Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip meilė, džiaugsmas ir pozityvus požiūris į gyvenimą gali tapti galingais vaistais nuo įvairių negalavimų. Aptarsime įvairių sričių ekspertų įžvalgas ir praktinius patarimus, kaip puoselėti šiuos jausmus ir taip pagerinti savo fizinę bei dvasinę sveikatą.
Dvasinė sveikata ir vidinė harmonija - kelias į laimę
Dvasinė sveikata yra ne mažiau svarbi už fizinę. Arūnas Jonuškis tvirtina, kad kad žmogaus nekamuotų jokių negalavimai, tereikia, kad jis jaustųsi laimingas, kad jo dvasioje viešpatautų meilė, ramybė, džiaugsmas. Visa tai teikia santarvė ir supratimas šeimoje bei kasdien vienas kitam dovanojama harmonija. Pilvinis tvirtina, kad meilė padeda išsaugoti gerą sveikatą, o susirgus - sveikti. Jis teigia, kad laimingi tie, kurie moka mylėti visus žmones, sugeba matyti juose ne blogį, o gėrį. Tai akivaizdu žvelgiant į žmonių akis, stebint elgesį.
Gydytoja J. Tulčina teigia, kad svarbu niekam nieko neįrodinėti, išlikti pozityviai visose gyvenimo situacijose, mylėti gyvenimą ir vertinti kiekvieną dieną, branginti artimuosius ir sveikatą. Nėra gerų ar blogų žmonių, mes tiesiog visi esame skirtingi. Reikia bendrauti tik su artimais sielai žmonėmis. Janina Vaizgielienė teigia, kad visas permainas reikia pradėti nuo minčių.
Psichoterapeutė pabrėžia, kad sprendžiant kasdienes problemas labai svarbu kalbantis pradėti ne nuo to, ką partneris blogai padarė, nekaltinti jo, nes kaltinimai atstumia, stato sieną. Šeimoje labai svarbu akcentuoti ne „tavo” ir „mano”, o „mūsų”. Žolininkė Onutė Zakarauskienė teigia, kad kuo žmogus geriau nusiteikęs, tuo mažiau jis serga.
Laimės paieškos ir jos esmė
Laimės samprata ir asmeninis išgyvenimas
Laimė - tokia abstrakti sąvoka. Vieni laimę laiko malonumu, kai gerai jaučiamasi, lanko geros emocijos. Kiti laimę laiko tikslu, pavyzdžiui, mokosi, gauna diplomą ir tuo momentu jaučiasi laimingi, nes pasiekė rezultatą. Galima laimėti loterijoje „Aukso puodą“, tuo momentu būsi laimingas. Bet žinome, kad yra nemažai tokių, kuriems laimėjimas loterijose laimės neatnešė. Todėl, manyčiau, laimė nėra tikslas.
Laimės pojūtis visą laiką būtų keistas dalykas. Nes jei man, pavyzdžiui, patinka medus ar šokoladas, kasdien juos valgau, jie vieną dieną atsibos. Užsimanysiu silkės, garstyčių. Gyvenime nebūna taip, kad nuolat būtum geros nuotaikos, laimingas. Mums nutinka visokių dalykų, bet žmogui, kuris stengiasi gyventi dvasinį gyvenimą, kančia, sunkūs momentai, padeda geriau suprasti, kas yra laimė.
Mūsų charakteriai skirtingi, laimę kiekvienas išgyvena savaip. Vieni - labai emocingi, kiti - laiko emocijas savyje, yra santūrūs. Po „rimtu veidu slepiasi linksma širdis“. Antra vertus, yra žmonių, kurie visą laiką juokiasi. Tada imi galvoti, kad jam kažkas negerai, kad jis gyvena kančioje ar pan.
Tarpasmeninių santykių ir bendrystės svarba
Pasirodo, laimė ir pasitenkinimas gyvenimu labiausiai susijęs su tuo, kaip žmogus jaučiasi tarp kitų žmonių. Taigi laimės pagrindas - šilti tarpasmeniniai santykiai, reikalingumo jausmas, pojūtis, kad tu esi priimtas ir taip pat nuoširdžiai pats priimi kitus.
Žvelgiant į šventinį laikotarpį, laimės palinkėjimas, geras žodis - gražus dalykas. Mes žinome, kas buvo praėjusiais metais, bet nežinome, ką atneš šie metai. Todėl tam, kad būtume laimingi, turime sugyventi tarpusavyje, dalytis jausmais, matyti žmogų, kai jam sunkiau ar kai jam geriau.
Aktyvus gyvenimo būdas - raktas į sveikatą
Aktyvus gyvenimo būdas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis. Tai patvirtina ir Aldonos Indriulienės pavyzdys, kuri kasdien nueina bent 20 tūkst. žingsnių. Moteris ne tik dalyvauja ėjimo iššūkiuose, bet ir kasdien džiaugiasi gyvenimu, planuoja ateitį ir atranda kūrybinių impulsų. A. Indriulienė pabrėžia, kad ėjimas duoda labai daug naudos.
Janina Vaizgielienė, sveiko gyvenimo būdo propaguotoja, pataria kuo daugiau vaikščioti ir bėgioti. Ji teigia, kad nereikia lieti prakaito treniruoklių salėse, pakaks to, kad norėdami pasiekti reikiamą vietą ar objektą judėsite savomis kojomis. Pradėjus aktyviai judėti, savaime susitvarkys ir mityba. Daiva Anužytė-Kasiulaitienė įsitikinusi, kad sportas skatina kraujotaką ir deguonies pasisavinimą, kuris yra naudingas absoliučiai visam organizmui. Būtina įsisąmoninti, kad sporto teikiama nauda nebūtinai turi būti akivaizdžiai matoma.
Subalansuota mityba - sveikatos pagrindas
Mityba yra dar vienas svarbus sveikos gyvensenos elementas. Gydytoja J. Tulčina pataria valgyti mažomis porcijomis, būti vegetaru, nevartoti pieno ir miltinių produktų, jokio alkoholio. Arūnas Jonuškis pataria valgyti kuo daugiau žalių produktų, gerti daug šviežiai spaustų sulčių, geriausiai morkų, burokėlių, cukinijų, obuolių, salierų.
Dainius Kepenis teigia, kad reikia valgyti reguliariai, saikingai (1200-1500 kcal per dieną daugeliui žmonių), labai įvairiai (iki 150 pavadinimų produktų rūšių), tik išalkus, neskubant ir gerai sukramtant (iki 50 kartų). Valgiaraštyje turėtų vyrauti daržovės ir vaisiai, o likusią dalį turi sudaryti patiekalai iš grūdų, žuvies, pieno, mėsos, riešutų, kiaušinių, grybų ir kt. Madonna pataria naudoti tik natūralius, cheminėmis trąšomis neapdorotus produktus, išaugintus natūraliomis sąlygomis. Maistas turi būti vegetariškas. Fergie teigia, kad puikią savijautą bei žvalumo kasdien suteikia iš šviežių kopūstų, brokolių, salierų ir agurkų išspaustos sultys.
Valgymo džiaugsmas ir persivalgymo prevencija
Susie Orbach knyga „Apie valgymą“ padės pakeisti mintis ir jausmus, susijusius su tuo, ką valgome, o juk daugeliui iš mūsų valgymas siejasi su kančia ar susilaikymu. Kiekviename puslapyje pateiktas lengvai suprantamas, trumpas sakinys išmokys pajusti, kad valgydami mes pasisotiname ir nusiraminame.
Baltymas leptinas informuoja sotumo centrą smegenyse, kad jau esame sotūs ir valgyti reikėtų nustoti. Nuo valgymo pradžios praėjus kelioms minutėms, kai kraujyje ima didėti gliukozės kiekis, prasideda receptorinis pasisotinimas. Bet persivalgymas - jau kontrolės sutrikimas. Jei persivalgoma nuolat, pertempiamas skrandis, ilgainiui perdirginamos skrandžio gleivinės liaukos, kasa.
Gamtos dovanos sveikatai - žolynai ir receptai
Žolininkė Onutė Zakarauskienė teigia, kad apie žolynus šventinti per Žolinę reikia, kad teisingai žmogaus sveikatai tarnautų, gydytų.
| Augalas / Ingredientas | Naudojimas / Savybės |
|---|---|
| Žliūgės tinktūra | Liaudies medicinoje naudojama įvairioms ligoms gydyti dėl priešuždegiminių, nuskausminamųjų ir žaizdas gydančių savybių. Rekomenduojama naudoti tiek į vidų, tiek išorėje. Veido losjonuose padeda valyti odą nuo uždegimų, gydo žaizdas, turi tonizuojantį poveikį. |
| Graikinio riešuto kevalai | Turi daug vitaminų ir mikroelementų. Iš jų ruošiamos tinktūros ir vandeniniai tirpalai, naudojami širdies ir kraujagyslių ligoms, reumatui normalizuoti, nuo nemigos, kaip profilaktinė ir gydomoji priemonė jautriems dantims ir dantenoms. Kosmetologijoje susmulkinti riešutų kevalai gali būti naudojami šveitikliams, pilingams ir kaukėms. |
| Poniabudė | Grybų nereikia plauti, o tik apvalyti sausu minkštu skudurėliu. Tai vienas iš geriausių vaistų nuo visų navikų. Diagnozavus piktybinį ar nepiktybinį auglį rekomenduojama šią tinktūrą gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus dienoje, likus 20-30 minučių iki valgymo pradžios. |
Kiti liaudies receptai
- Pušų spyglių losjonas: 50 g šviežių pasmulkintų pušies spyglių, surinktų neužterštoje vietoje, užpilti 0,5 litro 50 laipsnių degtinės. Leisti nusistovėti vėsioje, tamsioje vietoje 7-10 dienų, pastoviai sujudinant. Nukošti. Šitas losjonas turi dezinfekuojančių ir priešuždegiminių savybių.
- Ožragių sėklų košelė: Susmulkintas su kavamale ožragių sėklas užplikinkite verdančiu vandeniu, leiskite atvėsti ir ištepkite gauta košele problemines vietas. Ramybės būsenoje patariama išbūti apie valandą, nors galima aprišti ir ramiai užsiimti ramiu darbeliu.
- Mišinys nagams: Nakčiai nagus ir odelę apie juos įtrinkite tokiu mišiniu: 1 valgomasis šaukštas alyvuogių aliejaus ir 2 lašeliai jodo arba 1 valgomasis šaukštas šaltalankio aliejaus + 2 lašeliai jodo. Nagai taps stiprūs.
- Kaukė nagams: 1 arbatinis šaukštelis rankų kremo, 1 arbatinis šaukštelis malto raudonojo pipiro, 10 lašų vandens.
Knygų įžvalgos sveikesniam ir laimingesniam gyvenimui
Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama saviugdai ir informacijos ieškojimui, padedančiam gyventi pilnatviškiau. Įvairios knygos siūlo moksliškai pagrįstus patarimus, kaip pagerinti savo fizinę ir dvasinę būklę:
- Kelly McGonigal pristato moksliniais tyrimais pagrįstą knygą „Judėjimo džiaugsmas. Kaip fizinis aktyvumas padeda pajusti gyvenimo džiaugsmą, sustiprina tarpusavio ryšius ir suteikia pasitikėjimo savimi“ apie tai, ką daryti, kad pamėgtume judėjimą, kodėl fizinis aktyvumas skatina žmogų būti laimingesnį ir kaip judėjimas susijęs su mūsų saviraiška, socialiniais ryšiais bei gebėjimais.
- Dr. Steven Gundry knygoje „Ilgaamžiškumo paradoksai. Kaip numirti jaunam sulaukus gilios senatvės“ gydytojas pristato naujausius mokslinius tyrimus ir naują požiūrį į gražų, sveiką senėjimą, pagrįstą „seniausiųjų“ žmogaus dalelių - mūsų organizmo viduje gyvuojančių mikroorganizmų - sveikatos stiprinimu.
- Austino Perlmutterio ir Davido Perlmutterio knyga „Išsivalyk smegenis“ moko, kaip sąmoningai pakeisti smegenų jungtis, kad sėkmingiau bendrautume, atjaustume kitus ir priimtume geresnius sprendimus, bei atgauti džiaugsmą ir sveikatą šiuolaikiniame pasaulyje.
Alkoholio pinklės ir sąmoningi pasirinkimai
Kodėl griebiamasi alkoholio?
Iš tiesų nesame išmokę kurti savo laimės ir atsipalaiduoti. Tam nebuvo skiriama dėmesio nei galbūt šeimoje, nei mokykloje, nei universitete. Kiek patys šių būdų „susižvejojome“ iš šeimos, savo aplinkos, televizijos ir kitur, tiek ir tokių jų turime. O toje aplinkoje, deja, dažna laimės ir atsipalaidavimo asociacija - alkoholis. Psichoaktyvios medžiagos iš tiesų duoda labai greitą poveikį. Ir tai mus trauka. Tačiau mes užmirštame, kad tai trumpalaikis poveikis ir jis nesprendžia problemų, o tik jas kuria.
Pasak toksikologų, dėl alkoholio mūsų smegenyse išsiskiria tam tikros medžiagos - neuromediatoriai, kurie moduliuoja mūsų nuotaiką ir emocijas, o alkoholis dažnai suvokiamas kaip priemonė, padedanti įveikti stresą. Tiesioginis alkoholio poveikis yra slopinantis, tačiau kadangi jis veikia įvairius receptorius, vieniems jis stipriau veikia vieną sistemą, kitiems - kitą. Todėl dominuojantis slopinimo efektas kai kuriems žmonėms greitai perauga į aktyvinimą. Tai psichoaktyvi medžiaga, kuri yra fantastiška savo poveikio spektru. Problema ta, kad ji labai lengvai įsilieja į medžiagų reguliacinius procesus organizme ir per ilgesnį laiką juos keičia, tampa neatsiejama jų dalimi.
Iš pradžių žmonės kurį laiką mėgaujasi alkoholiu. Jeigu gera genetika, šis mėgavimosi laikotarpis gali būti 10-15 metų, jei bloga - kur kas trumpesnis. Vėliau alkoholis pradeda sukelti vadinamąjį deficitinį simptomą. Smegenyse alkoholio sukeliamus privalumus nustelbia trūkumai ir šie trūkumai jau ne trumpalaikiai, o ilgalaikio pobūdžio, t. y. iš esmės išlieka tarp išgėrimų.
Švenčių paradoksas ir alkoholio mitai
Paradoksas, bet vienas iš svaiginimosi alkoholiu priežasčių kalėdiniu laikotarpiu - noras patirti džiaugsmą ir artumą. Pats noras - labai natūralus ir geras. Tiesiog jam patenkinti pasirenkamos netinkamos priemonės. Alkoholis iš tiesų numalšina sukilusius jausmus, bet mes sėdame prie bendro stalo nepilnai sąmoningos būsenos, t. y. šiek tiek paveikti psichoaktyvių medžiagų. Mes jaučiamės geriau, vaizdelis yra geresnis, visiems malonu, linksma... Tačiau ar tokioje situacijoje iš tiesų galiu atkurti santykius, gerinti juos?
Psichoaktyvios medžiagos vienu atveju mums padeda matyti per filtrą, kitu atveju nuplėšia kaukes ir tuomet nebegalime valdyti proceso, viskas liejasi laisvai ir vietoj santykių kūrimo, kaip mes norėjome, pradedame juos gadinti. Tai liečia ne tik nesaikingą, bet ir gana saikingą alkoholio vartojimą. Abiem atvejais mes vaikams kuriame asociacijas, kad šventė, laimė, atsipalaidavimas galimi tik alkoholio pagalba.
Pasak visuomenės sveikatos specialistų, mitas, kad alkoholis nuima įtampą, stresą ir ramina nervus, yra apgaulingas. Alkoholis tik sukuria įtampos nuėmimo iliuziją. Iš tiesų jis negali nei atpalaiduoti, nei nuraminti, nes nepašalina nepatogumo priežasties, o tik slopina visus pojūčius. Kai baigiasi alkoholio kaip psichoaktyvios medžiagos poveikis, alkoholis tik padidina įtampą. Fiziologiniu požiūriu alkoholio vartojimas bet kokiomis dozėmis organizmui jau yra stresas.
Dar vienas klaidinantis mitas - alkoholis neša linksmybes ir suteikia drąsos. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, būsena, kuri įvardinama ypatingu linksmumu - vadinamas „narkotinis linksmumas“, neturi nieko bendra nei su laimės jausmu, nei su atsipalaidavimu. Tiesa ta, kad alkoholis sukuria gėrio ir laimės iliuziją, tačiau tai tėra tik iliuzija, kad apsvaigus bendrauti su draugais linksmiau, greičiau atsipalaiduojama bei sumažėja įtampa. Linksmindamasis žmogus be alkoholio, būna savimi, kontroliuoja savo elgesį, pagaliau nešvaisto pinigų alkoholiui.
Sąmoningumo svarba ir alternatyvos
Norint įprastą atsipalaidavimo priemonę pakeisti kita, reikia įdėti darbo. Vien pamojuoti burtų lazdele neužteks. Gal verta būtų pasvarstyti netgi valstybiniu mastu apie įgūdžio atsipalaiduoti formavimą, nes tai labai svarbus įgūdis. Be to, laimingi žmonės kuria daugiau pridėtinės vertės ir valstybei, mažiau serga, yra aktyvesni.
Aišku, pirmiausiai reikėtų pradėti nuo savęs ir savo šeimos - būtina skirti dėmesio tiek savo saviugdai, tiek savo vaikų ugdymui šiuo aspektu. Šiandien egzistuoja daugybė pačių įvairiausių įrodymais pagrįstų metodų, kaip atsipalaiduoti - įvairios relaksacijos, meditacijos, kvėpavimo pratimai, dėmesingo įsisąmoninimo grįsta streso valdymo metodika. Iš tiesų mūsų laimę lemia ne tai, kas yra, bet kaip mes tai matome, t. y. ne faktai, bet mūsų pačių interpretacijos. Tai dar viena saviugdos forma, kuri leidžia mums mažiau įsitempti. Tuomet nebereikia ir tiek daug investuoti į atsipalaidavimą, ypač į greitą atsipalaidavimą per alkoholį.
Trečioji sritis būtų bendravimo įgūdžiai. Šito mokytis niekada nei anksti, nei vėlu - ar tu esi darželinukas, ar suaugęs žmogus, ar senjoras, nes tai keičia mūsų dabartį - kaip aš jaučiuosi šiandien. Taigi laimės pojūtį mums sukuria ne kas kita, o mūsų pačių mintys ir interpretacijos bei mūsų santykiai su kitais. Tai ir yra erdvė, kurioje mes kuriame laimę.
Mūsų pasirinkimus paprastai lemia dalykai, kurių mes nelabai įsisąmoniname, o mūsų nesąmoningi pasirinkimai nulemti modelio, kurio mes išmokome iš savo tėvų, giminaičių, kitokios savo aplinkos žmonių, iš televizijos ir pan. Todėl reikia stabtelėti ir pagalvoti, o ko aš iš tiesų norėčiau per šventes? Kitaip tariant, įsisąmoninti savo poreikius.
Pavyzdžiui, norėčiau atviro ir nuoširdaus pokalbio, norėčiau patirti artumą su savo tėvais, vaikais, broliais ir seserimis, su savo vyru, su draugais. Kai įsisąmoniname savo poreikį, reikia užduoti antrą klausimą - o kas man labiausiai padėtų pasiekti tai, ko noriu. Gyvenime per daug skubame, neleidžiame sau padaryti pauzių, todėl atsakymai ateina automatiniai. Tuomet atsiranda šiek tiek erdvės sąmoningumui ir atsakymų paieškoms.
Visi mes esame kūrybingi ir galime sugalvoti begalę idėjų, kaip siekti tikro, o ne alkoholio nuspalvinto artumo, nuoširdaus bendravimo, geresnių santykių. Viena iš galimų idėjų - atsisėdus prie stalo ir laužiant kalėdaitį bei linkint vienas kitam gėrio, palinkėti nuoširdžiai ir kiekvienam konkrečiai. Antra jungtis - nuoširdžiai paklausti, kaip jūs gyvenate, ir daugiau dėmesio skirti pokalbiui, užuot bandant atsipirkti dovanomis. Didžiausia dovana - mūsų susitikimai, todėl reikėtų daugiau investuoti į jų kokybę. Kartais sunku pradėti nuoširdžiai kalbėtis, todėl gali padėti koks nors stalo žaidimas, bendro patiekalo gaminimas, kita bendra veikla, kuri mus truputį išmuštų iš rutinos. Gal verta visiems išeiti ir pačiuožinėti nuo kalniuko ir pasijusti vėl vaikais, gal verta kartu išeiti į bažnyčią sudalyvauti mišiose. Gal pakviesti visus užrašyti palinkėjimą sau ir kiekvienam čia esančiam žmogui. Arba tiesiog stipriai apkabinti žmogų. Moksliniai tyrimai sako, kad oksitocinas, kuris vadinamas meilės ir prieraišumo hormonu, pradeda gamintis, jeigu mes pabūname apsikabinę 20 sekundžių.
Emocijų valdymas ir vienišumo įveikimas
Įprotis alkoholio pagalba keisti savo emocinę būseną ar slopinti neigiamas emocijas, yra neteisingas. Kiekviena emocija neša žinutę: liūdesys - apie praradimą, pyktis - apie situacijos nepriėmimą. Kiekviena emocija yra naudinga, tik reikia išgirsti jos nešamą žinią.
Dažnai manoma, kad priimti emociją yra tolygu susitapatinti su ja. Bet tai nėra tiesa - pripažinimas emocijos yra vienas iš būdų jas valdyti. Pripažindami emociją mes tarsi pasisveikiname su ja - į mano namus dabar užsuko liūdesys, dabar - pyktis, o dabar - džiaugsmas. Jos kaip svečiai - užsuka ir išvyksta. Bet jeigu mes pradėsime užremti duris joms, neįsileisti į vidų, bereikalingai naudosime energiją ir tik varginsime save. Dar blogiau, jeigu bandysime neigti jas. Liūdesio neišplausi alkoholiu. Tai tik iliuzija. Nemalonias emocijas verta sutikti ir išlydėti, pabandyti suprasti, kokią žinutę jos neša.
Kartais sunku suprasti, dėl ko jaučiamės nemaloniai, todėl siūlyčiau pasirašyti sau 4 klausimus ir į juos atsakyti: Kokia problema mane vargina? Kas gali blogiausia nutikti? Ką galiu padaryti? Kada galiu tai padaryti? Vien problemos įsisąmoninimas ir suvokimas ką galiu padaryti, o kur mano ribotumai malšina psichologinį skausmą ir emocijas. Dar viena dažna priežastis vartoti alkoholį - vienišumas.