Mėsos gaminiai yra svarbi daugelio žmonių mitybos dalis. Mėsa bei mėsos produktai vartotojams pateikiami įvairaus asortimento. Pagal apdorojimo būdus jie skirstomi į termiškai apdorotus ir termiškai neapdorotus mėsos gaminius. Supratimas apie šių produktų savybes, kokybės kriterijus ir saugaus vartojimo principus yra būtinas norint užtikrinti sveikatą ir mėgautis maisto skoniu.
Kas Yra Termiškai Neapdoroti Mėsos Gaminiai?
Termiškai neapdoroti mėsos gaminiai - tai maisto produktai, kurie gamybos metu buvo apdoroti ne aukštesnėje kaip +35 °C temperatūroje. Prie šios kategorijos priskiriamos šaltai rūkytos dešros ir dešrelės, skilandžiai, šaltai rūkyti gabaliniai mėsos gaminiai, šaltai rūkyti vyniotiniai, tepamos dešros ir dešrelės, vytintos dešros ir dešrelės, sūdyti ir šaltai rūkyti lašiniai.
Priešingai, termiškai apdoroti mėsos gaminiai yra virtos, virtos rūkytos, karštai rūkytos, sterilizuotos, keptos dešros, dešrelės, vyniotiniai, subproduktinės dešros ir kiti mėsos gaminiai, kurie gamybos metu kaitinami karštame ore arba vandenyje, vandens garuose, riebaluose ar kitoje aplinkoje - iki vidinės gaminio temperatūros, ne žemesnės kaip +68 °C, arba vienu ar kitu būdu buvo apdoroti aukštesnėje kaip plius 35 °C temperatūroje.
Mėsos Maistinė Vertė ir Sudėtis
Mėsa - vienas vertingiausių maisto produktų. Joje yra daug maisto medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui. Svarbiausias mėsos komponentas yra raumeninis audinys, kurio apie 80 % sudaro baltymai. Raumenyse taip pat yra mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, fosforas, natris, geležis, chloras, magnis, taip pat mikroelementų: vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio. Mokslininkų teigimu, 100 gramų mėsos yra 30-40 % suaugusiam žmogui reikalingo paros normos baltymų kiekio. Baltymai yra amino rūgščių, kurios laikomos ląstelių statybine medžiaga, šaltinis. Mėsoje taip pat yra ir vitaminų, ypač B grupės, o nedideliais kiekiais randama vitaminų A, D ir E.
Skirtingų rūšių gyvūnų mėsa skiriasi savo sudėtimi ir skoninėmis savybėmis. Būdingiausią mėsos skonį ir aromatą turi subrendusių suaugusių gyvulių mėsa. Biologiškai vertingiausia yra šviežia atšaldyta mėsa.
Štai palyginimas:
| Mėsos rūšis | Baltymai (apytiksliai %) | Riebalai (apytiksliai %) | Drėgmė (apytiksliai %) |
|---|---|---|---|
| Kiauliena | 11-16 | 27-49 | - |
| Jautiena | 19-21 | 7-12 | 68-72 |
| Aviena | 16-21 | 9-15 | - |
| Paukštiena (vištiena, kalakutiena) | Apie 20 | Apie 15 | - |
| Paukštiena (žąsiena, antiena) | - | Daugiau | - |
Paukštiena, ypač vištiena ir kalakutiena, turi mažai riebalų, daug baltymų, yra nekaloringa ir lengvai virškinama, turinti apie 20 % baltymų ir apie 15 % riebalų. Beje, vištienoje ir kalakutienoje yra kur kas mažiau menkaverčių kolageninių medžiagų nei kitoje mėsoje.
Mėsos Kokybės Nustatymas ir Teisingas Pasirinkimas
Pirkdami maisto produktus, ypač greitai gendančius, tokius kaip mėsa ar žuvis, kiekvienas vartotojas turėtų atidžiai perskaityti ženklinimo etiketę, sveriamiems produktams - ženklinimo rekvizitus kainų etiketėje, atkreipti dėmesį į produkto juslines savybes, laikymo sąlygas, laikymo temperatūrą, tinkamumo vartoti terminą. Teisingas ženklinimas yra svarbi informacija, suteikianti vartotojui galimybę pasirinkti pageidaujamą produktą.
Apie mėsos kokybę spręskite iš jos kvapo bei išvaizdos. Šviežia atšaldyta mėsa - stangri, nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos, priklauso nuo gyvulio rūšies. Šviežios mėsos raumenys yra standūs, elastingi. Pirkdami mėsą ją galite patestuoti: paspauskite mėsos raumenį pirštu. Jei duobutė greitai išsilygina, vadinasi, ji šviežia. Nepirkite mėsos, jei ji turi nemalonų kvapą.
Šviežia sušaldyta mėsa yra natūralios spalvos, kietos konsistencijos. Laikoma ne aukštesnėje kaip -18 °C. Todėl perkant sušaldytą mėsą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar tikrai šaldytuvo termometras rodo tinkamą mėsos laikymo temperatūrą. Nepatartina pirkti produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego (tokiu atveju šaldoma nepakankamai), kai pažeista pakuotė ar joje matosi sniego apnašos. Tokie produktai greičiau genda.
Šaldant mėsą, joje vyksta tam tikri struktūros pokyčiai dėl drėgmės. Lėtai užšaldyta mėsa įgauna tamsiai raudoną atspalvį. Greitai užšaldant, mėsoje susiformuoja smulkūs ledo kristalėliai, ir mėsa įgauna šviesų atspalvį. Pagal naujausias technologijas rekomenduojama kuo žemesnė mėsos užšaldymo temperatūra, siekianti -50 °C. Greitas produkto užšaldymas žemoje temperatūroje beveik nepakeičia ir nesuardo mėsos struktūros. Atvirkščiai, ilgas mėsos šaldymas padidina drėgmės išgaravimą ir masės nuostolius. Praradusi daug drėgmės, mėsa tampa sausa ir atšildyta, ji praranda sultingumą. Netinkamai atšildant mėsą, gaunami nemaži jos masės ir vertingų maistinių medžiagų nuostoliai.
Šaldytą mėsą geriausia atšildyti pamažu dideliais gabalais vėsioje virtuvėje ar kitoje patalpoje. Kai atšildymas vyksta lėtai, atšildytos mėsos sultys, susidariusios iš ištirpusių ledo kristalų, vėl įsigers į raumeninį audinį. Taip mėsa išlieka beveik tokia pati, kokia buvo prieš užšaldant. Atšildytos mėsos nerekomenduojama pakartotinai užšaldyti.
Pavojai vartojant termiškai neapdorotus maisto produktus
Mitybos specialistai įspėja, kad kai kurių termiškai neapdorotų maisto produktų vartojimas gali kelti rimtą pavojų sveikatai. Tinkamas maisto ruošimas yra būtinas norint užtikrinti, kad įprasti ingredientai būtų saugūs vartoti. Maisto pašildymas iki tinkamos temperatūros yra maisto saugos pagrindas, nes sunaikina kenksmingus ligų sukėlėjus. Virimo metu denatūruojami bakterijų, virusų ir parazitų baltymai, todėl jie tampa nekenksmingi žmonių maistui. Žaliuose maisto produktuose gali būti pavojingų mikroorganizmų, pavyzdžiui, salmonelių, E. coli ir listerijų, kuriuos virimas veiksmingai pašalina. Virimas taip pat neutralizuoja tam tikrus natūraliai kai kuriuose maisto produktuose esančius toksinus. Nors daugelį vaisių ir daržovių saugu vartoti žalius, kai kuriuos maisto produktus reikia kruopščiai paruošti, kad būtų išvengta per maistą plintančių ligų.
Žalios inkstų pupelės: paslėptas pavojus
Žaliose inkstų pupelėse yra toksino, vadinamo fitohemagliutininu, kuris gali sukelti sunkų apsinuodijimą maistu, jei vartojamos nevirtos arba nepakankamai termiškai apdorotos. Vos keturios ar penkios žalios pupelės gali sukelti tokius simptomus, kaip stiprus pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai per kelias valandas po vartojimo. Tinkamai paruoštos pupelės turi būti mirkomos ne mažiau kaip penkias valandas, mirkymo vanduo išpilamas, o po to intensyviai verdamos ne mažiau kaip 30 minučių.
Nevirta vištiena: daugiau nei susirūpinimas dėl salmonelių
Žalia vištiena kelia daugybę pavojų sveikatai, kurie neapsiriboja tik visuotinai žinoma salmonelių grėsme. Nevirtoje paukštienoje gali būti Campylobacter, E. coli ir Listeria bakterijų, kurios sukelia sunkius virškinimo trakto sutrikimus. Žalioje vištienoje aptinkamas dar vienas patogenas Clostridium perfringens, kuris per 24 valandas po vartojimo išskiria toksinus, sukeliančius apsinuodijimą maistu. Vienintelis patikimas būdas šiems pavojingiems mikroorganizmams pašalinti yra tinkamas virimas iki 74 °C temperatūros.
Žali kiaušiniai: naudos ir bakterijų keliamo pavojaus palyginimas
Didžiausią pavojų kelia Salmonella bakterijos, kurios gali sukelti apsinuodijimo maistu simptomus - nuo lengvų iki sunkių. Nėščios moterys, vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi, ypač turėtų vengti žalių kiaušinių. Kiaušinius verdant, kol baltymai ir tryniai tampa standūs, kenksmingos bakterijos pašalinamos. Žali kiaušiniai namų sąlygomis dažniausiai tikrinami taip: jei įleisti į šaltą vandenį nusėda ant dugno - švieži, jei šiek tiek pakyla nuo jo - ne pirmo šviežumo, jei plūduriuoja paviršiuje - reikia mesti.
Neparuoštos bulvės: toksiški junginiai, į kuriuos nekreipiate dėmesio
Žaliose bulvėse yra solanino ir chakonino, natūralių glikoalkaloidų, kurie yra augalų apsaugos nuo kenkėjų ir grybelių mechanizmas. Šie junginiai gali sukelti virškinamojo trakto diskomfortą, galvos skausmus, o sunkiais atvejais - neurologinius simptomus. Verdant bulves aukštoje temperatūroje šie junginiai suskaidomi, todėl jas galima vartoti.
Žali grybai: kodėl žvejai ir virėjai visada juos ruošia
Grybuose yra hidrazinų ir kitų karščiui jautrių toksinų, kuriuos virimas neutralizuoja. Be to, jų ląstelių sienelės sudarytos iš chitino - nevirškinamo pluošto, kurį karštis suardo, todėl maistinės medžiagos tampa biologiškai prieinamos. Net kultūrinėse rūšyse, tokiose kaip pievagrybiai ir portobello grybai, yra agaritino, kuris yra potencialus kancerogenas, deaktyvuojamas tinkamai ruošiant.
Nevirti miltai: netikėtas pavojus maisto saugai
Neperdirbtuose miltuose gali būti tokių kenksmingų bakterijų kaip E. coli ir Salmonella, kurios paprastai žūsta kepimo ar virimo metu. FDA pataria nevartoti žalios sausainių tešlos, pyragų tešlos ar kitų produktų, kurių sudėtyje yra termiškai neapdorotų miltų. Tinkamai termiškai apdorojant pasiekiama temperatūra, kuri pašalina patogeninius mikroorganizmus.
Saugus Maisto Tvarkymas, Laikymas ir Higiena
Maistas ne visą laiką gali išlikti saugus, ilgainiui jame pradeda kauptis bakterijos, jis pradeda keistis, praranda gerą išvaizdą ir skonį, tampa nesaugus vartoti. Labai svarbu griežtai laikytis asmens higienos tvarkant maistą. Venkite palikti maistą kambario temperatūroje ilgesniam laikui. Naudokite tik švarius įrankius ir švarią įrangą. Nepamirškite geros rankų higienos.
Temperatūros Kontrolė
Turi būti griežta temperatūros kontrolė tam, kad išvengtumėte per maistą plintančių ligų. Virti turite tokioje temperatūroje ir tiek laiko, kad pilnai sunaikintumėte patogenines bakterijas. Geriausia gaminio viduje pasiekti 75 laipsnių temperatūrą, jei technologijos to neleidžia tuomet 70 laipsnių temperatūrą išlaikykite keletą minučių. Visada įdarą ir pagrindinį patiekalą apdorokite šiluma atskirai, kad išvengtumėte užteršimo.
Temperatūra nuo 5 iki 63 °C yra pati tinkamiausia bakterijoms gyventi ir daugintis. Dėl to ši temperatūra vadinama pavojinga zona. Todėl patartina vengti maistą laikyti šioje temperatūroje, reikėtų arba laikyti karštą maistą, arba jį atšaldyti ir laikyti mažesnėje nei 5 °C.
Kryžminės Taršos Išvengimas
Išvengti kryžminės taršos įmanoma. Šios kryžminės taršos šaltinis yra žaliava, turėjusi sąlytį su jau šiluma apdorotu maistu. Taršos šaltinis - nepakankamai kokybiškai išplauta ar suteršta virtuvės įranga, gamybos inventorius, ypač jeigu įranga nebuvo valoma, plaunama, dezinfekuojama po kiekvieno panaudojimo. Ypač tai būdinga maisto smulkinimo įrangai, pjaustymo lentelėms, peiliams.
Laikymo Sąlygos
Kad šviežia mėsa neprarastų savo maistinės vertės, ją reikia laikyti atitinkamoje temperatūroje. Šviežia atšaldyta mėsa turi būti laikoma ne aukštesnėje kaip +7 °C temperatūroje ir ne žemesnėje kaip -1 °C, atšaldyta paukštiena - ne aukštesnėje kaip +4 °C, o sušaldyta mėsa - ne aukštesnėje kaip -18 °C temperatūroje. Net ir sušaldytų produktų negalima labai ilgai laikyti, nes kuo ilgiau produktą laikysite, tuo jo mitybinė vertė bus mažesnė.
Šalti, termiškai neapdoroti patiekalai, laikomi ne aukštesnėje kaip +6 °C temperatūroje, turi būti laikomi ne ilgiau kaip 24 val. nuo pagaminimo. Mikrobiologiniu požiūriu didelės rizikos patiekalai turi būti laikomi trumpiau, jei tai gali turėti įtakos jų kokybei ir saugai. Didelės rizikos maisto produktus turime vengti laikyti pavojingoje zonoje, nuo +6 iki +68 °C temperatūros.
Sušaldyti pusgaminiai turi būti atšildomi šaldytuve, mikrobangų krosnelėje ar kitoje tam pritaikytoje įrangoje. Kambario temperatūroje atšildyti pusgaminius nerekomenduojama, kad juose nepradėtų daugintis mikroorganizmai. Atšildyti pusgaminiai turi būti panaudoti patiekalams gaminti per 24 val. Patiekalai, pagaminti iš atšaldytų pusgaminių, turi būti patiekiami vartotojui tik apdorojus juos termiškai. Draudžiama pakartotinai užšaldyti atšildytus produktus.
Vasaros Iškylos ir Maisto Saugumas
Vasarai prasidėjus rekordiniais karščiais, svarbu atkreipti dėmesį į maisto saugą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai (VMVT) perspėja, kad šiltuoju metų laiku ypač suintensyvėja mikroorganizmų, tarp jų ir patogeninių (ligas sukeliančių), biologinis vystymasis, gerokai sutrumpėja laikas, per kurį mikroorganizmai sugeba daugintis ir augti. Vasaros karščiai dažnai būna tiesiogiai susiję su ūmių žarnyno infekcijų protrūkiais, apsinuodijimais maistu.
- Išvykoms gamtoje reikėtų įsigyti optimalaus dydžio šaltkrepšį su šaldymo kasetėmis (greitai gendantiems maisto produktams) arba automobilinį šaldytuvą.
- Iškylai gamtoje geriausiai rinktis negreitai gendančius, ilgo vartojimo termino kietuosius sūrius, konservuotus ar vytintus mėsos gaminius, vaisius, riešutus, sausus konditerijos gaminius be kremų ar įdarų.
- Prie keptos mėsos ar žuvies patiekalų gamtoje puikiai tiks kuo paprastesni ir natūralesni produktai, pavyzdžiui, švieži agurkai, pomidorai, lapinės salotos, svogūnai ar kitos daržovės.
- Iškyloms pirkti reikia tik geros kokybės, šviežius maisto produktus, nenaudoti produktų, kurių tinkamumo vartoti terminai besibaigiantys ar visai pasibaigę, produktų su pradiniais gedimo požymiais - pakitusios spalvos, kvapo.
- Reikėtų prisiminti, kad dešrelių, ar kitų mėsos gaminių, kurių ženklinimo etiketėse nurodytas maisto priedas E 250 (nitritinė druska), negalima kepti ant atviros liepsnos.
Gaminant maistą lauko sąlygomis - jį kepant, verdant, labai svarbu įsitikinti, ar jis yra pakankamai termiškai apdorotas. Pavyzdžiui, ant žarijų kepama mėsa gali greitai apskrusti, bet viduje būti neiškepusi. Todėl prieš vartojant reikia perpjauti ir įsitikinti, ar mėsa tolygiai iškepusi. Rekomenduojama turėti specialų termometrą, kuriuo galima pamatuoti kepinių vidaus temperatūrą. Ji turi būti ne žemesnė kaip 75 laipsniai, išskyrus specialiai ruošiamus ne visai iškepusius gaminius. Kryžminė tarša yra viena pagrindinių maisto užteršimo mikroorganizmais priežasčių, todėl reikia stengtis, kad termiškai neapdoroti pusgaminiai, ypač žalia paukštiena, nesiliestų su jau pagamintais, paruoštais valgyti produktais ar patiekalais.
Mėsos Gaminių Standartai ir Ženklinimas Lietuvoje
Mėsos gaminiai gaminami pagal atitinkamų norminių dokumentų reikalavimus. Lietuvos standartas LST 1919 „Mėsos gaminiai“ nustato mėsos gaminių kokybės rodiklius, priklausomai nuo jų rūšies. Be to, šiuo standartu ribojamas mėsos pakaitalų (pvz., sojos baltymų), krakmolo naudojimas, numatomi papildomi ženklinimo reikalavimai.
Mėsos gaminiai skirstomi į aukščiausią, pirmą ir antrą rūšis pagal gamybai naudojamų žaliavų kokybę, jų mitybinę vertę. Šis ženklinimas parodo, kokia yra gaminio sudėtis. Dešrose bei kituose mėsos produktuose gali būti ne tik mėsos, bet ir sojų, kraujo plazmos, krakmolo, kitokių priedų.
- Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai: turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant baltyminių mėsos pakaitalų (sojų baltymų, kraujo plazmos ir kt.), maisto užpildų (krakmolo, miltų, skaidulinių medžiagų ir kt.) bei mechaniškai atskirtos mėsos. Jų maistinė vertė, lyginant su to paties terminio apdorojimo pirmosios ar antrosios rūšies mėsos gaminiais, turi būti kur kas aukštesnė. Aukščiausiai rūšiai keliamus reikalavimus turi atitikti mėsos gaminiai, kurių pavadinimuose yra žodžiai „lietuviškas“, „auksinis“, „puikus“, „delikatesinis“, „ekstra“, „prima“ ar „liuks“.
- Pirmos rūšies mėsos gaminiai: mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas ribojamas, neleidžiama naudoti sojų miltų, o tik sojų koncentratus ar izoliatus.
- Antros rūšies mėsos gaminiai: neribojamas krakmolo ir kitų užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo nurodyti jų kiekį.
Teisingas ir pilnas ženklinimas yra ta informacija, kuri suteikia vartotojui galimybę rinktis produktą pagal kiekvieno skonį ir pageidavimą. Ant mėsos gaminio pakuotės turi būti nurodytas pavadinimas, terminio apdorojimo būdas, rūšis, gamintojo pavadinimas ir adresas, produkto sudėtis (sudedamąsias dalis išvardijant mažėjančia tvarka), gamybai panaudotos žaliavos ir maisto priedai, laikymo sąlygos, tinkamumo vartoti terminas, gaminio kiekis, vartojimo instrukcija, jei gaminys yra neįprastas ir vartotojui gali būti neaišku, kaip jį tinkamai vartoti.
Maisto priedai atlieka tam tikras technologines funkcijas (fiksuoja ar keičia produkto spalvą, padeda sulaikyti produkte drėgmę, stabdo mikrobiologinius procesus, prailginant tinkamumo vartoti terminą ir kt.). Maisto priedai, paženklinti E raide ir skaičiumi, nereiškia, kad produktas kenkia sveikatai. E raidė rodo, kad priedas yra įtrauktas į Lietuvos higienos normos HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ sąrašą, o skaičius - priedo numerį pagal Europos ekonominės bendrijos maisto priedų sąrašą. Daugelis šių priedų yra natūralūs ar identiški natūraliems. Mėsos produktų gamyboje dažniausiai vartojami maisto priedai: E250 (natrio nitritas), E300 - E302 (askorbininė rūgštis ir jos druskos), E621 (aromato ir skonio stipriklis), E450 - E452 (fosfatiniai maisto priedai).
Valstybinė Kokybės Kontrolė ir Vartotojų Apsauga
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat vykdo mėsos ir jos produktų valstybinę kontrolę, siekia apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios informacijos etiketėse. Vykdant planinius patikrinimus rinkoje, daugiausia pažeidimų nustatoma dėl šių produktų tinkamumo vartoti terminų nesilaikymo (~ 48 %), produktų ženklinimo (~31 %) ir kokybės (~ 10 %) reikalavimų neatitikimo.
Lietuvos žemės ūkio ministro patvirtintas Mėsos gaminių techninis reglamentas, įsigaliojęs 2015 m. lapkričio 1 d., įtvirtino mėsos gaminių ženklinimo tvarką pagal rūšį. VMVT reguliariai atlieka mėsos gaminių ženklinimo patikrinimus, kurių metu nustatoma, kad Lietuvos gamintojai paprastai laikosi reikalavimų, tačiau importiniai produktai ne visada tinkamai paženklinami. Tokie produktai neįleidžiami į rinką. VMVT inspektoriai patikrino daugiau kaip 240 tonų mėsos (121 t paukštienos, 71 t kiaulienos ir 49 t jautienos) ir nustatė, ar mėsos ženklinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar vartotojams pateikiama neklaidinanti informacija.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius teigia, kad kitose ES šalyse tokio ženklinimo nėra, todėl mėsos gaminių importuotojai, neretai manipuliuodami skambiomis frazėmis ant etikečių, pirkėjus viliojo pigesniais ir prastesnės kokybės gaminiais. Rinkoje buvo gaminių su užrašu „aukščiausia kokybė“, kuriuose galėjo būti mechaniškai atskirta vištiena ir soja. Tai užtikrina galimybę vartotojams rinktis mėsos gaminius pagal jų kokybę ir maistinę vertę.
Lietuvos gamintojai užtikrina, kad vartotojas gautų saugų ir kokybišką produktą. Jie yra įdiegę RVASVT, ISO, BRC, Košer, Halal ir kitas savikontrolės bei aukštesnio lygio, nei standartinių reglamentų reikalavimai, saugos kontrolės sistemas. Gamintojus nuolat tikrina vietos inspektoriai, o jei įmonė eksportuoja į trečiąsias šalis - ir šių šalių inspektoriai.
Kaip Atpažinti Sugedusį Produktą
Sugedusį maistą reikia laiku atpažinti ir išmesti. Pirmas ženklas, kad produktas nebėra tinkamas naudoti - kvapas. Visas sugedęs maistas, ypač mėsa, žuvis, kiaušiniai, ima skleisti puvimo dvoką. Tačiau vertėtų sunerimti ir tuo atveju, jei įprastas produktas, nors ir neskleidžia jokio nemalonaus kvapo, gražiai atrodo, kažkodėl yra neįprasto, keisto skonio: tai gali būti signalas, kad šitą produktą vartoti jau rizikinga.
Didžiulę riziką kelia ir bet kuriame produkte, bet kurioje jo vietoje atsiradęs pelėsis. Klaidinga manyti, kad pakanka pašalinti vien pelėsio pažeistą vietą. Iš tiesų kai jau matomas pelėsis, visame produkte vyksta žmonių sveikatai pavojingų mikotoksinų gamyba.
Maisto Švaistymo Mažinimas ir Tvarumas
Didžioji dalis maisto, kurį išmetame, galėjo būti užšaldyta ir suvartota vėliau. Svarbiausia stengtis pirkti su saiku ir planuoti savo pirkinius. Padalinkite paruoštą maistą į porcijas, kurias galėsite valgyti vienu kartu. Jei perkate didelį mėsos gabalą, supjaustykite jį porcijomis vienam patiekalui. Mėsą galima laikyti ilgiau, jeigu ją užmarinuosite su prieskoniais arba vakuumuosite. Teisingai atšildykite mėsą šaldytuve. Žalią mėsą (vištieną, kiaulieną, jautieną ir kt.) laikykite atskirai. Itin svarbi pastovi temperatūra šaldytuve - jos kaita paveikia mėsos kokybę. Bakterijos gali užkrėsti virtą mėsą, todėl laikykite ją į maistinę plėvelę.
Apskritai, sumažinus mėsos suvartojimą 80 proc. galima pamaitinti daugiau žmonių. Mėsa sunaudoja 70 proc. pasaulio geriamo vandens gyvulininkystei. Pavyzdžiui, 1 kg jautienos užauginti reikalinga apie 15 tūkst. l vandens, kiaulienos - apie 6 tūkst. l.
tags: #termiskai #neapdoroti #mesos #gaminiai