Duona - vienas svarbiausių maisto produktų, turintis gilias tradicijas Lietuvoje. Jos gamyba ir vartojimas neatsiejami nuo šalies istorijos, kultūros ir kulinarinio paveldo. Duona Lietuvoje visada buvo daugiau nei tik maistas - tai simbolis, susijęs su šeima, derliumi ir tradicijomis. Nuo seno lietuviai tikėjo, kad Šv. Agotos dieną pašventinta duona saugo nuo gaisrų, žaibų ar ligų, o šventinti duoną populiaru ir šiandien. Lietuvos kaime iki XX amžiaus vidurio duona buvo pagrindinis maistas, jos suvalgydavo iki 1,5 kg per dieną. Nors šiandien duonos suvartojama ženkliai mažiau ir daugelis žmonių perka duoną parduotuvėse, tradicinė duonos kepimo kultūra vis dar gyva ir puoselėjama. Duona kartu su kitais grūdiniais produktais, daržovėmis ir vaisiais sudaro maisto pasirinkimo piramidės pagrindą, tai reiškia, kad šiuos produktus rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną. Duonoje esantys sudėtiniai angliavandeniai gerai pasisavinami, jie panaudojami organizmo energinėms reikmėms.
Skaldytų grūdų duonos nauda sveikatai
Duona su skaldytais grūdais yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori mėgautis skaniu ir maistingu produktu. Skaldyti grūdai suteikia duonai ne tik tekstūros ir skonio, bet ir naudingų maistinių medžiagų. Daugiau mineralinių bei skaidulinių medžiagų ir vitaminų yra duonoje, iškeptose iš visų grūdo dalių (dar vadinamų viso grūdo ar pilno grūdo) miltų. Štai keletas priežasčių, kodėl verta rinktis duoną su skaldytais grūdais:
- Skaidulos: Skaldyti grūdai yra puikus skaidulų šaltinis, kuris padeda reguliuoti virškinimą, mažina cholesterolio kiekį ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje.
- Vitaminai ir mineralai: Skaldyti grūdai turi daug vitaminų ir mineralų, tokių kaip B grupės vitaminai, geležis, magnis ir cinkas.
- Antioksidantai: Skaldyti grūdai turi antioksidantų, kurie padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų žalos.
- Sotumo jausmas: Dėl didelio skaidulų kiekio, duona su skaldytais grūdais suteikia sotumo jausmą, todėl padeda kontroliuoti svorį.
Radviliškio duonos vieta rinkoje ir vartotojų pasirinkimas
Lietuvoje šiandien duoną kepa daugiau kaip 300 gamybos įmonių, tai daugiausia nedidelės įmonės, kurios priskiriamos mažos rizikos grupei. Radviliškio duona, kaip ir kitų regionų kepėjų produkcija, užima svarbią vietą Lietuvos rinkoje. Mažesni gamintojai, tokie kaip Radviliškio duoninė, konkuruoja su didžiaisiais rinkos dalyviais, tokiais kaip "Vilniaus duona", "Biržų duona" ir "Utenos duona". Grįžus į gimtąjį miestelį, vietinės kepyklos duona visada sužavi, tačiau jos dažnai niekur kitur už rajono ribų nerasi. Statistinis tyrimas, atliktas Klaipėdoje, parodė, kad statistinis vartotojas gali rasti apie 12 duonos rūšių, pagamintų šešių skirtingų gamintojų, o tai rodo, kad pasiūla yra pakankama, tačiau skirtinguose prekybos centruose galima rasti skirtingų gamintojų produktų.
Radviliškio duonos sudėtis: natūralumas ir priedai
Apžiūrinėti lietuviškų duonos kepaliukų etiketes dažniausiai gana malonu. Čia nedaug sudėtinių dalių ir visos jos atpažįstamos kaip natūralios. Vartotojai vis labiau vertina natūralumą ir paprastą sudėtį. Tyrimai rodo, kad pirkėjai dažniausiai renkasi duoną, kurios sudėtis yra kuo natūralesnė, be konservantų, emulsiklių ir kitų priedų. Pavyzdžiui, "Druska Miltai Vanduo" kepykla didžiuojasi savo bemiele raugo duona, kepama naudojant tik tris ingredientus: druską, miltus ir natūralų raugą.
Kai kurie gamintojai siūlo "naujos kartos" duoną, kuri yra puri ir europietiško stiliaus, tačiau jos sudėtis gali būti sudėtingesnė ir apimti įvairius priedus. Pavyzdžiui, vienos "naujos kartos" kvietinės duonos sudėtis buvo tokia: „kvietiniai miltai, vanduo, ruginiai miltai, kviečių dribsniai, kviečių grūdai, mielės, cukrus, druska, avižiniai dribsniai, augalinis aliejus, kviečių glitimas, sėmenys, kukurūzų apdailai, salyklo ekstraktas, emulsiklis natrio stearoil-2-laktatas, antioksidatorius askorbo rūgštis, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga pieno rūgštis, konservantas sorbo rūgštis“.
Sveikatai palankūs pakeitimai duonos gamyboje
Šiuolaikiniai vartotojai vis labiau rūpinasi savo sveikata, todėl gamintojai stengiasi tobulinti duonos receptūras, mažindami cukraus ir druskos kiekį. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų duomenimis, 100 g juodos duonos vidutiniškai yra 1,07 g druskos, o šviesios duonos - 0,94 g druskos. Taigi, vidutinis duonos valgytojas (suvalgantis 100 g duonos per dieną) suvartos beveik penktadalį rekomenduojamo druskos kiekio.
Prekybos tinklas "Lidl", bendradarbiaudamas su "Lietuvos kepėju", sumažino cukraus ir druskos kiekį šviesioje duonoje su ruginiais miltais ir saulėgrąžomis net 30 proc. O fasuota „Mano duona“ sumuštinių duona skrudinimui nuo šiol pasižymi 30 proc. mažesniu pridėtinės druskos bei 15 proc. mažesniu pridėtinio cukraus kiekiu. Šis procesas vyksta nuosekliai, atliekant vidines ir išorines juslines degustacijas, kad vartotojai nepajustų skonio ir kitų produkto savybių skirtumų.
| Duonos rūšis | Druskos kiekis (g) |
|---|---|
| Juoda duona | 1,07 |
| Šviesi duona | 0,94 |
Radviliškių kaimo kepykla: šeimos verslas ir tradicijų puoselėjimas
Radviliškių kaimo kepykla - tai šeimos verslas, kuris puoselėja nesuvaidintą meilę darbui, žemei, duonai. Nedidelėje Radviliškių kaimo sodyboje, apsuptoje rugių pievos, įsikūrusi duonos kepykla, kurioje šeimininkauja Albinas ir Audronė, padedami savo šeimos ir kaimo bendruomenės. Nors Radviliškių kaimo seniai jau nebėra, bet, norėdami išlaikyti jo pavadinimą, kepyklą pavadino šio kaimo vardu, siekdami išsaugoti gimtinės atminimą.
„Sveiki atvykę į Panevėžio rajono pakraštį, tačiau patį Lietuvos vidurį. Atvažiavote į Radviliškių kaimą, kurio Lietuvos žemėlapyje turbūt jau nebėra - virto Linkaučiais. Mums Radviliškių kaimas yra labai brangus, todėl, kad ši žemė - vyro gimtinė. Čia gyveno vyro proseneliai, seneliai, tėvai. 26 metus, sugrįžę iš Panevėžio, jau gyvename ir mes. Vedę 43 metus, tai, kai ištekėjau, vyras dar vežėsi į Radviliškius. Todėl nenorėdami, kad kaimo atminimas pranyktų, savo kepyklą būtent taip ir pavadinome“, - pasakoja Audronė Kisielienė. Kadaise čia buvo didelis kaimas, tačiau gyventojai išmirė arba išsikėlė. Siekdami įamžinti kaimo atminimą, Kisieliai pastatė koplytstulpį, skirtą Kisielių giminei ir Radviliškių kaimo žmonių atminimui.
Viskas, kas daroma šioje sodyboje, yra susiję su lietuvių liaudies tradicijomis, senojo duonos kepimo amato puoselėjimu. Ant idealios vejos įrengtas skulptūrų parkas, kurios atvaizduoja darbus, kuriuos turi atlikti žmogus, kol duona atkeliauja ant mūsų stalo. Meno kūriniai padeda Audronei apie tą kelią papasakoti vaikams.
Nuo dviejų rūšių duonos iki plataus asortimento
Kisieliai kepyklą valdo jau 26 metus. Iš pradžių verslą pradėjo nuo dviejų rūšių duonos ir batono. Dabar asortimente - apie 70 pavadinimų: ne tik duonos kepamos, bet ir sausainiai, šimtalapiai, šakočiai. Vis dėlto populiariausiu gaminiu išlieka tradicinė duona. Per dieną šioje kepykloje iškepama apie porą tonų duonos. Kepalai dideli - sveria po 3-4 kg. Dirbama viena pamaina nuo 8 iki 17 val. Produkcija iškeliauja ir į Angliją, Belgiją, dalyvauja Kisieliai dažnai tarptautinėse parodose. Iš viso Albinas su Audrone yra pasamdę 49 darbuotojus. Yra tokių, kurie kartu dirba visus 26 metus.
Duonos kepimo tradicijos ir paslaptys
Duonos kepimas, anot Audronės, buvo šeimos moters ne tik pareiga, bet ir garbė. Tą rytą, kai būdavo kepama duona, šeimos moteris visuomet švariai apsirengdavo, užsirišdavo švarią prijuostę ir skarelę, - duoną, kaip ir žmogų, reikia sutikti švariai. Radviliškių duonos kepykla, kuri yra gavusi apdovanojimą kaip labiausiai Panevėžio rajoną garsinanti įmonė, naudoja 100 metų senumo raugą. Jų duona - tradicinė, sertifikuota.
„Mano krikštamotė Petronėlė Kurulienė iš Nibragalio kaimo duoną puošdavo „katės pėdutėmis“. Iš jos motinos seno ąžuolinio duonkubilio paimtas raugas atėjo į jos namus, po to savo raugą ir pamokas ji atnešė ir į mūsų kepyklą. Atsidėkodami už tai Petronėlei, tą rankomis visuomet minkomą duonelę pavadinome jos vardu. Priskirta ji tautiniam paveldui“, - tradicinės duonos skonio paslaptį atskleidė Audronė.
2016 metų spalio 7-9 dienomis Kauno “Žalgirio” arenoje surengtoje parodoje pirkėjams ir vertintojams pristatytų prekių puikavosi ir Krekenavos seniūnijos Radviliškių kaime esančioje kepykloje kepta produkcija. 2017 m. rugsėjo 29 - spalio 1 dienomis „Žalgirio” arenoje vyko 9-oji Lietuvoje gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų paroda „Rinkis prekę lietuvišką”. Radviliškių kaimo kepyklos kepami „Grybukai” įvertinti aukščiausiu parodos apdovanojimu - aukso medaliu! Taip pat, duonos rinkinys „Pusryčių duonelė” už originaliausią pakuotės dizainą gavo Agrobalt parodos aukso medalį.
Tradicinės Radviliškio krašto duonos sudėtis ir kepimo procesas
Radviliškio kraštas, garsėjantis derlingomis žemėmis ir darbščiais žmonėmis, nuo seno puoselėja duonos kepimo tradicijas. Kiekviena šeima turėjo savo duonos receptą, perduodamą iš kartos į kartą. Duona buvo kepama dideliais kepalais, kad užtektų visai savaitei, o jos kvapas pripildydavo namus jaukumo ir šilumos. Tradicinė Radviliškio krašto duona kepama iš natūralių ingredientų, kurie suteikia jai unikalų skonį ir aromatą.
Pagrindiniai ingredientai
- Ruginiai miltai: Duonos pagrindas, suteikiantis jai tamsią spalvą ir sodrų skonį. Kai kurios kepyklos, pavyzdžiui, „Druska Miltai Vanduo“, naudoja tik tris ingredientus: druską, miltus ir natūralų raugą.
- Kvietiniai miltai: Pridedami siekiant pagerinti duonos tekstūrą ir purumą.
- Vanduo: Svarbus ingredientas, lemiantis tešlos konsistenciją ir drėgmę.
- Druska: Būtina skoniui pabrėžti ir tešlos fermentacijai reguliuoti.
- Raugas: Natūralus kildymo agentas, suteikiantis duonai unikalų rūgštų skonį ir ilgą galiojimo laiką.
- Priedai (pasirinktinai): Kmynai, sėklos, svogūnai, česnakai, džiovinti vaisiai ar žolelės gali būti dedami į duoną, kad suteiktų jai papildomo skonio ir aromato.
Radviliškio krašto duonos kepimo procesas
- Raugo paruošimas: Raugas ruošiamas kelias dienas, maitinant jį miltais ir vandeniu, kol jis tampa aktyvus ir burbuliuojantis.
- Tešlos minkymas: Miltai, vanduo, druska ir raugas sumaišomi ir minkomi, kol tešla tampa elastinga ir nelimpa prie rankų.
- Kildinimas: Tešla paliekama šiltoje vietoje kildintis kelias valandas, kol padidėja tūris.
- Formavimas: Iškildinta tešla formuojama į kepalus ir dedama į kepimo skardas.
- Kepimas: Duona kepama karštoje krosnyje, kol tampa auksinės rudos spalvos ir iškepa viduje.
Šiandien Radviliškio krašte yra nemažai smulkių kepyklų ir ūkininkų, kurie puoselėja tradicines duonos kepimo tradicijas ir gamina aukštos kokybės kaimišką duoną. Pavyzdžiui, „Panekelpių kaimas“ (Skėmių sen., Radviliškio r.) ir Vitalija Stankevičienė (Daujėnai) yra vieni iš jų. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tarybos pirmininkė, sodybos „Panekelpių kaimas“ (Skėmių sen., Radviliškio r.) savininkė Lina Noreikaitė-Rimkienė pabrėžia, kad kaimo turizmo sodybos gali prisidėti prie tradicinių amatų, įskaitant ir duonos kepimą, puoselėjimo.
Raugas - duonos širdis
Duonos ingredientai iš esmės paprasti - miltai, vanduo ir druska. Svarbiausias elementas - raugas. Vanduo sumaišomas su miltais, pradeda veikti įvairūs miltuose, vandenyje ir aplinkoje esantys mikroorganizmai. Per kelias dienas po truputį gimsta raugas. Turint raugą, juo reikia rūpintis - žiūrėti, ar laiku pamaitintas, ar švarus indelis. Labai dažnai raugui duoda vardą. Vieni raugą auklėja spartietiškai - tiesiog įdeda į šaldytuvą, retkarčiais pamaitina, išima tik prieš kepimą. Tačiau lepinamas raugas gali daugiau.
Lepinti raugą reiškia laikyti jį šilumoje, reguliariai girdyti vandeniu. Galite rinktis kokiu - iš čiaupo, stalo arba gazuotu iš butelio. Mineralinis ir chloruotas vanduo netinka. Be girdymo, raugą reikia pamaitinti miltais. Stenkitės, kad jie būtų tie patys - raugas nėra degustatorius, jam reikia pastovumo ir stabilumo. Kvietiniam raugui tinkama apie 21-22 ˚C temperatūra, ruginis mėgsta būti laikomas šilčiau - 26-27 ˚C. Kokį raugą auginsite - kvietinį ar ruginį, - spręskite patys. Kvietinis paprastai naudojamas kvietinei duonai, pusiau kvietinei, pusiau ruginei. Tuo tarpu ruginis raugas puikiai iškels ne tik ruginę duoną, bet ir gardžią kvietinę. Kai aktyvumas pasiekia viršūnę, tuomet nedidelę dalį raugo sumaišykite su vandeniu ir miltais taip, kad tešla būtų tiršta - ne sriuba, o tinkama sklindžiams. Nemaitinkite didelio kiekio raugo - 10-15 g vienam maitinimui visiškai užtenka.
Įmaišalo ruošimas
Raugas, naudojamas įmaišalui pagaminti, turi būti savo aktyvumo viršūnėje - per visą savo aukštį gausus įvairaus dydžio oro burbuliukų, jo viršūnė turi turėti kauburėlį su keliais dideliais ir mažais oro burbuliukais. Jei raugas jau pradėjo leistis - tą matysite ant stiklinio indo sienelių, arba raugo paviršius suputojo, jo į įmaišalą nebedėkite. Dar vienas būdas patikrinti, ar raugas tinkamas - įpilkite į permatomą stiklinę šalto vandens, atsargiai šaukšteliu pakabinkite nedidelį kiekį raugo ir įdėkite į stiklinę. Raugas turi plaukioti paviršiuje dėl daugybės susidariusių oro burbuliukų.
Įmaišalui paimkite aukštą permatomos medžiagos - plastiko arba stiklo - indą, tai gali būti ir litrinis arba truputį mažesnis stiklainis. Supilkite į jį vandenį, sudėkite raugą. Viską gerai išmaišykite šakute. Visus įmaišalui skirtus miltus sumaišykite atskirame dubenėlyje ir sumaišykite su vandeniu su raugu. Sieneles apvalykite silikonine mentele, kad galėtumėte matyti įmaišalo aktyvumą. Indą uždenkite, nebūtinai sandariai. Ant sienelės pažymėkite mišinio lygį - rašikliu arba tiesiog uždėkite gumutę.
Radviliškio duonos receptai su skaldytais grūdais
Šiame straipsnyje rasite keletą receptų, kaip pasigaminti skanią ir sveiką duoną su skaldytais grūdais.
Receptas: Duona su skaldytais kviečiais ir rugiais
Šis receptas yra skirtas tiems, kurie nori išsikepti naminės duonos su skaldytais kviečiais ir rugiais.
Ingredientai:
- 100 g skaldytų kviečių
- 100 g skaldytų rugių
- 250 ml verdančio vandens
- 400 g kvietinių miltų
- 40 g saulėgrąžų
- 40 g moliūgų sėklų
- 60 g cukraus
- 1 a.š. druskos
- 250 ml raugo
- 300-400 ml vandens (priklausomai nuo raugo tirštumo)
- 1 v. š. aliejaus (skardai ištepti)
Gaminimo eiga:
- Skaldytus kviečius ir rugius užpilkite verdančiu vandeniu (kad apsemtų) ir palikite 2 val. brinkti.
- Dideliame dubenyje sumaišykite kvietinius miltus, saulėgrąžas, moliūgų sėklas, cukrų ir druską.
- Šiltame vandenyje ištirpinkite cukrų ir mieles (jei naudojate).
- Gautą skystį supilkite į dubenį su miltais.
- Sudėkite išbrinkintus grūdus ir sėklas.
- Supilkite aliejų.
- Viską išmaišykite iki vientisos masės. Tešla turi būti tąsi ir lipni.
- Stačiakampę kepimo skardą ištepkite aliejumi ir sudėkite pakilusią duonos tešlą.
- Išlyginkite paviršių ir uždengę vėl padėkite šiltai pakilti (kol vėl tūris padvigubės).
- Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių.
- Orkaitės apačioje padėkite indą su vandeniu.
- Skardą su pakilusia tešla dėkite į orkaitę ir kepkite 50-70 min., kol kepamos duonos paviršius gražiai paruduos ir įsmeigus medinį pagaliuką, pastarasis ištrauktas nebebus aplipęs tešla.
Patarimai: Jei naudojate sausas mieles, įsitikinkite, kad vanduo nėra per karštas, nes tai gali jas sunaikinti. Tešla turi būti lipni, bet ne per skysta. Jei reikia, įpilkite daugiau miltų arba vandens. Kepimo laikas priklauso nuo orkaitės. Stebėkite duoną, kad ji neperkeptų. Prieš pjaustydami, leiskite duonai visiškai atvėsti.
Kitas variantas: Duona su raugu ir vaisiais
Šis receptas skirtas tiems, kurie nori išsikepti duoną su raugu. Raugas suteikia duonai ypatingą skonį ir tekstūrą.
Ingredientai:
- 100 g vaisių ir riešutų (abrikosai, slyvos, žemės riešutai)
- 100 g kviečių sėlenų
- 100 g skaldytų kviečių
- 100 g skaldytų rugių
- 400 g kvietinių miltų
- 40 g saulėgrąžų
- 40 g moliūgų sėklų
- 60 g cukraus
- 1 a.š. druskos
- 250 ml raugo
- 300-400 ml vandens (priklausomai nuo raugo tirštumo)
Gaminimo eiga:
- Skaldytus kviečius ir rugius užpilkite verdančiu vandeniu santykiu 1:1 ir palaikykite valandą, kad jie išbrinktų ir suminkštėtų.
- Sumaišykite visus sausus ingredientus.
- Sudėkite raugą ir po truputį pilkite vandenį, kol tešla pasidarys kekso tirštumo.
- Apie 3-4 valgomuosius šaukštus tešlos nuimkite ir dėkite į stiklainį į šaldytuvą (tai bus raugas kitai duonelei).
- Sudėkite vaisius ir riešutus.
- Dubenį uždenkite medžiaginiu rankšluostėliu ir palikite per naktį, kad tešla pakiltų.
- Dėkite tešlą į kepimo indą išklotą kepimo popieriumi ir kepkite apie 70 min. įkaitintoje iki 190 laipsnių orkaitėje.
Duonos gardinimas: priedai ir prieskoniai
Naudojami įvairiausi priedai duonai gardinti. Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo duona su kakava ir karčiuoju šokoladu, kuri puikiai tinka prie sūrio. Sėklos dažniausiai naudojamos moliūgų, saulėgrąžų, baltieji ir juodieji sezamai, kanapės, aguonos, ispaninio šalavijo, linų sėmenys - ir įprasti, ir auksaspalviai, kmynai, pankoliai. Sėklas ir riešutus galima paruošti skirtingais būdais - juos galima užplikyti karštu vandeniu, paskrudinti arba niekaip neapdoroti. Taip pat galima pagardinti duoną įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis, prieskoniais.
Duonai paįvairinti dažnai naudojamos daržovės. Virtų arba keptų orkaitėje daržovių tyrė suteikia duonai ypatingo minkštumo, leidžia ilgiau išlikti šviežiai. Dažniausiai naudojamos bulvės, batatai, moliūgai, morkos, burokėliai, violetinės bulvės. Jeigu daržoves virsite, tuomet virkite jas nuluptas, o geriausia - garuose. Nusunkę daržoves, labai gerai jas nusausinkite, kad tešla negautų papildomo skysčio. Sutrinkite ir į tešlą dėkite jau sutrintą masę.
Tešlos minkymas ir kildinimas
Iš vakaro būtina paruošti sėklas. Verdančiame vandenyje ištirpinkite druską ir sumaišykite su sėklomis ir skaldytomis avižomis. Prieš minkydami tešlą, morkas sutarkuokite smulkia arba vidutine tarka ir pusvalandžiui palikite. Prieš dėdami į tešlą, morkas nuspauskite.
Kai įmaišalas subręs, sumaišykite jį dubenyje arba maišytuvo inde su vandeniu arba sultimis, suberkite užmerktas sėklas ir skaldytas avižas su visu skysčiu. Sumaišykite ir suberkite I rūšies kvietinius, avižinius ir viso grūdo kvietinius miltus. Suformuokite rutulį ir sudėkite tešlą į stačiakampį indą. Kildinkite uždengę.
Po pusvalandžio sulankstykite tešlą - suvilgytomis vandeniu rankomis tempdami pakelkite dalį tešlos per vidurį, susidariusią klostę tvarkingai nuleiskite į indą, apsukite indą ir ištempkite kitą tešlos pusę, apsukite indą 90 ° kampu ir ištempkite tą tešlos dalį, o galiausiai ir paskutinę dalį. Svarbu, kad tešla temptųsi - tuomet stiprėja gliuteno karkasas, reikalingas tam, kad duona nesubliukštų. Tešlą suformuokite į pailgą batonėlį ir sudėkite į formą. Uždenkite formą ir palikite kambario temperatūroje 2-3 val. arba dėkite į šaldytuvą 12-16 val.
Duonos kepimas
Duoną apipurkškite vandeniu (ne srove, bet migla), pabarstykite avižiniais dribsniais, įpjaukite aštriu skustuvu ir šaukite į įkaitintą iki 250 ˚C orkaitę 15 minučių su garais (orkaitės funkcija arba įmeskite į orkaitę kelis gabaliukus ledo), paskui sumažinkite temperatūrą iki 230 ˚C ir kepkite dar 20 min. Iškepusį kepaliuką išimkite, kelias minutes palaikykite formoje, o paskui išimkite ir aušinkite ant grotelių.
Svarbu žinoti, kad 2002 metais švedų mokslininkai nustatė, jog aukštoje temperatūroje kaitinant krakmolingus maisto produktus iš cukrų ir natūraliai maiste esančios amino rūgšties asparagino susidaro kancerogeninė medžiaga - akrilamidas. Daugiausia akrilamido gali būti stipriai apkepusioje, maždaug 0,5 cm storio duonos plutoje ir pade.
Idėjos, ką skanaus pasigaminti su duona
"Rugelis" duona gali būti puikus sveiko deserto ingredientas. Obuolius perpjauname pusiau, išimame sėklytes ir šauname į iki 190 °C įkaitintą orkaitę kepti apie 20 minučių, kol bus minkšti minkštutėliai. Tuo tarpu rankomis sutrupiname duonos "Rugelis" riekeles ir pabarstome cinamonu. Nuluptą bananą smulkiai supjaustome. Obuolius sutriname maisto smulkintuvu iki purios konsistencijos, beveik putėsių. Sluoksniuojame stiklinėse: dedame šaukštą obuolių tyrės, tada suberiame bananus, pabarstome duonos trupiniais, užberiame kelias spanguoles, vėl šaukštą obuolių, bananų ir duonos trupinių bei spanguolių. Papuošiame likusiais bananais.
Duonos laikymas ir kokybė
Pradėjusios pelyti duonos negalima valgyti, net ir apipjaustyto kepaliuko, jeigu apipelijęs buvo ir nedidelis plotelis. Pelėsių išskiriamos kenksmingos medžiagos užteršia visą duoną, jos gali kauptis žmogaus organizme. Pelijimą sukelia mikroskopiniai grybai, kurie išskiria kancerogeninius mikotoksinus. Duoną geriausia laikyti sausoje vietoje, gerai vėdinamoje patalpoje, kambario temperatūroje.
2017 metais dėl nekokybiškos duonos ir pyrago gaminių buvo gauti 48 vartotojų skundai, iš kurių 16 pasitvirtino. Tai rodo, kad duonos gamintojai turi nuolat stebėti ir gerinti savo produkcijos kokybę.
Ekologiška duona ir vietiniai ūkiai
Vis daugiau vartotojų renkasi ekologišką duoną, pagamintą iš ūkiuose užaugintų grūdų. Ūkininkai, tokie kaip Regina ir Jonas Račickai, puoselėja ekologinės žemdirbystės principus ir perduoda ilgametes duonos kepimo tradicijas iš kartos į kartą. „Esame ekologinis Sakalauskų ūkis, užaugintą produkciją perdirbame vaisių - uogų daržovių perdirbimo ūkio gamyklėlėje „Genutės uogainė“. Ūkininkauti pradėjome 2003 metais, kuomet pasisodinome pirmuosius uogų lysves.“ Tai patvirtina didėjantį dėmesį natūraliems ir ekologiškiems produktams.
tags: #radviliskio #duona #duona #su #skaldytais #grudais