Skandinavijos kalnai, besidriekiantys per Norvegiją, Švediją ir Suomiją, yra vienas įspūdingiausių Europos gamtos stebuklų. Šie kalnai ne tik formuoja dramatišką kraštovaizdį, bet ir pasižymi įspūdingais aukščio rekordais. Šiame straipsnyje apžvelgsime aukščiausius Skandinavijos kalnus, jų ypatumus ir reikšmę regionui.
Skandinavijos geografija ir reljefas
Skandinavijos pusiasalis, kurio didžiąją dalį užima Norvegija ir Švedija, pasižymi labai įvairiu reljefu. Vakaruose dominuoja aukšti, raižyti kalnai, kuriuos suformavo ledynai ir tektoniniai procesai. Rytinė dalis yra žemesnė, su daugybe ežerų ir miškingų lygumų. Europos paviršiaus vidutinis aukštis apie 300 metrų, tačiau Skandinavijos kalnų aukštis gerokai viršija šį vidurkį.
Ledynų veikla ir reljefo formavimasis
Pleistoceno ledynų veikla turėjo didžiulės įtakos Skandinavijos reljefui. Ledynai slinko per pusiasalį, formuodami trogus, karus, kabančius slėnius ir kitas ledynines reljefo formas. Paskutinio ledynmečio (pasibaigusio maždaug prieš 10 000 m.) ledynai apėmė didžiąją dalį Skandinavijos, palikdami moreninių aukštumų bei žemumų, kalvų, keimų, ozų, drumlinų ir ledyninių ežerų.
Aukščiausios Skandinavijos kalnų viršūnės
Aukščiausios Skandinavijos kalnų viršūnės yra Norvegijoje, Jotunheimeno nacionaliniame parke. Šis parkas garsėja savo įspūdingais kalnais, ledynais ir alpinistinėmis galimybėmis. Čia yra kone 250 viršukalnių, kurių aukštis virš jūros lygio siekia bent 1900 metrų.
Norvegijos aukščiausi kalnai
Aukščiausi Skandinavijos kalnai yra Norvegijoje, Jotunheimeno kalnuose. Šie kalnai yra populiarūs tarp alpinistų ir gamtos mylėtojų dėl savo išskirtinio grožio ir sudėtingų maršrutų.
Galdhøpiggen
Galdhøpiggen (norv. Galdhøpiggen) yra aukščiausias kalnas ne tik Norvegijoje, bet ir visoje Skandinavijoje. Jo aukštis siekia 2469 metrus virš jūros lygio. Jis yra Lom savivaldybėje, Jotunheimeno nacionaliniame parke.
Galhiopigenas ilgą laiką nebuvo žinomas kaip aukščiausias kalnas. Tik XIX a. viduryje, atlikus tikslius matavimus, paaiškėjo, kad jis yra aukštesnis už kitus kalnus. Pirmasis į kalną įkopė Steinaras Sulheimas, 1844 m.
Šiais laikais į Galhiopigeną galima įkopti su patyrusiu vedliu. Populiariausias maršrutas prasideda Juvasshytta kalnų namelyje, kuris yra aukščiausia vieta Norvegijoje, pasiekiama automobiliu (apie 1800 m virš jūros lygio). Žygis į viršūnę trunka apie 5-7 valandas ir reikalauja tam tikro fizinio pasirengimo. Reikia pereiti ledyną, todėl būtina naudoti specialią įrangą ir turėti patirties. Užlipimas į Galhiopigeną nėra labai sunkus, tačiau vaizdai nuo viršūnės yra nepakartojami. Oras dažnai būna puikus, todėl atsiveria nuostabi panorama.
Glittertind
Glittertind (norv. Glittertinden) yra antras pagal aukštį kalnas Norvegijoje ir Skandinavijoje, siekiantis 2464 metrus virš jūros lygio. Jis taip pat yra Jotunheimeno nacionaliniame parke. Glittertindas ilgą laiką buvo laikomas aukščiausiu Skandinavijos kalnu, nes jo viršūnę dengė didelis ledynas. Anksčiau, įskaitant ant jo viršūnės esantį ledyną, jis buvo laikomas aukštesniu už Galdhøpiggen. Tačiau ledynui tirpstant, kalno aukštis sumažėjo. Į Glitertindą taip pat galima įkopti, tačiau žygis yra sudėtingesnis nei į Galhiopigeną. Reikia įveikti ledyną ir įkopti į stačią uolą.
Store Skagastølstind
Store Skagastølstind, dar žinomas kaip Støren, yra trečias pagal aukštį kalnas Norvegijoje, siekiantis 2405 metrus virš jūros lygio. Šis kalnas yra ypač populiarus tarp patyrusių alpinistų dėl savo stačių uolų ir sudėtingų maršrutų.
Kiti aukšti Norvegijos kalnai
Be Galdhøpiggen ir Glittertind, Jotunheimeno nacionaliniame parke yra ir kitų aukštų kalnų, tokių kaip Storasolas tindas (2403 m), Skeisdalsnupas (2371 m) ir Surtningssua (2368 m). Šie kalnai taip pat pritraukia alpinistus ir žygeivius iš viso pasaulio.
Švedijos aukščiausi kalnai
Nors Švedijos kalnai nėra tokie aukšti kaip Norvegijos, jie vis tiek yra įspūdingi ir verti dėmesio. Aukščiausi Švedijos kalnai yra šalies šiaurėje, Laplandijoje.
Kebnekaise
Kebnekaise yra aukščiausias kalnas Švedijoje, kurio aukštis siekia 2097 metrus virš jūros lygio. Kalnas turi dvi viršūnes: pietinę, kurią dengia ledynas, ir šiaurinę, kuri yra be ledyno.
Kittelfjäll
Kittelfjäll yra vienas iš aukščiausių kalnų Švedijoje, žinomas dėl savo sudėtingų slidinėjimo trasų ir vaizdingų kraštovaizdžių. Šis kalnas yra populiarus tarp slidinėjimo entuziastų.
Suomijos aukščiausi kalnai
Suomijos kalnai, palyginti su Norvegijos ir Švedijos, yra žemesni ir labiau primena kalvas. Aukščiausi Suomijos taškai yra Laplandijos regione.
Halti
Halti yra aukščiausias kalnas Suomijoje, kurio aukščiausias taškas siekia 1324 metrus virš jūros lygio. Nors didžioji kalno dalis yra Norvegijos teritorijoje, aukščiausias Suomijos taškas yra ant kalno šlaito.
Ridnitšohkka
Ridnitšohkka yra antras pagal aukštį kalnas Suomijoje, siekiantis 1317 metrus virš jūros lygio.
Aukščiausių Skandinavijos kalnų apžvalga
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinti aukščiausi Skandinavijos kalnai:
| Kalnas | Aukštis (m virš jūros lygio) | Šalis |
|---|---|---|
| Galdhøpiggen | 2469 | Norvegija |
| Glittertind | 2464 | Norvegija |
| Store Skagastølstind | 2405 | Norvegija |
| Storasolas tindas | 2403 | Norvegija |
| Skeisdalsnupas | 2371 | Norvegija |
| Surtningssua | 2368 | Norvegija |
| Kebnekaise | 2097 | Švedija |
| Halti | 1324 | Suomija |
| Ridnitšohkka | 1317 | Suomija |
Klimatas Skandinavijos kalnuose
Skandinavijos kalnuose vyrauja atšiaurus klimatas. Žiemą temperatūra gali nukristi iki -30 °C ar net žemiau. Vasaros trumpos ir vėsios, su vidutine temperatūra apie 10 °C. Kalnuose dažnai sninga, o viršūnės didžiąją metų dalį būna padengtos sniegu ir ledu.
Vėjo audros ir jų poveikis
Skandinavijoje dažnai siaučia stiprios vėjo audros. Pavyzdžiui, 2005 m. sausio 8-9 d. Lietuvoje ir Skandinavijoje siautė galinga vėjo audra, kurią suformavo žemo slėgio sistema. Audra pasiekė maždaug 1-2 kategorijos uragano stiprumą, o vėjo gūsiai Norvegijoje siekė 169 km/val. (47 m/s).
Klimato kaita ir ledynai
Klimato kaita daro didelę įtaką Skandinavijos kalnams. Dėl temperatūros kilimo tirpsta ledynai, mažėja sniego danga, keičiasi augalija ir gyvūnija. Kai kurie kalnai, tokie kaip Glittertindas, praranda savo aukštį dėl ledynų tirpimo.
Skandinavijos kalnų reikšmė regionui
Skandinavijos kalnai turi didelę reikšmę regionui. Jie yra svarbūs vandens ištekliai, hidroenergijos šaltinis, gamtos turizmo ir rekreacijos vieta.
Vandens ištekliai ir hidroenergija
Kalnuose susikaupęs sniegas ir ledynai tirpsta vasarą, papildydami upes ir ežerus. Šis vanduo naudojamas geriamajam vandeniui, žemės ūkiui ir hidroenergijos gamybai. Norvegija yra viena didžiausių hidroenergijos gamintojų Europoje.
Turizmas ir rekreacija
Skandinavijos kalnai pritraukia turistus iš viso pasaulio. Žiemą čia populiarus slidinėjimas, snieglenčių sportas ir kitos žiemos pramogos. Vasarą galima žygiuoti kalnais, kopti į viršūnes, žvejoti ir mėgautis gamtos grožiu. Gamtos mėgėjai žino - kelionė į Skandinaviją nepalieka abejingų. Nuo Baltijos ir Šiaurės jūros iki pat poliarinio rato besitęsiantis didžiausias Europoje Skandinavijos pusiasalis pakeri keliautojus unikalia gamta: platūs paplūdimiai, miškai ir uolos, žadą atimantys fjordai ar salų masyvai.
Fjordų žavesys
Norvegijos fjordai traukia turistus iš viso pasaulio. Įspūdingiausi jie - vakarinėje Norvegijos pakrantėje. Geirangerio fjordas (Geirangerfjorden) - vienas žinomiausių, jis laikomas gražiausiu Norvegijos fjordu ir nesunku suprasti, kodėl. Į šiaurę nuo Bergeno esantį 15 km ilgio ir 600 metrų gylio Geirangerio fjordą supa kalnai su šniokščiančiais kriokliais juose, žinomiausias kurių - „Septynios seserys“ (De Syv Søstrene). Fjordus iš arčiau apžiūrėti galite tiek leisdamiesi į nelengvus, tačiau įspūdingus žygius, tiek plaukiodami baidarėmis. Geirangerio fjordas - vienas vaizdingiausių ir lankomiausių Norvegijos fjordų, 2005-aisiais kartu su Nerėjaus fjordu (Nærøyfjorden) įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šio fjordo pakrantėse išlikę keletas apleistų ūkių ir kaimų. Didžiausias ir ilgiausias Norvegijoje - Sognės fjordas (Sognefjorden), šalia kurio stūkso didžiuliai kalnai. Patyrusių keliautojų privalomų aplankyti objektų sąraše ne tik jis, bet ir Hardangerio (Hardangerfjorden), Lysės (Lysefjord) fjordai.
Užburiantis kalnų grožis ir žygiai
Kalnų gerbėjai tiesiog privalo aplankyti Norvegiją - daugybė kalnų takų vilioja žygeivius ir alpinistus, norinčius išbandyti savo jėgas ir pasigrožėti kvapą gniaužiančiais vaizdais. Nebūtina būti alpinistais, kad pamėgtumėte kalnus. Įspūdingų vaizdų, įstrigsiančių į atmintį, rasite „Trolio liežuvyje“ (Trolltunga). Netoliese galite aplankyti ledyną Buarbreen bei miestelį Odda, kur galima išsinuomoti dviračių, vienviečių baidarių. Miestelyje paprastai apsistojama prieš kylant į „Trolio liežuvį“ ar prie Latefossen (Låtefossen) krioklio - jis vienas lankomiausių Norvegijoje.
Preikestolen, arba „Pamokslų uolos“ - ryškus klifas pietvakarių Norvegijoje, Rugalande, Forsando savivaldybėje, iškilęs 604 m virš Liusefjordo. „Pamokslų uolos“ pasiekiamos pėsčiomis, maždaug per keturias valandas. Klifo viršus - kvadrato formos, gana lygaus paviršiaus, iš čia atsiveria vaizdinga panorama į fjordą, Kjerago masyvą ir aplinkinius kalnus.
Ieškantys atsvaros šiuolaikiniam sėsliam gyvenimo būdui mielai renkasi judrias keliones dviračiais ar pėsčiomis, o kai keliai ir takai vingiuoja per natūralią laukinę gamtą, apdovanojančią net tik gaiviu oru, bet ir nepakartojamais vaizdais, ją norisi kartoti ir kartoti. Kelionė į Skandinaviją puikus būdas praleisti atostogas judriai. Maršrutų, skirtų eiti pėsčiomis ar riedėti dviračiais, rasite kiekvienoje Skandinavijos šalyje. Keliai čia vingiuoja per miškus, per kopas, tarp uolų. Toks kelionės būdas ypač skatinamas ir visur stengiamasi įrengti specialius žymėjimus, informacinius stendus, aprašymus.
Beseggeno kalnagūbris - viena įspūdingiausių vietų Norvegijoje, tapusi daugumos keliautojų atradimu, todėl vasaros mėnesiais čia gausu turistų. Jei nemėgstate minios turistų, keliauti čia reikėtų rugsėjį. Neįtikėtini vaizdai atsiveria iš „Trolių sienos“ (Trollveggen) Norvegijoje - aukščiausios vertikalios uolos Europoje. Žygis į šias uolas nėra pats lengviausias ir šiek tiek pavojingas, todėl būkite atsargūs ir apsvarstykite galimybę eiti su gidu. Bet kuriuo atveju, vaizdai čia nuostabūs, nesvarbu, kiek aukštai kopsite.
Švedijoje 500 km ilgio pėsčiųjų žygio maršrutas, žinomas kaip „Karališkasis takas“ (Kungsleden), iš Abisko į Hemavaną Jämtlande, driekiasi per atokias laukines, žmogaus nepaliestas, vietoves: taigas, tundras, ežerus. Maršrute išdėstyta 20 kalnų namelių, nors galima stovyklauti ir laukinėje gamtoje, o maršrutas paprastai padalytas į keturias pagrindines atkarpas, kurių kiekvienai įveikti reikia maždaug savaitės. Pakeliui stebėkite vietinius samius ir jų šiaurinių elnių bandas. Dar vienas kelionės tikslas galėtų būti pietų Švedijoje esantis Sioderoseno (Söderåsen) nacionalinis parkas. Jis gana lengvai pasiekiamas, todėl čia galima keliauti ir specialiai nepasiruošus. Parke gausu miškų, ežerų ir upelių, apžvalgos aikštelių, daugybė iškylų vietų.
Camønoen takas puikiai žinomas kaip ilgiausias pėsčiųjų takas Danijoje. Tačiau, jei neturite laiko įveikti viso pėsčiųjų tako, keliaukite tiesiai prie Miono (Møn) kreidos uolų, kurios laikomos svarbiausiu šio tako akcentu.
Šiaurės pašvaistė
Norėdami pamatyti Šiaurės pašvaistę, kai kurie keliautojai patogų poilsį šiltuosiuose kraštuose išmaino į jos paieškas žvarbioje šiaurėje. Žinomos dešimtys vietų, kur galima jas stebėti, bet, akivaizdu, kad kuo toliau į šiaurę, tuo daugiau galimybių pamatyti šį magišką vaizdą. Šiaurės pašvaistėms stebėti rekomenduojama aplankyti Trumsę (Tromsø), Norvegijoje, kur gausu ir kitų pramogų: nuo kelionių haskių traukiamomis rogėmis iki kruizų fjordais, jau minėtas Lofoteno (Lofoten) salas, Šiaurės kyšulį Norvegijoje ir Abisko nacionalinį parką, Švedijoje.
Ledynai ir kriokliai
Kelionė tęsiama palei vaizdingą, didžiausią ir ilgiausią Norvegijoje, Mjoso ežerą, prie kurio yra prigludęs 1994 m. žiemos olimpinių žaidynių centras Lilehameris. Toliau keliaujama vaizdingais Gudbrandsdalio ir Romsdalio slėniais, išraižytais daugybės sraunių upių bei šniokščiančių krioklių, apsuptais aukštų kalnų grandinės. Trumpas sustojimas prie alpinistų treniravimosi „sienos“- kalno. Toliau važiuojama link Trolių namų - Trolstigeno. Kelias vis siaurėja ir serpantinais kyla aukštyn. Bekylant pravažiuojamas srauniausias trolių krioklys Stigfossen, krentantis iš 320 m aukščio.
Pasigrožėjus fiordu leidžiamasi žemyn „erelių“ keliu, kurį sudėtingu padaro 11 posūkių - „smeigtukų“. Toliau vykstama link Jostedalsbreen didžiausio kontinentinės Europos ledyno „kepurės“, dengiančios beveik pusę Jostedalio nacionalinio parko teritorijos. Ledynas apima 487 km² teritoriją. Storiausia ledyno vieta siekia net 600 m. Bekeliaujant pasiekiamas garsusis Briksdalbreen ledynas. Ledyno apylinkės primena nežemišką vietovę: melsvą ledą supa mėnulio išvaizdos uolos. Įžengus į šią vietovę, pasijunti patekus į visiškai kitokį pasaulį. Per tūkstančius metų tirpstantys vandenys vietomis idealiai nušlifavo uolas ir paliko savitą kraštovaizdį. Pasivaikščiojimas įspūdingame kalnų landšafte. Trumpai sustojama prie unikalaus Steinsdalsfossen krioklio. Pravažiuojamas Mobiodalio kanjonas, spiraliniu tuneliu kylama ir sustojama prie Norvegijoje aukščiausiai krentančio Vøringfossen krioklio. Vanduo krenta iš 163 m aukščio.
Kultūrinė reikšmė
Skandinavijos kalnai turi didelę kultūrinę reikšmę vietiniams gyventojams. Jie yra įkvėpimo šaltinis menininkams, rašytojams ir muzikantams.