtumėte. Ar kepimo milteliai dar "veikia", galite sužinoti sumaišę juos su actu ir karštu vandeniu - jeigu jie putos, vadinasi, tinkami naudoti.
  4. Riešutai ir sėklos: Negliaudytus, pavyzdžiui, migdolų ar žemės riešutus, geriausia suvalgyti per kelis mėnesius. Riešutuose ir sėklose yra daug riebalų, todėl per kelis mėnesius jie gali apkarsti. Norite riešutais ir sėklomis mėgautis ilgiau? Įdėkite juos į šaldymo maišelį ir laikykite šaldytuve iki metų.
  5. Pusryčių dribsniai: Po trijų mėnesių dribsniai atidarytoje dėžutėje praras savo skonį, tačiau uždaryta dėžutė gali galioti iki metų. Žinoma, galiojimo laikas gali svyruoti atsižvelgiant į sudėtines dalis. Tarkime, jeigu dribsniai su riešutais, jie gali apkarsti.
  6. Arbata ir kava: Arbata, kuri yra maišeliuose, turėtų būti suvartota per metus, kadangi vėliau jos skonis tik blogės. Tas pats galioja ir kavos pupelėms bei maltai kavai. Šis terminas gali būti pratęstas dar ilgiau - iki metų.
  7. Konservuotos daržovės: Jeigu manote, kad konservuoti produktai galioja visą gyvenimą, klystate. Pasirodo, kad kuo ilgiau jie stovės ant jūsų lentynos, tuo jų skonis prastės, pavyzdžiui, produktai gali įgauti metalo poskonį. Įdomu ir tai, kad konservuoti produktai, kuriuos gausu rūgščių, pavyzdžiui, marinuoti agurkai, gali galioti 12-18 mėnesių, o tokie, kur rūgščių mažai, tarkime, konservuoti kukurūzai, net iki 5 metų. FoodSafety.gov teigia, jog konservuotus produktus saugu vartoti net ir pasibaigus galiojimo laikui, kol pakuotė neturi įlenkimų, rūdžių ar nėra išsipūtusi ar deformuota.
  8. Alyvuogių aliejus: Sakoma, kad šviesa ir šiluma tikrai nėra geriausi alyvuogių aliejaus draugai. Tikinama, kad po maždaug pusmečio, alyvuogių aliejaus skonis gali pakisti, tad jeigu šį aliejų renkatės retai, verčiau įsigykite nedidelį buteliuką, kad vėliau netektų išmesti.
  9. Pilno grūdo miltai: Pasirodo, geriausia miltus laikyti šaldytuve, kad jie kuo ilgiau išliktų švieži. Viso grūdo miltai išsilaiko šaldytuve iki 8 mėnesių, o šaldiklyje - iki metų. Be to, viso grūdo miltai apkarsta greičiau nei baltieji.
  10. Česnakai: Geriausia česnakus laikyti tinkliniuose maišeliuose tamsiame, vėsiame ir sausame sandėliuke, kur temperatūra nesiekia daugiau nei 15 laipsnių. Skaniausi jie išlieka 3-5 mėnesius. Vėliau jie gali pradėti sprogti ar džiūti. Tai nereiškia, kad jų negalite vartoti, tačiau jų kokybė prastėja.
  11. Medus: Nors medų rekomenduojama suvartoti per metus, tinkamai laikomas nepraras savybių net kelerius metus.

Prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė teigia, kad jei įvairiausias kruopas ar prieskonius laikysime sandariuose induose, vėsioje ir sausoje vietoje, juos bus galima vartoti ir apie kelis mėnesius. Anot jos, sandariai laikomi viso grūdo gaminiai padeda išlaikyti šviešumą ir neleidžia šiems produktams sugerti drėgmės bei kvapų.

Mikrobiologinė tarša prieskoniuose: pavojai ir prevencija

Dauguma prieskonių auginami tropinėse arba pusiau tropinėse šalyse, kur sanitarinės ir maisto tvarkymo sąlygos ne visada yra geros. Dėl to prieskoniai gali būti užteršti per maistą plintančiais ligų sukėlėjais.

Pagrindiniai taršos šaltiniai:

  • Vietinis dirvožemis
  • Dulkės, purvas
  • Vabzdžių ir gyvūnų ar žmonių išmatos

Ligų sukėlėjai gali patekti į prieskonius bet kurio jų tvarkymo proceso metu - plaunant, džiovinant, transportuojant, maišant, pakuojant, sandėliuojant ar platinant. Salmonelės yra labiausiai paplitęs bakterinių infekcijų sukėlėjas, siejamas su susirgimais ir protrūkiais, kilusiais dėl prieskonių. Net maži salmonelių kiekiai maiste gali sukelti pavojų žmonių sveikatai.

Kaip išvengti taršos:

  • Pirkite iš patikimų tiekėjų: Rinkitės prieskonius iš patikimų gamintojų ir tiekėjų, kurie laikosi higienos standartų.
  • Laikykite tinkamomis sąlygomis: Užtikrinkite, kad prieskoniai būtų laikomi sausose, vėsiose ir švariose vietose.
  • Nenaudokite pasibaigus galiojimo laikui: Net jei prieskoniai atrodo gerai, nenaudokite jų pasibaigus galiojimo laikui.

Prieskonių nauda sveikatai: „ir maistas, ir vaistas“

Posakis „ir maistas, ir vaistas“ prieskoniams tinka itin gerai - ne veltui jie nuo seno naudojami įvairių šalių medicinoje. Brigita Baratinskaitė, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė, pasakoja apie prieskonių naudą sveikatai. Jos teigimu, šie produktai ypatingi ne tik dėl įvairiausių aromatų, skonių bei maistui suteikiamų spalvų, bet ir vertės organizmui. Prieskoniai stiprina atmintį, gerina nuotaiką, mažina skirtingų ligų, vėžinių susirgimų išsivystymo riziką. Jie turi priešuždegiminių savybių, leidžia kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Prieskoniuose gausu vitaminų, mineralų, kitų naudingųjų medžiagų. Šie produktai naudojami ir kovai su viršsvoriu, grožio puoselėjimui, yra tikras energijos šaltinis, be to, dalis vertinami kaip afrodiziakai. Tačiau žiemą ypač svarbi yra veiksminga imuninės sistemos veikla, kurią silpnina netvarkingas dienos režimas, stresas, prasta mityba, organizmo tarša. Tačiau to išvengti galima naudojant prieskonius, sukuriančius efektyvią apsaugą.

Šiuolaikinis mokslas įrodė, kad daugelis prieskoninių žolelių ar prieskonių iš tiesų nepaprastai naudingi sveikatai - pati gamta sukūrė juos tokius, kad norėtume naudoti. Pateikiame 10 sveikiausių pasaulyje žolelių ir prieskonių, kurių nauda patvirtinta moksliniais tyrimais, ir kitų naudingų pagardų:

  1. Cinamonas: Slopina uždegimus ir mažina gliukozės kiekį. Tai populiarus prieskonis, kuris įtraukiamas į įvairių saldžių kepinių, desertų ar pikantiškų patiekalų receptūras. Už cinamono gydomąsias savybes atsakingas junginys, vadinamas cinamaldehidu. Cinamonas yra stiprus antioksidantas, jis padeda kovoti su uždegimais, taip pat įrodyta, kad jis mažina cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje. Efektyvi jo dozė - 0,5-2 arbatiniai šaukšteliai cinamono per dieną arba 1-6 gramai. Tiesa, nustatyta, kad cinamonas mažina cukraus ir „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Dienos rekomenduojama norma - ¼ arbatinio šaukštelio. Nuo senovės tradicinės Indijos medicinos Ajurvedos šalininkai cinamoną naudodavo kaip antibakterinę medžiagą, kuri stiprina imuninę sistemą, skatina kraujo cirkuliaciją, leidžia įveikti virusus ir sušildo organizmą.
  2. Česnakai: Padeda kovoti su peršalimu ir pagerinti širdies sveikatą. Per visą ilgą žmonijos istoriją česnakai buvo naudojami ne maistui gardinti, o įvairioms negalioms gydyti ar siekiant jų išvengti. Dabar jau žinoma, kad didžiąją dalimi poveikį sveikatai lemia junginys, vadinamas alicinu. Jau seniai žinoma, kad česnakai padeda kovoti su peršalimu. Tiems, kuriems padidėjo cholesterolis, atrodo, kad česnako papildai sumažina bendrą ir (arba) blogojo cholesterolio kiekį maždaug 10-15 proc. Tyrimai taip pat nustatė, kad česnako papildai gali labai sumažinti kraujospūdį žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį. Vos viena skiltelė česnako per dieną perpus sumažina riziką užsikrėsti bakterinėmis ar virusinėmis ligomis. Beje, gaminant patiekalus su česnakais pravers nedidelė gudrybė: sutrintą česnaką palaikykite 10 minučių ir tik tada meskite į patiekalą - oras padės sieros junginiams įgauti aktyviausią formą.
  3. Šalavijas: Gali pagerinti smegenų veiklą ir atmintį. Šalavijas buvo pavadintas pagal lotynišką žodį „salvere“, kuris reiškia „būk sveikas“. Viduramžiais šis augalas buvo itin vertinamas dėl gydomųjų savybių ir netgi buvo naudojamas siekiant užkirsti kelią marui. Dabartiniai tyrimai rodo, kad šalavijas gali pagerinti smegenų veiklą ir atmintį, ypač žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga. Kiti tyrimai parodė, kad šalavijas taip pat gali pagerinti sveikų žmonių, tiek jaunų, tiek senų, atminties funkciją.
  4. Pipirmėtė: Malšina žarnyno skausmą ir gali nuslopinti pykinimą. Daugelis tyrimų parodė, kad pipirmėčių aliejus gali padėti malšinti skausmą kamuojant dirgliosios žarnos sindromui. Manoma, kad jis atpalaiduoja lygiuosius storosios žarnos raumenis, dėl to mažėja skausmas. Taio pat pipirmėtės padeda sumažinti pilvo pūtimą. Taip pat yra keletas tyrimų, rodančių, kad pipirmėčių aromaterapija gali padėti įveikti pykinimą.
  5. Ciberžolė: Turi galingą priešuždegiminį poveikį. Ciberžolėje yra keletas vaistinių savybių turinčių junginių, iš kurių svarbiausias yra kurkuminas. Kurkuminas yra nepaprastai galingas antioksidantas, padedantis kovoti su laisvųjų radikalų daroma žala ir sustiprinantis paties organizmo gyvybines antioksidacines funkcijas. Kurkuminas turi tokio stipraus priešuždegiminio poveikio, kiek ir kai kurie priešuždegiminiai vaistai. Tyrimai rodo, kad šis prieskonis gali pagerinti smegenų funkciją, kovoti su Alzheimerio liga, sumažinti širdies ligų ir vėžio riziką ir palengvinti artritą. Tailando mokslininkai įrodė, kad net vienas šaukštelis ciberžolės miltelių per dieną perpus sumažina riziką susirgti antrojo tipo diabetu! Ciberžolėje gausu kurkumino, galingo antioksidanto, skatinančio išsiskirti insuliną.
  6. Kajeno paprikos: Padeda sumažinti apetitą ir gali turėti priešvėžinių savybių. Veiklioji jo sudedamoji dalis vadinama kapsaicinu, kuris, kaip įrodyta daugeliu tyrimų, mažina apetitą ir padidina organizmo riebalų sudeginimą. Dėl šios priežasties tai populiarus ingredientas, kurio dedama į papildus svoriui mesti. Vienas tyrimas parodė, kad į patiekalą įdėjus 1 gramą aitriųjų paprikų, sumažėjo apetitas ir padidėjo riebalų deginimas tiems žmonėms, kurie paprikų nevalgė nuolat. Peršalus kajeno paprikoje esantis kapsaicinas malšina uždegimą, palengvina gerklės skausmą, atkemša nosį, kartu kovoja su infekcijas sukeliančiais mikrobais.
  7. Imbieras: Gali gydyti pykinimą ir turi priešuždegiminių savybių. Tyrimai nuolat parodė, kad 1 gramas ar daugiau imbiero gali sėkmingai gydyti pykinimą, kuris atsiranda nėštumo metu, dėl chemoterapijos ar jūros ligos. Imbieras taip pat turi stiprių priešuždegiminių savybių ir gali padėti malšinti skausmą. Tiesa, nėščiosioms nuo pykinimo rekomenduojama kramtyti imbierą. Imbieras mažina pykinimą ir vėmimą bei neturi jokio šalutinio poveikio vaisiui. Imbieruose gausu gingerolio, kuris skatina skausmą malšinančių endorfinų gamybą organizme, slopina uždegimą, pagerina kraujotaką ir atpalaiduoja raumenų spazmus.
  8. Vaistinė ožragė: Pagerina cukraus kiekio kraujyje kontrolę. Atrodo, kad ožragė turi teigiamo poveikio cukraus kiekiui kraujyje. Jame yra tam tikro augalinio baltymo, kuris gali pagerinti hormono insulino funkciją. Daugybė tyrimų parodė, kad 1 gramas ožragės ekstrakto per dieną gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje, ypač sergantiems diabetu.
  9. Siauralapis bazilikas: Padeda kovoti su infekcijomis ir stiprina imunitetą. Indijoje siauralapis bazilikas laikomas šventa žolele. Tyrimai rodo, kad siauralapis bazilikas gali slopinti daugybės bakterijų, mielių ir pelėsių augimą. Vienas nedidelis tyrimas parodė, kad jis gali sustiprinti imuninės sistemos funkciją. Niudžersio universiteto mokslininkų teigimu, keturis kartus per savaitę suvalgant po pusę arbatinio šaukštelio bazilikų, organizme stabdomas naujų vėžinių ląstelių formavimasis.
  10. Rozmarinas: Gali padėti išvengti alergijos ir nosies užgulimo. Veiklioji rozmarino medžiaga vadinama rozmarino rūgštimi. Jei dažnai po valgio jaučiatės apsunkę, patiekalus pagardinkite 1/4 šaukštelio džiovintų rozmarinų. Jie ne tik pagerins virškinimą, bet ir palengvins sinusų spaudimą užpuolus slogai, apskritai padės atsigauti po peršalimo.

Kiti naudingi prieskoniai:

  • Kardamonas: Mokslininkai įrodė, kad žmonėms, kenčiantiems nuo per aukšto kraujospūdžio, pradėjus kasdien gardinti maistą kardamonu, per 12 savaičių būklė pagerėjo. Kardamonas atpalaiduoja raumenis ir kraujagysles, todėl kraujospūdis šiek tiek krinta.
  • Šafranas: Ne veltui šafranas laikomas vienu brangiausių prieskonių pasaulyje - jis ne tik aromatingas, gardus, bet ir maistingas. Šafrano geltonis veikia dar stipriau, nes šafranuose esantys antioksidantai skatina smegenis gaminti daugiau laimės hormono serotonino. Šafranas vertingas ir šaltuoju metų laiku, nes turi galios stimuliuoti imuninę sistemą, padidinti atsparumą peršalimo ligoms.
  • Muskato riešutas: Indijoje šviežiai maltas muskatas nuo seno naudojamas kaip priemonė, malšinanti stresą, padidėjusį nerimą ir emocinę įtampą. Šiuose prieskoniuose yra biologiškai aktyvių junginių, kurių poveikis šiek tiek primena antidepresanto „Prozac“ veikimo principą: ramina nervus, išguja blogą nuotaiką.
  • Gvazdikėliai: Suskaudo dantį, o vizito pas dantistą artimiausiu metu suplanuoti nepavyks? Pakramtykite keletą gvazdikėlių - tai keletui valandų turėtų sumažinti danties skausmą ir dantenų uždegimą. Gvazdikėliuose esantis natūralus junginys eugenolis - veiksmingas anestetikas ir antibakterinė priemonė.
  • Anyžiai: Jei jums dažnai nutinka gluminančios akimirkos su dujų išleidimu, jų kiekį sumažinti padės anyžiai - kasdien po pagrindinio dienos patiekalo pakramtykite trečdalį šaukštelio anyžių sėklų. Anyžių sėklose yra anetolio, kuris padeda išsiskirti virškinimo enzimams, o šie pagerina virškinimą ir dujos žarnyne nebesikaupia.
  • Kuminas: Jis puikiai susidoroja su peršalimo ligomis, gerina kvėpavimo takų veiklą, turėdamas gausias vitamino C atsargas, stiprina imunitetą. Tai ir vaistas nuo virusinių infekcijų, čiaudulio ar kosulio.
  • Juodieji pipirai: Juodieji pipirai ypač efektyviai bei veiksmingai saugo ir stiprina imuninę sistemą. Jų veikliosios medžiagos skatina baltųjų kraujo ląstelių, atsakingų už organizmo kovą su virusais bei bakterijomis, gamybą.
Įvairūs prieskoniai su atitinkamais patiekalais

Mitai ir tiesa apie prieskonius

Su prieskoniais susiję daugybė mitų. Štai keletas jų ir tikrovė:

Mitas Tiesa
Prieskoniai turi didelę maistinę vertę. Netiesa, prieskoniai dažniausiai maistine verte beveik nepasižymi, tačiau juose yra daug aromatinių ir skoninių medžiagų. Labiausiai vertinami prieskoniuose esantys eteriniai aliejai, gliukozoidai ir alkaloidai, tačiau šios medžiagos sudaro labai mažą procentą.
Visi prieskoniai yra natūralūs. Iš dalies tiesa. Daugelis prieskonių yra auginami. Tačiau yra prieskonių, kurie išgaunami sintetiniu būdu. Jiems priklauso: vanilinas, sintetinis cinamono ekstraktas, miltelių pavidalo gvazdikėlių, muskato riešutų, šafrano ir cinamono pakaitalai.
Karis yra vienas prieskonis. Tai - netiesa. Pasirodo, žodis „khari“ kilęs iš Pietų Indijos ir reiškia bet kokį padažą. Kario prieskonius sukūrė britai, kurie norėjo parsivežti Indijos virtuvės skonį namo, nenaudodami šviežių prieskonių. Indijoje kiekviena šeimininkė turi savo kario mišinio receptą.
Juodieji, baltieji ir žalieji pipirai yra skirtingų augalų uogos. Netiesa. Iš tikrųjų tai vieno augalo uogos. Juodieji pipirai - tai nuo lianų renkami dar neprinokę grūdeliai, kurie aukštesnėje temperatūroje termiškai apdorojami ir iš karto džiovinami. Baltieji pipirai - tie patys juodieji pipirai, tik be luobelės. Žalieji pipirai renkami anksčiausiai.
Prieskonius galima maišyti be jokių apribojimų. Netiesa. Kūryba virtuvėje yra labai naudingas dalykas. Tačiau būtina laikytis kai kurių taisyklių, žinoti apie prieskonių ypatybes. Pavyzdžiui, bazilikai, mairūnai, raudonėliai, krapai ir petražolės yra švelnesnio aromato, tad šių prieskonių galime dėti didesnius kiekius.
Dažymui naudojami prieskoniai yra prastos kokybės. Netiesa. Dažymui naudojami prieskoniai (ciberžolė, paprikos milteliai) gali būti ir itin kokybiški, tačiau pakankamai gerai nenudažys patiekalo, jei naudosite juos netinkamai. Jei norite tolygios spalvos, sumaišykite prieskonius su aliejumi.
Prieskoninių augalų galima vartoti be saiko, nes jie sveiki. Iš dalies tiesa. Dauguma prieskoninių augalų pasižymi baktericidiniu (krienai, melisos, čiobreliai, levandos), vitaminizuojančiu (krapai, petražolės, pastarnokai, salierai) poveikiu bei vaistingomis savybėmis. Tačiau kas per daug - nei sveika, nei skanu. Prieskoninių augalų turėtume vartoti saikingai, nes jie stipriai dirgina centrinę nervų sistemą, inkstus, kepenis.
Žuviai reikia tikrai aštrių prieskonių. Netiesa. Žuvis pasižymi specifiniu kvapu, kurį nuo seno virėjai stengdavosi užgožti. Be to, žuvis - baltymai, kurie lengvai yra ir neišlaiko savo formos. Vadinasi, turime dėti tokių prieskoninių žolių kaip krapai, kurie užgožia nemalonų kvapą, ir truputį citrinos sulčių, kad išlaikytume formą.
Prieskoniai pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Iš dalies tiesa. Antioksidaciniu poveikiu pasižymi daugelis prieskonių (nors ir ne visi). Pavyzdžiui, raudonėlių lapuose antioksidantų 42 kartus daugiau nei obuoliuose.
Bazilikas kelia potenciją. Tiesa. Bazilikas raminamai veikia nervų sistemą, skatina apetitą ir padeda gydyti skrandžio negalavimus. Net antikos laikais bazilikas buvo žinomas kaip virškinimo veiklą gerinanti ir, žinoma, potenciją kelianti priemonė.
Kardamonas tik gaivina burnos kvapą. Iš dalies tiesa. Viskas priklauso nuo prieskonių. Pavyzdžiui, kardamonų sėklos kramtomos burnos kvapui gaivinti. Be to, dažnai kardamono beriama į kavą, kad pašnekovai taptų meilesni vienas kitam.

Kaip sumažinti maisto švaistymą?

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija skelbia, jog beveik trečdalis pagamintų produktų pasaulyje išmetama. Štai keletas patarimų, kaip sumažinti maisto švaistymą:

  • Planuokite apsipirkimą: Kuo tiksliau susiplanuokite apsipirkimą ir įsigykite tik tai, ko reikia.
  • Venkite akcijų: Nereikėtų viliotis skelbiamomis akcijomis ir pirkti nebūtinų produktų, nes didelė tikimybė, kad jų nesuvalgysite.
  • Tinkamai laikykite maistą: Laikykitės gamintojo rekomendacijų dėl maisto laikymo sąlygų.
  • Užšaldykite maistą: Jei pastebite, kad produktas tuoj baigs galioti, užšaldykite jį.
Infografika: Maisto švaistymo mažinimo patarimai

tags: #prieskoniai #sensta #ar #gali #prieskoniai #pasenti

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.