Iš Azijos kilusios sojos pupelės ir jų produktai vis dar kelia įvairių diskusijų, pripažįstami ir jų pliusai, ir minusai. Nenuginčijama yra tai, kad soja - vienas maistingiausių augalų pasaulyje ir bene pats turtingiausias baltymų. Sojų pupelėse slepiasi unikalus baltymų kompleksas, kuris retai sutinkamas augaliniame pasaulyje. Jos turi visus devynis esminius aminorūgštis, kurių mūsų organizmas negali pasigaminti pats.
Daugelis žmonių vis dar bijo sojų pupelių, klausydami prieštaringų nuomonių apie jų poveikį sveikatai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime sojų pupelių virimo būdus, jų naudą ir kaip jas įtraukti į kasdienę mitybą. Sojų pupelės - tai tikras supermaistas veganų virtuvėje, aprūpinantis organizmą visais būtinais baltymais ir atskleidžiantis neįtikėtiną skonių paletę.
Sojų pupelių nauda ir istorija
Be baltymų, šios pupelės gausiai aprūpintos geležimi - mineralu, kurio trūkumas dažnai kamuoja veganus. Viena puodelis virtų sojų pupelių padengs beveik pusę paros geležies poreikio. Izoflavonai - dar vienas sojų pupelių privalumas. Šie augaliniai junginiai veikia kaip natūralūs antioksidantai ir gali padėti reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje.
Sojų pupelių istorija prasideda prieš 5000 metų Kinijoje, kur jos buvo laikomos vienu iš penkių šventųjų grūdų. Kinai jas vadino „didžiąja pupele“ ir vertino ne tik kaip maistą, bet ir kaip vaistą. Į Europą sojų pupelės pateko tik XVIII amžiuje, bet ilgai buvo laikomos egzotika. Tikrą populiarumą jos įgijo XX amžiaus antroje pusėje, kai prasidėjo vegetarizmo ir sveikos mitybos bumas.
Maistinė pupelių vertė
Pupelės - tai ne tik skanus ir universalus produktas, bet ir maistinių medžiagų lobis, turintis daug naudos žmogaus organizmui.
- Baltymai: Pupelės yra puikus augalinių baltymų šaltinis.
- Skaidulos: Pupelėse gausu įvairių rūšių skaidulų, įskaitant tirpiąsias ir netirpiąsias. Tirpiosios skaidulos padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir gerinti virškinimą.
- Geležis: Geležis yra svarbi deguonies pernešimui į visas organizmo ląsteles.
- B grupės vitaminai: Pupelėse gausu įvairių B grupės vitaminų, įskaitant tiaminą (B1), riboflaviną (B2), niaciną (B3), piridoksiną (B6), folio rūgštį (B9) ir kobalaminą (B12).
- Folatai: Folatai yra svarbūs ląstelių dalijimuisi ir DNR sintezei.
Sojų pupelių paruošimas
Parduotuvėse rasite kelių rūšių sojų pupeles: džiovintas, šaldytas edamame ir įvairius perdirbtos sojos produktus. Džiovintoms pupelėms rinkitės tas, kurios yra vienodo dydžio, be pažeidimų ir keistų dėmių. Pupeles ruošti maistui šiek tiek sudėtingiau nei kitas ankštines daržoves. Tai reikia žinoti, kitaip paruošite nevalgomą patiekalą.
Deja, žmogaus organizmas nėra pasiruošęs susidoroti su tokia baltymų bomba: nesuskaido sojos pupelėse esančių amino rūgščių iki komponentų, kuriuos organizmas galėtų įsisavinti. Dėl šios priežasties mityboje dažniausiai naudojami perdirbti sojos produktai. Sojoje yra medžiagų, kurios reikalingos pačiam augalui, didina jo atsparumą. Kadangi žmogaus organizmui jos kenksmingos, paprasčiausias būdas atsikratyti - terminis.
Sojos baltymai lengvai pasisavinami ir tirpsta vandenyje, todėl patiekalus reikėtų gaminti iš virtų ir maltų, o ne pakepintų ar keptų pupelių.
Kaip lengvai nuimti sojų pupelių odeles
Kaip virti sojų pupeles žingsnis po žingsnio
Prieš gaminimą džiovintas sojų pupeles būtinai reikia išmirkyti. Skirtingai nei kitos pupelės, sojos reikalauja ilgesnio mirkymo - mažiausiai 8-12 valandų. Kai kurie šefai rekomenduoja mirkyti net 24 valandas, kelis kartus pakeičiant vandenį. Virimo procesas taip pat užtrunka ilgiau nei įprastai. Pupelės - universalus ir maistingas produktas, galintis papuošti įvairius patiekalus. Tačiau norint tobulai jas paruošti, svarbu žinoti, kiek laiko virti skirtingų rūšių pupeles.
Švarias sojos pupeles užpilame vandeniu ir palaikome 10-15 valandų. Per šį laiką jos išbrinksta ir trigubai padidėja, o jose esančios naudingos medžiagos tampa lengvai virškinamos. Vandenį nupilame, pupeles nuplauname. Vėl užpilame švariu vandeniu ir verdame 3 valandas ar dar ilgiau ant lėtos ugnies. Iš virtų pupelių galima pagaminti įvairių patiekalų. Paprastai iš stiklinės sausų pupelių gausite apie 2-2 1/2 stiklinės išvirtų.
Greitasis mirkymas: Jei neturite laiko, kažkur skubate ar tiesiog pamiršote pupeles užmerkti iš vakaro, galite pasinaudoti greituoju pupelių mirkymo būdu. Šis būdas reikalauja kiek daugiau resursų: vienai saujai pupelių reikia 2 litrų vandens. Vandenį supilkite į puodą, užvirkite ir apie 3 minutes palaikykite jį virimo temperatūroje, tuomet suberkite pupeles, nukelkite puodą nuo kaitros, uždenkite dangčiu ir mirkykite pupeles maždaug valandą. Galiausiai vandenį išpilkite, o pupeles perplaukite po bėgančio vandens srove.
Patarimai verdant pupeles
- Perinkite pupeles ir išmeskite visas įtartinas. Tada kruopščiai nuplaukite kiaurasamtyje po šaltu tekančiu vandeniu.
- Mirkymo laikas padeda sutrumpinti virimo laiką ir pagerinti pupelių virškinimą. Jei pupelės iš anksto nemirkomos 6-8 valandas, tada jos virs labai ilgai.
- Pupeles reikia virti ant silpnos ugnies ir nuolat stebėti, kad vanduo neišgaruotų ir pupelės visada pasidengtų vandeniu.
- Kad pupelės netamsėtų, neuždenkite puodo dangčiu.
- Virti reikia užpylus 3-4 kartus didesniu kiekiu vandens ant mažos ugnies.
- Kadangi laikas, per kurį išverda ankštiniai, priklauso nuo daugelio dalykų (rūšies, slėgio), patartina nuolat tikrinti, ar jie jau suminkštėjo. Paruoštos pupelės turi būti minkštos ir gerai išminkomos šakute.
- Pasūdykite pupeles per paskutines 10 virimo minučių. Druska prailgina ankštinių virimo laiką, jie tampa kieti ir sprangūs. Geriausia sūdyti tik virimo pabaigoje.
Džiovintų ankštinių ruošimo laikas
Džiovintų ankštinių virimo laikas priklauso nuo jų rūšies, šviežumo, dydžio, išmirkymo, vandens kietumo ar minkštumo. Lentelėje nurodytas mirkymo laikas yra trumpiausias būtinas - galite mirkyti ilgiau. Kuo ankštiniai yra mirkomi ilgiau - tuo trumpesnis virimo laikas bei mažiau pučia pilvą. Mirkymo metu suyra daugelis toksinių ar virškinimą apsunkinančių medžiagų. Mirkyti reikia kambario temperatūros vandenyje, keičiant vandenį kas 10-12 valandų. Vandens reikia nedaug, kad vos apsemtų ankštinius.
Mirkyti nebūtina: lęšių, žaliųjų žirnelių bei šparaginių pupelių. Tačiau jei lęšiai neskaldyti - jų mirkymas irgi turi aukščiau minėtų privalumų.
| Ankštinių rūšis | Mirkymo laikas | Virimo laikas (po mirkymo) |
|---|---|---|
| Sojų pupelės | 8-12 val. | 1,5-3 val. |
| Raudonosios pupelės | 6-8 val. | 50-60 min. |
| Baltosios pupelės | 6-8 val. | 50 min. |
| Žirniai | 8-12 val. | 1-1,5 val. |
Sojų produktų gamyba namuose
Sojų pupelės gali būti naudojamos įvairių produktų gamybai namuose. Tai puikus būdas pasigaminti šviežių ir vertingų produktų be nereikalingų priedų.
Sojų pienas
Sojų pienas yra puikus alternatyvus gėrimas tiems, kurie nori vengti pieno produktų arba tiesiog mėgsta augalinius gėrimus. Jis yra lengvai paruošiamas namuose ir nereikalauja jokių dirbtinių priedų.
Ingredientai:
- 1 puodelis (apie 200 g) sausų sojų pupelių
- 1,5-2 litrai vandens
- 1/2 šaukštelio vanilinio ekstrakto (nebūtina)
- Žiupsnelis druskos (nebūtina)
- Pagal skonį natūralaus saldiklio (medaus, agavos sirupo ar stevijos - nebūtina)
Gaminimo eiga:
- Kruopščiai nuplaukite sausas sojų pupeles ir supilkite jas į didelį dubenį.
- Užpilkite pupeles dideliu kiekiu vandens ir leiskite joms mirkti 8-12 valandų arba per naktį.
- Po mirkymo nusunkite vandenį ir perplaukite pupeles šaltu vandeniu. Tuomet įdėkite jas į virtuvės kombainą ar smulkintuvą, užpilkite šviežiu vandeniu (apie 1,5 litro) ir sumalkite iki vientisos masės.
- Gautą sojų masę perkelkite į didelį puodą ir užvirinkite. Virimo metu nuolat maišykite, kad sojos nesusidarytų plutele. Kai mišinys pradeda virti, sumažinkite ugnį ir virkite dar apie 5-10 minučių, kol jis įgaus norimą konsistenciją.
- Kai sojų pienas pasiekia norimą konsistenciją, nukoškite jį per smulkų sietelį arba specialią sūrimo maišelį. Perkošdami galite šiek tiek paspausti, kad išspaustumėte daugiau pieno. Likusią masę (sojų „okarą“) galite naudoti kaip papildomą ingredientą kitais receptais arba kaip maistingą užkandį.
- Į gautą sojų pieną galite pridėti šiek tiek vanilinio ekstrakto ir druskos, kad suteiktumėte jam švelnesnį skonį. Jei norite saldesnio, įpilkite natūralaus saldiklio, kaip medaus, agavos sirupo arba stevijos pagal skonį.
- Pasigamintą sojų pieną galite laikyti šaldytuve iki 3-4 dienų. Prieš naudojant, pamaišykite, nes natūralus sojų pienas gali susiskirstyti į sluoksnius.
Sojos masė (okara) lengvai virškinama, turi daug vertingų savybių, ląstelienos. Ją galima naudoti kepiniams (1 : 1) su kvietiniais miltais arba vietoj kiaušinių (1 kiaušinis = 1 šaukštas masės + 2 šaukštai vandens), padažams. Kinijoje vadinama „mėsa be kaulų“. Tinka kotletams (pusiau su mėsa), blynams, galima užšaldyti.
Sojų varškė (tofu)
Sojos pieną reikėtų surauginti (panašiai kaip karvės). Procesui pagreitinti įdedama citrinų, obuolių, rūgštynių, acto rūgšties arba šiek tiek rūgštaus karvės pieno. Paprasčiausia - į pieną išspausti citrinos sultis. Po to 10-15 min lėtai maišome. Susidariusius dribsnius atsargiai išimame į marlinį maišelį ir paslegiame. Po 1-2 val turime gelsvą, švelnaus skonio varškės masę (minkštą sūrį). Ją pamerkiame į vandenį ir po valandos galime valgyti. Varškę pavyksta išlaikyti savaitę (vandenį reikia kasdien keisti), galima užšaldyti. Galima dėti į košes, sriubas, salotas ir kitur. Tai lengvai virškinamas vertingas produktas.
Sojų sūris
Išbrinkusią maltą soją masę kaitiname 1-2 valandas ant labai lėtos ugnies neleisdami užvirti, po to paliekame, kad nusistovėtų. Vėl supilame į marlinį maišelį ir paslegiame. Gauname sojos pieną ir išspaudas. Sojos pieną rauginame šiltoje vietoje, po 18-24 valandų vėl supilame į sūrmaišį ir paslegiame. Po 2-3 parų sūrį galima valgyti. Išspaudas, kaip ir sojos masę, gautą gaminant pieną, galima naudoti tuoj pat, dėti į kepinius.
Sojų grietinė
Gaminama panašiai. Ją galima atskirti rauginant pieną ar įpylus rūgščių sulčių (citrinos, spanguolių). Viršutinis surauginto pieno sluoksnis ir yra grietinė.
Daigintos pupelės
Pupeles reikia išmirkyti, sudėti į kiaurasamtį ir visą savaitę drėkinti šiltu vandeniu (porą kartų per dieną). Kai daigai užauga 8-10 cm ilgio, juos nulaužiame, nuimame ploną plėvelę ir perpilame verdančiu vandeniu. Tinka salotoms su kitomis daržovėmis, žalumynais, jūros kopūstais, padažu ir prieskoniais.
Patiekalai iš sojų pupelių
Iš virtų pupelių galima pagaminti įvairių patiekalų. Štai keletas idėjų:
Kotletai
Sojos masę permalame su svogūnu ir česnaku (galima sumaišyti su maltais žirniais ar pupelėmis), pagardiname prieskoniais. Formuojame kotletus ir kepame orkaitėje.
Sklindžiai
Žalias bulves ar moliūgą sutarkuojame, sumaišome su sojos mase, manų kruopomis, prieskoniais. Kepame kaip ir kitokius sklindžius.
Paštetas
Virtų sojos pupelių masę sumaišome su smulkintais riešutais (ypač tinka pakepinti žemės riešutai) ar grybais, ar smulkiai sutarkuotais virtais burokėliais, morkomis. Pagardiname prieskoniais, pakepintu svogūnu ar kitomis daržovėmis. Masę patroškiname orkaitėje, uždengtame puode. Galima valgyti šaltą ir šiltą.
Kava
Išmirkytas pupeles kepiname orkaitėje, kol pasidarys auksinės spalvos. Po to sumalame.
Miso pasta
Vienas tokių - fermentuotų sojos pupelių pasta miso. Kaip ir kiti sojos produktai, miso, galima sakyti, yra Azijos virtuvės pagrindas. Japonijoje miso pirmą kartą paminėtas dar 10 a. prieš Kristų. Tais laikais fermentavimas buvo bene vienintelis patikimas būdas išsaugoti nesugedusį produktą ilgą laiką. Miso - itin koncentruotas maisto produktas, t. y. ir sotus, maistingas, ir gausus naudingų medžiagų. Japonai ištisus šimtmečius vartojo jį kaip vaistą, stiprinantį imunitetą ir itin gerai veikiantį virškinimo sistemą. Dėl šios priežasties miso sriuba Japonijoje iki šiol patiekiama kaip paskutinis vakarienės patiekalas.
Miso naudojamas marinatams, salotų padažams, sriuboms, žuvies ir mėsos patiekalams, ryžiams pagardinti.
Skirtingi miso
Miso yra daug rūšių. Vienos dažnesnių - shiromiso (šviesus), akamiso (raudonasis) ir awasemiso (saldusis). Visų miso pagrindas - sojų pupelės. Kiti ingredientai - druska ir mikroorganizmai, skatinantys fermentaciją, pavyzdžiui, koji grybai. Saldžiame miso yra cukraus, tačiau ši rūšys yra itin reta, naudojama desertams ir marinatams.
Miso gamyba namuose
Miso gamyba nesudėtinga (galima pasigaminti net namuose), tačiau reikalaujanti kantrybės. Pupelės verdamos vandenyje arba ant garų, įdedama druskos, tada apkrečiamos mikroorganizmais (jie skaido sojos amino rūgštis iki elementų, kuriuos žmogaus organizmas yra pajėgus įsisavinti), prasideda fermentacijos procesas. Gaminant šviesų, švelnaus skonio miso, pupelės paliekamos fermentuotis nuo trijų iki šešių mėnesių, gaminant raudonąjį, gerokai intensyvesnio skonio - nuo šešių mėnesių iki metų. Kai pasiekiamas norimas fermentacijos rezultatas, pupelės sutrinamos ir perleidžiamos per specialius tinklelius (atsikratoma pupelės odelės).
Receptai su sojų pupelėmis
Štai keletas receptų, kuriuose naudojamos sojų pupelės:
Čili troškinys
Greita, pigu ir skanu - šis receptas tikrai patektų į tokią kategoriją. O dar ir visi ingredientai sveiki! Tokį čili troškinį galima rasti daugumoje kavinių, tačiau augalinė jo versija sutinkama rečiau - visgi labai nesunkiai jį galima atkurti namuose. Nors recepte naudoju tofu, puikiai tiktų ir sojų faršas.
Ingredientai:
- 1 svogūnas
- 4 česnako skiltelės
- 1 šaukštas alyvuogių aliejaus
- 1 tofu ("marinated" rūšies)
- 1 raudonoji paprika
- 2 skardinės konservuotų smulkintų pomidorų su raudonėliais (gali būti ir paprasta pomidorų tyrė be prieskonių)
- 1 skardinė konservuotų raudonųjų pupelių
- 1 skardinė konservuotų geltonųjų kukurūzų
- 150 ml vandens
Paruošimas:
- Susmulkinti nuluptus svogūną ir česnaką. Į keptuvę įpilti apie 1 šaukštą aliejaus, sudėti svogūną, česnaką ir apkepti kelias minutes, kol suminkštės.
- Tada kartu į keptuvę sudėti rankomis susmulkintą tofu ir smulkiai pjaustytą papriką. Pakepti 5-8 minutes arba kol tofu bus šiek tiek apkepęs.
- Į didelį indą supilti pomidorų gabaliukus iš abiejų skardinių ir sumalti su rankiniu ar kitu trintuvu iki daugmaž vientisos masės. Jeigu naudojate tiesiog pomidorų tyrę, šį žingsnį galima praleisti.
- Į virimo puodą supilti pomidorų tyrę, vandenį, sudėti visus prieskonius, pupeles ir kukurūzus ir užvirti.
- Sudėti apkeptą tofu su paprika ir svogūnu, česnaku. Viską išmaišyti. Įdėti puse šaukštelio druskos ir paragauti ar sūrumo norisi daugiau.
- Viską užvirti ir ant silpnos ugnies virti apie 5-10 minučių. Patiekus galima užtarkuoti augalinio sūrio ar užbarstyti maistinių mielių.
Azijietiškos salotos su edamame pupelėmis
Labai lengvos, gaivios ir sveikos salotos. Jos ne tik puikiai papildys azijietiškos virtuvės patiekalus, tokius kaip „lašiša azijietiškai“, „vietnamietiška karamelizuota kiauliena“, bet nuostabiai derės ir su Jūsų jau pamėgtais „lipniais vištienos šlaunelių kepsniais“ bei „lėtai kepta antimi“.
Vienintelis, egzotiškesnis ingredientas sąraše - edamame (žaliosios sojų) pupelės. Leistis į paieškas šviežių (bent jau Lietuvoje) tikrai neverta, bet šaldytų rasite beveik visose didžiosiose parduotuvėse šaldytų daržovių skyriuose. Edamame pupelių atsargas šaldiklyje nuolat papildau, kad esant reikalui nereikėtų skrosti viso miesto skersai ir išilgai jų ieškant. Paieškoti ir įtraukti į savo racioną edamame pupeles tikrai verta, ne veltui jos vadinamos vienu iš septynių japonų virtuvės stebuklų.
Edamame, kaip ir sojos pupelės, yra šaltinis augalinės kilmės baltymų. Jose gausu proteinų, aminorūgščių, geležies, kalcio, cinko, antioksidantų, o maistinė vertė beveik prilygsta mėsai ir tai dar tikrai ne visas naudingųjų medžiagų sąrašas. Padidinti edamame, kaip alternatyvos gyvūninės kilmės baltymams, vartojimą yra idealu kovojant su cholesterolio kiekiu (MTL) ir širdies ligomis bei juos kontroliuojant. Turtingas pluošto - taigi tai padeda nuo vidurių užkietėjimo. Edamame yra izoflavonų, natūralių estrogenų, kurie padeda reguliuoti emocines būsenas, karščio bangas ir kitus klimakterinius sutrikimus. Geriausia, kad edamame turi labai švelnaus skonio kuris derinamas su didžiąja dauguma ingredientų. Naudokite juos taip, lyg jie būtų žirniai ar pupelės.
Ingredientai:
- 1 didelės morkos
- 6 vidutinio dydžio agurkų
- 150 g edamame pupelių
- Svogūnų laiškai
- Kalendra
- Čili pipiras (nebūtina)
- Sezamo sėklos
Padažui:
- 4 šaukštai ryžių acto
- 1 šaukštas sezamų aliejaus
- 1 šaukštas sojų padažo
- 1 šaukštelis klevų sirupo arba rudojo cukraus
Paruošimas:
- Visus padažui skirtus ingredientus supilkite į nedidelį stiklainį, užsukite dangteliu (patikrinkite ar tikrai sandarus) ir purtykite tol, kol ištirps cukrus. Paruoštą padažą įdėkite į šaldytuvą bent 15 minučių, kad skonis taptų ryškesnis ir sodresnis.
- Į nedidelį prikaistuvį pripilkite šalto vandens, pasūdykite ir užvirkite ant aukštos ugnies. Sudėkite šaldytas edamame pupeles (atšildyti nereikia) ir vandeniui pakartotinai užvirus virkite apie 1 minutę (ant aukštos, bet ne maksimalios ugnies). Praėjus laikui paragaukite ar pupelės išvirę. Išvirusias pupeles nupilkite į sietelį, gerai perliekite labai šaltu vandeniu, kad sustabdytumėte virimo procesą ir palikite, kad nuvarvėtų, kol ruošite likusias daržoves. Kartais išvirusios edamame pupelės (be ankščių) turi labai ploną ir permatomą apvalkalą. Jis valgomas, bet aš jį visuomet nuimu, tai darau labiau dėl estetinio vaizdo:). Jeigu naudosite edamame su ankštimis, tuomet vandeniui pakartotinai užvirus, virkite apie 3 minutes. Praėjus nurodytam laikui ištraukite vieną iš vandens ir paragaukite ar viduje ankšties pupelės išvirusios. Vėliau perliekite šaltu vandeniu ir atvėsusias išimkite iš ankščių.
- Morką nuskuskite, nuplaukite, supjaustykite labai plonais šiaudeliais (paprasčiausia tai padaryti julienne pjaustykle) ir sudėkite į dubenį. Agurkus nuplaukite, perpjaukite išilgai ir peiliu ar šaukšteliu išskobkite sėklas. Supjaustykite griežinėliais ir sudėkite į dubenį su morkomis.
- Į dubenį sudėkite edamame pupeles, smulkiai supjaustytus svogūnų laiškus, kalendrą bei čili pipirą (jeigu naudojate). Ant daržovių užpilkite padažą, gerai išmaišykite ir paragaukite ar netrūksta druskos bei pipirų. Salotas apibarstykite sezamų sėklom ir tiekite su mėgstamais azijietiškais patiekalais.
Mitai apie pupeles
Per daugelį metų pupeles ne tik pamėgo - atsirado ne vienas su jų valgymu susijęs mitas.
Kaip lengvai nuimti sojų pupelių odeles
Mitas apie dujų kaupimąsi
Tikriausiai ne kartą teko girdėti - nuo pupelių pučia pilvą. Taip, pupelės gali paskatinti dujų kaupimąsi žarnyne. Jose yra angliavandenių, kurių mūsų skrandis negali suvirškinti, todėl jie keliauja per žarnyną, kuriame esančios bakterijos gali juos suvirškinti, o proceso metu gali susidaryti dujų. Bet susidarančių dujų kiekis priklauso nuo žarnyno būklės, nuo konkrečių bakterijų jūsų žarnyne, nuo pupelių ir jų paruošimo būdo. Vieniems žmonėms nuo pupelių praktiškai nesikaupia dujos, kitiems gana stipriai pučia pilvą.
Mitas, kad nuo druskos pupelės kietėja
Nekietėja. Pupelės kietėja nuo rūgšties ir labai ilgai laikomos. Jei išvirus pupelės yra kietokos, didelė tikimybė, kad jos senos arba / ir buvo laikomos nesandariame inde.
Įdomybės apie sojas
Pasakojama, kad 1941 metais viename laikraštyje buvo išpausdinta prie naujos mašinos bagažinės su kirviu rankoje stovinčio Henrio Fordo nuotrauka. Mat, kai kurios korpuso detalės - iš plastmasės, pagamintos iš sojos, tad ir kirvis joms buvo nebaisus! Sakoma, kad iš 1 kg sojos pupelių galima pagaminti 6 maistingus valgius ir kiekvienu iš jų pamaitinti 24 žmones. Teigiama, kad: iš galvijų, kurie ganomi 1 ha ganyklų, galima gauti tiek baltymų, kad vienas žmogus prasimaitintų 731 dieną, iš 1 ha, užsėto kviečiais, gaunama tiek baltymų, kad vienas žmogus gali prasimaitinti 1572 dienas, iš 1 ha užaugintų sojų pupelių gaunama baltymų, kurių žmogui užtektų 5099 dienas. Aukštos kokybės baltymų šaltinis. Turi daug baltymų, mažai cukrų, neturi sočiųjų riebalų, daug kalcio, geležies, fosforo, karoteno, folio rūgšties. Sojos pupelės yra populiariausias mėsos ir pieno produktų pakaitalas vegetarams.