Nuo senų laikų rauginta tešla buvo pagrindinis maistas, o jos gaminimo būdai perduodami iš kartos į kartą. Šiandien, kai susidomėjimas tradiciniu maisto gaminimu vėl auga, raugintos tešlos receptai išgyvena renesansą. „Sourdough“ - tai angliškas terminas, lietuviškai reiškiantis raugą, nors pažodžiui išvertus gautume - rūgšti tešla. Rauginta tešla ypatinga tuo, jog gaminama ilgos fermentacijos metodu, kai naudojant miltus, vandenį ir druską susikuria laukinės mielės ir laktobakterijos. Būtent pastarosios fermentacijos būdu išskiria dujas, kurios suteikia duonai švelniai rūgštų skonį.
Iš kokio pasaulio krašto kilo ši duona, galima tik spėlioti, mat mokslininkams žinomas pats seniausias įrašas su sourdough gamybos technologija buvo parašytas net 3700 metų prieš Kristų! Logiškai pagalvojus, tai visiškai normalu, nes tuo metu juk niekas negalėjo nueiti į parduotuvę ir nusipirkti mielių. Todėl duona, kaip vienas svarbiausių maisto produktų, buvo šventa, vertinama ir mylima. O duonos kepėjai laikomi gerbiamais žmonėmis. Šios duonos gamybos technologijas po pasaulį išpopuliarino prancūzai, kurie iki šiol savo tradicinėse kepyklose gausiai kepa sourduogh gaminius.
Raugintos Tešlos Privalumai
Nenusimanantiems apie kepinius gali atrodyti, jog ši duona išvaizdos prasme nuo mielinių gaminių skiriasi tik storesne plutele bei didesnėmis skylėmis. Tačiau be taip akį džiuginančių išvaizdos savybių, visi pliusai glūdi sourdough sudėtyje. Visų pirma, šioje duonoje nėra nieko dirbtino - viskas susiformavę natūraliai per ilgą fermentacijos procesą. To pasekmė - mūsų skrandžiui bei visai virškinimo sistemai draugiškas gaminys, iš kurio organizmas pasisavina bene visas medžiagas. Duonoje susiformavęs stiprus gliutenas yra kitoks nei parduotuvėje pirktų mielinių kepinių, o tai reiškia galimybę šia duona mėgautis net tiems, kurie iš savo mitybos turėjo išbraukti gliuteno turinčius produktus. Iš tiesų, jeigu esate batono mylėtojas, sourdough duonos galite taip ir nepamilti - joje atsiskleidžia sodrūs skoniai. Ji - kitokia.
Tikras raugas yra gaminamas tik iš miltų ir vandens. Natūraliai brandintas duonos raugas ir jo pagrindu kepama duonelė yra tikra ir naudinga sveikatai: joje labai mažai riebalų, daug ląstelienos ir kitų naudingų medžiagų.
Raugas: Pagrindinis Ingredientas
Raugas - tai pagrindas, nuo kurio prasideda kelionė į raugintos tešlos pasaulį. Jį galite užsiauginti patys arba gauti iš draugiškos kepyklos. Duonos pasaulyje egzistuoja nerašytos draugiško elgesio taisyklės, todėl jei jūs paprašysite raugo iš kito duonos kepėjo, praktiškai neįmanoma, kad jums to raugo neduos.
Raugo Auginimas Namuose
Jei visgi imsitės savo raugo auginimo, užtruksite apie savaitę, ir procesas atrodys taip:
| Diena | Veiksmas |
|---|---|
| Pirma diena | Stiklainėlyje ar kitame stikliniame inde sumaišome 60 gr. pilno grūdo kvietinių miltų su 60 gr. vandens. Labai svarbu, kad vanduo nebūtų distiliuotas, iš butelio ar virintas. Jeigu jūsų namuose vanduo yra kietas, bent pusvalandį prieš raugo maitinimą jį palikite stiklinėje, kambario temperatūroje. Stiklainį uždengiame medvilnės ar lino skiaute bei užspaudžiame gumele. Svarbu, jog raugas nuolat kvėpuotų. Indą su raugu padėkite šiltoje virtuvės vietoje, atokiau nuo skersvėjų. |
| Antra diena | Po pirmos dienos nepastebėsite nieko naujo, todėl palikite stiklainį su miltų bei vandens mišiniu dar 24 valandoms. |
| Trečia diena | Pradedamas raugo maitinimas. Pusę stiklainyje esančio raugo metame lauk. Į stiklainyje likusį raugą dedame 50 gr. pilno grūdo kvietinių miltų, 10 gr. 550D miltų bei 60 gr. vandens. Išmaišome šakute, uždengiame audinio skiaute bei paliekame 24 valandoms. Šiuo metu galite ties raugo paviršiumi ant stiklainio uždėti kanceliarinę gumytę - jos dėka matysite, kiek raugas pakyla. |
| Ketvirta diena | Kartojame maitinimo procesą. Pusę stiklainyje esančio raugo metame lauk. Į stiklainyje likusį raugą dedame 40 gr. pilno grūdo kvietinių miltų, 20 gr. 550D miltų bei 60 gr. vandens. Išmaišome šakute, uždengiame audinio skiaute bei paliekame 24 valandoms. |
| Penkta diena | Pusę stiklainyje esančio raugo metame lauk. Į stiklainyje likusį raugą dedame 30 gr. pilno grūdo kvietinių miltų, 30 gr. 550D miltų bei 60 gr. vandens. Išmaišome šakute, uždengiame audinio skiaute bei paliekame 24 valandoms. |
| Šešta diena | Po penkių maitinimo dienų raugas jau lyg ir turėtų būti pasiruošęs kepimui. Jis privalo būti pilnas burbuliukų, maloniai kvepėti mielėmis bei pačiame fermentacijos pike pakilti daugiau nei dvigubai stiklainyje. Tačiau neretai raugo fermentavimas gali užsitęsti net dvi savaites. Todėl mūsų patarimas būtų - neskubėkite vos suburbuliavus jaunam raugui kepti duonos. Leiskite jam subręsti, stebėkite jo kilimo laiką, stenkitės jį pažinti. Juk tai gyva bakterijų kolonija - ne veltui dauguma kepėjų savo raugui duoda žmonių vardus! |
Svarbu, kad raugas (net jei jis atsineštas iš draugės ar iš kepyklos), pabūtų kelias dienas jūsų namuose, prirpastų prie jūsų namų gerųjų bakterijų, kurios padės jūsų tešlai kilti. Aš savo raugą laikau stikliniame indelyje, uždengusi dvigubo sluoksnio linino skiaute. Patyrę duonos kepėjai sako - reikia namuose turėti bent 3-4 skirtingų miltų sourdough raugus, kad be vargo galėtumėte išsikepti norimą duonos kepalą. Kokios rūšys? Ruginių (pilno grūdo) miltų, kvietinių (pilno grūdo) miltų, kvietinių - speltos miltų, kvietinių baltų (550 D) miltų. Bet jums, kepantiems namuose, tikrai užteks ir vieno, kvietinio arba ruginio raugo. Pradėti gaminti raugą būtina naudojant pilno grūdo miltus. Iš subrandinto ruginių miltų raugo palaipsniui galite savo raugą paversti pilno grūdo kvietiniu. Iš šio - į speltos arba jogurtu kvepiantį baltų miltų kvietinį. O bet tačiau - iš baltų miltų raugo, ruginės duonos nelabai išsikepsite. Būtent baltų miltų raugas yra lepiausias ir gležniausias - jam kartais daugiau laiko reikia pakilti, subręsti. Jis mažiau atsparus įvairioms bakterijoms. Tačiau būtent duona, kurios sudėtyje yra baltų 550 D tipo miltų pavyzdingai iškyla ir pasižymi didelėmis skylėmis.
Puikiai subrendęs kvietinių miltų raugas kvepia jogurtu ir šviežiomis mielėmis. Ruginių miltų raugas yra pats atspariausias bakterijoms, tad būtent čia ir yra paslaptis, kodėl nuo šių miltų (arba pilno grūdo kvietinių) prasideda raugo auginimas. Ruginis raugas pasižymi didesniu rūgštingumu, tačiau tinkamai pribrendęs turi vaisių bei riešutų aromato. Na, o pilno grūdo kvietinis raugas - saldžiai rūgštus. Su juo pagaminta duona yra puikiai organizmo pasisavinama. Žinoma, kad raugas būtų stiprus, jį reikia maitinti ir nuolatos iš jo kepti. Raugas gali gyvuoti metų metus! Tad kuo senesnis raugas, tuo jis stipresnis - su tokiu raugu sėkmingiau iškeps tobulas duonos kepalas.
Raugo Maitinimas
Jeigu planuojate duoną kepti kartą per savaitę, laikykite raugą šaldytuve. Pamaitinate santykiu 1:1:1 (mes pratę visko dėti po 50 gr.), uždengiate stiklainį dangteliu (tačiau jokiu būdu neužsukate!) ir padedate į šaldytuvą. Raugui augti reikalingas maistas, o tai - deguonis ir miltuose esantys baltymai. Būtų tobula, jei kas 4 dienas rastumėte laiko raugą pamaitinti. Kaip tai darome? Ištraukiame raugą, leidžiame jam atšilti iki kambario temperatūros, tuomet pamaitiname santykiu 1:1:1 dalį senojo raugo išmesdami (arba panaudodami kitur) ir dedame atgal į šaldytuvą.
Jeigu po ilgesnio raugo nemaitinimo pamatysite viršuje esantį rusvą, aštriai kvepiantį skystį, neišsigaskite - tai išsiskyręs vanduo, kuris praneša, jog jūsų raugas išalko. Ką tokiu metu daryti? Kaip įmanoma daugiau to skysčio su šaukštu nuimti ir išmesti. Tuomet raugą pamaitinti, kad jis vėl būtų aktyvus ir laimingas. Jeigu įmaišysite skystį į raugą, jis suteiks kepamai duonai didesnį rūgštingumą.
Ruginis duonos raugas. Kaip laikau, paruošiu naudojimui.
Kodėl Dalį Raugo Išmetame?
Visų pirma, pagalvokite, kiek raugo turėtumėte, jeigu pora savaičių jums reiktų maitinti savo raugą proporcijomis 1:1:1 (raugas, miltai, vanduo)? Tikriausiai prikauptumėte nemažą kibirą. Suprantama, jog nesinori maisto (taip taip, juk ir čia maistas) išmesti. Tad internete yra gausybė receptų, kaip su raugo likučiais išsikepti naminių vaflių, sausainių, krekerių. Būtinai bandykite!
Įmaišas: Raugas Prieš Tešlą
Jei keptumėt pyragą su mielėm, tai reiktų pirmiausia aktyvuoti tas mieles, kad jos pradėtų kelti visą tešlą. Su duona tas pats - jums reikės įmaišo, kuris yra tiesiog labai aktyvuotas raugas. Įmaišas gaminamas į jūsų turimą raugą pridedant miltų ir vandens ir palaikant kelias valandas, paskui visas supilamas į duonos tešlą. Kuo jis skiriasi nuo raugo? Savo sudėtimi - nedaug kuo. Raugas yra nuolat maitinamas ir niekada pilnai nesunaudojamas duonos kepimo procese.
Įmaišui paimkite 25 g jūsų aktyvaus raugo ir atnaujinkite jį 50 gramų kvietinių miltų, 50 g viso grūdo kvietinių miltų bei 100 g vandens. Palikite 4-6 val. Gamindami duoną galite į tešlą dėti raugą arba pasiruošti įmaišą. Įmaiša - tai antrą kartą sukurta biologinė bakterijų terpė. Kitaip tariant, naudodami nedidelę dalį aktyvaus raugo su miltais bei vandeniu sukuriate naują raugą. Tai realiai tas pats kaip jį maitinti, tik proporcijos kitokios 1:2:2 arba 1:3:3. Įmaišos receptas visuomet būna pateiktas receptūroje.
Tačiau ar skiriasi duona kepama įmaišant raugą ir įmaišą? Atlikom bandymą - du kvietinės (550 D) duonos kepaliukai. Visiškai vienodas kiekis ingredientų, vienodas kildinimo ir lankstymo laikas. Skirtumas - viena su įmaišytu raugu iš karto, o kita su įmašyta įmaiša po autolizės. Skirtumai? Visiškai jų nepastebėjom. Abu kepalai minkšti, purūs, su didelėmis skylėmis ir netgi vienodai iškilę.
Duonos Kepimo Procesas
Dabar, kai turime raugą, galime pereiti prie duonos kepimo. Štai keletas receptų ir patarimų, kaip iškepti tobulą raugintos tešlos duoną.
Ingredientai Ir Priemonės
Viskas, ko jums reikia šios duonos kepimui bei pirmiems eksperimentams tai: pilno grūdo ruginių miltų, speltos miltų, pilno grūdo kvietinių miltų ir baltų kvietinių 550 D tipo miltų. Svarbu, kad miltuoe būtų didelis kiekis baltymų - taip duona iškils, joje susiformuos stiprus gliutenas, o tokiais miltais maitinamas raugas bus aktyvus ir laimingas. Nežinantiems miltų skaičiukų - 550 D tipo miltai (mūsų patys mylimiausi) yra taip vadinami „Malsenos” žali. Nors žalia tik pakuotė, ne miltai. Renkantis pilno grūdo miltus, labai svarbų faktorių atlieka natūralumas bei ekologiškumas. Dauguma kepėjų teigia, jog duonos skonis priklauso net nuo to, kokioje dirvoje buvo auginami grūdai, kuo jie buvo purškiami.
Visi gaminantys žino - žiupsnis druskos, net beskonį maistą prikelia iš numirusiųjų. Tad nenuostabu, jog druska subalansuoja ir duonos skonį. Tačiau! Ar žinojote, jog druska sourdough duonos kepimo procese dalyvauja kaip natūralus stabilizatorius? Ji ne tik sustiprina skonines savybes, bet ir užima svarbų vaidmenį gliuteno gamyboje. Patarimas - gamindami duoną teikite pirmenybę kuo natūralesnei druskai - himalajų, jūros su jodu ir t.t. Venkite chemiškai apdorotų produktų.
Ir vėl - bet kokio vandens į šią duoną neįpilsite. Sourdough duona - gyva, tad ir visi ingredientai jos gamyboje turi turėti gyvybės. Tad jeigu jūs savo namuose vandenį be baimės geriate iš čiaupo - naudokite jį. Vyrauja gajus mitas, jog iš čiaupo vandenį reikia laikyti stiklinėje per naktį arba kelias valandas. Profesionalai iš to dažnai juokiasi. Jeigu jūsų namuose vanduo neturi didesnio kiekio chloro, naudokite iš karto. Jeigu turi - palaikykite stikliniame inde. Bet ne parą, užteks ir 20 minučių. Naudoti vandenį iš butelio ar filtro griežtai draudžiama - juose nėra duonos fermentacijai reikalingų medžiagų. Taip pat visuomet atkreipkite dėmesį į vandens temperatūrą - per karštas vanduo nužudo net ir stipriausias mieles. Maišydami duoną ranka rinkitės ne didesnį nei 30 °C laipsnių vandenį.
Taip pat reikės:
- Indo duonai kildinti (geriausia bambukinis dubenėlis)
- Pergamentinio popieriaus
- Kepimo puodo (stiklinis, molinis arba špižinis)
- Skutimosi peiliuko (rėžiams)
Duonos Minkymas: Rankomis Ar Kombainu?
Pirmąkart kepdama aš duoną minkiau rankomis. Pirmas dalykas, kurį padariau suminkius tešlą, reikalingą dviem kepaliukams, aš atsisėdau ir paskambinau savo mamai su vienu klausimu: „o kaip duonos tešlą minkydavo močiutė kaime??“. Aš žinojau, kad močiutė kepdavo ne du, o bene 7-8, ir ne kepaliukus o ištisus ruginės duonos KEPALUS. Todėl jos tešla, ir jėga, kurios reikėdavo tai tešlai suminkyt, turėjo būti man net nesuvokiama. Mama pasakojo, kad kaime duonos tešlą minkydavo kubile, pamainomis pasikeisdami, kol rankos laikydavo… Užsirišdavo švarią skarelę, ir kol prakaitas jos visiškai nesumerkdavo, kumščiuodavo sunkią lipnią masę, kiek pajėgdavo. Juk svarbu, kad minkant suaktyvinamas miltuose esantis glitimas, tad tik dėl to duona būna korėta ir iškilusi, jos konsistencija ir skonis būna idealus.
Antrą kartą kepdama minkymo darbą patikėjau savo Bosch kombainui. Rezultatas nė kiek nenusileido mano rankomis minkytai, o per tas 10 minučių ramiai sau išgėriau kavą, kol kombainas darbavosi su gana dideliu (dviem kepaliukams reikiamu) tešlos kiekiu!
Žingsnis Po Žingsnio: Duonos Kepimo Procesas
Įmaišo Paruošimas: Išimkite raugą iš šaldytuvo, palaukite apie 1 val, kol jis pasieks kambario temperatūros. Pasigaminkite įmaišą. Palikite įmaišą kambario temperatūroje, kad jo tūris maždaug padvigubėtų. Ar įmaišas tinkamas, galite patikrinti atlikę plūduriavimo testą: į dubenėlį įpilkite šalto vandens. Paimkite apie 1 šaukštą įmaišo ir įdėkite į vandenį.
Tradiciniai Raugintos Tešlos Blynai
Be duonos, rauginta tešla Lietuvoje jau seniai naudojama ir kitų patiekalų, tokių kaip blynai, gamybai. Moteris ne vienerius metus rinko senuosius molėtiškių receptus ir parengė knygą „Nuo zacirkos iki lydekos“. Mindūnuose gyvenanti Loreta Jokimčienė siekia prikelti iš užmaršties savo močiutės ir mamos raugintos tešlos blynų receptą. Pavyzdžiui, vienas patiekalas, kuris molėtiškiams nenusibosta, yra blynai, bet jie turi būti purūs. Jei šį patiekalą pavyktų sertifikuoti, galbūt jis būtų įtrauktas į kulinarinio paveldo sąrašą.
Blynai yra aukštaičių pasididžiavimas, nes tai sotus maistas, kuris padėdavo sulaukti vėlyvųjų pietų. „Mano močiutė ir mama kepdavo tik raugintos tešlos blynus, nes jų užvalgęs greitai nepraalksti. Blynus moterys kepdavo pirmiausia vyrams, kurie anksti keldavosi ir eidavo į laukus dirbti. Vaikai keldavosi vėliau, todėl jiems blynai būdavo kepami atskirai“, - pasakojo L.Jokimčienė. Ji netgi yra išsaugojusi sunkią keptuvę, kuri pagaminta daugiau kaip prieš 60 metų. Ruošdama patiekalų degustacijas moteris kepa blynus užkūrusi tikrą kaimišką krosnį, kurios karščio neįmanoma reguliuoti kaip orkaitės.
Aukštaitiškų raugintos tešlos blynų paruošimas
Norint paragauti skanių blynų, reikia raugintos tešlos, kurią galima paruošti iš kviečių, rugių ar kitų miltų. Iš pradžių atskirame dubenyje sumaišomi miltai su vandeniu ir rauginami bent dvi dienas, o vėliau iš tokio raugo, įbėrus papildomai miltų ir kepimo miltelių, maišoma blynų tešla. Kai užmaišyta blynų tešla suaktyvėja ir ima burbuliuoti, galima į ją įmušti kiaušinių, įpilti lydyto sviesto. Blynai būna saldžiarūgščiai ir kvepiantys duona.
Aukštaitiški raugintos tešlos blynai
- Reikės:
- 300 ml kvietinių miltų raugo
- 300 g kvietinių miltų
- 0,5 l vandens
- 1 kiaušinio
- 1 a. š. druskos
- 2 a. š. cukraus
- 1/3 a. š. valgomosios sodos
- 2 v. š. aliejaus
- Padažui reikės:
- 200 g rūkytos šoninės
- 1-2 svogūnų galvų
- 2-3 v. š. grietinės
- šviežių voveraičių (kiek negaila)
- Gaminimo eiga:
- Į dubenį įpilkite stiklinę vandens ir 50 gramų miltų, išmaišykite ir brandinkite šiltai raugą bent dvi dienas.
- Tada į jį įberkite valgomosios sodos, palaukite, kol jis ims putoti.
- Į kitą dubenį įberkite miltų, įpilkite vandens, įmuškite kiaušinį, viską išplakite, vėliau sudėkite raugą, įpilkite aliejaus, kad blynai neprikibtų prie keptuvės.
- Viską gerai išmaišykite, kol gausite vientisą masę, tešla turi būti skystesnė nei grietinė.
- Išliekite didelį blyną per visą keptuvę ir kepkite, kol apskrus.
- Kai blynus iškepsite, ruoškite padažą.
Blynų Valgymo Tradicijos
Brandintos tešlos blynai valgomi su spirgučių ir grietinės padažu, į jį galima įmaišyti keptų voveraičių. Toks paruoštas dažinys su keptuve būdavo dedamas ant stalo, o šalia - lėkštė su blynais. Blynai buvo skanaujami ir su trintomis uogomis, grietine, medumi, aguonų sviestu. Blynus molėtiškai valgydavo rankomis - atgnybdavo dalį blyno, susukdavo jį ir merkdavo į padažą. „Noriu, kad nepasimirštų receptas, kuris ne kartą gelbėjo nuo alkio. Dar viena priežastis ruošti blynų degustacijas yra ta, kad tikras aukštaitis be blynų neišgyventų nė dienos, todėl jie mums yra gyvybiškai svarbūs“, - pripažino L.Jokimčienė.
Raugintos Tešlos Meduoliai
Meduoliai - tai gardus ir kvapnus kepinys, kuris puikiai tinka šventėms ar tiesiog pasimėgavimui prie arbatos. Šiame straipsnyje pateikiamas raugintos tešlos meduolių receptas, kuris leis jums patiems pasigaminti šį skanėstą namuose.
Ingredientai
Štai ko jums reikės:
- 550 g miltų
- 170 g rudojo cukraus
- 150 g margarino
- 2 kiaušiniai
- 100 g medaus
- 1 arb. šaukštelis gesintos sodos
- Prieskonių meduoliams
- 1 pakelis saldainių (geriausiai tinka Bon Pari)
- Dr. Oetker spalvotų dekoracijų
Gaminimo Eiga
Žingsnis po žingsnio instrukcija, kaip pasigaminti raugintos tešlos meduolius:
- Į dubenį įmuškite kiaušinius, supilkite cukrų, medų ir tirpintą margariną, viską išmaišykite.
- Dubenį dėkite ant garų (puodo su verdančiu vandeniu) ir maišykite, kol cukrus ištirps.
- Nukelkite nuo garų, supilkite sodą ir gerai išsukite.
- Suberkite miltus ir užminkykite maloniai minkštą tešlą (jeigu per skysta, pridėkite miltų), bet tešla turi būti ne kieta.
- Atšaldyti nereikia, iš karto kočiokite ir išspauskite norimas figūrėles.
- Tuomet perverkite meduolius mediniais vandenyje pamirkytais (kad nesudegtų) pagaliukais ir dėkite į skardą.
- Saldainius suskulkinkite ir dėkite į meduolių ertmes.
- Orkaitę įkaitinkite iki 220 °C, kiškite meduoliukus, ir tik jiems iškilus, traukite lauk (5-7 min).
- Meduoliams atvėsus, juos galima dar ir dekoruoti.
Gaunasi labai minkšti ir skanūs meduoliai, kuriuos mėgsta vaikai ir ne vaikai! Skanaus!
Rauginta Tešla Lietuvos Virtuvėje
Nors bulviniai patiekalai yra populiarūs Lietuvoje, lietuvių virtuvė yra daug įvairesnė ir turtingesnė. Dėl istorinių aplinkybių senoji lietuvių virtuvė technologiniais principais bei maisto produktų ir žaliavų kombinacijomis ypatingai skiriasi nuo kaimyninių latvių, slavų (lenkų, rusų, čekų, baltarusių, ukrainiečių) ir vokiečių virtuvių. Štai keletas tradicinių lietuviškų patiekalų, kurie verti dėmesio:
- Juoda ruginė duona
- Raugintos daržovės ir vaisiai (kopūstai, agurkai, obuoliai, kriaušės, grybai)
- Rūkyta žvėriena
- Mėsos ir paukštienos slėgtainiai bei vyniotiniai
- Barščiai su auselėmis
- Žemaitiška žąsienos sriuba
- Kepta antis su kiečiais
- Įdaryta lydeka ir kitokios įdarytos žuvys
Lietuvos Aukštoji Virtuvė
Minėtos aplinkybės, matyt, ir bus apsprendusios senosios lietuvių virtuvės valgių gausumą, patiekalų gamybos technologijų ištobulinimą, rafinuotumą, juolab, kad ji buvo ne tik pritaikyta Lietuvos didikų ir bajorų finansinėms galimybėms (jie tuo metu Europoje buvo turtingiausi žmonės), jų išlavintiems ir rafinuotiems skoniams bei poreikiams, bet ir priklausė nuo vietinių, tradicinių lietuviškų maisto žaliavų ir produktų.
Medaus Reikšmė Lietuvoje
Ypač plačiai paplitę buvo bitininkystės produktai - medus ir gaminiai iš medaus, gėrimai iš medaus ir valgiai iš bei su medumi. Viduramžių metraštininko žodžiais, „lietuvišku medumi vertėsi ir maitinosi visa Vokietija, Anglija ir tolimiausios Europos šalys“. Medaus reikšmę lietuvių buityje rodo tai, kad vienintelėje Lietuvoje nuo senų senovės galiojo medaus duoklė, išskirtiniai bitininkystės teisės aktai ir reglamentai, taip pat bitininkų brolijos - bičiuliai.