Kažin ar Lietuvoje yra nors vienas žmogus, kuris būtų iki šiol nevalgęs pieniškos ryžių košės. Ryžių košė skamba taip įprastai ir netgi šiek tiek nuobodžiai, bet tik iki tol, kol sužinome, kiek skirtingų ryžių rūšių yra ir kokia ryžių košės nauda slepiasi tuose paprastuose grūdeliuose. Tai ne tik gardus, bet ir universalus patiekalas, kurį galima pritaikyti pagal kiekvieno skonį. Nors atrodo paprasta, ryžių košė turi daugybę privalumų. Ji švelni skrandžiui, todėl tinka net tiems, kurie vengia sunkaus maisto. Ryžiuose gausu sudėtinių angliavandenių, suteikiančių energijos, o pienas arba augalinis pakaitalas praturtina patiekalą baltymais ir kalciu. Ryžiai yra gardžios kruopos, turinčios baltymų, angliavandenių, ląstelienos, vitaminų (ypač B grupės) bei mineralinių medžiagų.
Ryžių košė turi ilgą istoriją. Ji minima tiek Azijos, tiek Europos kulinariniuose šaltiniuose, o jos pagrindas - tas pats: švelniai virti ryžiai piene ar vandenyje. Tik tuomet, kai ryžių košę pradėjau virti pati, supratau, kad tai nėra toks jau lengvas užsiėmimas. Tam, kad ryžių košė būtų gardi, reikia išsirinkti tinkamus ryžius, žinoti kruopų ir vandens proporcijas, beverdant neprisvilinti puodo (o tą padaryti labai lengva) ir t.t. Gera ryžių košė turi būti nei per tiršta, nei per skysta, kreminės konsistencijos ir saikingai pagardinta prieskoniais.
Ryžiai: rūšys ir jų nauda
Prieš pradedant gaminti ryžių košę, verta išsiaiškinti, kas yra ryžiai ir kuo jie skiriasi vieni nuo kitų. Ryžiai yra vienintelis kultūrinis grūdinis augalas, auginamas vandenyje. Botaniniu požiūriu, tai vandens žolės sėklos. Žmonės ryžius maistui vartoja jau daugiau nei 8000 metų, todėl nenuostabu, kad šiandien žinoma apie 7000 ryžių veislių. Parduotuvėse galime rasti įvairių rūšių ryžių: baltųjų, rudųjų, raudonųjų, juodųjų, apvalių, pailgų, smulkių ir kt. Natūraliai iškyla klausimas, o kurių ryžių nauda didžiausia?
- Laukiniai ryžiai - patys vertingiausi. Tai neapdorotos, juodos spalvos, pailgos vandenyje augančių žolių sėklos. Jie išsaugo visas savo maistines savybes.
- Rudieji ryžiai - patys maistingiausi. Jie taip pat nėra apdorojami, todėl organizmui yra nepalyginamai naudingesni nei baltieji ryžiai. Rudieji ryžiai lengvai virškinami, gausūs mineralų bei vitaminų, todėl tinka mažų vaikų ir pagyvenusių žmonių mitybai.
- Raudonieji ryžiai - tradiciškai laikomi Tailando ryžiais, bet auginami ir Prancūzijoje. Jie taip pat keliauja į parduotuves neapdirbti, todėl išlaiko visas maistingąsias medžiagas ir vitaminus bei mineralus. Išvirti šie ryžiai turi lengvą riešutų skonį.
- Jasmine ryžiai - balti, pailgi ryžiai, pavadinti dėl aromato, kurį skleidžia virdami. Jie kvapūs, birūs ir lengvai sulimpantys, todėl idealūs košei.
- Basmati ryžiai - purūs, aromatingi ilgagrūdžiai ryžiai. Turi lengvą riešutų skonį ir kvapą. Išvirus yra birūs, todėl puikiai tinka košei virti.
- Baltieji ryžiai - apdoroti rudieji ryžiai, netekę apie 60 proc. visų savo maistingųjų medžiagų. Tai mažiausiai naudingi ryžiai.
- Plikyti ryžiai - pradėti gaminti tik XX a. Jie itin populiarūs, nes verdant nesulimpa. Gaminant šiuos ryžius aukšto slėgio garais į grūdo branduolį yra įspaudžiamos visos maistingosios medžiagos, kurios verdant nesuyra. Taip išsaugoma apie 80 proc. maistingųjų medžiagų.
Ryžių košės nauda labai priklauso nuo pasirinktos ryžių rūšies. Didžiausią naudą gausime išsivirę laukinių ryžių košę, mažiausią - baltųjų ryžių košę. Neapdoroti ryžiai (laukiniai, rudieji, raudonieji) gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Apdoroti ryžiai (baltieji) netgi padidina antrojo tipo diabeto riziką. Baltųjų ryžių glikeminis indeksas yra didesnis nei rudųjų. Neapdoroti ryžiai yra puikus maistinių skaidulų šaltinis. Jos gerina virškinimo sistemos darbą, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje ir užtikrina gerą širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
Norint išvirti tobulą ryžių košę, svarbu pasirinkti tinkamus ryžius. Geriausiai tinka apvalieji ryžiai - jie sugeria daugiau skysčio ir tampa kreminiai. Taip pat galima naudoti risotto tipo (arborio) ryžius - jie suteiks ypatingo švelnumo. Buvo laikas, kai, virdama ryžių košę, aš sekiau mamos pavyzdžiu ir naudojau bet kokios rūšies ryžius. Mano atveju, tai tebuvo neišmanymas ir nerūpestingumas. Bet dabar šios klaidos nekartoju ir visuomet renkuosi tik apvaliuosius ryžius - ne ilgagrūdžius, ne plikytus, ne ruduosius ir ne jokius kitus. Apvalieji ryžiai garantuoja, kad košė bus kreminė, ir šito efekto nepavyks pasiekti jokiais kitais būdais. Taigi, jeigu norite išsivirti pienišką ryžių košę, bet esate tokie pat nepatyrę virtuvėje, kokia kažkada buvau aš, įsiminkite šią taisyklę ir pirmiausia skirkite šiek tiek laiko teisingiems ryžiams išsirinkti.
Patarimai, kaip išvirti tobulą ryžių košę
Labai svarbu ryžius košei išvirti teisingai, kad būtų išsaugota kuo daugiau maistingųjų medžiagų, ryžiai išliktų birūs. Ypač svarbu nepervirti baltųjų ryžių, nes pervirtuose labai padidėja nestabilus krakmolas.
- Ryžių ir vandens santykis: Santykis turi būti 1:2 - viena dalis ryžių ir dvi dalys vandens. Jei vandens bus daugiau - košė bus vandeninga ir gliti.
- Maišymas: Verdant košę, ją nuolat maišyti. Taip apsidraudžiama, kad ji neprisvils. Pieninė ryžių košė mėgsta prilipti prie dugno, todėl geriausia ją virti storadugniame puode arba ant nedidelės kaitros.
- Ryžių plovimas: Visus ryžius prieš verdant būtina nuplauti tekančiu vandeniu, išrinkti nešvarumus, jeigu tokių pasitaiko.
- Ryžių mirkymas: Ryžius taip pat patariama pamirkyti. Geriausia per naktį. Taip pagerinamas mineralų įsisavinimas.
- Virimo laikas: Ryžių ir vandens santykis bei virimo laikas būna nurodomi ant pakuotės. Ryžių košė reikalauja kantrybės - virkite 25-30 minučių, retkarčiais pamaišydami, kad neprisviltų.
- Nepervirti: Ypač svarbu nepervirti baltųjų ryžių, nes pervirtuose labai padidėja nestabilus krakmolas.
- Leisti išbrinkti: Jeigu norite namuose paruošti skanią ryžių košę, nesistenkite jos iškart visiškai išvirti. Nuimkite nuo orkaitės dar iki jai išverdant. Įpilkite šiek tiek daugiau pieno, nei reikia porcijai. Pavirkite ryžius piene po užvirimo dar 1-2 minutes, pamaišydami. Po to nuimkite puodą nuo viryklės ir pastatykite į šiltą vietą. Galima netgi kuo nors uždengti. Po kurio laiko ryžiai išbrinks ir galėsite mėgautis skania, tiršta koše.
- Puodo pasirinkimas: Puodą verta imti kiek didesnį ir gana platų, kad ryžiai tolygiai pasklistų vandenyje.
How to Wash Rice
Ryžių košės receptai
Ryžių košė suteikia daug erdvės kūrybai. Ją galima patiekti paprastai arba paversti desertu. Ryžių košė nebūtinai turi būti saldi. Galima paruošti ir sūrų variantą - virti ryžius piene su šlakeliu sultinio, pridėti šiek tiek tarkuoto sūrio ir sviesto.
Pagrindinis ryžių košės receptas (vandenyje)
Šis receptas - puikus pagrindas, kurį galite pritaikyti pagal savo skonį.
Ingredientai:
- 250 ml baltų, plikytų ryžių
- 500 ml vandens
- Žiupsnelis druskos
- Šaukštas sviesto
Gaminimas:
- Puodą verta imti kiek didesnį ir gana platų, kad ryžiai tolygiai pasklistų vandenyje.
- Užverdame vandenį, supilame ryžius ir pamaišome.
- Uždengiame dangčiu - geriau stikliniu, kad matytųsi, kaip verda.
- Palaukiame, kol puodas vėl ims virti, ir sumažiname kaitrą iki minimalios, kad vos burbuliuotų.
- Praėjus 15 min., nukeliame puodą nuo kaitros ir paliekame košę puode dar 15 min. bręsti.
- Po 15 min. nukeliame dangtį ir galime mėgautis puriomis, bet gana biriomis ryžių kruopomis. Jas šiek tiek pasūdome, dedame šaukštą sviesto ir išmaišome, kol sviestas pilnai ištirps tolygiai pasklisdamas košėje.
Patiekimo idėjos:
Tokią košę galima papildomai gardinti viskuo, kuo tik širdis geidžia: džiovintais obuoliais, bananais, uogomis, cinamonu, klevų sirupu, šokolado drožlėmis ar net kondensuotu pienu. Galima košės negardinti ir pateikti kaip garnyrą prie žuvies ar paukštienos patiekalų. Galima papildyti garuose ruoštomis arba orkaitėje keptomis daržovėmis.
Pieniška ryžių košė
Ryžių košė paprastai verdama vandens ir pieno mišinyje - dažniausia vanduo sudaro maždaug ⅓ skysčio tūrio, o pieno imama maždaug dvigubai daugiau. 4 porcijos košės išeis maždaug iš 1 l skysčio ir 150-200 g apvaliųjų ryžių. Verdant košę piene, ji lengvai svyla ir/arba lipa per puodo viršų - kad būtų to išvengta, košę siūloma virti ant pačios mažiausios ugnies. Jei bijote prisvilti, galima virti dalį laiko vandenyje, o tik vėliau įpilti pieno.
Švediška ryžių košė su cinamonu ir migdolais
Skandinavai - tikri ryžių košės specialistai. Ryžių košė su cinamonu - ne vien tik Švedijos virtuvės pasididžiavimas. Ji kaip šventinis, ritualinis, o ir kasdieninis valgis verdama ir Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Suomijoje. Šiose šalyse ryžių košė šv. Kalėdų dieną irgi padeda atspėti ateitį, o atvėsę jos likučiai naudojami ryžių pudingui gaminti. Tiksliau būtų sakyti, jog tai ne švediškas, o skandinaviškas patiekalas.
Švedų rašytiniai šaltiniai fiksuoja, jog ryžių košė čia verdama mažų mažiausia nuo 1328 m., taigi, 700 metų - solidus laiko tarpas receptūrai ištobulinti. Iš pradžių tai buvo griežtai šventinis valgis, nes iš užjūrių atgabenti ryžiai ir cinamonas kainavo brangiai. Dabar ryžių košė gali būti verdama ir eiliniams šeštadienio pusryčiams, tačiau šventinis jos statusas visiškai nenunyko - šis patiekalas vis dar privalomas šv. Kalėdų atributas. Tiesa, ryžių košė tą dieną paprastai patiekiama mažomis porcijomis, ne kaip pagrindinis patiekalas, o kaip desertas. Tą dieną košė įgauna ir ritualinę reikšmę - valgydami ją, žmonės spėja savo ateitį, o eidami miegoti prie laukujų durų atskirą dubenį palieka namų elfui Julenisse.
Ryžių košę švedai dažniausia gardina cinamonu, ir daro tą du kartus: ją virdami į puodą deda cinamono lazdelę, o tiekdami į stalą barsto maltu cinamonu. Tikrojo Ceilono cinamono (lot. cinnamomum vertum) ieškokite specializuotose prieskonių parduotuvėse. Jis dažnai painiojamas su pigesniu jo atitikmeniu - kininiu cinamonu, dar vadinamu kasija (lot. cinnamomum cassia). Tikrasis Ceilono cinamonas yra subtilesnio skonio, ryškesnio aromato, jame beveik nėra žmogui kenksmingų kumarinų. Ir atvirkščiai, kasija pasižymi aitresniu skoniu, blankesniu kvapu, joje didesnė kumarino koncentracija. Atskirti Ceilono cinamono ir kininio cinamono lazdeles nesunku - Ceilono cinamono žievelė plonesnė, trapesnė, susidedanti iš daugelio plonyčių sluoksnių, o kasijos - stora, lygi, taisyklinga. Atitinkamai, sumalti Ceilono cinamono milteliai būna blyškesni ir smulkesni negu kininio cinamono - pastarieji būna rupesni ir ryškesnės spalvos.
Atskira kalba apie ryžių košės puošimą/gardinimą migdolais. Anksčiau Švedijoje vienas vienintelis migdolas į ryžių košę buvo dedamas tiktai šv. Kalėdų dieną, ir ne dėl to, kad pagerintų patiekalo skonį, o todėl, kad buvo reikalingas ateičiai spėti. Buvo tikima, kad savo dubenyje migdolą radusį šeimos narį visus metus lydės sėkmė, o jeigu jis dar ir viengungis - tai likimas jam atsiųs tikrąją meilę. Laimingasis už tokią gerą žinią turėdavo sukurti trumpą eiliuotą padėką namų šeimininkei. Štai kodėl paprasta ryžių košė (šved. risgrynsgröt), paslėpus jame migdolą, virsta kalėdine koše - julgröt.
Jamie Oliverio įkvėptas receptas:
Kažkada per Oliverio laidą užmačiau superinę ryžių košę (beveik pudingas, tik orkaitėj nereik paskui kept). Receptas: 4 stiklinės pieno, 1 stiklinė ryžių. Virti 40 min. ant labai silpnos ugnies NEATIDARANT puodo. Galima turbūt ir razinas dėt. Išvirtus pasaldinti cukrum. Šiaip gaunasi labai daug, tad proporcijas vaikui atitinkamai sumažinti.
Norvegiška ryžių košė (Risengrynsgrøt)
Tai tradicinė norvegiška pusryčių košė, kreminės tekstūros, saldaus ir sūraus skonių mišinys bei cinamono aromatas.
Ingredientai:
- 100 g ryžių (originaliame recepte baltieji ryžiai)
- 400 ml vandens
- 600 ml pieno
- 1 a.š. sviesto arba ghee sviesto
- 1 a.š. medaus
- 2 a.š. vanilinio cukraus
- 1 a.š. druskos
Gaminimas:
- Puode užvirinti vandenį ir ryžius. Uždengti ir virti ant mažos ugnies apie 10 min. arba tol, kol nebeliks vandens.
- Įpilti 1/3 pieno, išmaišyti ir pavirti, kol košė vėl ims tirštėti. Tada įpilti dar šiek tiek pieno. Išmaišyti.
- Kai košė sutirštės, vėl įpilti pieno. Taip kartoti maždaug kas 5-10 min, kol supilamas visas pienas.
- Sudėti cukrų, medų, vanilinį cukrų, druską ir viską labai gerai išmaišyti. Patiekiant sudėti į dubenėlius.
Ryžių košė darželyje
Daugelis prisimena saldžią ryžių košę, kurią valgydavome darželyje. Štai receptas, kaip ją pasigaminti namuose: į verdantį pieną įberdavo cukraus ir druskos, o tada supildavo ryžius ir virdavo, kol užvirs (jeigu nedidelis kiekis, virdavo apie minutę). Po to nuimdavo puodą nuo viryklės. Į košę įdėdavo sviesto ir uždengdavo dangčiu. Po 20-30 minučių ryžiai pakankamai išbrinkdavo. O juk pamenu, kaip skanu budavo darželyje, kai duodavo ryžių košę, virtą su razinom.
Paprasta pieniška ryžių košė (3 asmenims)
Paruošti pienišką košę nesunku net jaunai šeimininkei. Mano išbandytas receptas, kaip virti ryžių pienišką košę, padės jums tai išsiaiškinti ir padaryti viską teisingai, kad rezultate būtų skanus ir sotus patiekalas. Savo mažajam sūneliui dažnai verdu pienišką ryžių košę, jis ją valgo su malonumu. Aš irgi labai mėgstu šią košę. Man patinka ir tai, kad ji skani be jokių priedų. Tačiau kartais dedu šviežių ir konservuotų vaisių (braškių, bananų, obuolių), kurie suteikia košei naujų skonio atspalvių.
Ingredientai (3 asmenims):
- Ryžiai - 200 gramų
- Pienas - 500 mililitrų
- Vanduo - 200 mililitrų
- Cukrus - 1 v.š.
- Sviestas - 30 gramų
Košės paruošimas:
- Paruoškite visus reikalingus ingredientus. Vienam litrui pieno reikia paimti 400 gramų ryžių. Paruošime tris košės porcijas. Tam mums reikia 500 ml pieno ir 200 gramų ryžių.
- Ryžius nuplaukite (nemirkydami), įpilkite 1 stiklinę vandens ir padėkite ant ugnies.
- Kai vanduo užvirs, virkite, dažnai maišydami, kol vanduo beveik visiškai išgaruos.
- Įpilkite pieno, cukraus pagal skonį, virkite ant silpnos ugnies, kol išvirs. Galite virti trumpai, kad ryžiai būtų paruošti, bet pienas dar neužvirtų. Bet man labiau patinka tiršta košė, tad verdu apie 15 min.
- Ryžių pieno košė paruošta. Patiekite su sviesto kubeliu, sausainiais, riešutais ir vaisiais.
Kiti ryžių košės receptai
Kinų ryžių košė (Congee)
Congee - tai ryžių košė, populiari daugelyje Azijos šalių. Savitumas tas, kad ruošiant Congee naudojama daug daugiau vandens nei įprastai verdant ryžius. Išvirusi ji primena ryžių pudingą.
Ingredientai:
- 7 puodeliai daržovių arba vištienos sultinio
- 1 puodelis ryžių
- ½ a.š. druskos
- Nedidelis gabalėlis imbiero
Gaminimas:
- Į puodą supilti sultinį, suberti ryžius, druską ir sudėti imbierą. Viską gerai išmaišyti ir užvirinti.
- Ugnį sumažinti ir toliau virti retsykiais pamaišant.
- Virti apie 1 val. ar net ilgiau, kol košė sutirštės ir įgaus kreminę konsistenciją.
Šią košę galima pagardinti įvairiais priedais: kiaušiniais, marinuotomis ar pakeptomis daržovėmis, tofu, krevetėmis, įvairiais riešutais bei sėklomis.
Rudųjų ryžių košė su šilauogėmis
Tai sveikas ir maistingas pusryčių košės pasirinkimas.
Ingredientai:
- 2 puodeliai virtų rudųjų ryžių
- 2 puodeliai neriebaus pieno
- 4 v.š. šviežių arba džiovintų šilauogių
- Žiupsnelis cinamono
- 2 v.š. medaus
- 2 kiaušiniai
- ½ a.š. vanilės ekstrakto
- 2 v.š. sviesto
Gaminimas:
- Puode sumaišyti pieną, virtus ruduosius ryžius, cinamoną, šilauoges ir medų. Užvirinti ir pavirti ant mažos ugnies 20 min.
- Kiaušinius įmušti į dubenį ir plakant vis įdėti po šaukštą karštų ryžių. Taip sudėti 6 šaukštus ryžių.
- Tuomet viską supilti atgal į puodą, į likusius ryžius. Įdėti sviesto, vanilės ir viską labai gerai išmaišyti.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kodėl košė prisvyla? Greičiausiai naudojate netinkamus ryžius - rinkitės apvalius arba risotto tipo.
- Ar galima virti su augaliniu pienu? Taip, puikiai tinka kokosų, migdolų ar avižų gėrimas.
- Ar galima virti su vandeniu? Taip, bet tada reikės mažiau skysčio ir trumpesnio virimo laiko - apie 10 minutes.
- Ar galima ryžių košę laikyti šaldytuve? Taip, bet geriausia ją suvalgyti per 1-2 dienas.