Kopūstai - viena labiausiai lietuvių pamėgtų daržovių. Šaltasis metų sezonas Lietuvoje be kopūstų neįsivaizduojamas. Lietuviški kopūstai paklausūs išlieka visus metus: ne veltui ši daržovė puikuojasi perkamiausių daržovių penketuke. Be to, lietuviai vis dažniau renkasi sezonines daržoves, o kopūstai rudens ir žiemos mėnesiais tam puikiai tinka, todėl šaltuoju metų laiku jie sulaukia ypatingai didelio pirkėjų dėmesio.
Nuo seno raugintos daržovės buvo vertinamos ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl teikiamos naudos sveikatai. Ypač populiarūs Lietuvoje rauginti kopūstai, tradiciškai ruošiami žiemai, yra puikus vitaminų, mineralų, probiotikų ir skaidulų šaltinis. Šiame straipsnyje aptarsime raugintų kopūstų naudą organizmui, ypač peršalimo atveju, bei kitas svarbias savybes.
Rauginti kopūstai: natūralus probiotikų šaltinis
Vienas sveikiausių iš kopūstų pagamintų valgių - rauginti kopūstai. Pasitinkant šaltąjį metų laiką, raugintos daržovės tampa svarbia mitybos raciono dalimi. Raugintuose kopūstuose išlieka visi šviežiuose kopūstuose esantys vitaminai ir mineralai. Fermentuojant daržoves, jose papildomai atsiranda probiotikų, dar vadinamų gerosiomis bakterijomis. Daugelis klysta manydami, jog probiotikus reikia pirkti vaistinėje arba jų galima rasti tik specialiuose jogurtuose. Beje, raugintose daržovėse gerųjų bakterijų netgi daugiau nei pieno produktuose.
Probiotikų nauda žarnynui ir imunitetui
Kaip pasakoja ekspertė, kopūstams fermentuojantis, gaminami natūralūs probiotikai arba gyvosios bakterijos. Žarnyno mikrofloros pusiausvyros palaikymas - viena iš užduočių, kurią tinkamai vykdydamas žmogus gali jaustis sveikas. Įrodyta, jog fermentuotas maistas ir tuo pačiu rauginti kopūstai labai gerina žarnyno mikrofloros veiklą, rūgština terpę gerosioms bakterijoms ir tiekia joms reikalingą maistą.
Žarnyno mikroflora yra sudėtinga ekosistema, kurią sudaro trilijonai mikroorganizmų. Šių bakterijų balansas turi esminę reikšmę bendrai sveikatai. Kai mikrofloroje dominuoja gerosios bakterijos, virškinimo sistema veikia optimaliai. Tačiau įvairūs veiksniai, kaip antibiotikų vartojimas, nesubalansuota mityba, stresas ir aplinkos pokyčiai, gali sukelti disbalansą. Tai gali sukelti įvairias sveikatos problemas, pradedant nuo virškinimo sutrikimų ir baigiant susilpnėjusia imunine sistema.
Disbiozė - tai būklė, kai blogosios bakterijos viršija gerųjų bakterijų kiekį. Tai gali lemti viduriavimą, pilvo pūtimą, nuovargį ir net psichologinius simptomus, tokius kaip nerimas ir depresija.
Vienas įdomiausių probiotikų poveikių yra jų sugebėjimas stiprinti imuninę sistemą. Žarnynas yra viena iš pagrindinių imuninės sistemos dalių. Gerosios bakterijos ne tik padeda apsaugoti nuo kenksmingų mikroorganizmų, bet ir aktyviai stimuliuoja imuninės sistemos veiklą. Jos didina imuninių ląstelių, tokių kaip makrofagai ir limfocitai, aktyvumą, kurie padeda kovoti su infekcijomis. Taip pat probiotikai mažina uždegiminius procesus organizme. Tyrimai rodo, kad asmenys, reguliariai vartojantys probiotikus, rečiau serga peršalimo ligomis ir kitomis infekcijomis. Jie taip pat padeda greičiau atsigauti po ligos, mažindami simptomus ir sutrumpindami sveikimo laikotarpį. Probiotikai veikia kaip natūrali apsauga nuo infekcijų ir ligų, todėl vartojant juos reguliariai galima ilgalaikė nauda sveikatai.
Probiotikai yra svarbūs ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Vaikai dažnai susiduria su virškinimo problemomis, ypač kai pradeda lankyti darželį ar mokyklą, kur lengvai užsikrečiama infekcijomis. Probiotikai gali padėti stiprinti vaikų imuninę sistemą, mažinti ligų riziką ir pagerinti virškinimo sistemą.
Verta paminėti ir ryšį tarp žarnyno mikrobiotos ir emocinės savijautos. Kadangi probiotikai turi įtakos serotonino, vadinamojo „laimės hormono“, reguliacijai, fermentuotų produktų, tarp jų ir raugintų kopūstų, vartojimas naudingas ir emocinei būsenai.
Lėtinių ligų poveikis virškinimo sistemai: mikrobiotos disbalansas, probiotikų svarba imunitetui...
Vitaminų ir mineralų lobynas raugintuose kopūstuose
Raugintuose kopūstuose randama gausybė maistinių skaidulų, juose taip pat yra ir daug vitamino C ir K, kalio, kalcio ir fosforo. Raugintuose kopūstuose gausu ne tik jau minėtų vitaminų, mineralų ir skaidulų. Juose esančios medžiagos gerina medžiagų apykaitą, pieno rūgštis teigiamai veikia virškinimo procesus, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Raugintuose kopūstuose išlieka didelis kiekis vitamino C, kartais net didesnis nei šviežiuose kopūstuose, todėl jie gali padėti kovoti su nuovargiu ir peršalimu. Fermentacijos metu išsaugomi ir kiti naudingi vitaminai: kaulams svarbus vitaminas K bei B grupės vitaminai, suteikiantys energijos. Raugintuose kopūstuose itin gausu B grupės vitaminų, ypač B6 ir B12. Nors dabar jau įrodyta, jog vitaminas C visiškai nedaro įtakos mūsų imunitetui, šis vitaminas įeina į baltymo kolageno sudėtį ir tinkamas jo vartojimas stabdo odos senėjimo procesą. Tačiau raugintuose kopūstuose gausu ir kitų medžiagų, kurios padeda stiprinti organizmą ir kovoti su peršalimo ligomis. Probiotikai stiprina imuninę sistemą, o vitaminai ir mineralai padeda organizmui greičiau atsigauti.
Mineralai ir mikroelementai: Kopūstuose yra galybė elementų, kurių rinkinio nepavyktų rasti daugumoje kitų produktų. Tai magnis, kalcis, siera, kalis, fosforas, jodas, kobaltas, chloras, cinkas, geležis, varis ir manganas.
Antikancerogeninės savybės: Kopūstus pagrįstai galima vadinti antikancerogeniniu (nuo piktybinių navikų vystymosi apsaugančiu) produktu. Daržovių sudėtyje esanti askorbo rūgštis yra askorbino formos. Ši medžiaga yra natūralus junginys, pasižymintis priešvėžiniu poveikiu. Esama ir grynojo antioksidacinį efektą sukeliančios askorbo rūgšties varianto. Minėtina, kad askorbinas, kitaip nei kitos vitamino formos, yra atsparus įvairiam poveikiui ir nepraranda savo savybių dėl rauginimo arba kopūstus ilgą laiką sandėliuojant.
Aminorūgštys: Kopūstai yra ir nepamainomas aminorūgščių šaltinis. Juose ypač daug lizino, taip pat yra pektino bei karoteno, padedančių normalizuoti medžiagų apykaitą ir virškinimo procesus.
Pieno rūgštis: Raugintuose kopūstuose daug pieno rūgšties. Rūgimo procesas neapsieina be laktobakterijų, o šie mikroorganizmai, patekę į žarnyną, teigiamai veikia jo mikroflorą, padeda pasišalinti puvimą provokuojančius komponentus, normalizuoja biocenozę.
Fitoncidai: Kopūstuose daug fitoncidų, stabdančių patogeninių bakterijų, grybelių, tuberkuliozės mikobakterijų ir kitų kenksmingų junginių augimą.
Skaidulos: Gausus kiekis ląstelienos skatina žarnyno sienelių darbą, stimuliuoja metabolitų ir su maistu gaunamo cholesterolio šalinimą.
| Naudingoji medžiaga | Poveikis organizmui |
|---|---|
| Probiotikai | Stiprina imunitetą, gerina žarnyno mikroflorą |
| Vitaminas C | Antioksidantas, stiprina kraujagysles, svarbus kolageno sintezei |
| Vitaminas K | Svarbus kaulų sveikatai |
| B grupės vitaminai | Suteikia energijos, gerina medžiagų apykaitą |
| Skaidulos | Gerina virškinimą, reguliuoja apetitą, mažina cholesterolį |
| Mineralai | Magnis, kalcis, kalis, fosforas, jodas, geležis ir kt. |
| Pieno rūgštis | Teigiamai veikia virškinimą, detoksikacija |
| Fitoncidai | Stabdo patogeninių bakterijų augimą |
| Askorbinas | Antikancerogeninis poveikis |
Rauginimo tradicijos ir šiuolaikiniai būdai
Seniau rauginti kopūstai buvo būtinybė, leidžianti turėti maisto žiemai. Medinė statinė ar molinė amfora buvo ne tik indas, bet ir simbolis - joje kopūstai virsdavo traškiais ir rūgščiais. Tradicinė receptūra dažnai būdavo paprasta: kopūstai, druska, morkos, spanguolės ar kmynai. Šiais laikais įprastai kopūstai yra rauginami stiklainiuose.
Kaip pasakoja ekspertė, kopūstų rauginimas - pakankamai ilgas, tačiau nesudėtingas procesas. Paprastai kopūstams užraugti reikalingos 3-4 savaitės. Tiesa, raugintus kopūstus galima valgyti kiekviename rauginimo proceso etape, todėl nėra minimalaus ar maksimalaus fermentacijos laiko.
„Kopūstų rauginimas nereikalauja nei įmantrių ingredientų, nei prietaisų. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai susmulkintus kopūstus sumaišyti su trupučiu druskos, viską sudėti į indą, suslėgti ir laukti. Žinoma, kad būtų skaniau, kopūstus gardinti galite ne tik druska, bet ir kitais prieskoniais: pipirų žirneliais, kmynais.“
Pirmiausia kopūstus reikia smulkiai supjaustyti arba sutarkuoti. Vienam kilogramui kopūstų reikėtų dėti apie 15-20 gramų druskos - tiek, kad kopūstai išleistų pakankamai sulčių, bet nebūtų per sūrūs. Jeigu norima švelnesnio skonio, druskos kiekį galima sumažinti iki 12 gramų, o jeigu mėgstate ryškų rūgštumą - 25 gramai druskos kilogramui tik sustiprins efektą. Į kopūstų masę dažnai dedamos tarkuotos morkos, kurios suteikia šiek tiek saldumo, arba kmynai, kurie praturtina aromatą. Tuomet viskas kruopščiai sumaišoma, kol išsiskiria sultys, o kopūstai tvirtai suslegiami statinėje arba stiklainyje, kad nebūtų oro tarp sluoksnių.
Fermentacija vyksta vėsioje vietoje, dažniausiai nuo 18 iki 22 °C temperatūroje. Traškūs, vidutinio rūgštumo kopūstai dažniausiai bus paruošti po 2-3 savaičių, o intensyvesnio, stipriai rūgštaus skonio geriausia palikti 4-6 savaites. Greitasis rauginimas, kai kopūstai užpilami 2-3 proc. druskos tirpalu, kambario temperatūroje trunka tik 3-5 dienas, o rezultatas būna švelnesnis, gaivus, idealiai tinkantis salotoms ar garnyrui prie pietų stalo.
Rauginti kopūstai gali būti maišomi ir su kitomis daržovėmis. Burokėliai suteikia nuostabų rausvą atspalvį, paprika - salstelėjimą, česnakai - aštrumą ir aromatą. Net nedideli eksperimentai gali pakeisti įprastą skonį ir sukurti visiškai naują patiekalą. Laikant raugintus kopūstus vėsioje patalpoje arba šaldytuve, jie išlieka traškūs ir sveiki net kelis mėnesius, o skonis su laiku tik intensyvėja.
Kaip užsiraugti kopūstus namuose? Detalūs receptai
Geriausia daržoves raugti mediniame inde - gali būti statinė ar tiesiog didelis dubuo. Taip pat tinka ir stikliniai bei emaliuoti indai. Labai svarbu, kad indas, kuriame raugsite, būtų nepažeistas, neįtrūkęs, kad žalingos medžiagos nepatektų į sūrimą. Viskas vyksta labai paprastai: į indą sluoksniais dedamos daržovės ir prieskoniai: vienas sluoksnis daržovių, kitas sluoksnis - prieskonių. Dubenį galima pakratyti, tada užpilama sūrimu. Iš pradžių indą reikėtų laikyti šiltesnėje patalpoje, kad vyktų rūgimo procesas, o paskui, kai ima burbuliuoti, išnešti į vėsesnę patalpą. Standartiškai į 1 litrą vandens dedama 20 g druskos.
Pasak ekspertės, jeigu nenorite užsiraugti didelio kopūstų kiekio - ne bėda. Juos rauginti galite ir nedideliuose emaliuotuose indeliuose. Į pasirinktą indą sudėję kopūstus, morkas ir mėgstamus prieskonius viską išmaišykite ir gerai suspauskite lėkšte, dangčiu ar kitu sunkiu daiktu bei laikykite vėsioje vietoje. Rūgdami kopūstai išskiria natūralų skystį, į kurį kelioms savaitėms panardintas kopūstas lėtai fermentuojasi ir tampa traškus, rūgštus bei pripildęs įvairiausių gerųjų medžiagų.
Raugintų kopūstų receptas (tradicinis)
Nuėmus gūžių viršutinius lapus išpjaukite kopūsto kotus. Kopūstus plonai supjaustykite, o morkas sutarkuokite tarka. Sumaišykite kopūstus, morkas ir druską. Į indą dėkite 15-20 cm storio sluoksnį paruoštų kopūstų. Gerai suspauskite, šiek tiek patraiškykite, kad rūgstant lengviau atsirastų sultys. Vėl dėkite sluoksnį kopūstų, paspauskite ir taip darykite tol, kol sudėsite viską. Kopūstams leiskite pastovėti, kad atsirastų sulčių. Uždėkite ant indo viršaus medinę lentelę ir paslėkite sunkesniu daiktu. Visi kopūstai turėtų būti apsemti sultimis. Indą uždenkite dangčiu. Rekomenduojama pirmąsias dienas kopūstus laikyti šiltesnėje patalpoje. Paviršiuje pasirodžius putoms kopūstus galite nešti į vėsesnę vietą. Rauginkite kopūstus tol, kol jų rūgštumas atitiks jūsų skonį.
Greitas kopūstų rauginimas su gazuotu vandeniu
- 1 vnt. kopūsto
- 4 vnt. morkų
- 1 v. š. druskos
- 1 l gazuoto mineralinio vandens
Supjaustykite kopūstą, morkas sutarkuokite tarka. Sumaišykite ir sluoksniuokite stiklainyje, vis pagrūsdami šaukštu. Įberkite druską ir užpilkite gazuotu vandeniu. Stiklainį įdėkite į gilesnį indą, nes rūgstant skystis veršis lauk. Po 3 parų kopūstai bus tinkami valgyti, todėl juos perpilkite į puodą ir įmaišykite kmynų bei spanguolių. Masę sudėkite į stiklainius, uždenkite dangteliais ir laikykite vėsioje patalpoje.
Raugintų kopūstų panaudojimas virtuvėje
Rauginti kopūstai virtuvėje yra nepaprastai universalūs. Tradiciškai jie dažniausiai naudojami kopūstienei virti arba troškiniams su mėsa. Šiltas dubuo sriubos, kvepiantis lauro lapais, kmynais ar rūkytos dešros aromatu, ne tik sušildo, bet ir sukelia jaukią namų atmosferą. Troškinti kopūstai su kiauliena ar dešrelėmis yra tikra klasika, primenanti senąsias šeimos vakarienes, kai ant stalo garuodavo karšti patiekalai, o jų kvapas sklandė per visą kambarį. Net paprastas raugintų kopūstų garnyras prie keptos mėsos ar grikių gali tapti skonių harmonija, kurioje tradicija susitinka su praktiškumu.
Šiuolaikinėje virtuvėje rauginti kopūstai taip pat atranda naujų vaidmenų. Jie puikiai tinka šviežioms salotoms, o sumaišyti su obuoliais, morkomis ar svogūnais, suteikia gaivumo ir traškumo. Raugintų kopūstų dubenėlis su ryžiais, tofu ar kepta vištiena tampa greitu, bet maistingų medžiagų kupinu patiekalu. Jie puikiai dera ir su tortilijomis, takais ar net burgeriais. Taip pat smulkiai tarkuoti ir sumaišyti su jogurtu bei krapais, rauginti kopūstai gali tapti puikia užtepėle ar padažu prie duonos ar daržovių. Paeksperimentuoti galima ir su dar labiau netikėtesniais deriniais: kopūstus dėti į blynų tešlą arba į orkaitėje keptus pyragus, kur jie suteikia aštrumo ir papildomos drėgmės. Jų rūgštelė subalansuoja riebius produktus, o traški tekstūra praturtina kiekvieną kąsnį. Net paprasta juodos duonos riekė, patepta sviestu ir apibarstyta raugintais kopūstais, gali tapti neįtikėtinai gardžiu, naminiu užkandžiu, kurio norisi dar ir dar. Ir nors šiandien egzistuoja begalė įvairiausių patiekalų paruošimo būdų, niekas tikrai jūsų nesmerks jei ant stalo atsiras paprastas dubuo raugintų kopūstų. Jų traškumas, rūgštelė ir natūralus skonis - tai maža, bet tikra virtuvės dovana, kuri praskaidrina šaltą rudens ar žiemos vakarą.
Kadangi vienus kopūstus ilgą laiką valgant gali užklupti monotonija, siūlyčiau ieškoti įvairių patiekalų variacijų. Šis produktas įdomus tuo, jog rauginti kopūstai gali būti pateikiami, kaip garnyras prie šonkauliukų, kaip bandelės įdaras arba kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, rauginti kopūstai su ryžiais.
Kepti rauginti kopūstai su obuoliais ir šonine
Porcijos: 6. Gaminimo laikas: 1 val. 15 min.Reikės: 6 riekelių susmulkintos šoninės, 1 kubeliais supjaustyto svogūno, 1-2 kubeliais supjaustytų obuolių, 600 g nusausintų raugintų kopūstų, lauro lapo, druskos, pipirų.„Didelėje keptuvėje pakepinkite šoninę, kol ji pradės traškėti. Sudėkite svogūną ir kepkite, kol svogūnas taps permatomas. Dėkite obuolį ir dar minutę patroškinkite. Tada laikas raugintiems kopūstams, gerai išmaišykite. Pagardinkite druska, pipirais ir įmeskite lauro lapą. Perkelkite mišinį į kepimo indą arba skardą, įpilkite ½ puodelio vandens. Uždenkite ir kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie 60 minutes, įpusėjus kepimui pamaišykite. Jei atrodo sausa, įpilkite dar ¼ puodelio vandens. Maždaug po valandos obuolys turėtų būti minkštas ir sunkiai pastebimas (jis ištirps raugintuose kopūstuose). Jei reikia, dar paskaninkite prieskoniais ir patiekite.“
Rauginti kopūstai su ryžiais
Jums reikės:
- 1 svogūno
- 2 skiltelių česnako
- 1 šaukšto aliejaus
- 450 g jautienos faršo
- 1 stiklinės ilgagrūdžių ryžių
- 500 g raugintų kopūstų
- Druskos ir pipirų pagal skonį
Gaminimas:
- Į troškintuvą sudėkite susmulkintus česnakus ir svogūnus.
- Supilkite aliejų ir keletą minučių troškinkite.
- Vėliau sudėkite faršą ir kepkite, kol mėsa visiškai pakeis spalvą.
- Sudėkite ryžius ir gerai išmaišykite, užpilkite viską šaltu vandeniu, kad viską apsemtų.
- Sudėkite nukoštus kopūstus.
- Uždenkite ir troškinkite žemoje temperatūroje, kol susigers visas skystis (apie 45 minutes).
Svarbu: kam rauginti kopūstai nerekomenduojami?
Kad ir kokie naudingi būtų rauginti kopūstai, jei negaluojate, dėl fermentuotose daržovėse esančios druskos jas reikėtų valgyti atsargiai. Ypač atsargūs turėtų būti anksčiau išvardintomis ligomis sergantys asmenys (žmonėms, kurių padidėjęs kraujospūdis, kurie serga širdies ir kraujagyslių, inkstų, tulžies pūslės ligomis, turi skrandžio refliuksą, opaligę, yra linkę kaupti skysčius, tinti). Geriau jau vartoti šviežias daržoves ar vaisius. Nes rūgstant produktui susiformuoja acto ir pieno rūgštys, o jos - aštrokos, gali suaktyvinti turimą bėdą, ligą. Taip pat, kopūstų negalima vartoti esant tokioms būklėms kaip:
- padidėjęs rūgštingumas, gastritas, agresyvios formos duodenitas;
- agresyvios formos enteritas arba chroniškas plonosios žarnos uždegimas;
- nespecifinis opinis kolitas, dažnai paūmėjantys Krono ligos simptomai, viduriavimas ir polinkis tuštintis skystomis išmatomis;
- dažni pilvo diegliai, meteorizmas, vidurių pūtimas;
- neseniai patirtas miokardo infarktas.
Kiti natūralūs pagalbininkai kovojant su peršalimu
Kai (ne)tikėtai, besikeičiant orams ar pūstelėjus šaltesniam vėjo gūsiui, mūsų organizmai ir vėl būna kamuojami peršalimo, tikriausiai ne vienas iš mūsų pasižadame kur kas geriau savimi rūpintis. Visgi, esant gerai savijautai ir dideliam energijos kiekiui, kartais ne iš karto pagalvojame apie imuniteto stiprinimą. Tačiau tai daryti iš anksto, ruošiantis peršalimo ligų sezonui, yra svarbu. Kai ruduo atneša vėsesnius rytus, o imunitetas ima silpnėti, daugelis iškart griebiasi vaistų. Tačiau dažnai pakanka atidžiau pažvelgti į savo lėkštę - būtent čia slypi stipriausi produktai kovai su peršalimu be vaistų. Senolių patirtis ir šiuolaikiniai tyrimai sutaria - kai kūnas gauna reikiamų medžiagų, jis daug greičiau susitvarko su virusais. Peršalimas nėra priežastis iškart griebtis vaistų. Kūnas turi įgimtą gebėjimą gyti, tereikia jam padėti - šiltu maistu, pakankamu kiekiu skysčių ir natūraliais produktais. Kiekvienas kąsnis gali būti naudingas. Kai valgome sąmoningai, organizmas atsilygina lengvumu, aiškesne savijauta ir didesne atsparumo jėga.
Vienas iš pagrindinių dalykų, norint sustiprinti savo organizmą, yra fizinis aktyvumas. Pasirinkus mėgstamą sporto šaką - vaikščiojimą, bėgimą, plaukimą, aerobiką ir pan. - pripildysite savo kasdienybę veikla, kuri suteiks ne tik daug jėgų, bet ir džiaugsmo. Svarbu, kad tai, ką darote, jums teiktų teigiamų emocijų. Norint įgauti daugiau jėgų, peržvelkite savo kasdienį maisto racioną. Pirmiausiai nepamirškite valgyti saikingai, pastoviomis valandomis ir maistą tinkamai sukramtykite. Taip pat įtraukite į savo valgiaraštį daugiau vaisių ir daržovių, derinkite produktus tarpusavyje ir išgerkite bent 2,5 litro vandens. Neskubėkite pirkti vitaminų kompleksų, kadangi daug naudingų medžiagų yra maiste.
Daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė rekomenduoja 5 jų, kurios viduržiemį bus skanios, nebrangios ir padės stiprinti imunitetą:
- Citrusai (Citrina, greipfrutai): Tai - didžiosios pagalbininkės ligų metų, kuriose gausu vitamino C ir antioksidantų. Žiemą jos gali sustiprinti imuninę sistemą ir palengvinti peršalimo bei gripo simptomus. Arbata su citrina ir medumi yra klasika, bet nepamirškite ir kitų itin skanių šių vaisių panaudojimo būdų. Įvairių rūšių greipfrutai kupini vitamino C ir medžiagų apykaitą gerinančių medžiagų.
- Imbieras: Ši šaknis žiemą ne be reikalo mėgaujasi populiarumu. Imbieras žinomas dėl savo priešuždegiminių savybių, suteikia pikantišką prieskonį karštoms arbatoms, sriuboms, puikiai dera troškiniuose ir ypač - azijietiško stiliaus patiekaluose. Šakniavaisio veikliosios medžiagos gerina kraujotaką, mažina gerklės skausmą ir palengvina kvėpavimą.
- Česnakas: Česnake esantis alicinas pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis. Reguliarus vartojimas padeda sumažinti peršalimo simptomus ir sutrumpina ligos trukmę.
- Medus: Natūralus medus ramina sudirgusią gerklę, slopina kosulį ir aprūpina organizmą antioksidantais.
- Šiltas sultinys: Seniai žinoma, kad šiltas sultinys padeda kovoti su uždegimu ir atkuria skysčių balansą.
- Uogos: Avietės, mėlynės, šaltalankiai ar serbentai - visi jie kupini antioksidantų ir vitamino C. Uogos padeda sumažinti uždegimą ir atkuria energiją, kai kūnas pavargęs nuo ligos.
- Vaistažolės (pvz., čiobreliai): Šis prieskoninis augalas ne tik gardina patiekalus, bet ir pasižymi antiseptinėmis savybėmis.
- Ciberžolė: Šis geltonas prieskonis pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Ciberžolės miltelius galima dėti į sriubas, arbatą.
tags: #rauginti #kopustai #persalimas