Šiame straipsnyje nagrinėjamas klausimas, kaip rytų Balkanų dalies tautos kalba viena pietų slavų kalba, remiantis istoriniu, politiniu ir socialiniu kontekstu. Straipsnyje remiamasi Igno Šeiniaus knyga "Raudonasis tvanas", Jānio Joņevo kūryba ir informacija apie Bosnijos karą.

Istorinis ir politinis kontekstas
SSRS įtaka ir Jugoslavijos žlugimas
Po Antrojo pasaulinio karo Balkanų regionas atsidūrė stiprioje Sovietų Sąjungos (SSRS) įtakoje. Jugoslavija, nors ir socialistinė valstybė, sugebėjo išlaikyti tam tikrą nepriklausomybę nuo Maskvos, tačiau tai nereiškė, kad šalyje buvo užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės. XX a. pabaigoje, griūvant SSRS, Jugoslavija taip pat patyrė krizę, kuri galiausiai lėmė jos žlugimą ir kruvinus karus.
Jugoslavijos subyrėjimo paaiškinimas
"Didžiosios Serbijos" idėja ir etninė įtampa
Jugoslavijoje buvo vykdoma politika, kuria siekta sukurti "jugoslavų tautą", tačiau iš tiesų dominavo "didžiosios Serbijos" idėja. Serbai buvo laikomi pranašesniais už kitas etnines grupes, o neslavų tautybių atstovai buvo diskriminuojami. Tai sukėlė įtampą tarp įvairių etninių grupių ir galiausiai prisidėjo prie Jugoslavijos žlugimo.

Pasiruošimas konfliktui: Ginkluotės politika
Buvusios Jugoslavijos gynybos politikoje svarbią vietą užėmė "totalinio partizaninio karo" koncepcija. Dėl to kiekvienoje apskrityje buvo specialūs ginklų ir amunicijos sandėliai, už kuriuos buvo atsakingi valdžios paskirti asmenys. Tai reiškė, kad gyventojai turėjo galimybę gauti ginklų, o tai taip pat prisidėjo prie konfliktų Balkanuose.
Bosnijos karas: socialinio totalitarizmo pasekmės
Etninė ir religinė įvairovė kaip konflikto katalizatorius
Bosnijos karas (1992-1995 m.) buvo vienas žiauriausių konfliktų Balkanuose, parodęs, prie ko gali privesti įvairūs socialiniai totalitarizmo "eksperimentai". Bosnijoje etninė ir religinė įvairovė buvo ypač ryški. Musulmonai bosniai sudarė daugumą, serbai (stačiatikiai) - reikšmingą dalį, o kroatai (katalikai) - mažumą.
Ši etninė ir religinė įvairovė, kartu su "didžiosios Serbijos" idėja, sukėlė konfliktą, kuris išaugo į karą.
Bosnijos ir Hercegovinos etninė sudėtis (apie 1991 m.)
| Etninė grupė | Procentinė dalis | Religija (dauguma) |
|---|---|---|
| Musulmonai bosniai | 44 proc. | Islamas |
| Serbai | 31 proc. | Stačiatikybė |
| Kroatai | 17 proc. | Katalikybė |
| Kiti | 8 proc. | Įvairios |

Karo žiaurumai, pasekmės ir išlikimo pamokos
Bosnijos karas buvo pažymėtas žiaurumais ir karo nusikaltimais. Miestai buvo apsupti, o civiliai gyventojai žuvo nuo artilerijos ir snaiperių ugnies. Ekonomika buvo sugriauta, o daugelis žmonių paliko savo namus. Šiandien Bosnija ir Hercegovina yra viena skurdžiausiai gyvenančių Europos valstybių.
Bosnijos karo patirtis suteikė vertingų pamokų apie išgyvenimą ekstremaliomis sąlygomis. Svarbu kaupti atsargas, mokėti suteikti pirmąją medicininę pagalbą ir turėti praktinių žinių. Taip pat svarbu būti atsargiems ir nepasitikėti nepažįstamaisiais.
Realybės ir Absurdo atspindžiai Jānio Joņevo kūryboje
Latvių rašytojas Jānis Joņevs savo kūryboje nagrinėja absurdo ir realybės susidūrimą, kas rezonuoja su karo ir totalitarizmo iškraipyta tikrove. Jo apsakymuose gausu dialogų, paradoksų ir linksmo absurdo, o kai kurie apsakymai primena absurdo teatrą, kuriame realybė sluoksniuojasi ir išsikreipia.
"Juodojo kvadrato" dilema ir pasaulio kaita
Joņevo apsakyme "Žaidimas" aprašoma situacija, kai senas vyras įsivelia į ginčą dėl to, kas nutapė "Juodą kvadratą". Apsakyme taip pat nagrinėjama pasaulio kaitos ir atminties patikimumo tema. Senas vyras supranta, kad pasaulis pasikeitė, bet jo galva liko autonominė teritorija. Tai metaforiškai atspindi ir individo patirtį didelių socialinių ir politinių sukrėtimų metu, kuomet išorinis pasaulis tampa neatpažįstamas, o asmeninė realybė lieka vienintelė tvirta atrama.

