Kūčių vakarienė restorane gruodžio 24 d.: žuvies patiekalai ir šventinės tradicijos

Šv. Kūčios Lietuvoje - viena svarbiausių metų švenčių, minima gruodžio 24 dieną, Kalėdų išvakarėse. Tai laikas, kai šeimos susiburia prie bendro stalo, puoselėdamos senas tradicijas. Ši vakarienė pasižymi griežtu pasninku, o ant stalo dedami dvylika simbolinių patiekalų be mėsos, kurie dažniausiai gaminami iš grūdų, žuvies ir daržovių.

Šv. Kūčios Lietuvoje: tradicijos ir kintantys įpročiai

Lietuviai - vieni iš nedaugelio, kurie Kūčias švenčia pagal savitus papročius. Ši šventė 2017 metais net buvo įtraukta į Lietuvos nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Nuo seno Kūčių vakarienei ruošiama 12 patiekalų. Dvylika patiekalų simbolizuoja Jėzaus apaštalus arba metų mėnesius. Ją ankstesniais laikais būdavo pradedama valgyti tik užtekėjus Vakarinei žvaigždei, o vakarieniauti būdavo kviečiami ir kaimynystėje gyvenantys bešeimiai žmonės, samdiniai.

Prieš valgydami visi atsistodavo. Vyriausiasis šeimos narys garsiai melsdavosi ir visi vieni kitiems linkėdavo sveikatos ir laimės. Didelis dėmesys buvo skiriamas ir maisto gamybai. Po staltiese tradiciškai dedamas šienas, o viena vieta prie stalo paliekama netikėtam svečiui arba mirusiems artimiesiems atminti. Šv. Kūčios Lietuvoje taip pat kupinos senųjų tradicijų, tokių kaip ateities spėjimai, šeimos gerovės ir derliaus burtai.

Tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas keičia įpročius, ir vis daugiau žmonių renkasi Kūčių vakarienę restorane arba užsisako patiekalus išsinešimui. Jau paruošti patiekalai ar visa vakarienė iš restorano - taip dalis lietuvių, norėdami mažiau laiko praleisti virtuvėje, planuoja sutikti didžiąsias metų šventes. Internete galima matyti ne tik pasiūlymų praleisti laiką prie Kūčių stalo restorane, bet ir maistu pasirūpinti be vargo - ne stovint prie puodų, o pasiimant patiekalus išsinešimui.

Kūčių stalo patiekalai ir jų simbolika

Pagrindiniai Šv. Kūčių valgiai turi ir simbolinę prasmę. Štai riešutai nuo seno buvo laikomi nepamainomu Kūčių gardumynu. Jie simbolizuoja sėkmę, pilnatvę, ilgaamžiškumą, skalsius ir derlingus metus, ir, žinoma, sveikatą. Todėl per šventes jų turėjo netrūkti ne tik ant stalo - jais gausiai buvo apdalinami artimieji, mėgta riešutais bei džiovintais vaisiais papuošti ir eglutes.

• Obuoliai simbolizuoja Rojaus medį, Adomo ir Ievos išvarymą iš Rojaus, nuodėmės atėjimą į pasaulį. Todėl kai kuriose Lietuvos vietovėse po paplotėlio tradiciškai valgomas obuolys.
• Žirneliai, kaip ir obuoliai, simbolizuoja pirmųjų žmonių išvarymą iš Rojaus, Adomo ašaras. Žirniai taip pat vadinti ir Marijos ar žmonių ašaromis.
• Apie kviečius yra žinomi du paaiškinimai. Vienas teigia, kad kviečiai - tai skalsos simbolis. Jie valgomi, kad visus metus nepritrūktų duonos, kad javai laukuose derėtų. Kviečiai nuo Kristaus laikų buvo kasdienė žmonių duona. Kita legenda teigia, kad kviečiai siejami su istorija, kaip Erodas norėjo nužudyti kūdikėlį Jėzų. Marija kūdikėlį paslėpusi sterblėje. Kai Erodo kareivis paprašęs parodyti, ką ten turi, ji atskleidusi sterblę, o kareivis užuot pamatęs kūdikėlį, pamatė kviečius.
• Apie grūdus yra aiškinama įvairiai. Žirniai, pupos, kviečiai, avižos simbolizuoja derlingus metus, gerą praėjusių ir ateinančių metų derlių. Teigiama, kad Juozapas ir Marija, eidami užsirašyti, nešėsi negendančio maisto - tai buvo žirniai, pupos ir kviečiai. Todėl dabar jie valgomi per Kūčių vakarienę.
• Medus yra šviesos ir sveikatos simbolis.
• Kūčia arba prėskučiai - tai paskutinės vakarienės duona, simbolizuoja agapę - meilės vakarienę. Dar sakoma, kad kūčia yra apeiginis patiekalas, kuris lemia derlingus ir vaisingus metus, todėl jo turėdavę paragauti visi namiškiai.
• Žuvis ir silkė yra pasninko valgiai, kurie primena apaštalus žvejus.

Regioniniai Kūčių stalo savitumai ir pajūrio specifika

Kūčių šventės šalies regioniniai skirtumai labiausiai atsispindi pažvelgus į atskirų vietovių Kūčių stalą, jo padengimą. Dzūkijos kraštuose ant Kūčių stalo puikuodavosi patiekalai su įvairiais grybais ir uogomis. Ten, kur derlingos žemės ir auga daug javų, be abejo, daugiausia ant stalo būna įvairių grūdinių patiekalų. Tarp jų žinomiausias - kūčia ir kūčiale vadintas patiekalas iš įvairių grūdų, kuris vėliau transformavosi į kviečių kūčią, o paskui - į kūčiukus, kuriuos šiandien valgome.

Aukštaičiai, ypač rytinės regiono dalies, per Kūčias ant stalo dėdavo avižinio kisieliaus. Tuo tarpu šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje ir kituose kraštuose avižinis kisielius beveik nežinomas. Vakarų Lietuvos pajūrio gyventojai per Kūčias tiekdavo jūrinę žuvį, o vietovėse prie ežerų - ežerų žuvį. Kaip sako etnologė, jei šalia nebūdavo nei jūros, nei ežero, tai žmonės ir be žuvies per Kūčias apsieidavo.

Įprasta, kad Žemaitijoje tėvai dalinasi per pusę perpjautu obuoliu. Šis pasidalinimas obuoliu - tai tėvų pasidalinimas atsakomybe už šeimą, už vaikus, už namus. Su šia tradicija primenama pirmųjų žmonių nuopolio ir išvarymo iš rojaus istorija. Senais laikai Kūčių stalo niekas nenukraustydavo. Valgyti reikėdavo taip, kad po vaišių dubens dugno nesimatytų, nes likę valgiai turėjo būti paliekami protėvių vėlėms. Jos galėdavo ateiti per naktį ir pažiūrėti, kaip mes čia gyvename, ar išlaikome jų tradicijas. Kaimiškose vietovėse ši tradicija dar išlaikoma, o miestuose, kur mes pakankamai šiltai prisikūrename, daug patiekalų nuo Kūčių stalo nuimame ir sudedame į šaldytuvą.

Kūčiukai: nuo senovės iki šių dienų

Kad ir kaip besikeistų Kūčių šventimo tradicijos, jos neįsivaizduojamos be kūčiukų. Anksčiau skirtinguose regionuose kūčiukai buvo vadinami kitais vardais - šližikais, parpeliukais. Senoviniai kūčiukai nebuvo saldūs, mat cukrus anuomet buvęs labai brangus, o ir medumi lietuviai taip nepiktnaudžiavo, kaip dabar. Vėliau į kūčiukus pradėta dėti mielių, kepimo miltelių ir tik tada juose atsirado cukrus. Kad kūčiukai būtų dar skanesni, į tešlą pradėta dėti ir aguonų. Nuo seno kūčiukai tradiciškai būdavo mirkomi aguonpienyje. Tik seniau aguonpienio gamyba nebuvo tokia paprasta, kaip šiandien - aguonos būdavo trinamos grūstuvėse, ir tai, G. Kadžytės teigimu, buvo nemažai kantrybės ir jėgos reikalaujantis darbas, kurio dažniausiai imdavosi vyrai.

Kūčių vakarienė restorane: vis populiarėjanti tendencija

Šiandien, norėdami mažiau laiko praleisti virtuvėje, dalis lietuvių renkasi jau paruoštus patiekalus ar visą vakarienę iš restorano. Žmonės ėmė teirautis nuo lapkričio vidurio, o dar net nebuvome paruošę meniu. Šiemet Kūčių vakarienės užsakymų daugiau, nei būdavo anksčiau. Galbūt jaunesni žmonės nelabai žino senus receptus ar tiesiog nenori gaminti, todėl mieliau renkasi užsisakyti.

Restoranų pasiūla ir populiarumas

Restoranų „Bokštas“, „Soul“ ir „Bajorų kiemas“ atstovas Paulius Tamošiūnas teigia, kad galimybė užsisakyti šventines vaišes klientams siūloma kasmet. Tikrai daug užsakymų. Atrodo, kad tai vis labiau populiarėja. Kavinės „Strange Love Coffee Co.“ vadovas Eimantas pripažįsta, kad užsakymų yra daugiau, nei tikėjosi. Įstaiga pirmi metai ruošia tiek Kūčių stalo vakarienę, tiek kalėdinius pietus į namus. Kavinė šventinius patiekalus gali paruošti tiek vienam žmogui, tiek visai šeimai. Bendrovės „Valčiūnai“ vadybininkė Milana skaičiuoja, kad užsakymų Kūčių vakarienėms ir Kalėdų pietums - kasmet vis daugiau. Populiaresnis kaip ir visur - Kūčių valgiaraštis. Įmonės „7pack“ direktorė Karolina Bžimovska pastebi, kad šiemet užsakymų skaičius išaugo dvigubai.

Ne pirmi metai renginiams, šventėms maistą tiekiančios įmonės „FOODstories“ savininkė Kristina Vaitkevičienė nustebina papasakojusi, kad šventines vakarienes į namus žmonės užsisako jau spalio mėnesį - ir net neklausdami, kokie patiekalai bus valgiaraštyje. Ši paslauga visada buvo ir yra populiari. 80 procentų klientų - vėl ir vėl kasmet sugrįžtantys, kiti apsilanko apie paslaugą sužinoję iš kitų.

Jau septintus metus Kūčių vakarienes organizuojančio Vilniaus restorano „Žuvinė“ vadovas Vitalijus Dobromilskis perspėja, kad norintieji Kalėdų išvakares sutikti ne namie, turėtų tuo pasirūpinti iš anksto. Vietas Kūčioms restorane kai kurie žmonės pradeda rezervuoti jau vasarą, liepos mėnesį. Pilnai visi staliukai buvo rezervuoti pirmąją gruodžio savaitę. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė patvirtina - šventinis laikotarpis visada atneša verslo pagyvėjimą. Ji taip pat pasakoja apie naują atsiradusią tendenciją, kuriai dabar yra labai didelė pasiūla. „Atsirado tendencija atsirado ir į namus vežtis maisto ir Kūčioms, ir Kalėdoms, ir kiek žinau, Palangoje „Žuvinė“, dar gal keletas restoranų daro Kūčias ir Kalėdas, tai labai smagu, kad tie žmonės, kurie atvyksta, pavyzdžiui, emigrantai, kurie gal neturi ir tiek vietos priimti savo draugus ir gimines, gali būti restorane. Tendencija irgi populiarėja išeiti kur nors net ir per Kūčias, ir Kalėdas arba užsisakyti iš restorano. Tiesiog pusiau paruoštą arba visai paruoštą vakarienę“, - apibendrina asociacijos vadovė.

Kūčių vakarienės patiekalus paprastai iš restoranų gyventojai turi atsiimti iki gruodžio 24-osios pietų. Patiekalai supakuojami į vienkartines pakuotes, klientų pageidavimu, maistas gali būti patiektas šventiškai restorano induose.

Pajūrio regiono pasiruošimas šventėms ir restoranų pasiūlymai

Šventinis laikotarpis pajūrio verslui gali būti ir džiaugsmas, ir galvos skausmas. Nidoje - vis daugiau žmonių renkasi Kalėdas, ne tik Naujuosius. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorės pavaduotoja Angelina Ivanova sako, kad rezervacijos šventiniam laikotarpiui jau prasidėjo, tačiau vietų dar galima rasti. „Rezervacijos jau prasidėjo, tačiau per šventinį laikotarpį vietų apsistoti Neringoje vis dar galima rasti. Vis dėlto, kai kuriose apgyvendinimo vietose jos tirpsta gana greitai. Pavyzdžiui, Nidoje veikiančio apartamentų komplekso šeimininkai sako, jog Kalėdiniu laikotarpiu užimtumas jau siekia apie 80 proc., o Naujųjų metų naktį - net 90 proc.“ - pasakoja A. Ivanova. Pasak jos, šiemetinės kainos, palyginti su praėjusių metų, beveik nepasikeitė. „Privačiame sektoriuje apartamentus dviem asmenims galima rasti nuo maždaug 70 eurų už parą, o viešbučiuose nakvynė su pusryčiais kainuoja apie 130-200 eurų“, - tikina ji. Pasak pašnekovės, pastaruoju metu žemos šventėms į pajūrį keliaujančių žmonių įpročiai keičiasi.

Kuršių marių pakrantėje - be didelių lūkesčių. Poilsio ir laisvalaikio centro „Ventainė“ savininkas Šarūnas Laužikas sako, kad šventėms rezervacijų kol kas nėra daug. „Šiuo metu rezervuoti 5 kambariai, dar turime 12 laisvų“, - tikina jis. Kainų šventiniu laikotarpiu verslininkas sako nekėlęs. „Kainų nekėlėme, šiemet dar galioja lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, nuo 2026 metų jau bus 12 proc., tai reikės truputį koreguoti ir kainas“, - skaičiuoja Š. Laužikas. Tad šventinių programų „Ventainėje“ žmonės neturėtų tikėtis. Tačiau restorane galima bus užsisakyti šventinę vakarienę.

Palangoje - kainos kilo, nuotaikos optimistinės. Palangos viešbučio „Baltic Inn“ vadybininkė Kristina Liaušienė sako, kad šventiniu laikotarpiu užimtumas jau siekia apie 70 proc. „Šiuo metu šventiniu laikotarpiu nuo gruodžio 24 dienos iki sausio 2-osios užsakyta apie 70 proc. kambarių“, - tikina ji. Kainos, palyginti su pernai, šiek tiek augo, pripažįsta pašnekovė. „Kainos lyginant su pernai metais šiek tiek kilo, maždaug apie 8-10 proc.“, - sako K. Liaušienė. Nepaisant to, nuotaikos - geros. Šventiniu laikotarpiu viešbutis siūlys savo restorano paslaugas, šventinius bei gausius švediško stalo pusryčius, vėlyvuosius pusryčius. Šventiniu laikotarpiu svečius nuolat vaišins restorane keptais gardėsiais - tortais, įvairiais saldumynais, putojančio vyno taure.

Klaipėdoje - stabilus užimtumas ir atsargūs planai. Klaipėdos viešbutyje „Dangė“ iš 22 kambarių laisvi likę tik 7. Pasak jo atstovų, kainos čia nebuvo keltos, tačiau sąnaudos esą auga kasmet. Panaši situacija ir „Art Hotel Bohema Klaipėda“. Šiuo metu Kalėdiniu laikotarpiu turi 70 proc. užimtumo, o Naujiems metams apie 85 proc. Kaip nurodo viešbučio kolektyvas, kainos čia išliko panašios kaip pernai. Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė sako, kad miestas šventėms pasiruošęs. „Laisvų vietų yra tik privačiam sektoriuje. Pastebime tendenciją, kad svečiai labai anksti pradeda rezervuotis šventiniam laikotarpiui viešbučius ir restoranus. Kita tendencija, kurią pastebime - tai, kad kalėdiniu laikotarpiu tiek Kūčių vakarienei, tiek pačioms Kalėdoms daugelis renkasi praleisti Lietuvos pajūryje, rezervuojasi vietas ir planuoja savo šventinį laikotarpį praleisti Lietuvos pajūryje“, - sako R. Kmitienė. Anot jos, Palangos apgyvendinimo įstaigų paklausa didžiulė, tad ir kainos esą natūraliai šiuo laikotarpiu šokteli.

Kūčių vakarienės meniu pavyzdžiai ir kainos

Restoranai siūlo įvairius Kūčių vakarienės meniu, kuriuose galima rasti tiek tradicinių, tiek modernesnių patiekalų. Minėtuose restoranuose taip pat siūlomi įvairūs patiekalai. Siūlomas ir Kūčių vakarienės meniu, kurį sudaro tradicinis spanguolių kisielius, aguonpienis, vegetariškas „Velingtonas“, virtiniai su baravykais, žuvų terinas, karpio kepsnys ir kiti patiekalai. Vakarienė nėra visiškai tradicinė, yra ir modernesnės virtuvės patiekalų.

Kūčių stalo vakarienė dviem „Strange Love Coffee Co.“ kainuos 75 eurus. Į Kūčių valgiaraštį įtraukta: pyragėliai su grybais, žuvis tešloje, silkė su grybais, burokėlių ir pupelių blynai su avokadais ir svogūnais, aštuonkojo, alyvuogių ir bulvių salotos, kūčia ir kiti patiekalai. Iš viso jų - 12. Užsakymus kavinė priima iki gruodžio 20 d. 12 val.

Įmonė „FOODstories“ Kūčių vakarienei siūlo 12 patiekalų, tačiau stengiasi sukurti kiek įdomesnį nei tradicinio stalo patiekalai valgiaraštį. Štai keli patiekalai iš „FOODstories“ šventinio Kūčių valgiaraščio: duonos su grūdais užkandis su džiovintais grybais ir skumbre, tuno tartaras su mangais ir avokadais, jūros dumblių salotomis, baltos žuvies lazdelės su keptų morkų ir porų garnyru, lašišos velingtonas ir kiti. Keturiems žmonėms Kūčių vakarienė į namus kainuos apie 156 eurus. Ketinusi priimti užsakymus iki 18 dienos įmonė jų sulaukė tiek daug, kad jau sustabdė rezervacijas. Naujiesiems užsakymai priimami iki gruodžio 27 dienos.

Bendrovė „Valčiūnai“ 6 asmenims skirtą vakarienę siūlo už 120 eurų. Rinkinyje - mielinės tešlos pyragėliai su aguonomis, grybais, kopūstais, silpnai sūdyta silkės filė keptų daržovių ir saldžiarūgščiame padaže, graikiškos daržovių salotos, keptas karpis, kruasanai su lašiša, naminis pyragas su aguonomis ir kiti patiekalai. Užsakymus planuojama priimti iki gruodžio 22 dienos, tačiau jei jų bus itin daug, rezervacijos nebebus priimamos.

Įmonė „7pack“ siūlo Kūčių stalo rinkinius 2-3 žmonėms už 145 eurus. Tiesa, užsisakiusieji iki gruodžio gavo nuolaidą - mokėjo 129 Eur. Šventinio stalo rinkinį tradiciškai sudaro 12 patiekalų: vieno kąsnio populiariųjų užkandėlių asorti, silkės kapotinis su traškiomis lazdelėmis, silkės filė su keptais grybais, raudonomis pupelėmis ir keptais moliūgais, orkaitėje kepta karpio filė su tartaro padažu, vynuoginių pomidorų salotos su burata sūriu, avokadais ir spanguolėmis, užtepėlių, sūrių rinkinys su vaisiais, naminiai mini kibinai, šokoladiniai pyragaičiai su traškiu migdoliniu įdaru, kūčiukai, spanguolių kisielius ir kt. Kūčių rinkiniai, kuriuos užsakyti galima iki 17 dienos, Vilniuje ir Kaune bus pristatomi nemokamai.

Vilniaus restoranas „Žuvinė“ Kūčias šįmet nusprendusiems sutikti klientams siūlys paragauti marinuoto žiobrio kapotinio su morkomis, silkės kapotinio su džiovintomis slyvomis, razinomis ir saulėgrąžomis, menkės kukulių, žuvies drebučiuose, bulvių ir obuolių salotų su baravykais, pyragėlių su troškintais kopūstais arba baravykais, keptos stintos, sterko filė, brinkintų kviečių, kūčiukų su aguonų pienu, spanguolių kisieliaus ir Kūčių pyrago su aguonomis.

Trakų rajone įsikūręs viešbutis „Margis“ už Kūčių vakarienę jo restorane prašo šiek tiek mažiau - 22 eurus žmogui. Tiek pat reikia susimokėti ir Kūčių patiekalus norint užsisakyti išsinešimui. Tačiau tokiu atveju žmonės negauna karšto patiekalo. Už Kūčių vakarienę vaikams iki 12 metų čia taikoma 50 proc. nuolaida. Šventinė vakarienė gali būti užsakoma ne mažiau kaip dviem asmenims. Šventiniame, iš dvylikos patiekalų sudarytame viešbučio restorano valgiaraštyje šįmet yra siūloma kepta duona, spanguolių kisielius, mielinės tešlos pyragėlis su kopūstais arba baravykais, aguonpienis su kūčiukais, aguonų pyragas, krevečių ir jūros dumblių salotos, silkė „pataluose“, burokėlių salotos su pupelėmis, upėtakio tartaras, menkė drebučiuose, ešerio filė tešloje, karpio filė su citrininiu padažu, bulviniais blyneliais ir keptomis daržovėmis.

Išskirtinis Kūčių vakaras „Močiučių rezidencijoje“ Palangoje

Šiemet kviečiame Kūčių vakarą sutikti taip, kaip kadaise - lėtai, ramiai ir prasmingai. „Močiučių rezidencijoje“ Palangoje atkursime namų šilumą, senąsias tradicijas ir tą ypatingą artumo jausmą, kai visi susėda prie vieno stalo pasidalinti duona, šviesa ir gerumu. Tegul šių metų Kūčios tampa vakaru, pripildytu tikrumo, šypsenų ir nuoširdžių palinkėjimų. Kviečiame šiemet Kūčių vakarą sutikti taip, kaip tai darydavo mūsų senoliai - ramiai, šiltai ir jaukiai, prie bendro stalo, apsupti močiutės pasakojamų tradicijų, tikros namų dvasios ir nuoširdžių šypsenų.

Vakarą pradės kunigo palaiminimas, po kurio visi susėsime dalytis kalėdaičiu, linkėdami vieni kitiems sveikatos, santarvės ir šviesos. Ant stalo, kaip ir dera lietuviškoms Kūčioms, bus patiestas šienas - ramybės ir derliaus simbolis, o tarp jo paslėpti šiaudeliai galbūt atneš mažą ateinančių metų burtą. Po palaiminimo laukia dvylika tradicinių Kūčių patiekalų, alsuojančių vaikystės prisiminimais, tradicijomis ir meile. Mūsų močiutės pasakos apie senovinius papročius, pasidalins prisiminimais ir primins, ką reiškia būti kartu prie šventinio stalo. Šis renginys vyks Palangoje "Močiučių rezidencijoje" gruodžio 24 d., 17:00 val.

Konservuotos sardinės ant šventinio stalo ir globalios Kūčių tradicijos

Nepriklausomai nuo to, ar tai „Ziemassvētku vakars“ Latvijoje, „Jõuluõhtu“ Estijoje ar Šv. Kūčios Lietuvoje, konservuotos sardinės tampa vis populiaresniu ir sveiku pasirinkimu šventiniam stalui. Lietuvoje, per Šv. Kūčias, kai laikomasi dvylikos simbolinių patiekalų be mėsos tradicijos, konservuotos sardinės tampa idealiu žuvies pasirinkimu. Jos yra lengvai paruošiamos, kupinos baltymų, omega-3 riebalų rūgščių bei kitų vertingų maistinių medžiagų.

Latvijoje, nors nėra griežtos dvylikos patiekalų taisyklės, konservuotos sardinės puikiai papildys šventinę vakarienę. Jos gali būti patiekiamos kaip užkandis šalia tokių tradicinių patiekalų kaip "zirņi" ar "pīrāgi", suteikdamos šventiniam stalui gaivų, tačiau sveiką prieskonį. Estijoje, „Jõuluõhtu“ vakarienės metu, konservuotos sardinės yra puikus papildymas prie tradicinių valgių, tokių kaip kiaulienos kepsnys ar kraujiniai vėdarai. Konservuotos sardinės ne tik praturtina šventinį stalą unikaliais skoniais ir maistinėmis medžiagomis, bet ir atitinka šiuolaikines tendencijas rinktis sveikesnius ir tvaresnius produktus.

Kūčios kitose šalyse

Daugelyje kitų katalikiškų šalių - Lenkijoje, Italijoje, Ispanijoje, Meksikoje pagrindiniai Kūčių valgiai pradedami valgyti tik po vidurnakčio pamaldų. Lietuvoje, Danijoje, Belgijoje ir Suomijoje Kūčių valgiai valgomi vakare, o po jų gali būti einama į šventovę melstis.

Kūčių vakarienės metu 12 patiekalų tiekiama ir Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Šis skaičius simbolizuoja 12 apaštalų, o pagal senovinį pagonišką aiškinimą - 12 mėnesių. Vis tik, ne daug kur per Kūčias įprasta valgyti pasninko patiekalus iš žuvies ar grybų. Kuboje, Dominikoje ar Puerto Rike pagrindinis Kūčių patiekalas yra kepta kiauliena.

Prancūzijoje ir prancūzakalbėse valstybėse per Kūčias tradiciškai valgoma ilgai trunkanti vakarienė, vadinama réveillon. Tai reiškia - išlikti budriam, neužmigti. Susirinkę prie stalo privalo sulaukti vidurnakčio. Vakarienės metu čia valgomi pakankamai prabangūs patiekalai - austrės, omarai, kaštainiais pagardinta kalakutiena, kepamas mėsos pyragas. Neapsieinama ir be desertų, kurių Prancūzijos Provanso regione paprastai patiekiama 13.

Tradicinis Kūčių valgis Vokietijoje yra karpis, taip pat gaminamos bulvių salotos, daržovių sriuba. Danijoje Kalėdų išvakarėse kepama antis, žąsis, kalakutas, o kartais ir kiauliena. Desertui čia tradiciškai patiekiamas ryžių ir migdolų pudingas su vyšnių padažu. Ispanijoje per Kūčias valgomos jūros gėrybės, tačiau kartais kepama ir ėriena. Italijoje Kalėdų išvakarės vadinamos „Septynių žuvų švente“ (festa dei sette pesci). Šią dieną gaminami septyni jūros gėrybių patiekalai. O štai Pietų Anglijoje Kalėdų išvakarėse ypatinga vakarienė neruošiama. Paprastai ši diena skiriama namų, bažnyčios puošimui, kalėdinių valgių ruošimui. Tą vakarą vaikai Kalėdų seneliui palieka mėsos pyragėlių, vyresnės kartos atstovai - brendžio, o šiaurės elniams, traukiantiems pilnas dovanų roges - morkų.

Šventinio laikotarpio rekomendacijos ir apribojimai

Pirma, rekomenduojama nerengti šventinių vakarėlių darbovietėse, ugdymo įstaigose, nebūtinų renginių savivaldybių teritorijose bei asmeninių švenčių. Ypač tokių, kuriuose susirenka įprastai nesusitinkantys žmonės iš visos Lietuvos ar užsienio valstybių. Patariama vakarėlius organizuoti nuotoliniu būdu arba lauke. Antra - vengti masinio žmonių susibūrimo vietų tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse. Jei jose būnama, svarbu uždarose erdvėse dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

tags: #sv #kuciu #vakariene #restorane #zuvine #gruodzio

• Putpelių kiaušinių sumuštinių receptai
• išbandykite šį obuolių pyrago su varške receptą
• Patarimai, kaip įsigyti naudotą duonos pjaustymo įrangą
• Priežastys ir gydymas skausmui virš sėdmenų
• Karališkas Silkės Patiekalas