Šakotis - neatsiejama lietuviško šventinio stalo dalis, turintis gilias istorines šaknis ir išskirtinę išvaizdą. Šis saldus kepinys, kepamas bene visoje Europoje nuo XV amžiaus, Lietuvoje įgavo ypatingą reikšmę ir tapo savotiška šalies vizitine kortele. Tai ne tik pyragas, tai kultūros paveldas, gyvas liudijimas lietuviškų tradicijų, perduodamas iš kartos į kartą. Šakočiai - tai tradicinis lietuviškas desertas, kuris neatsiejamas nuo švenčių, vestuvių ir kitų svarbių progų. Šis gardumynas išsiskiria ne tik savo unikaliu skoniu, bet ir išvaizda - šakočiai primena mažą medį su išsišakojimais. Šakotis išsiskiria ne tik įmantria išvaizda, bet ir subtiliu sviesto, cukraus bei vanilės skoniu - jo kvapas užlieja namus šventine nuotaika.
Šakočio istorija ir kilmė
Šakočio istorija apipinta legendomis, o tiksli kilmė nėra aiški. Teigiama, kad šakočiai XV amžiuje buvo kepami Europoje, o receptą saugojo vienuoliai. Šis pyragas buvo vadinamas "baumkuchen" (vok. "medis-pyragas"), dėl formos, primenančios medį. Baumkuchenas kepamas pilant tešlą ant specialaus iešmo, o perpjovus matosi tarsi medžio kamieno rievės. Manoma, kad šis pyragas atkeliavo į Lietuvą iš Vokietijos XIX amžiaus pabaigoje ir būtent Lietuvoje jis įgavo savo išskirtinę formą bei tapo neatsiejama šventinių tradicijų dalimi. Šakotis ypač išpopuliarėjo Suvalkijoje, kur buvo kepamas klebonijose ir vienuolynuose. Nuo seno šakotis buvo laikomas prabangos simboliu ir kepamas tik ypatingomis progomis: vestuvėms, krikštynoms, Kalėdoms ir kitoms svarbioms šventėms. Šakočio forma, primenanti medžio šakas, simbolizuoja gausą, vaisingumą ir stiprią šeimą.
Romualdas Spulis, ilgus metus kepantis šakočius, teigia, kad šio kepinio istorijos užuomazgos - labai ankstyvos. „Šakočio kepimo principas atkeliavo iš akmens amžiaus. Tada žmonės išmoko mėsą kepti sukdami virš liepsnos, o duoną kepdavo ant įkaitintų akmenų. O sugalvoję į duonos tešlą įdėti kiaušinių, jie pradėjo tą tešlą vynioti ant iešmo, sukti duoną kaip mėsą - taip atsirado ir šiandien naudojamas būdas šakočiams kepti.“ Lietuvių auksarankių dėka atsirado rageliai, kuriuos mes beveik vieninteliai pasaulyje turime. Taip pat atsirado trapus šakotis.
Šakotis ir Baumkuchenas: skirtumai
Dažnai lietuviškas šakotis lyginamas su vokiškuoju baumkuchenu, tačiau tai skirtingi kepiniai. Nors kepimo principas panašus, vokiškas kepinys yra visai skirtingas produktas tiek pagal išvaizdą, tiek pagal sudėtį. Baumkuchenas neturi ragelių, o jo pavadinimas reiškia "medžio keksas", kadangi prapjovus jo pagrindą matomos rievės, primenančios medžio kamieną. Ragelius baumkucheno atveju sušukuoja, formuojant lygius sluoksnius, tuo tarpu lietuviško šakočio rageliai natūraliai susidaro kepimo metu dėl specifinės tešlos ir pylimo technikos.
| Savybė | Lietuviškas šakotis | Vokiškas Baumkuchenas |
|---|---|---|
| Išvaizda | Turi ryškius ragelius (spyglius) | Neturi ragelių, prapjovus matomos rievės (medžio keksas) |
| Ragelių formavimas | Rageliai atsiranda dėl staigių judesių pilant tešlą | Rageliai lyginami šukomis, suformuojant lygius sluoksnius |
| Sudėtis | Specifinė, leidžianti formuoti ragelius | Skirtinga, pritaikyta kitai tekstūrai |
| Kilmė | Lietuvoje įgavo išskirtinę formą | Vokiškas "medžio pyragas" |
Šakočių kepimo tradicijos ir muziejus
Su šakočių kepimo tradicijomis galima susipažinti atvykus į Romualdo Spulio įmonei priklausančius restoranus. Tiesa, atvykusiųjų į restoraną, esantį šalia Druskininkų, laukia ypatinga pažintis su tradiciniu konditerijos gaminiu, mat čia įrengtas vienintelis pasaulyje šakočių muziejus. R. Spulis įkūrė pirmąjį Šakočių muziejų, kuriame atkurtas visas šakočio kelias - nuo grūdų sėjos ir vištų auginimo iki iškepto gaminio.
„Pagrindinis mūsų eksponatas muziejuje - šakotis - Gineso rekordininkas. Jo aukštis siekia 3 metrus 72 centimetrus, o svoris - beveik 86 kilogramus. Iškepę jį 2015 metais sumušėme aukščio rekordą, priklausiusį švedams, ir svorio, priklausiusį prancūzams. Iš tiesų, dėl šio milžiniško šakočio ir steigėme muziejų. Pastatėme tokio paties aukščio paviljoną, tada sunešėme įvairius daiktus, skirtingus šakočius“, - apie muziejų pasakoja R. Spulis. Muziejuje stovintis didžiulis šakotis yra įrašytas į Gineso knygą kaip rekordininkas. 2015 m. iškepto milžiniško šakočio aukštis - 372 cm, apimtis storiausioje vietoje - 302 cm, svoris - 85,8 kg. Tai sunkiausias, aukščiausias ir storiausias šakotis Lietuvoje, kuris kepė vieną valandą ir keturiasdešimt minučių. Muziejuje eksponuojami įvairių formų ir dydžių šakočiai, taip pat ir tokių formų, kurios populiarios kitose šalyse. Galima susipažinti su jų receptūromis.
R. Spulis priduria, kad atvykusiųjų laukia edukacinės programos pačiame muziejuje, kur lankytojai galės sužinoti, kaip kepamas šakotis, kokie naudojami produktai, taip pat apie senąsias kepimo tradicijas. Čia pat galima sudalyvauti ir parodomojoje edukacinėje šakočio kepimo programoje, kurioje lankytojams pasakojama, kuo šakotis skiriasi nuo „baumkucheno“, kokį šakotį kepė mūsų protėviai.
Šakočio gamybos ypatumai ir paslaptys
Šakočio gamyba - tai kruopštus ir daug laiko reikalaujantis procesas, reikalaujantis ne tik gerų įgūdžių, bet ir kantrybės. Šakočio kepimas - tai ne tik receptas, bet ir menas. Tradiciškai šakotį kepdavo ant atviros ugnies, naudojant specialų volelį, kuris buvo nuolat sukamas. Šis procesas reikalavo didelio kruopštumo ir patirties, todėl šakočio kepimas buvo laikomas tikru menu. Šiandien šakotį galima kepti ir orkaitėje, tačiau tradicinis kepimo būdas vis dar yra labai vertinamas.
Šakotis kepamas įkaitintoje krosnyje, pilant tešlą ant volo. Krosnį reikia kūrenti beržinėmis arba alksninėmis malkomis. Volelį, ant kurio kepsite šakotį, gerai nuvalykite ir patepkite aliejumi. Tai padės išvengti tešlos prilipimo. Tradiciškai naudojamas specialus medinis volelis, tačiau galima naudoti ir metalinį. Kai tešla apkepa ir tampa gelsva, pilami kiti sluoksniai. Taip kartojama tol, kol šakotis tampa norimo storio. Visas procesas gali užtrukti kelias valandas. Baigiant kepti šakotį, varikliukus reikia išjungti ir sukti jį rankiniu būdu, kad nepradėtų svilti. Šakočių kepimas reikalauja itin didelio kruopštumo.
Svarbiausi patarimai kepant šakotį:
- Ingredientų kokybė: Naudokite tik šviežius ir aukščiausios kokybės ingredientus. Sviestas turi būti riebus (82%), o miltai - aukščiausios rūšies.
- Temperatūra: Visi ingredientai turi būti kambario temperatūros. Tai padės užtikrinti, kad tešla būtų vientisa ir gerai iškeptų.
- Tešlos konsistencija: Tešla turi būti tiršta, bet lengvai pilama. Jei tešla per skysta, įdėkite daugiau miltų. Jei per tiršta, įpilkite šiek tiek grietinės. Tešla turi būti glotni, be gumulėlių.
- Kepimo temperatūra: Kepimo temperatūra turi būti tinkama. Jei kepate orkaitėje, nustatykite 180°C temperatūrą. Jei kepate virš atviros ugnies, stebėkite, kad žarijos nebūtų per karštos, ir kūrenkite beržinėmis malkomis, kad ugnis būtų kaitri.
- Volelio sukimas: Kepant šakotį, volelį reikia nuolat sukti, kad tešla tolygiai pasiskirstytų. Būtina greitai sukti iešmą, nes pilama tešla tįsta žemyn.
- Sluoksnių storis: Sluoksniai turi būti ploni ir vienodi. Tai padės užtikrinti, kad šakotis būtų gražios formos ir gerai iškeptų.
- Kantrybė: Šakočio kepimas reikalauja kantrybės. Būkite kantrūs ir neskubėkite, kad gautumėte puikų rezultatą.
- Tešlos maišymas: Labai svarbu tinkamai maišyti tešlą šakočiams. Vien tik maišymo procesas gali užtrukti ilgiau nei valandą.
Šakočio ingredientai ir tešlos paruošimas
Daugybę metų Ignalinoje šakočius kepanti Marytė sako, kad nors šis desertas laikomas prabangiu, jo gamybai užtenka vos kelių ingredientų. Į tešlos sudėtį įeina tik penki produktai, o svarbiausias iš jų - kiaušiniai. Šakočio tešlos sudėtis yra paprasta: kiaušiniai, cukrus, miltai, sviestas, grietinėlė. Kiekvienas meistras gali pagardinti savo patiekalą citrinos žievelėmis, šokolado glajumi ar kitais priedais.
Pagrindiniai ingredientai:
- Kiaušiniai: Naudokite tik šviežius kaimiškus kiaušinius.
- Sviestas: Tikras sviestas užtikrina šakočio trapumą ir aromatą.
- Miltai: Geriausiai tinka aukštos kokybės kvietiniai miltai.
- Grietinė: Suteikia drėgnumo ir švelnumo.
- Cukrus: Saldumui ir skoniui.
Tešlos paruošimas prasideda nuo kiaušinių trynių atskyrimo nuo baltymų. Sviestas išsukamas su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, kol cukrus ištirpsta. Tada sudedami kiaušinių tryniai ir palaipsniui beriami miltai, maišant, kol gaunasi vientisa masė. Galiausiai supilama grietinė ir išmaišoma iki vientisos masės. Baltymus išplakite ir lėtai sudėkite į tešlą. Tešla turi būti tiršta, bet lengvai pilama.
Šakočio receptai
Tradicinis šakočio receptas (dideliam šakočiui)
Iš nurodyto kiekio ingredientų iškepamas 70 cm aukščio šakotis, kurio svoris apie 5 kg.
Ingredientai:
- 60 kiaušinių
- 2 kg aukščiausios rūšies kvietinių miltų
- 1,5 kg cukraus
- 1,5 kg sviesto
- 900 g grietinės
- 10 g vanilinio cukraus
Gaminimas:
- Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų.
- Sviestą išsukite su cukrumi bei vaniliniu cukrumi. Maišykite, kol cukrus ištirps.
- Sudėkite kiaušinių trynius.
- Palaipsniui berkite miltus, maišant, kol gausis vientisa masė.
- Supilkite grietinę ir vėl išmaišykite iki vientisos masės.
- Baltymus išplakite ir lėtai sudėkite į tešlą.
- Kepimo formą-veleną apvyniokite kepimo popieriumi ir virvele, aptepkite sviestu.
- Sukdami veleną pilkite tešlą, kad pasidengtų visas ritinėlis.
- Tešlą pilkite sluoksniais, vis sukant. Kartais padarykite staigesnius judesius tam, kad gautųsi rageliai - spygliai.
- Taip kepkite, kol sunaudosite visą paruoštą tešlą.
Šakočio receptas su krakmolu
Ingredientai:
- 7 kiaušiniai
- 350 g cukraus
- 350 g sviesto
- 200 g miltų
- 150 g krakmolo
- 3 v.š. grietinės
- 1 a.š. vanilinio cukraus
Gaminimas:
- Visi produktai turi būti kambario temperatūros.
- Išsukite sviestą su cukrumi bei vaniliniu cukrumi.
- Sudėkite kiaušinių trynius.
- Palaipsniui berkite miltus, maišant, kol gausis vientisa masė.
- Supilkite grietinę ir vėl išmaišykite iki vientisos masės.
- Baltymus išplakite ir lėtai sudėkite į tešlą.
- Kepkite, sluoksnius pilant ant besisukančio veleno, kol sunaudosite visą tešlą.
Greitas mini šakotis ant griliaus
Moteris su bendraminčiais dalijasi, kad deserto gaminimas buvo gana ekstremalus, tačiau rezultatas nenuvylė - prisipažįsta, kad šviežesnio šakočio tikrai niekada nėra ragavusi. „Visą konstrukciją susigalvojom ir nusipirkom statybos ir namų apyvokos prekių parduotuvėje vos už 6 eurus, malkelę suradom sode ir susimeistravom sistemą kepti šakočiui“, - pasakoja ji.
Šakočio tešlai reikės:
- 12 kiaušinių
- 400 g miltų
- 200 g grietinės
- 300 g sviesto
- 300 g cukraus
- Žiupsnelis druskos
Kepimo eiga:
- Į trintuvą dėkite sviestą, cukrų ir maišykite iki vientisos konsistencijos, kol cukrus susijungs su sviestu.
- Kiaušinių baltymus išplakite iki putų, kiaušinių trynius išplakite.
- Kiaušinių trynius sudėkite į sviestą su cukrumi ir išmaišykite, dėkite natūralios grietinės, pusę miltų ir gerai išmaišykite.
- Sudėkite kiaušinių baltymus, likusius miltus, druską ir gerai išmaišykite.
- Ant pasirinktos šakos tepkite gautą šakočio masę ir kepkite virš įkaitinto grilio, kol apskrus, vėl tepkite masę, apkepkite ir taip kartokite procesą, kol sunaudosite visą šakočio masę.
- A. Juodkienė pasakojo: „Užkūrėm Miniuką Boniuką (kepsninę - red. past.) visu gazu, padėjom jį po malkele, pamauta ant strypo, kurią apvyniojome kepimo popieriumi, tada jis užsidegė, tai pervyniojom folija. Tada pusvalandį kokį vienas suka strypuką greitai, o kitas pila su šaukštu lėtai tešlą, po apačia padėjome skardą, nes labai taškosi, o paskui reikia ir iš ten dar tešlą semti ir pilti vėl ant viso jau besiformuojančio šakočiuko“.
Šakočio rūšys ir tobulinimas
Lietuvoje populiarios kelios šakočio rūšys: tradicinis šakotis (minkštesnis, tešla pilama rankomis) ir trapus šakotis (tešla plakama, kepamas lašinant tešlą iš puodelio). Atsiranda ir naujesnių variacijų, siūlomų ūkininkų, pavyzdžiui, šakotis su grikiais ar špinatais. Nors tradicinis receptas yra pagrindas, nebūtina jo griežtai laikytis. Šakočio gaminimas - tai puiki galimybė eksperimentuoti ir atrasti naujus skonius.
Galima į tešlą įdėti įvairių prieskonių: cinamono, kardamono, muskato riešuto. Taip pat galima naudoti skirtingų rūšių miltus: speltų, grikių arba kukurūzų. Tai suteiks šakočiui naujų tekstūrų ir skonių. Svarbu nepamiršti, kad eksperimentuojant reikia išlaikyti pagrindines proporcijas, kad šakotis išliktų tinkamos konsistencijos ir gerai iškeptų.
Be to, galima pažaisti su dekoravimu. Šiuo metu populiariausi minimaliai puošti šakočiai su keliais akcentais arba visai be puošybos. Vietoj tradicinės cukraus pudros galima naudoti šokolado glaistą, karamelę, riešutus, džiovintus vaisius ar net valgomus gėlių žiedlapius. Tai ne tik pagražins šakotį, bet ir suteiks jam papildomo skonio. Svarbiausia - nebijoti improvizuoti ir kurti savo unikalų šakotį, kuris atspindėtų jūsų asmenybę ir skonį.
Šakočių meistrai ir jų sėkmės istorijos
Jolantos Šiugždienės sėkmės istorija
Ragavę vilkaviškietės Jolantos Šiugždienės šakočių žino, kad jie - ypatingi. Jolantos giminėje šakočiai kepami beveik šimtą metų. Pašnekovė pasakojo, kad pirmoji šakočių kepimu užsiėmė jos senelė, vėliau žinias perėmė krikšto mama, o galiausiai tradicijas tęsė ji pati. Jolanta pasakoja: „Dabar, kai jau pati užsiimu šakočių kepimu, susieju šį procesą su savo mama ir krikšto mama, kurios šiuo metu abidvi tarsi laimina mane iš dangaus“. Jolantai pasisekė, nes jos idėjai pritarė ir iki šiol talkina ne tik abi dukros - Inga ir Daiva, bet ir abu žentai - Donatas ir Modestas. Tokia yra pamokanti sėkmingo šeimos verslo istorija. J. Šiugždienės kepamiems šakočiams yra suteiktas Lietuvos tautinio paveldo sertifikatas, o jos kepykla yra Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos narė. Jolanta atskleidžia, kaip pasiekia ir išsaugo ypatingą skonį: „Griežtai laikomės savo recepto ir visada naudojame išskirtinai aukščiausios kokybės žaliavas - jas perkame iš patikimų tiekėjų. Pavyzdžiui, mes nenaudojame net vanilinio cukraus, nenaudojame margarino - tik 82 proc. riebumo sviestą, naudojame specialius aukščiausios rūšies kvietinius miltus, grietinę, natūralias citrinas ir kiaušinius tik iš patikrintų ir patikimai dirbančių ūkių, kurie vištas papildomai lesina kukurūzais, o tai labai svarbu. Visi šie paminėti ir kiti produktai gaminami ne masinei prekybai“.
Šiugždų kepamas šakotis minkštas, drėgnas, storais ragais, nes ir tešla riebi. Jie savoje kepyklėlėje dar kepa šakotį ant lininio audeklo. Šakočių kepėja maišydama tešlą nededa nei vanilinio cukraus, nei kepimo miltelių. Šakotį ji gardina tik sutarkuota natūralia citrina. Jolantai Lietuvos rinkoje jau darosi per ankšta, nes neseniai ženkliai padidino gamybos apimtis. Veiklą pagal verslo liudijimą pakeis jau įsteigta UAB „Naminiai Jolantos šakočiai“.
Romualdo Spulio, "šakočių karaliaus", indėlis
Romualdas Spulis, vadinamas šakočių karaliumi, jau daugiau nei ketvirtį amžiaus kepa šiuos tradicinius desertus. Įmonė "Romnesa" yra viena žinomiausių šakočių gamintojų Lietuvoje. Jai priklauso ir didžiausio pasaulyje šakočio rekordas. "Romnesa" per metus sudaužo iki 3 mln. kiaušinių. Įmonėje netgi yra kiaušinių daužytojo etatas. „Turime netgi kiaušinių daužytojo etatą. Toks darbuotojas per pamainą sudaužo iki 12 tūkst. kiaušinių. Prie jo darbo vietos stovi ženklas: „Vyrams praeiti draudžiama. Būkite atsargūs“, - juokėsi R. Spulis. Verslininkas pripažįsta, kad šis verslas nėra labai pelningas, tačiau konkurencija nėra didelė, nes tai sunkus, daug rankų darbo reikalaujantis užsiėmimas. Iš dešimties atėjusių kepėjų lieka tik vienas dėl didelio karščio, kurį tenka nuolat ištverti prie įkaitusios krosnies.
Kitų meistrų patirtis
Meistrė Irena Žvirblienė sakė šakočius kepanti jau daugiau kaip 15 metų. Perdien iškepama nuo 42 iki 70 kg šakočių, kurių dydis ir svoris įvairuoja nuo 150 g iki 5 kg. Kaip ir kiekvienas konditeris, konkretaus savojo produkto recepto I. Žvirblienė neišdavė, tačiau patikino, kad sviestinių šakočių skonis priklauso nuo kokybiškų produktų - ji maišo tik 82 proc. riebumo sviestą, ne mažiau kaip 30 proc. riebumo grietinę, kiaušinių įsigyjama tik iš ūkininkų. Iveta Bliujūtė, įkūrusi kepyklą "TaiVeta" Vievyje, mokėsi kepti šakočius pagal autentišką vienuolių receptą.
Kur įsigyti kokybišką šakotį?
Jei neturite galimybės kepti šakočio patys, galite įsigyti jį parduotuvėje arba tiesiogiai iš kepėjų. Lietuvoje yra daug kepyklų, kurios specializuojasi šakočių gamyboje. Renkantis šakotį, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Sudėtis: Pirmiausia žiūrėkite į gaminio sudėtį ir jam pagaminti naudotus produktus. Rinkitės šakočius, pagamintus iš natūralių ir aukštos kokybės ingredientų.
- Išvaizda: Geras šakotis turėtų būti gražiai geltonos spalvos, o jo rageliai turėtų blizgėti ir būti nenutrupėję.
- Kvapas: Šakotis turi kvepėti sviestu ir vanile.
- Skonis: Šakotis turi būti ne per saldus, ne per kietas ir ne per minkštas.
- Ženklinimas: Įsitikinkite, kad etiketėje nurodyti visi naudojami maisto dažikliai, jei jie buvo naudojami.
Jolantos Šiugždienės šakočių galima nusipirkti Vilniuje „Senosios kibininės“ taškuose, Kaune - šeštadieniais „Ūkininkų turgelyje“ prie Kauno pilies, bei ūkininkų turgeliuose: trečiadieniais prie „Maxima“ prekybos centro Savanorių pr., sekmadieniais prie prekybos centro „Molas“. Be to, Mastaičiuose, Mokslo g. bet kuriuo metu. Marijampolėje bei Vilkaviškyje - UAB „Provincijos mėsa“ parduotuvėse. Taip pat Jolantos šakočių įsigysite įvairiose mugėse bei, pavyzdžiui, Jūros šventėje Klaipėdoje. Šakočius galima užsisakyti ir atsiimti Vilniuje, Kaune bei Vilkaviškyje. Už papildomą mokestį šakočiai pristatomi ir į klientų paskirtą vietą visoje Lietuvoje (per autobusų siuntų tarnybą). Patys populiariausi šakočiai - 1 kilogramo ir 500 gramų pakuotėse.
Šakočio patiekimas ir laikymas
Šakotis geriausiai patiekiamas atvėsęs. Jį galima patiekti vieną arba su įvairiais priedais: uogomis, vaisiais, ledais ar plakta grietinėle. Šakotis puikiai dera su kava, arbata ar desertiniu vynu. Šakotį geriausiai laikyti sausoje ir vėsioje vietoje, suvyniotą į maistinę plėvelę arba įdėtą į sandarų indą. Tinkamai laikomas šakotis gali išlikti šviežias kelias savaites. Tačiau, patikėkite, jis dažniausiai suvalgomas daug greičiau! Iš gerų produktų ir kokybiškai iškepti šakočiai tinkami vartojimui išlieka net du mėnesius. Po pakuotės atidarymo šakočiai švieži ir skanūs išlieka apie mėnesį. Jei po šventės liko šakočio, galite jį panaudoti kitam desertui pagaminti.
Šakočio populiarumas ir reikšmė
Šakotis yra laikomas vestuvine puošmena ir skanėstu, neatsiejama lietuvių šventinio stalo dalimi. Tai unikalus lietuvių tautos pasiekimas ir paveldo produktas. Šakočių populiarumas Lietuvoje nemažėja, o pastaraisiais metais netgi išgyvena renesansą. Šakotis yra giliai įsišaknijęs lietuviškoje kultūroje ir yra neatsiejamas nuo švenčių. Šakotis išsiskiria savo išvaizda ir gamybos būdu. Šakotį patogu transportuoti, gražu dovanoti, todėl jis dažnai vežamas ir lauktuvėms į užsienį. Sveikatai palankios mitybos konsultantai primena, kad šakotis yra šventinis patiekalas, kurį reikėtų vartoti saikingai, kaip ir bet kokį kitą desertą. Velykiniai desertai skirti pasimėgavimui, tai jokiu būdu nėra kasdienio vartojimo produktas.