Blynai yra itin populiarus patiekalas, vertinamas visame pasaulyje. Jį noriai kepa amerikiečiai, vertina lietuviai, žino ir mėgsta žydai, lenkai, baltarusiai. Pats žodis „blynas“ greičiausiai kilęs iš slaviško žodžio „mlin“, kuris reiškia „malti“. Nors šiandien blynai atrodo įprastas kasdieninis valgis, jų istorija siekia gilią senovę - Neolito laikus, kai žmonės pradėjo sąmoningai auginti kviečius ir trinti juos akmenimis į miltus.
Blynų vaidmuo lietuvių kultūroje
Lietuvoje turime visą blynų kepimo ir valgymo kultūrą. Lietuviai šį maistą vertino nuo pat seniausių laikų, o jį mėgo tiek prastuomenė, tiek diduomenė. XVII amžiuje Radvilų virėjas turėjo specialų lietinių blynų receptą, o senosiose kulinarinėse knygose blynai buvo aprašomi kaip vienas seniausių pagonių apeiginių sakralinių valgių, kepamų Dievų garbei.
Ypatingą vietą užima Užgavėnės. Anot istorikų, Užgavėnės skirtinguose regionuose buvo švenčiamos kitaip, tačiau blynai tapo moderniosios kultūros dalimi. Tarpukariu per Užgavėnes buvo populiaru valgyti paprastus miltinius blynus, lietinius ar čirvinius blynus. Blynų vaišės kaimuose niekada nebuvo tik pilvo prisikimšimui - tai buvo proga giminei susiburti, aptarti gyvenimą ir pamokyti vieni kitus.
Blynų tortas Užgavėnėms
Pagrindiniai skirtumai: blynai, blyneliai ir sklindžiai
Nors visi šie patiekalai gaminami iš miltų, jie skiriasi savo receptūra ir technologija:
- Blynai: Kepami iš raugu kildinto skysto blendinio. Jie yra dideli, apvalūs ir valgomi su įvairiais dažiniais.
- Blyneliai: Gaminami iš lietinių (prėskos skystos tešlos). Ant lietinių dedami įdarai, jie lankstomi arba susukami ir tik tada skrudinami.
- Sklindžiai: Gaminami iš tirštesnės tešlos, dažnai kildinami mielėmis ar alumi. Tai storesni ir putlesni gaminiai.
| Patiekalas | Tešlos konsistencija | Patiekimo ypatumai |
|---|---|---|
| Blynai | Skysta, kildinta raugu | Valgomi su įvairiais dažiniais |
| Blyneliai | Skysta, prėska | Su įdarais, susukti, skrudinti |
| Sklindžiai | Tiršta, kildinta mielėmis | Mažesni, storesni |
Gamybos subtilybės
Tikri blynai privalo būti kepami didelėse įkaitintose ketinėse keptuvėse. Svarbu žinoti, kad keptuvės plauti negalima: į ją būtina įberti druskos, gerai įkaitinus „užgrūdinti“, švariai išvalyti ir tik tada kepti. Kad blynai būtų purūs, maisto ekspertė Aistė Rasmussen pataria atskirai išplakti kiaušinių baltymus iki standžių putų ir įmaišyti juos tešloje prieš pat kepimą.
Be kvietinių miltų, senovėje blynams imdavo avižinius, grikinius, miežinius, ruginius ar net žirninius miltus. Dzūkijoje nuo seno įprasta gaminti grikių blynus, o bulviniai blynai Lietuvoje išpopuliarėjo XVII amžiuje, kai Radvilų dvaruose imta masiškai auginti bulves. Šiandien blynų įvairovę praplečia ir begalė dažinių: nuo įvairių sviesto rūšių, grietinės iki mėsos, grybų ar uogienės padažų.