Vasara - ko gero pats romantiškiausias metų laikas, kai gimsta nauji romanai, jaunieji sumaino žiedus, o pajūrį užplūsta besiglėbesčiuojantys ir saulėlydžius stebintys įsimylėjėliai. Vis dėlto - meilė meilei nelygi. Pasak graikų filosofijos, egzistuoja 7 pagrindinės meilės rūšys - visos jos aktualios, sutinkamos kasdieniame gyvenime, o ypač - knygų puslapiuose.
Italų rašytojas Federico Moccia romane „Trys metrai virš dangaus“ pasakoja būtent apie tokią meilę. Meilę, kuri yra netikėta, beprotiška ir nuspalvinanti gyvenimą ryškiomis spalvomis. Ši meilė - žaisminga, jai būdingas flirtas, dažnai tokia meilė būna neįpareigojanti. Tai įsimylėjimo fazė, pasirodanti draugystės pradžioje, kai, kaskart patinkančiam žmogui nusišypsojus, pilvą aplanko drugelių plazdėjimas.
Meilės rūšys ir jų atspindžiai literatūroje
Graikų filosofija išskiria septynias meilės rūšis, kurios randamos ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir literatūros kūriniuose.
- Eros - tai aistra, geismas ir geidulinga meilė. Senovės Graikijoje ši aistringa fizinė meilė buvo laikoma pavojinga, valdoma impulsų, dėl to dažnai lengvai prarandama ir trumpalaikė. Literatūros, pasakojančios apie geidulingą aistrą - išties nemažai. Tikrą revoliuciją romanų industrijoje užkūrė E.L. James knyga „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“.
- Philia - tai draugiška meilė, kai tarp žmonių užsimezga sielos ryšys. Ji padrąsinanti, maloni ir prasminga, tikra draugystė, gimusi iš geros valios, žmonėms nuoširdžiai besirūpinant vienas kitu. Tokią meilę aptiksite muzikantės Patti Smith knygoje „Tiesiog vaikai“. Amerikiečių roko ir meno legenda pasakoja apie nelengvą kelią į sceną, pinigų trūkumą ir septinto dešimtmečio Niujorką, tačiau taip pat ir apie savo draugystę su fotografu Robertu Mapplethorp‘u. Philia meilės tema nagrinėjama ir Elena Ferrantes serijos „Neaopolietiška saga“ pirmojoje knygoje „Nuostabioji draugė“.
- Agape - reiškia nesavanaudišką meilę, kuri gali būti jaučiama tiek žmonėms, tiek gamtai ar dievybėms. Ji empatiška, siejama su altruizmu, čia akcentuojamas rūpestis kitais, nesiekiant naudos sau. Krikščionybėje ji laikoma aukščiausia meilės forma, kuri kyla nuolankiai tarnaujant kitiems. Elegantiškai, šmaikščiai ir itin dvasingai agape meilę vaizduoja aktorius, atlikėjas ir rašytojas Juozas Gaižauskas savo knygoje „Tigras, glostantis pėdas“.
- Pragma - tai meilė, kuri auga metai iš metų, yra stabili ir praktiška. Dažnai pragma meilė aptinkama istoriniuose meilės romanuose. Vienas tokių - bestselerio „Erškėčių paukščiai“ autorės Colleen Mccullough romanas „Prisilietimas“.
- Storge - ši meilės rūšis simbolizuoja besąlygiškumą. Tai stiprus meilės ryšys, koks dažniausiai jaučiamas šeimoje, tarp brolių ir seserų, tėvų ir vaikų. Storge meilė panaši į philia, tačiau tai gali būti ir vienpusis jausmas: motina myli savo vaikus, kad ir kaip šie elgtųsi. Besąlygiška seseriška meilė aptinkama rašytojos Alice Hoffman romane „Praktinė magija“.
- Philautia - paskutinė ir svarbiausia meilės forma, meilė sau. Philautia meilė reprezentuoja besąlygišką savęs priėmimą ir vertinimą, suvokiant, jog norint būti laimingam gyvenime - svarbiausia mylėti save. Jau keletą metų meilė sau yra viena paklausiausių temų asmeninio tobulėjimo kelyje.
Federico Moccia romanas "Trys metrai virš dangaus"
Federico Moccia romanas „Trys metrai virš dangaus“ - tai ne tik banali paaugliška meilės istorija, bet ir gilesnis žvilgsnis į jaunų žmonių brendimą, socialinius skirtumus ir pasirinkimus, kurie nulemia jų ateitį. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindines romano temas, veikėjų portretus ir jų kasdienybės atspindžius, kurie padeda geriau suprasti ne tik paauglius, bet ir patį kūrinį.
Romane pasakojama dviejų jaunuolių - beviltiškos romantikės septyniolikmetės Babi ir devyniolikmečio chuligano, motociklininkų gaujos nario Stefano meilės istorija. Beje, šis romanas tapo pasaulinės įsimylėjėlių tradicijos pradininku, mat 1992 m. išleistoje knygoje autorius aprašė, kaip pagrindiniai herojai, prisiekdami amžiną meilę vienas kitam kabina spyną ant tilto. Ši tradicija gyvuoja iki šiol, o meilės spynos tapo neatsiejama daugelio miestų romantinio paveldo dalimi.
Meilė, gimusi tarp skirtumų
Romano centre - dviejų kardinaliai skirtingų jaunuolių, Babi ir Stepo, meilės istorija. Babi - pasiturinčioje šeimoje auganti, stropiai besimokanti mergina, svajojanti apie prabangią ateitį. Stefanas, draugų vadinamas Stepu, - su tėvais nesutariantis vaikinas, didžiąją laiko dalį leidžiantis gatvėje. Iš pradžių Babi jaučia pasišlykštėjimą Stepo įžūlumu, tačiau ilgainiui tarp jų užsimezga magnetinė trauka. Stepą taip pat pritrenkia niekuomet nepatirti jausmai.
Ši meilė - tarsi moderni Romeo ir Džuljetos interpretacija, užsimezgusi saulėtoje Romoje tarp „auksinio jaunimo“ atstovės ir kur kas kuklesnį socialinį statusą turinčio jaunuolio. Tačiau gyvensenos nesuderinamumas tampa iššūkiu jaunuolių laimei.
Romane ryškiai atskleidžiami socialiniai skirtumai, kurie daro didelę įtaką Babi ir Stepo santykiams. Babi priklauso pasiturinčiam sluoksniui, o Stepas - kur kas kuklesnei aplinkai. Šie skirtumai lemia skirtingus jų požiūrius į gyvenimą, vertybes ir ateities planus. Babi svajoja apie prabangią ateitį, o Stepas stengiasi išgyventi gatvėje. Jų skirtingos aplinkos lemia nuolatinę įtampą santykiuose ir tampa kliūtimi jų laimei.
Paauglystės audros ir savęs paieškos
„Trys metrai virš dangaus“ - tai ne tik meilės istorija, bet ir jautrus paauglių portretas. Paaugliai - tai itin sudėtingą gyvenimą gyvenantys žmonės, kurie jau seniai yra nebe vaikai, tačiau jiems taip pat toli iki savo tėvų. Jie susiduria su brendimo bei dvasinės raidos ypatumais, patiria savo pirmuosius kartus, savo pirmąsias klaidas, susipažįsta su pasauliu.
Romane atskleidžiami paauglių kasdienybės atspindžiai, veikėjų pasaulėvoka, norai ir lemtingi sprendimai. Stepo gyvenimas gatvėje, nuolatiniai konfliktai su tėvais, kerštas chuliganams - visa tai atspindi paauglių maištą, norą įrodyti savo vertę ir ieškoti savęs. Tai moderni Romeo ir Džuljetos meilės istorija, užsimezgusi saulėtame Romos mieste tarp „auksinio jaunimo“ atstovės, turtingų tėvų dukters ir kur kas kuklesnį socialinį statusą turinčio jaunuolio.
Filmo „Trys žingsniai virš dangaus“ (2010 m.) paaiškinimas hindi kalba | ispanų filmas | Holivudo filmas
Federico Moccia: žvilgsnis į paauglių pasaulį
Federico Moccia (g. 1963 m. liepos 20 d.) - italų rašytojas, scenaristas ir kino režisierius, puikiai pažįstantis paauglių pasaulį. Jo romanas „Trys metrai virš dangaus“ sulaukė didelio populiarumo tarp jaunimo visame pasaulyje. Pagal šią knygą sukurti du filmai, kurie taip pat susilaukė didelio pasisekimo.
Moccia savo kūryboje nagrinėja paauglių problemas, jų santykius su tėvais, draugais ir meile. Jo knygos - tai tarsi atspindys jaunų žmonių gyvenimo, jų svajonių ir baimių.
Romane "Trys metrai virš dangaus" Babi ir Stefano meilė gimsta netikėtai, kaip viesulas įsiveržia į jų gyvenimus ir nuspalvina juos ryškiomis spalvomis. Jų jausmai beprotiški, kupini aistros, nuotykių ir jaunatviško maksimalizmo. Jie kabina spyną ant tilto, prisiekdami amžiną meilę, ir tiki, kad jų jausmai niekada neišblės. Tačiau gyvenimas yra nenuspėjamas, ir net pati stipriausia meilė gali patirti išbandymus. Ar Babi ir Stefano sugebės išsaugoti savo jausmus, ar jų meilė liks tik gražiu prisiminimu?
Įsimintinos citatos iš romano
Štai keletas įsimintinų citatų iš Federico Moccia romano "Trys metrai virš dangaus":
- "Meilė yra kaip narkotikas. Iš pradžių jauti euforiją, o paskui pripranti. Ir kuo daugiau jos nori, tuo sunkiau gauti."
- "Meilė yra tada, kai nori su žmogumi pasidalinti viskuo, net ir savo problemomis."
- "Meilė yra tada, kai nori, kad žmogus būtų laimingas, net jei tai reiškia, kad jis turi būti su kitu."
Šios citatos atspindi pagrindines romano temas: meilės galią, jos trapumą ir gebėjimą pakeisti žmogaus gyvenimą.
